2 Psalmė 3 Psalmė
LIBER PSiLilM .
PSiLMID KNYGA.
Teisiųjų ir bedievių likimas.
1 Beatus vir, qui non 1. psalmė. 1Palaimintas .žmogus, abiit in consilio impiorum, kurs neeina paskui bedievių et in via peccatorum non stėtit, . patarimą, kurs nestovi ant nusidėjėlių kelio et in cathedra pestilentiae non ir ant maro krasės nesėdi; sedit: 2 Sed in lege Domini voluntas 2bet Viešpaties įstatyme, jo pasi ejus, mėgimas, et in lege ejus meditabitur die ir jo įstatymą jis svarsto dieną ir naktį. ac hocte. 3 Et erit tamquam lignum, quod 3 Jis yra kaip medis, kurs įsodintas šaly tekančio vandens, plantatum est secus decursus aquarum,
Psalmus I.
1. psalmės autorius neišvardintas, betįpročius ir savo širdies sukietiriimą, su anot beveik visų katalikų priimtos kuriuo jungiasi pragariškas platinimas nuomonės jis buvo Dovidas; nes Do- klaidingo ir pikto mokslo. —- Ant maro vido parašytos visos kitos pirmojo rin krasės. Ebr. t.: išjuoltėjų posėdyje,. kinio (1—40 ps.) psalmės, gal tik 32. at Vulgatos prasmė toki pat, nes kaip skyrus, ir ta 1. ps. seniaus buvo suvie maras kūną, taip religijos išjuokėjų nyta su 2. ps., kuri tikrai yra Dovido piktumas užmuša sielą. -— (2) Bet. Ebr. ž. ki-im reiškia: bet priešingai.— (plg. Apd. 4,25; 1. ps. yra lyg-kad įžanga į visą Viešpaties įstatyme.,. Toliauš apra psalmių knygą, nes turi savyje paduotą šoma palaimintas žmogus, nurodant, trumpai visų kitų psalmių turinį, bu- . ką jis daro. Įstatymas čionai reiškia tent mokina, kad tikra žmogaus laimė , visą Dievo apreiškimą. — Svarsto. Kas pasiekiama tik per vienybę su Dievu ; myli Dievo įstatymą, tas rūpinasi ir ir jo valios vykinimą, atsitolinimas gi ' suprasti jį vis geriaus. Taip išpildoma nuo Dievo yra didžiausi žmogaus ne Mozės perspėjimas Izraelitams: „šitie laimė. Psalmę galima padalinti į dvi žodžiai. .. bus tavo širdyje... apdali: pirmoje aprašoma gyvenimas ir mąstysi juos, sėdėdamas savo namuose laimė teisiojo (1—3 e.), antroje gi ir būdamas kelionėje, atsiguldamas ir dalyje skelbiama nelaimė ir amžina pra atsikeldamas“ (5Moz.;6, 6. 7). — Dieną pultis bedievių. ir naktį: visuomet. Laimėje ir nelaimėje . .0) Palaimintas žmogus. Ebr. t.: pa (Aug.). — (3) Jis yra kaip medis... laiminimai žmogaus. — N eeina. .. Laimė teisiojo žmogaus aprašoma pa Žmogus, skelbiamas palaimintu, apra lyginimu su medžiu, augančiu geriau šomas visupirma žiūrint to, ko jis siose sąlygose. — įsodintas: tvirtai, saugosi, paskui gi to, ką jis daro. Pa taip kad joks vėjas jo neišraus. — laimintas tas, lauš saugosi pikta. Tas Tekančio vandens: neišdžiustančio upe saugojimasis išreikštas trimis sakiniais:. lio, arbašaltinio. Palyginimaspaimtas iš Palestinos sąlygų, kame medžiai dažnai neeina‘..y nestovi..., nesėdi, nuro dančiais tris laipsnius santikių su nusi džiūsta dideliuose* karščiuose dėl stokos dėjėliais ir nuodėmėmis: palinkimą į drėgmės. Tekąs vanduo yra figura nuodėmes, pasilikimą jose per piktus apsčių malonių, kurias teisusis semia iš
PSALM. 1, '4—~2, 1
quod fructum suum dabit in tempore suo: Et folium ejus non; defluet: et omnia qusecumque faciet, prosperabuntur. 4 Non -sic impii, non sic: sed tamquam pulvis, quem projicit ventus a facie terrse. Ideo non resurgent impii* in judicio: neque peccatores in concilio justorum. Quoniam novit Dominus viam justorum: et iter impiorum peribit.
