vilnius 2012
UDK 658.3 Mi309
© Tomas Misiukonis, 2012 © Leidykla VAGA , 2012 ISBN 978-5-415-02241-0
Turinys
Tur in ys
Įžanga • 11 1. Asmeninio ugdymo samprata • 17
Esminės asmeninio ugdymo nuostatos • 21
Asmeninis ugdymas ir psichoterapija • 23
Asmeninis ugdymas ir tradicinis mokymas • 25
Asmeninis ugdymas ir konsultavimas • 28
Asmeninis ugdymas ir profesinė priežiūra • 29
Asmeninio ugdymo formulė • 31
2. Asmeninis ugdymas organizacijoje • 43
Kodėl organizacijos renkasi asmeninį ugdymą? • 45
Kada taikomas asmeninis ugdymas? • 48
Asmeninis ugdymas nėra panacėja • 51
Vadovavimo stilius ir asmeninis ugdymas • 53
Kokius darbuotojus ugdome? • 56
Ugdomosios vadovų nuostatos • 61
Asmeninis ugdymas ir mokymasis • 66
Ugdymo praktikai įtakos turintys veiksniai • 67
Kaip asmeninį ugdymą vertina vadovai? • 78
Kaip diegiamas asmeninis ugdymas organizacijoje • 81
Asmeninio ugdymo kultūros nauda organizacijai • 85
Kuo asmeninis ugdymas naudingas vadovams? • 88
Kokius asmeninio ugdymo iššūkius mato vadovai? • 91
Organizacijos pasirengimas asmeniniam ugdymui • 94
5
6
Asmeninio ugdymo praktika vadovams
3. Asmeninio ugdymo įgūdžiai • 101
Klausinėjimo įgūdžiai • 104
Klausymosi įgūdžiai • 121
Kiti bendravimo įgūdžiai • 144
Skatinimo mokytis įgūdžiai • 148
4. Asmeninio ugdymo pokalbio valdymas • 179
Santykis • 186
Siekiai • 204
Situacija • 216
Sprendimai • 220
Susitarimai • 226
Praktiniai klausimai apie asmeninį ugdymą • 233
5. Asmeninio ugdymo situacijos darbe • 239
Klientų aptarnavimo arba pardavimo kompetencijų ugdymas • 241
Su darbu susijusių sunkumų sprendimas • 249
Metinis veiklos vertinimo pokalbis – šaltinis tolesniam ugdymui • 267
Komandos ugdymas • 271
Ugdymas teikiant grįžtamąjį ryšį • 293
Situacinis asmeninis ugdymas • 300
6. Ugdantis lyderis • 307
Kaip mokytis asmeninio ugdymo? • 309
Kodėl vadovams verta patiems pasinaudoti asmeniniu ugdymu? • 311
Kaip pasirinkti asmeninio ugdymo specialistą? • 313
Kas yra profesinė asmeninio ugdymo priežiūra? • 318
Asmeninis ugdymas šiandien ir rytoj • 319
Baigiamasis žodis • 325 Bibliografija • 326
Padėka
Padėka Šios knygos idėja gimė bendraujant su Lietuvos ir užsienio asmeninio ugdymo specialistais bei praktikuojant asmeninį ugdymą su savo klientais. Todėl pirmiausia noriu padėkoti jiems. Dalindamiesi savo patirtimis, įžvalgomis ir jausmais šie žmonės padėjo man augti ir įgyti išminties. Dėkoju Oksfordo Brukso universiteto „Coaching and Mentoring Practice“ magistrantūros programos dėstytojams Peteriui Jacksonui, dr. Elaine Cox, dr. Kate Gilbert, Carmelinai Lawton Smith, dr. Tatianai Bachkirovai ir Ianui Wycherley’ui, suteikusiems neįkainojamų akademinių bei praktinių žinių apie asmeninį ugdymą. Lieku skolingas ir kitiems savo mokytojams – Philipui Brew, Colinui Brettui, Deryn Holland ir prof. Davidui Clutterbuckui, kurių išmintis bei patyrimas praturtino mano asmeninio ugdymo praktiką. Ypatingai dėkoju šią knygą peržiūrėjusiems ir savo pastabas pateikusiems asmeninio ugdymo srities profesionalams: socialinių mokslų daktarui ir vadybos bei suaugusiųjų mokymosi ekspertui Aurimui Juozaičiui, socialinių mokslų daktarei ir vadybos konsultantei Ritai RekašiūteiBalsienei bei vadybos konsultantėms Mirolandai Trakumaitei ir Nomedai Kuodienei. Jūsų vertingi patarimai bei įžvalgos padėjo patobulinti šią knygą ir suteikė man pasitikėjimo tuo, ką darau. Visa širdimi dėkoju savo žmonai Laurai už jos kantrybę ir paramą.
