POEZIJOS PAVASARIS 2 0 1 0
UDK 888.2-(1082) Po-51
Knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
A lmanacho sudar ytojas A r na s A l iš ausk a s Poezijos pavasario svečių koordinatorė M a r ija M a žu ly tė Kompaktinę plokštelę parengė Vi r g i n i j u s G a s i l i ū n a s Viršelio dailininkas R a mū na s Čeponis
ISSN 0235-442X
© Sudarymas, A r nas A lišausk as, 2010 © Leidykla VAGA , 2010
Š I O J E K N YG O J E
7
Leonardas
12
V ytautas
15
Zita
17
Romas
19
Giedrė
20
V ytautas
25
Daiva
26
Sar a
G u tau s k a s
Plečk aitis
55
Marius
56
Algimantas
58
Vilmantė
Dau g i r da s
59
Marius
B u ro k a s
K a z l au s k a i t ė
63
Jurgita
Jaspony tė
66
Aidas
69
Ieva
71
Stasys
74
Sk aistė
Vilimaitė
75
Dovilė
Z e lč i ū t ė
78
Meilė
Ku da r au s k a i t ė
80
Lidija
Š i m ku t ė
81
Jonas
S t r i e l kū n a s
83
Violeta
86
Artūr as
87
Indrė
89
V ytautas
S ta n ku s
Ma žeik aitė
K a ziel a
M o ly t ė - Lu k au s k i e n ė
Poisson sereik aitė
28
Jolanta
31
HENRIKAS
32
„Poezijos pavasario“ anketa
43
Ilzė
45
R amūnas
47
Agnė
49
Gaspar as
52
Stasė
53
Arūnas
RADAUSKAS
(1910 –1970)
B u t ku t ė K a s pa r av i č i u s
Br a žinsk aitė Al e k s a
Lyg u ta i t ė - B u c e v i č i e n ė Sp r au n i u s
M i ku ta
S i da b r a i t ė
Jurašius
Gudmonaitė S tac e v i č i u s
Šoblinsk aitė Aleksa Va l i o n i s
Va l a n t i n a i t ė S t u lp i n a s
3
Liegutė
90
Emilija
91
Vidmantas
93
Deimantė
94
Henrik as Algis
97
Nerijus
99
Sigitas
100
Ineza Juzefa
102
Donatas
103
Paulina
Ž e mg u ly t ė
105
Aivar as
V e i k n ys
108
Kornelijus
P l at e l i s
111
Mindaugas
N a s ta r av i č i u s
Dainius
146
Domas
Linkevičius
147
Dovilė
Ku z m i n s k a i t ė
149
Tautv yda
M a rc i n k e v i č i ū t ė
Cibulskas
151
Gintautas
I e š m a n ta s
B i rg e l i s
152
Edmundas
Janušaitis
El m i š k i s
Dau g i n t y t ė Čigriejus
Janonė 155
115
Alina
116
Donaldas
119
Stasys
J o n au s k a s
121
Daiva
Č e pau s k a i t ė
158
Arvis
Viguls
162
Far aj Ahmad
B ay r a k da r
Vertė Marius Burokas 169
Josef
Ml e j n e k
Vertė Almis Grybauskas
Kajokas
171
Nuno
GuimarÃes
Vertė Irma Vitukynaitė 174
125
BIRUTĖ
B ALTRU Š AITYTĖ
126
NIJOLĖ
M ILIAUSKAITĖ
127
Viktorija
138
Julius
178
Ig n atav i č i u s
Z avj a lov
Tadeusz
Dą mb row s k i
Vertė Eugenijus Ališanka
Dau j ot y t ė
G e d g au da s
Sergej
Vertė Benediktas Januševičius
(1940 –1996)
(1950 –2002)
Keler as
Evaldas
Sv i m o n i š v i l i
Vertė Erika Drung ytė
B a r av y k a i t ė
Valdas
Amir an
Vertė Jonas Liniauskas
Gaiduk aitė
Rugilė
4
P o e z i j o s pava s a r i o s v e č i a i
Pau l au s k a s
113
140
D i rg ė l a
144
Ž ag r a k a ly t ė
185
Agnė
189
Stanislovas
191
Aušrinė
Ž e b r au s k a s
Š i au dv y t y t ė
192
Domantas
R a z au s k a s
Liut vinas
195
Artūr as
196
Petr as
197
Aleksandr as
199
Gintar as
B l e i zg ys
203
Rimv ydas
S ta n k e v i č i u s
Pa n ava s V i s m a n ta s
Š v ė g ž da
208
Mindaugas
209
Aldona Elena
212
Donatas
214
Algimantas
216
Aidas
Puišy tė
P e t ro š i u s Ly va
M a rč ė n a s
Poezija ir balsas Kompaktinę plokštelę parengė Virginijus Gasiliūnas
Henrik as Algis zita
Čigriejus
ma žeik aitė
Dovilė
Z e lč i ū t ė
nijolė
dau j ot y t ė
Rimantas
K m i ta
Laurynas
K at ku s
Donatas
P e t ro š i u s
V ytautas
S ta n ku s
POEZIJOS PAVASARIS
2010
LEO N AR D AS
G U TAU S K A S
Naktis su J. J.
