Kostas Kubilinskas
Molio Motiejukas
UDK 821.172- 93 Ku - 16
© Iliustr acijos Vaiva L ing y tė, p or aoro, 2011 © Leidyk la vag a , 2011 ISBN 978 - 5- 415- 02221 -2
v il nius 2011
4
Puodžius puodus giežė, Laukdamas pirklių, O pavargęs griežė Klevo smuikeliu.
Minko molį puodžius, Liūdnas, nekalbus, O senelė guodžias, Kad anūkas bus:
Plaukė jo dainelė, Skundės apvilta... Braukė jo senelė Ašarą slapta.
— Va, jau liemenėlis, Va, jau ir galva. Akys — vosilkėlės*... Juosta — kaip gyva...
Amžių pragyveno Jiedu be vaikų. — Kaip, seneli mano, Džiaugčiaus anūku...
Va, jau ir kepurė, Išpinta margai, Šitokios neturi Net pirklių vaikai...
Nebėra anūko, Gandras neatneš... Molio Motiejuko Pasiilgau aš...
Puodžius senę tildo: — Eitumei karnų... — Ir berniuką šildo Tarp šiltų delnų...
Nulipdyk anūką — Aš vienui viena... Molio Motiejuką Supsiu kas diena...
Egi, ir atgijo Motiejukas štai! — Rankom apsivijo Kaklą jo karštai...
Supsiu ir migdysiu, Glausiu prie širdies... — Na, jau nulipdysiu, Jei viena bodies.
Pabučiavo senį, Senei skruostan — papt... Iš to džiaugsmo senė Nuo krėsliuko — lept...
Puodžius molį minkė Tarp kietų delnų, O senelė lingę Pynė iš karnų.
Molio Motiejukas Prašneka balsu: — Štai ir aš — anūkas Judviejų esu... *Vosilkà – rugiagėlė.
5
6
7
8
Taip karštai mylėjau Judu, senuku, Kad nebegalėjau Likt molinuku.
Seneliukas virpa, Kreta ant lazdos. Nieko neuždirba, Ką vaikučiui duos?
Taip šiltai, seneli, Papūtei delnan, Kad šalta širdelė Suspurdėjo man.
Ir žila senelė Kreta be dantų: — Neturiu,sūneli, Ką paduot pietų...
Taip manęs, senele, Laukei per naktis, Kad sutirpti gali Ir akmens širdis...
Molio Motiejukas Guodžia senukus: — Aš jau piemenukas, Greitas ir smarkus...
Molio Motiejukas, Linksmas ir šnekus, Kaip vijurkas sukas Apie senukus...
Turit užvadėlį, Ir duonelės bus... Draudžia anūkėlį Puodžius nekalbus.
Taip linksmai gyveno Jie visi kartu, Kol visai paseno Sengalvėliai du.
— Ne! Einu ganyti, Leiski, seneliuk! Jį seneliai lydi: — Oi, tik nepražūk!
Puodžius minko molį Trišaku brūkliu Ir liūdnai po tolį Dairosi pirklių...
Eina Motiejukas Per gūdžias girias. Gal už jų berniukas Kaimenę suras...
Ir akis prailgo, O pirklių nėra. Liko be pavilgo*, Tik liesa putra*.
Renka jis raudonas, Saldžias uogeles. Žiūri — girių Monas Gano aveles.
*Pãvilgas – padažas, *putra – sriuba.
9
10
11