112
karlas marksas I
s k y r i u s . pr ek ė ir piniga i
gų tautų istorijos slenkstyje30. Artimesnį mums pavyzdį teikia kaimiška patriarchalinė gamyba valstiečių šeimos, kuri gauna grūdus, augina gyvulius, gamina verpalus, audeklą, drabužius ir t. t., kad suvartotų pati. Šiai šeimai visi tie daiktai yra įvairūs jos šeimos darbo produktai, bet vienas kito atžvilgiu jie nėra prekės. Visi šiuos produktus sukuriantys darbai: dirvos įdirbimas, gyvulių auginimas, verpimas, audimas, siuvimas ir t. t, natūrine savo forma yra visuomeninės funkcijos, nes tai yra funkcijos šeimos, kurioje, panašiai kaip prekinėje gamyboje, natūraliai atsiranda darbo pasidalijimas. Lyties ir amžiaus skirtumai, taip pat ir kartu su metų laikais kintančios gamtinės darbo sąlygos lemia darbo pasidalijimą tarp šeimos narių ir kiekvieno šeimos nario darbo laiką. Bet panaudotų individualių darbo jėgų matavimas laiku patiems darbams jau iš pat pradžių suteikia visuomeninį pobūdį, nes individualios darbo jėgos čia nuo pat pradžių funkcionuoja tik kaip šeimos visuminės darbo jėgos organai. Pagaliau, įvairumo dėlei, įsivaizduokime sąjungą laisvų žmonių, dirbančių bendromis gamybos priemonėmis ir sąmoningai besinaudojančių daugeliu individualių savo darbo jėgų kaip viena visuomenine darbo jėga. Čia tinka visi Robinzono darbo apibrėžimai, bet visuomeniniu, o ne individualiu mastu. Visi šio darbo produktai buvo vien asmeninis jo produktas ir, vadinasi, jo paties vartojimo reikmenys. Visas laisvų žmonių sąjungos darbo produktas yra visuomeninis produktas. 30
2-ojo leid pastaba. „Pastaruoju metu paplito juokingas prietaras, kad pirmykštės bendruomeninės nuosavybės forma esanti specifiškai slaviška ir net išimtinai rusiška. Tai – pirmykštė forma, kurią galime rasti pas romėnus, germanus, keltus; ištisas tokios rūšies formų, iš dalies jau sugriautu pavidalu, kaleidoskopas iki šiol dar aptinkamas pas indus. Išsamus Azijos, ypač indų bendruomeninės nuosavybės formų nagrinėjimas parodytų, kaip iš pirmykštės bendruomeninės nuosavybės formų išsirutulioja įvairios jos irimo formos. Šitaip galima atskleisti, tarkim, įvairių originalių romėnų ir germanų privačiosios nuosavybės tipų sąsajas su indų bendruomeninės nuosavybės formomis“ (Marx K. Zur Kritik der Politischen Oekonomie, Berlin, 1859, p. 10).