5
kurs duoda savo vaisių savame laike; ir jo lapai nenubįra, ir visa, ką tik daro, jam sekasi. 4 Netaip bedieviai, netaip; bet kaip dulkės, kurias vėjas mėto nuo žemės paviršio. 5 Todėl bedieviai neatsikels teisme, nei nusidėjėliai teisiųjų susirin kime; 6nes Viešpats žino teisiųjų kelią, o bedievių takas baigsis prapul timi.
Tuščios žemės valdovų pastangos pasipriešinti Kristui ir jo karalystei.
1 Quare fremuerunt Gentes, et'populi meditati sunt inania ?
1 Kam pagonįs siaučia ir tautos mąsto tuščius dalykus ?
Psalmus II.
2. psalmė.
savo nuolatinės vienybės su Dievu. -— Savo vaisių. Tais vaisiais teisiame žmoguje yra jo geri darbai. — Savame laike: neperdaug anksti nepribrendusius ir neperdaug vėlai. —Nenubįra. Ėbr.t.:; nenuvysta. — Jam sekasi. Ebr. t.: laimingai įvykdo. Teisusis turi visame pasisekimo, nes jo darbus laimina Dievas. (A) N etaip ... netaip. Antrojo „ne taip“ nėra ebr. t. Pradedama aprašinėti neteisiojo likimas, kurs visai skiriasi nuo teisiojo laimės.., K a ip dulkės... Ebr. t.: kaip pelai...* Palyginimas paimtas iš ry tiečių papročio vėtyti javus ant rūgštes nės vietos atvirame ore; taip gi vėtant, vėjas visai išnešioja smulkius pelus. Tuo palyginimu išreiškiama neteisiųjų nepastovumas. — Nuo žemės paviršio. Šitų žodžių nėra ebr. t. — (5) Neatsikels. Tikriaus anot. ebr. t.: nestovės, t. y. bus atimti šalin, pražus. -— Teisme:Dievo teismo dienoje. — Teisiųjų su sirinkime. Nusidėjėliai bus prašalinti iš teisiųjų draugijos,, kuomet tie pasku tinėje dienoje bus draug su vyriausiuoju visų Teisėju. Plg. 1 Kor. 6,2. ■— (6) Viešpats žino: pagiria, rūpinasi su didžiu malonumu. — Kelią: pasielgimo būdą ir. darbus. -—Baigiasi prapultimi. Neteisiųjų gyvenimo kelias nuves juos į baisias tamsybes ir tenai pražus.