Man atrodė kažkas uždažė Mano kambario langus juodai O tai buvo naktis bežadė Ir juodi kaip naktis daiktai. Ir tik žvakė iš bičių vaško Man šnabždėjo Juškaičio eiles Ir mėnulis kaip rašalo taškas Ant palangės aptaškė gėles.
Ir dega varinė žara Ir bėgiai kaip laikas ilgi. Kaip suodžiai nuodingi juoda Pradingusio laiko šerdis Ir miega vilkų planeta Bejausmė kaip vilko mirtis. II
I
Dangus buvo šaltas ir žemas Atrodė – pasieksi ranka Ir saulės akis akla Ir elnias – evenkų totemas.
Ten mūsų kapų nebėra Tik dūmai virš ledo pilki
Pašvaisčių žalsvi kaspinai Virš stalo ledinio ir grotos
Triptikas: sargybiniai šiaurėj
7
Ir vilkšunių sargas kuprotas – Ar tu ten tikrai gyvenai? Ar ten tik šešėlis gyveno Šešėlis kaip aidas baikštus Pametęs nuo rojaus raktus Prie Tiksio Trofimovsko Lenos? III
Iš tamsos jie šaukė šunis Laižė druską šiurkščiais liežuviais O ledyno aukštoj viršūnėj Karaliavo ugnis. Tie sargybiniai miegantys Šiaurėj Ant vokų – pilka geležis Ir tik ledjūrio protakos sraujos Jų vardus užrašys Ant plonyčių skardos plokštelių Ar ant mirusio kedro žievės
8
Kai dangus ten užges ir atvės Ir mirtis – nekaltoji mergelė – Vėl į tamsą šunis nusives. Aušra virš kopgalio
Dar tik brėkšta bet žvaigždės dingo Lyg jas būtų nubraukus staiga Kaip nuo stalo sidabro indą Septynpirštė aušros ranka. Dvi strofos
Ei, poete, pilka tavo siela Knygų dulkėm dulkėta Štai metaforų vystančią gėlę Tylios dulkės nusėda. Sniegas
J. A.
Iš tamsos išniro sodai Degė lapino akis
Tyliai snigo ir atrodė – Bus laiminga ši naktis Užpustytam dzūkų kaime Tarp užmigusių pušų Bet užpustė mūsų laimę Balto sniego miražu. Iš peizažinės lyrikos
Lyg išlydytas stiklas ta upė Ir bežiūrint paskausta akis Klykia varnas ant liepto nutūpęs – Lyg poezija ar sudegus naktis.
Ir buvo truputį graudoka Kad viskas praeina Mėnulis kaip lenkų variokas Kaip Milošo dainos. II
G. K. Juk žaizdos užgyja greičiau nei mintys Apie netektį mirtį ir vargą Tad norėčiau dabar mintimis dalintis Su tavim po senamiesčio arka
Senamiesčio triptikas
Kad lengviau būtų dangų lyg akmenį nešti Ir vidurnakčių skydą žvaigždėtą Jau aliejus išseko – žibintas gęsta Virš griuvėsių išnykusio geto.
