naudojamà turtà ar kitaip suvarþyti teises á já. Sutuoktiniø teisæ sutartimi reguliuoti savo turtinius santykius taip pat riboja imperatyvios ástatymø normos (pavyzdþiui, Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sandorius, susijusius su disponavimu bendràja jungtine sutuoktiniø nuosavybe esanèiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinëmis teisëmis á já ar jø varþymu, taip pat sandorius dël bendros ámonës perleidimo ar teisiø á jà varþymo ir vertybiniø popieriø, kurie yra bendroji jungtinë sutuoktiniø nuosavybë, perleidimo ar teisiø á juos varþymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Tik tuo atveju, jeigu vienas sutuoktinis ágalioja kità sutuoktiná tokius sandorius sudaryti ir jo vardu, kito sutuoktinio turimas ágaliojimas leidþia sudaryti sandorá ir vienam sutuoktiniui uþ abu), gera moralë ir vieðoji tvarka. Be to, negalioja vedybø sutartis, kuri ið esmës paþeidþia sutuoktiniø lygiateisiðkumo principà. Tiek sutuoktiniai, tiek sugyventiniai, vedybø sutartimi nustatydami tam tikrus teisiø ágyvendinimo ribojimus, juos gali nustatyti tik dël jø turtiniø teisiø, o ne asmeniniø neturtiniø teisiø ágyvendinimo. Sutuoktiniai ar sugyventiniai vedybø sutartyje negali nustatyti savo asmeniniø neturtiniø teisiø ar jø ágyvendinimo ribojimø. Pavyzdþiui, numatyti sàlygø, kad þmona ar sugyventinë seks paskui vyrà ar sugyventiná jam keièiant gyvenamàjà vietà, nedirbs, o tik priþiûrës namus ir pan.
Sutuoktiniø ir sugyventiniø asmeniniai neturtiniai tarpusavio santykiai Sudaræ santuokà ar registravæ partnerystæ, vyras ir moteris ágyja specifiná teisiná statusà, t. y. atitinkamai tampa sutuoktiniais ar sugyventiniais ir kartu ágyja atitinkamas asmenines neturtines teises ir pareigas. Asmeniniai neturtiniai ðeimos santykiai yra ypaè privatûs, todël teisiðkai jø visø reglamentuoti daþnai neámanoma arba, nors ir ámanoma, taèiau nepageidautina. Teisë ðeimos santykius reglamentuoja tik tiek, kiek tai bûtina apsaugant vieðàjá interesà. Asmeniniai neturtiniai yra santykiai, susijæ su santuokos sudarymu, jos nutraukimu, pripaþinimu negaliojanèia, vaiko kilmës nustatymu, sutuoktiniø pavardëmis, vaikø auklëjimu, ávaikinimu ir kt. Kitaip, negu santuokos atveju, asmeniniai sugyventiniø santykiai Civiliniu kodeksu nereglamentuojami. Pavyzdþiui, viena ið sutuoktiniø asmeniniø neturtiniø teisiø, átvirtintø Civiliniame kodekse, yra teisë á pavardæ. Remiantis Civilinio kodekso 3.31 straipsnio nuostatomis, abu sutuoktiniai turi teisæ pasilikti iki santuokos turëtà savo pavardæ, pasirinkti kito sutuoktinio pavardæ kaip bendrà pavardæ arba pasirinkti dvigubà pavardæ, kai prie savo pavardës prijungiama sutuoktinio pavardë. Dël pavardës sprendþiama registruojant santuokà. Sugyventiniø teisë á pavardæ Civiliniame kodekse nereglamentuota. Asmens vardo, pavardës, tautybës pakeitimo taisyklëse, patvirtintose teisingumo ministro 2001 m. birþelio 20 d. ásakymu Nr. 111 (Þin., 2001, Nr. 56-2007), nustatytas baigtinis sàraðas atvejø, kada asmenys turi teisæ pakeisti savo pavardæ (pavardes). Partnerystës áregistravimas pagal ðá teisës aktà nëra teisinis pagrindas pakeisti pavardæ. Civiliniame kodekse nereglamentuota ir kita sugyventiniø teisë – teisë ávaikinti. Civiliniame kodekse nustatyta, kad teisæ ávaikinti turi sutuoktiniai. Iðimtiniais atvejais ði teisë suteikiama nesusituokusiems asmenims ar vienam ið sutuoktiniø. Iðimtis gali bûti taikoma, kai konkretaus vaiko nesiekia ásivaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji ásivaikinti sutuoktiniai negali ásivaikinti dël to, kad tai prieðtarautø vaiko interesams ar bûtø iðskirti broliai ir seserys. Civilinio kodekso 3.210 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nesusituokæ asmenys to paties vaiko ávaikinti negali. SUTUOKTINIØ IR SUGYVENTINIØ (PARTNERIØ) TEISINËS PADËTIES LIETUVOJE LYGINAMOJI ANALIZË
39