2. psalmė viena iš tų, kuriose prana-, šaujama apie Mesiją; joje kalbama žodinėje prasmėje apie Kristų ir jo dvasinę karalystę; taip psalmę suprato senobės žydai; taip ji aiškinamą N. Testamente (Apd, 4,25... 13,33; Rym. 1,5; 5,5; Apr. 2,27; 19,15) ir šv. tėvų raštuose; tą pat patvirtina ir įsižiu ręjimas į jos turinį. 2. ps, autorius Dovidas. Vz. Apd. 4,25. Jis sudėjo ją rasi tuomet, kada jo paties karaliavimas radosi pavojuje, todėl geriausios pa guodos tose sunkiose valandose jis galėjo rasti mesijiniuose pažadėjimuose. Psalmės forma dramatiška; joje at siliepia vieni po kitų pats autorius, maištininkai, Mesijas, Dievas ir vėl autorius. Jos turinys toks: Karaliai su savo tautomis veltui mėgina kelti maištą prieš Dievą, ir prieš jo Pateptąjį (1—3 e.); Dievas juokiasi iš savo ne prietelių pastangų, nes jis yra, įstatęs karalių ant Siono (4—6 e.); Mesijas skelbia, kad jam Tėvo suteikta viešpa tavimas aut visų sutvėrimų, ir jis turi teisės nubausti maištininkus (7—9 e.); psalmės autorius ragina maištininkus .pasiduoti Viešpačiui ir atiduoti pagarbą jo Sunui, kad išvengtu prapulties. 0) K am ... Psalmistas, pažvelgęs dvasios akimis į tolimą ateitį ir pamatęs
PSALM. 2, 2—6
2 Astiterunt reges1terrae, et principes convenerunt in unum adversus Dominum, et adversus Christum ejus. 3 Dirumpamus vincula eorum: et projiciamus a nobis jugum ipsorum. 4 Qui habitat in caelis irridebit eos: et Dominus subsannabit eos. 5 Tunc loquetur ad eos in ira sua, et in furore suo- conturbabit eos. 6 Ego autem constitutus sum rex ab eo super Sion montem sanctum ejus, praedicans praeceptum ejus. žemės karalių ir ,jų tautų keliamą maištą prieš Dievą ir prieš jo Kristų, nustebęs klausia, kam jie tai daro; juk Dievo viešpatavimas yra žmonėms tikra geradarystė; juk visi turi jam pasi duoti; todėl nėra paikesnio dalyko už tokį maištą. — Tuščius dalykus: daly kus, kurių jokiuo budu negalima įvyk dyti. — (2) Sustoja: sukilsta, kad pasipriešintu. — Renkasi. Ebr. t.: tariasi išvieno. — Prieš Viešpatį: Jahvę. — Pateptąjį. Ebr. Mašiach, Mesijas. Jis buvo pateptas šv. Dvasios pilnybe. Visas pasaulis kelia maištą prieš Dievą, ir prieš tą, kurį jis pats siuntė į žmonių tarpą kaipo savo at stovą. Tais maištininkais musų Išgany tojo Jėzaus Kristaus laikais buvo Erodas, Pilotas, kunigų kunigaikščiai ir didi žydų daugybė (plg. Apd. 4,25—-28); vėliaus visi persekiotojai ciesoriai ir karaliai, minimi Bažnyčios istorijoje; jų eilia eina vis ilgyn ir ilgyn, kolei nepasibaigs tais budėliais, apie kiniuos pranašauja Apreiškimo knyga 20, 7. 9. — (3) Sutraukykime... Mai štininkų žodžiai. Jie yra Viešpaties ir jo Pateptojo pavaldiniai, ne tik dėlto kad visas pasaulis priguli Dievui, bet taipogi ir dėlto, kad jis suteikė savo Pateptajam viešpatavimą ant jųjų. Bet jie Dievo ir Mesijo įstatymu ir viešpatavimu jaučiasi taip suvaržyti, kad vadina juos su paniekinimu pančiais ir virvėmis ir norį jų nusikratyti. —
2Žemės karaliai sustoja ir kunigaikščiai renkasi prieš Viešpatį ir prieš jo Patep tąjį. 3 Sutraukykime jų pančius ir meskime šalin nuo.savęs jų jungą. 4 Gyvenantis danguje juokiasi iš jų, ir Viešpats tyčiojasi iš jųjų. 5 Tuomet jis kalba jiems savo rūstybėje ir išgąsdina juos savo narse. 6 Aš gi esu jo įstatytas karalius ant jo šventojo Siono kalno, kad apskelbčiau jo įsakymą.