I
III
Kaip senas variokas Iškritęs iš elgetos rankos Mėnulis riedėjo Per gatvę ir smigo į langus.
Senos knygos rūsy prie bažnyčios Ir varpelis virš durų žemų Ir tos laiptų pakopos slidžios Kai pasninga. Lig šiol menu 9
Inkunabulų odą ir kvapą Ir tą senį žila barzda Atsivertusį Šventraščio lapą Ir prabylantį kai kada Pergamento dulkėtu balsu Skiemenim priebalsiniais be balsių Bet seniai rūsyje tamsu Ir žinau – į duris niekada nepabelsiu. Eskizas
Gruodžio rytą erškėtrožių uogos Apsitrauks plonyčiu ledu Ir raudonos atrodys juodos Vakarėjant kai tu Pamėginsi tą krūmą nupiešti Anglimi ar tušu O paskui tą lapelį suplėšysi Ir mėnulis pakils virš pušų.
10
Malūnas prie Riešės
Ten malūnas kvepėdavo miltais Samanotu vandens ratu Ir mėnulis stovėjo ant tilto Su vaikystės pasaulio raktu. Ir ant sniego šiaudai išbarstyti Prie vežimų užmigę arkliai Man lig šiol vakarėjant švyti Tie variniai šiaudų spinduliai Danguje – tas miltuotas langelis Su Vakarės blyškia žarija Ir nukrinta ant mano kelių Praeitis tarsi eglės skuja. Kelionė į apsnigtus kalnus
Nakties kvapas iškėlė iš atminties Tavo brangų veidą tarp lapų Pakrašty jau bemaž užmirštos nakties Ir ūmai ši naktis sutapo
Su kelione į tolimus apsnigtus kalnus Virš svaigiųjų krioklių ir tarpeklių Kur debesys buvo avinėliai švelnūs Ir šviesa išsisklaidžius tarp eglių. Nakties kvapas ir krintantys gruziniški riešutai Ar tu visa kaip aš, brangioji, girdi ir matai? Laiškas S. G.
Tušti namai
Praeis mėnesiai metai ir veidrodžio dugnas Ištrupės ir neliks Jo gelmėj ant palangės žydėjusios lūgnės Ir sietyno ugnis Bus užgesus ir tylūs naktų pelenai Neprimins, kad šiame kambary kažkada gyvenai...
Kažkada buvo žiemos kaip Šiaurės ašigaly Ir rytais rašalinėj užšaldavo rašalas Ir erdvė – kaip raukšlėtas Stelmužės ąžuolas Ir poetai kirviu atidengdavo įšalą. Ir tuomet iš Snaigyno po ledo pluta Gimė tavo poezijos rožė balta Su šviesos išgaląstais trikampiais dygliais Pasibelski į dangų – ir vėjas ar gervė įleis...