Jungą. Ebr. t.: virves. Vulgata mini jungą t. y. visą dalyką vietoje jo dalies, virvių, kuriomis jungas pririšamas. (4) Gyvenantis danguje... Nuo mai štininkų psalmės autorius kelia akis į tą, prieš kurį maištas atkreiptas. Jis mato jį neprieinamoje dangaus augštybėje ir amžinoje garbėje ir girdi baisų jo balsą, kuriuo atsakoma į maištininkų grūmojimus. — Juokiasi... tyčiojasi. Antropomorfizmai, kuriais išsireiškiamą apie Dievą žmonių budu. Autorius jais sako, kad Visagalis išpradžios atsako į maištininkų pasikėsinimą ramiu paniekinimu. — Iš jų. Ebr. t. nėra. — (5) Tuomet: jo teisybės pa skirtoje valandoje, kuomet pritrūksta kantrybės ir neprietelių nusidėjimai reikalauja jo rūstybės veikimo. — K alba: savo darbais, kurie šitame atsitikime 'yra bausmės; žodžiais: rūstybėje... narse išreikšta bausmių di dumas. —(6) A š gi esu... Anot Vulgatos čia pradeda kalbėti Mesijas. Ebr. gi tekste tie žodžiai yra Dievo; jis sako apie Mesiją: O tačiau aš įstačiau savo karalių ant mano šventojo Siono kalno. Kaip gi tat begalo 7paika maištininkų drąsa priešintis tokiam karaliui, kurs paties Dievo įstatytas ir yra jo atstovas! — Ant... šventojo Siono kalno. Siono kalnu visupirma vadinosi vienas iš kauburių, ant kurių pastatyta Jeruzalė. Dovidas buvo atkovojęs jį iš Jėbuziečių (2 Kar.
PSALM. 2, 7—11
7 Dominus dixit ad me: Filius meus es tu, ego hodie genui te. 8 Postula a me, et dabo tibi Gentes hereditatem tuam, et possessionem tuam terminos terrae. 9 Reges eos in virga ferrea, et tamquam vas figuli con fringes eos. 10 Et nunc reges intelligitei: erudimini qui judicatis terram. 11 Servite Domino in timore: et exultate ei cum tremore. 5,7) ir pasistatė saugant jo karališką rūmą ir savo miestą. Siono kalnas buvo pašvęstas tuo, kad ant jo buvo pastatyta, sandoros padangtė ir pasiliko čia iki bažnyčios pastatymui. To kalnelio vardi vadinama kaikada ir visa Jerusalė. Siono kalnas yra taipogi figura Bažnyčios. —. K ad apskelbčiau jo įsakymą. Ebr. t. Čia prasideda 7 e: Aš skelbiu nutarimą. Tuo Dievo įsakymu arba nutarimu yra tikra, meatmainoma Dievo ištarmė, kuria liko ^suteikta Mesijui amžinas karaliavimas, dėlto kad jis yra Dievo Sūnūs. (7) Viešpats: Dievas Tėvas. Pirmoji :ir svarbiausioji skelbiamojo nutarimo dalis paliečia amžiną Mesijo gimimą: Tu mano Sūnūs. Mesijas yra Dievo Sūnūs griežtoje to žodžio prasmėje, Simus prigimtimi, o ne įsūnis. Tai parodo tolesnieji žodžiai: pagimdžiau \tave; taip juos suprato N. Testamente šv. Povilas (vz. Žyd. 1,5; plg. Apd. 13,33), o taipogi ir senobės žydai. — A š šiandien pagimdžiau. Praeitas laikas: pagimdžiau, parodo, kad Kris taus gimdymas užbaigtas, žodis gi -šiandien, kad tas gimdymas visuomet pasiliekąs; todėl Kristaus gimimas., tobulai užbaigtas ir draug visuomet pasiliekąs, yra amžinas, tai yra toks, kurs ištikrųjų neturi nei praeities, nei dabarties, nei vakar, nei rytoj. Bet tie ps. žodžiai pritaikomi taipogi prie kitų to amžino gimimo apsireiškimų tam tikrame lai’^e, prie Kristaus gimimo iš Dievo MotinosMarijos silpname žmogaus kūneir ypač prie jo prisikėlimo pagarbin tame, peršviestame kūne (Žyd. 1,5; Apd.
7
7 Viešpats man tarė: Tu mano Sūnūs; aš šiandien pagimdžiau tave. 8Reikalauk iš manęs, ir duosiu tau pagonis kaipo tavo tėvainystę ir kaipo tavo nuosavybę žemes ribas. 9Valdysi juos geležine lazda ir sutrupinsi juos kaip puodžiaus indą. 10 0 dabar supraskite, karaliai; leiskite pamokinti save, jus, že mės teisėjai. 11 Tarnaukite Viešpačiui baimėje ir džiaugkitės jam su drebėjimu. 13,33). — (8) Beik alauk... Kristus kaipo žmogus yra mažesnis už Tėvą; kaipo Dievas jis turėjo viešpatavimą visuomet; kaipo žmogus jis turi gauti jį iš Tėvo. Tėvas nori pavesti karalystę savo įstatytajam karaliui; reikia tik ji imti. Kadangi Tėvas yra viso pasaulio Sutvertojas ir valdovas, todėl Mesijas kaipo jo Sūnūs ir tėvainis turi teisės gauti visuotinąją karalystę, jis turi viešpatauti „nuo juros iki jurai, nuo upės iki žemės skritulio pakraščių“ (Ps. 71,8). Kokią gi valdžią gauna Mesijas toje visuotinoje karalystėje, parodo žodžiai: (9) Valdysi .juos... Anot ebr. t.: daužysi... t. y. jei jie pasiliks* atkaklus. Kokį palaiminimą suteikia Kristaus viešpatavimas gerie siems, čia nebuvo reikalo minėti, nes i kalbama apie jo valdžios apsireiškimą prieš maištininkus. — Geležine lazda: skėptru, kurs yra karališkos valdžios ženklas. —· I r sutrupinsi... Neatitai somas. pražuvimas išreiškiamas paly ginimu su sudaužytu indu; puodžiaus indo paminėjimu draug nurodoma, kaip pigiai Mesijas pražudys maištininkus. (10) O dabar... Iš to, ką ps. autorius matė ir girdėjo, jis daro dorines išvadas ir kreipiasi su jomis į visus šios žemės galiūnus. — Supraskite. Ebr. t.: turėkite išminties.*— Žemės teisėjai yra tie patįs, ką ir karaliai. Su per spėjimu kreipiamasi tik į žemės val dovus, nes juos seka tautos, kada jie eina blogu keliu, taip seks ir atsisto jusius į gerą kelią. Ką gi jie visi turi daryti, pasakyta toliauš. — (11) Tar naukite... Jie privalo pasiduoti Dievui,
S
PSALM. 2, 12—8, 3
12 Apprehendite disciplinam ne- 12Priimkite perspėjimą, kad kartais Viešpats neužsirustintu quando irascatur Dominus, ir nepražutumėte iš teisiojo et pereatis de via justa. kelio. 13 Cum exarserit in brevi ira ejus, 13 Kuomet trumpu laiku užsidegs jo rūstybė, beati omnes, qui confidunt in palaiminti visi, kurie pasitiki eo. juomi. Malda esančio suspaudimuose, bet pasitikinčio DieVu.