11
V Y TA U TAS
S TA N K U S
besidaužantis
rašyt rašyt, kad akys jo iš stiklo kad pusaklis ir trūksta binto supančiot sau pirštus saugus kad būčiau, išbūčiau žiemą, juodo prigerčiau vandens užsigerdamas baltu, savo riešu užkąsdamas leisdamas šaltį į kaulus kad augtų rašyt rašyt, ir ims krešėti visos prisirpusios tylos, žvilgsniai visi suturėti prisilietimai esatis mano šūdina, vienatvė gerianti mano klaidos iš neapdairumo, iš noro turėti labiau negu būti 12
iš noro priimt šitą šaltį į kaulus užkalus raidėm tave viešpatie gulintis krūmuose esu tiek prašvaistęs, kad jeigu pateiktumei sąskaitą čia ir dabar ir už viską – galėčiau nebent šiuo krauju kur prie odos prišalęs, matai? matai, jau ramus aš ramus jau nebesikeikiu, atpalaiduoju rankas, – nagų žymės delnuos tik metafora kaip ir tai, kad nubudus rėkti negalima reikia rašyti – tada ir užsninga, tada ir gražu būna, blizga akys stiklinės sukultos,
nuo grindinio gramdomos sapno skeveldros nuo batų, nuo mano blakstienų dabar ar patenkintas tu stenantis krūmuose, ar patenkintas, klausiu, nes kiek gi galima, šitaip ilgai apie tave ir tave dieve dieve valsas
kai vanduo tiktai tas, kur už lango pats su savim šokantis du stovi įmirkę abu, per juos teka šaltas per veidrodžio veidą vanduo išpučia dūmus: – pasenęs tu, sako man, atkartoju – – aš tas, atspindėtas
vienas giliai įsiskaudo lapai purvynuose spurdantys jiems irgi, matyt, šalta šalta man prašyt šalto vandens kai nėra kas šio atneša,
trys per tris žingsnius lapkritis palei smilkinį tvinksi, sniegas per tris pirštus tirštas metų laikai du: lietus ir lietus, tas, kur su randu, – tai mano,
13
vienas mokiausi miego – močiutės verkiau su visais, tetos turbūt tik aš vienas ir neverkiau, nes kol šoka vanduo – esu vienas – du, trys velykinis
gulėk gulėk – tau negalima keltis – – virpėjimas dieve šitoks žaizdos drugių gumulėliai nekylantys visas kūnas aplipęs, vandeniu tavo paties nutaškytas ir veidas ir tai, ką ištart būtų gėda ne gėda, – tau duočiau ugnies neprašytas skyles apiplaučiau tavo kūne užlopyčiau duona užsiūčiau tuo vėju, kur veidu ropoja ropoja per ištiestą kryžių per kalną, per sapną – – – per motiną pilną malonės
14
per mylintį tėvą, per dvasią per sostą skaudėjimo sklidiną nekalbėk man: dangaus karalystė atėjusi žinau mintinai tavo žodį žuvis tavo, vyną ir moterį vyną ir moterį saugosiu tartum savo – surinksiu į drobę surinksiu į drobę, užklosiu perskėlus akmenį – tuščia perskėlus akmenį – tuščia perskėlus akmenį – tu.
ZI TA
MAŽEIK AITĖ
*** Tyla užsitęsusios vasaros. Plaštakė apirusiu sparneliu prie stiklo, aksomo dulkių palikus ant pirštų. Lėktuvo tolimas gaudesys nuvirpa lyg kažkas būto, taip seniai palaidoto atminty, kad prisiminimo nelikę, tik virpantis maudulys, sulpiantis po duobute.
Tik tas lūkestis, vis dar godus. Ta buvimo gėla. *** Šilkinis harmonijos siūlas, toks glotnus, švelniai slystantis. Nusinėriau apsiaustą – lengvas, beveik nejuntamas. Neik per arti ugnies, sulyta nesiglausk prie ledo,
15
venk aštrių paviršių, šakų ir spyglių, cheminių medžiagų, įžeidimų, svaidomo pykčio...
daužys, trupins, gurins, sutrins.
Kiti persergėjimai – lyg išbarstytos aguonos.
Griebk šluotą skujinę, žerk kuo toliau tuos juodus miltus.