Iii. 1 Psalmus David, 3. psalmė. 1Psalmė Dovido, kuo^ Cum fugeret a facie Absalom j met jis bego nuo savo sunaus Absalomo. filii sui. 2 Domine quid multiplicati sunt 2Viešpatie, kaip daug pasidarė tų, kurie mane-vargina! qui tribjilant me? Daugelis keliasi prieš mane. multi insurgunt adversum me. 3' Multi dicunt animae mete: 3 Daugelis sako mano sielai: Non est salus ipsi in Deo ejus. Nėra jam išsigelbėjimo pas jo Dievą. Psalmus
garbindami jį ir pildydami jo. įsakymus (4—7), toliaus drąsiai skelbia, kad su baime dėlei begalinės jo didenybės priešai pražus, nes. Dievas jam .padės, ir valdžios; jie privalo su džiaugsmu ir meldžia tautai palaiminimo. girti jo didenybę, tobulumus ir gerumą, (1) Psalmė. Ebr. mizmor. Tuobet su nuolankia pagarba ir šventu vardu, randamu 56 psalmių antrašuose,, drebėjimu prieš tokią Dievo augštyb ę. — vadinasi lyrinės giesmės, giedomos su. (12) Priimkite perspėjimu.. Ebr. t. muzikos palydėjimu. — Kuomet jis. galima. išversti: pabučiuokite sūnų, bėgo... Vz. 2 Kar. 15,13... Dovidas,. kad neužsirustintu ir nepražutu bėgąs nuo savo sunaus, yra, anot šv.tėvų,. mėte kelyje. Todėl maištininkai figūra Išganytojo, Judo išduoto Getsepasirodys tarnaują Dievui, jei atiduos manio darže anapus Kėdrono. pagarbą, pagarbins Sūnų, nes pas rytų (2) Viešpatie... Dovidas, gavęs žinią: tautas pagarba valdovams buvo išrei apie maištą iš pasiuntinio,.kurs atėjęs škiama pabučiavimu jų veido, rankos jam tarė: Visas Izraelis seka visa arba kelio. — Kad... neužsirustintu... širdimi Absalomą. (2 Kar. 15, 13), bėga Kas nepriims perspėjimo ir nepasitaisys, nuo maištininkų ir gerai mato pavojų, to laukia Dievo rūstybė ir kerštas; \iiagl širdimi kreipiasi į Viešpatį ir jam kerštas gi apsireikš, tuo, kad nepaklus išdėsto su skausmu savo liūdną stovį,, nieji pražus, nes kelias, kuriuo jie eina, nes žino, kad, jam leidžiant, visa tai nuves juos į amžiną prapultį. — įvyko ir iš jo laukia pagalbos suspau (13) Kucmet trumpu... Ebr. t.: nes dime. — (3) Mano sielai. Geriaus: lengvai užsidega jo rūstybė. — man, arba: apie mano sielą. Dovido širdies skausmą padidiną, jo palydovai,, Kurie pasitiki jucmi: kurie jięško nes ir jie sako, kad jam nebėsą išsigel Dievuje tikros prieglaudos.3 bėjimo, nes ir Dievas jį apleidęs. — 3. psalmės autorius Dovidas; 'parašė Šitos eil. gale ebr. t. yra žodis selah,. ją tuomet, kada jo sūnūs Absalomas LXX διαψαλμα. Jis sutinkamas Psal buvo sukėlęs prieš jį maištą. Toje myne 71 sykį. Spėjama, kad tuo· psalmėje Dovidas visupirma dejuoja žodžiu nurodoma vieta, kurioje vienas dėlei priešų daugybės ir jų užsipuolimo giesmininkų choras pasikeisdavo kitu,, (2,3), bet tuojau išreiškia tvirtą pasiti arba žaisdavo vien muzikos prietaisais, kėjimą Dievu, iš kurio laukia išgelbėjimo arba kad čia reikėjo giedoti ir žaisti
PSALM. 3, 4—9-
4 Ihį autem Domine susoepior meus es, gloria mea, .et‘ exaltans4caput meum. 5 Voce mea--ad Dominum cla mavi: et exaudivit me de monte sancto suo. Ego dormivi, et soporatus· sum: et exurrexi, quia Dominus siisoepit me. 7 Non timebo millia populi circumdantis me: exurge Domine, salvum me fac Deus-meus. 8 Quouiam for percussisti omnes adversantes mihi sine causa: dentes peccatorum contrivisti. 9 Domini est salus : et super populum tuum bene dictio tua. v 6-
9
4 Tu gi, Viešpatie, esi mano glo bėjas, mano garbė, ir tu pakeli augštyn mano galvą.. 5 Aš šaukiaus savo balsu į Viešpatį, o jis išklausė mane nuo savo šventojo kąlno. 6 Aš užmigau ir buvau kietai įmigęs; ir vėl atsikėliau, nes Viešpats palaikė mane. 7Aš nebijau stovinčios aplink mane tautos tūkstančių. Kelkis, Viešpatie; išgelbėk mane, mano Dieve! 8 Nes tu užgauni visus, kurie man priešinasi be priežasties; tu sutrupini nusidėjėlių dantis9 Išsigelbėjimas yra pas Viešpatį; o ant tavo tautos teesie tavo palaiminimas.
smarkiaus. — (4) E si mano globėjas. ir be baimės, nes Viešpats, laikė Ebr. t.: ©si skydas aplink mane. jis savo globoje ir išėjusį iš Juo didesnis priešų ir vilties nustojusių Jeruzalės. — (7) Tulcstančių. Ebr. t.: būrys, juo. prakilnesnis išrodo tvirtas dešimčių tūkstančių. Kodėl DoviDovido pasitikėjimas Dievu. Jam dias nesibijo, jis paaiškina maldos Viešpats yra skydas, kurs uždengia jį žodžiais, įsitikrinęs, kad ^nepasiliks iš visų pusių; ir ne tik skydas, bet ir neišklausytas. :— Kelkis.,. Viešpats jo garbė, kuri daug daugiaus verta, išrodo besiilsiąs, kolei negauname iš negu karališkas vainikas ir sostas, trum jo pagalbos. Malda lyg-kad pažadina pam laikui iš Dovido atimtas. — Tu jį. — (8) Nes tu užgauni... Ebr. t.: nes pakeli augštyn... Dovidas ėjo iš Jeruzalės tu užgavai (užgauni) visų mano į Alyvų kalną apsigaubęs ir galvą priešininkų veidą. Viešpats jau ne nuleidęs (2 Kar. 15, 30), bet Viešpats sykį išliuosavo Dovidą nuo jo priešų. vėl ją pakels. Pakelti keno nors galvą Jis Dievo išrinktas karalius. Kas jį reiškia suteikti jam galės, šlovės, pa užpuldinėjo, tie buvo didžiai pažeminti, daryti jį apgalėtoju. — (5) As šau iš jų atimta gale kenkti, taip kaip, su trupinus dantis laukiniems žvėrims, jie kiaus... Ebr. t. galima išversti: jei aš ša u k iu o s į V ieš.p atį, jis išklauso darosi nebekenksmingi. — Nusidėjėlių. mane nuo švent oj o kalno. Dievotam Savo priešus Dovidas vadina nusi karaliui apsvarstymas praeities ge dėjėliais, nes sukildami., prieš jį, jie riausiai patvirtina jo viltį. Kiek sykių nusideda Dievui, kurs paskyrė Dovidą jis maldavo Viešpatį, tiek sykių buvo karaliumi. — (9) Išsigelbėjimas... Dovi išklausytas. —- Nuo savo šventojo kalno. das užbaigia psalmę apgalėtojo budu. Dovidas buvo palikęs sandoros skrynią Daugelis jam sakė: Nėra jam išsigel Jeruzalėje (2Kar. 15, 25), taigi liko priešų bėjimo pas jo Dievą, bet jis pats turi atitolintas nuo Dievo buveinės vietos. tvirčiausią viltį, kad jo išsigelbėjimas Bet Dievui nėra nei tolumo, nei. kliūčių. yra pas "Viešpatį; todėl jis įgauna Po šitos eil. ebr. t. yra selah. — (6) A š pasitikėjimo, kad'Dievo palaiminimas ateis ant tautos ir pasibaigs jos sus užmigau... Ebr. t.: aš atsiguliau ir užmigau ir atsikėliau. Nors priešų kilimas, ir to palaiminimo jai mel buvo daug, bet Dovidas buvo· ramus džia.
10
PSALM. 4, 1—5 Malda pasitikinčio* Dievu ir paraginimas nusidėjėliu pasitaisyti.