Verčiau tas harmonijos siūlas būtų iš plieno. Nusimegzčiau šarvus, – sunkūs, šalti, kaustantys – užtat saugu. *** Perkūno kirvuką pasidėjau ant slenksčio. Akmuo – ašmuo – kapos ligą,
16
RO M AS
DAU G I R DA S
Kryptis
Kol vėl buksavome ant būdvardžių žiūrėdami atgal į apkramtytus griaučius ir jie nesuliepsnojo ir nepradegino danguj skylių ir neiškėlė klausimo lyg kirvio (kuris hipnotizuotų rūtų darželius) tiktai numirusių poetų klubas pradėjo vėl dantim žymėti taką
ir pistoleto vamzdy supulsavo prabudusio žvėries akis Takoskyra
Praėjome šalia kaip piešiniai vandens paviršiuj kaip išdidžių kvailysčių epilogai kurių neprisimins kaip tai kas buvo debesų suvirškinta ir negalėjai panaudoti 17
net ir nusirengęs iki paskutinio vingio smegenų tikriausiai gyvenome tame girtumo laipsny kai nei sustoti negali nei pratęst
kokiu kampu nuo jų atsimuša prisipažinimų skeveldros kiek sukrenta atgal į elgetos kišenę ir užkasėme kopėčias lyg mylimąją kad atsispirtume nuo dugno
Turbūt
Turbūt suklydome skaičiuodami kiek nuorodų supriešinome vieną su kita nes leidome save apnuodyt švyturiais ir trajektorijomis iškritom iš konteksto apnuogintų paminklų kad nematytume 18
Vakaras
Ir pasmerkti gyvent kaip angelų sparnų valytojai kad savo negalią prakištume kaip degančią lemputę suvokti kad sėdynėje gėlių neliko bet tai nereiškia
kad ir smėlio nebėra kad nebegrįšime į juodą – baltą nuotrauką ir nebešoksime per finišo juostelę lyg virvutę
šešėlių grotos jungs nutolusius ir vėl galėsime mylėtis po vienu knygos viršeliu kur uodai ištryško tarsi saugyklos mūsų kraujo
Suartėjimas
Vorai kryžiuočiai slinks per dangų ir iš metalo tinklą verps (kuris filtruoja rojaus ilgesį tačiau praleidžia to pačio svorio kategorijos žuvis kaip atliekas iš nuskandinto amžiaus) 19
Leonardas GUTAUSKAS Vytautas STANKUS Zita MAÞEIKAITË Romas DAUGIRDAS Giedrë KAZLAUSKAITË Vytautas KAZIELA Daiva MOLYTË-LUKAUSKIENË Sara POISSON Jolanta SEREIKAITË Ilzë BUTKUTË Ramûnas KASPARAVIÈIUS Agnë BRAÞINSKAITË Gasparas ALEKSA Stasë LYGUTAITË-BUCEVIÈIENË Arûnas SPRAUNIUS Marius PLEÈKAITIS Algimantas MIKUTA Vilmantë SIDABRAITË Marius BUROKAS Jurgita JASPONYTË Aidas JURAÐIUS Ieva GUDMONAITË Stasys STACEVIÈIUS Skaistë VILIMAITË Dovilë ZELÈIÛTË Meilë KUDARAUSKAITË Lidija ÐIMKUTË Jonas STRIELKÛNAS Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA Artûras VALIONIS Indrë VALANTINAITË Vytautas STULPINAS Emilija LIEGUTË Vidmantas ELMIÐKIS Deimantë DAUGINTYTË Henrikas Algis ÈIGRIEJUS Nerijus CIBULSKAS Sigitas BIRGELIS Ineza Juzefa JANONË Donatas PAULAUSKAS Paulina ÞEMGULYTË Aivaras VEIKNYS Kornelijus PLATELIS Mindaugas NASTARAVIÈIUS Rugilë GAIDUKAITË Alina BARAVYKAITË Donaldas KAJOKAS Stasys JONAUSKAS Daiva ÈEPAUSKAITË Viktorija DAUJOTYTË Julius KELERAS Valdas GEDGAUDAS Evaldas IGNATAVIÈIUS Dainius DIRGËLA Domas LINKEVIÈIUS Dovilë KUZMINSKAITË Tautvyda MARCINKEVIÈIÛTË Gintautas IEÐMANTAS Edmundas JANUÐAITIS Amiran SVIMONIÐVILI Arvis VIGULS Faraj Ahmad BAYRAKDAR Josef MLEJNEK Nuno GUIMARAES Sergej ZAVJALOV Tadeusz DÀMBROWSKI Agnë ÞAGRAKALYTË Stanislovas ÞEBRAUSKAS Auðrinë ÐIAUDVYTYTË Domantas RAZAUSKAS Artûras LIUTVINAS Petras PANAVAS Aleksandras VISMANTAS Gintaras BLEIZGYS Rimvydas STANKEVIÈIUS Mindaugas ÐVËGÞDA Aldona Elena PUIÐYTË Donatas PETROÐIUS Algimantas LYVA Aidas MARÈËNAS
20
Almanachas su kompaktine plokðtele
w w w . v a g a . l t