Psalmus IV. 1 In finem in carmi 4. psalmė. 1 Į gėlą, tarp giesmių, nibus, Psalmus David. Dovido psalmė. 2 Cum invocarem exaudivit me 2 Kuomet aš šaukiuos, mano teisy bės Dievas išklauso mane; Deus justitias meae: iš suspaudimo tu suteiki man in tribulatione dilatasti mihi. Miserere mei, et exaudi orati išliuosavimą; pasigailėk manęs ir išklausyk onem meam. mano maldą. 3 Filii hominum usquequo 3 Žmonių vaikai, ikikolei jūsų gravi corde? širdis pasilieka sukietėjus? ut quid diligitis vanitatem, et kam jus mylite tuštybę ir jiešquaeritis mendacium ? kote melo? 4 Et scitote quoniam mirificavit 4 Žinokite, kad Viešpats padarė Dominus sanctum suum": stebuklų su savo šventuoju; Dominus exaudiet me cum Viešpats išklausys mane, kuomet clamavero ad eum. aš šauksiuos į jį. 5 Irascimini, et nolite peccare: 5 Pykkite, o nenusidėkite; quae dicitis in cordibus vestris, ką jus sakote savo širdyse, gailė in cubilibus vestris com kitės savo guoliuose. pungimini.
4. psalmė parašyta Dovido rasi tose visai pašalindamas juos, arba suteik pačiose aplinkybėse, kaip ir 3. Dovidas damas kantrybės, arba net džiaugsmo. 4. psalmėje visupirma meldžia Dievą — Pasigailėk... Ebr. t.: buk man pagalbos (2), toliaus ragina savo priešus malonus. — (3) Žmonių vaikai... Pasi pamesti tuščius mėginimus prieš jį ir su tikėdamas Dievo pagalba Dovidas per atgaila atnašauti Dievui auką (3—6a), spėja savo priešus už užsispyrimą,, su padrąsina bailius prietelius savo pa kokiuo jie priešinasi Dievo nustatytai vyzdžiu (6b—8) ir baigia išreiškimu tvarkai. — Ikikolei jūsų... Ebr. t.: savo pilno pasitikėjimo Dievu (9. 10). ikikolei mano (karališkoji) garbė (1) Į galą. Tokią antrašo pradžią bus niekinama? — Jus mylite... (LXX εις τό τέλος) randame 56 Vul Lyg-kad sakytu: jūsų mėginimai tušti, gatos psalmėse. Tais antrašo žodžiais jus geidžiate to, kas negali įvykti, jus rasi norėta pažymėti, kad psalmė skiria jieškote dalyko, kurio niekuomet nebus. ma liturgijos tikslams, arba kad ji — Ebr. t. šita eil. baigiasi selah. reikia visuomet giedoti. Ebr. t. yra: (4) Padarė stebuklų. Ebr. t. galima išver sti: stebėtinai išaugštino, nes iš lamnacceach, apgalėtojui, todėl ti kriausiai, chorovedėjui.— Tarp giesmių. piemens padarė Dovidą karaliumi. — Ebr. t.: ant stygų. Taigi, psalmė Savo šventąjį. Ebr. ž. chasid reiškia reikėjo giedoti draug skambinant ant d ie v o t a s , atsidavęs Dievui, Dievo muzikos prietaiso stygų. prietelis. Todėl veltui priešai kelia (2) Kuomet aš šaukiuos... Pilna vilties maištą prieš tokį Dievo išrinktąjį; jie malda prasideda Vulgatos tekste primi privalo žinoti, kad Dievas išklausys to nimu, kad Dovidas jau anksčiaus buvo savo išrinktojo maldą. — (5) Pykkite... Dievo išklausytas. Bet ebr. t. vietoje: Geriaus: jei jus ir pykstatę, bet nenusi dėkite, t. y. jei jums ir nepatinka mano išklauso yra išklausyk. — Mano viešpatavimas, tačiau jums nevalia būti teisybės Dievas: kurs žino mane esant teisų, nekaltą. Ebr. t. galima išversti: maištininkais, niekinti tą, kurį Dievas Mano teisusis Dieve, išklausyk apdovanojo savo malonėmis. — K ą jus mane. — I š suspaudimo... Vargai mus sakote... Ebr. t.: Kalbėkite savo suspaudžia, nuo jų mums darosi angštu; širdyje savo guoliuose ir tylėkite. Dievas gi padeda suspaudimuose arba Maištininkams velyk reikia apsvarstyti