9
Įžanga
Įžanga Ugdantys vadovai – tokie, kurie nori tobulėti patys ir padeda tą daryti kitiems, tiki savo darbuotojų galimybėmis ir gebėjimu augti. Pasitelkdami asmeninį ugdymą (angl. coaching), tokie vadovai pokyčius paskatina darbo vietoje – čia ir dabar. Šie žmonės kelia tobulėjimo klausimus ir nesitenkina lengvais atsakymais. Jų darbuotojai sako: „Mano vadovas padėjo man rasti geriausią sprendimą. Ir – svarbiausia – viską padariau savo jėgomis.“ Jei taikysite asmeninį ugdymą savo darbe, yra didelė tikimybė, kad netrukus jūsų darbuotojai, kuriais kasdien rūpinatės, taps savarankiškesni. Užduotis jie atliks patys ir rečiau kreipsis pagalbos į jus. Susidūrę su dilemomis ar neaiškumais, gebės patys priimti sprendimus. Gali būti, kad tie žmonės, kuriuos kasdien turėdavote „stumti“, kitą dieną parodys džiuginančius rezultatus ir gebės įkvėpti kitus. O tie, kurie visiems buvo pavyzdys, sugebės atrasti dar efektyvesnių darbo būdų ir džiaugsis galėdami realizuoti save. Jūsų kolegos išmoks taikyti mokymuose įgytus įgūdžius – geriau aiškinsis klientų poreikius ir sudarys daugiau sandorių. Jie darys įtaką kitiems. Prisiims daugiau iššūkių. Ir – svarbiausia – išmoks keistis. Esu įsitikinęs, kad asmeninis ugdymas padės jums sukurti naują santykį su savo darbuotojais ir jūs tapsite gerbiamu vadovu. Ši knyga padės padaryti reikšmingų ir ilgalaikių pokyčių kasdieniame kiekvieno jūsų vadovaujamo žmogaus darbe. Išmoksite mokyti ir siekti tobulumo kitus žmones – tuos, kurie kasdien padeda jums užtikrinti jūsų padalinio ar įmonės sėkmę. Į šią knygą siekiau sudėti geriausią asmeninio
11
12
Asmeninio ugdymo praktika vadovams
ugdymo patirtį, kurią įgijau ilgus metus mokydamasis ir praktikuodamas šią discipliną. Džiaugiuosi galėdamas žengti dar vieną žingsnį savo tikslo link – šia knyga noriu padėti tobulėti vadovams ir organizacijoms. Apie ką ši knyga?
Ši knyga paaiškina vadovams, kaip jie gali taikyti asmeninį ugdymą savo veikloje ir taip didinti savo darbuotojų efektyvumą. Čia pateikiama praktinių patarimų ir pavyzdžių, kurie padės asmeninį ugdymą lengvai pritaikyti jau kitą dieną, nesvarbu, kokio lygmens vadovas esate ir kokioje organizacijoje dirbate. skyrius supažindina su asmeniniu ugdymu ir jo koncepcija. Čia jūs sužinosite, kuo asmeninis ugdymas yra ypatingas ir kaip jis skiriasi nuo kitų mokymo ar pagalbos kitiems formų. Šiame skyriuje taip pat pateikiau asmeninio ugdymo formulę, paaiškinančią tikslus bei veikimo principus ir parodančią, kaip didinamas žmogaus potencialas, kad asmuo galėtų tobulėti ir efektyviau dirbti.
Pirmasis knygos
Antrajame skyriuje sužinosite, ko reikia, kad asmeninį ugdymą galėtumė-
te taikyti tiek savo padalinio, tiek visos organizacijos lygmeniu. Atidžiai išanalizavę savo taikomus vadovavimo būdus ir net charakterio bruožus, sužinosite, kaip reikia keistis jums patiems, kad asmeninis ugdymas taptų kasdieniu jūsų darbo stiliumi. Remdamasis tyrimais ir geriausiomis organizacijų praktikomis taip pat pateikiau galimas schemas, kurias galite įdiegti savo įmonėje ir taip sukurti asmeninio ugdymo kultūrą. Šis skyrius suteiks žinių žmogiškųjų išteklių padalinių vadovams bei kitiems specialistams, kurie rūpinasi organizacijos tobulėjimu. pateikta dauguma vadovams reikalingų asmeninio ugdymo įgūdžių ir technikų. Čia rasite tiek bazinių dalykų, reikalingų norint pradėti asmeninio ugdymo pokalbius, tiek ir sudėtingesnių praktinių aspektų, kuriuos galėsite taikyti įgiję šiek tiek daugiau patirties. Praktiniai posakių, frazių ar klausimų pavyzdžiai iliustruoja kiekvieną iš pateiktų įgūdžių – remdamiesi jais jūs lengvai galėsite perkelti čia perskaitytus patarimus į savo praktiką. Trečiajame skyriuje
Įžanga
Ketvirtajame skyriuje rasite asmeninio ugdymo pokalbio valdymo modelį,
kuriuo vadovaudamiesi galėsite kryptingai ir nuosekliai valdyti pokalbius su savo darbuotojais ar kolegomis. Čia perskaitysite daug patarimų ir pavyzdžių, kurie pagelbės jūsų asmeninio ugdymo pokalbiams tapti sklandžiais ir prasmingais. Penktajame skyriuje aptariau daugumą situacijų, kuriose galima taikyti asmeninį ugdymą. Čia sužinosite, kaip naudojant šį metodą kalbėtis su pardavimo arba klientų aptarnavimo padalinio darbuotoju. Išmoksite valdyti sudėtingą problemų sprendimo pokalbį bei kitas situacijas, kuriose asmeninis ugdymas gali būti nepamainoma strategija. Išmoksite tai integruoti į darbą su savo komanda bei į kasdienį bendravimą su darbuotojais. Šį skyrių taip pat papildžiau daugybe praktinių pavyzdžių, leisiančių pasirinkti geriausias frazes, posakius ar klausimus.
sužinosite, kaip patys galite tobulėti asmeninio ugdymo srityje. Perskaitysite, kaip jums gali padėti jūsų asmeninio ugdymo specialistas, rasite praktinių patarimų, kaip tokį specialistą pasirinkti. Susipažinsite su naujausiomis asmeninio ugdymo tendencijomis, kurios, tikiuosi, įkvėps jus taikyti šiuolaikiškas tobulėjimo priemones jūsų organizacijoje. Šeštajame skyriuje
Visi knygoje pateikti praktiniai pavyzdžiai bei patarimai yra iš mano bei kitų asmeninio ugdymo specialistų praktinės patirties. Kad pagrįsčiau pačias naujausias ir efektyviausias praktikas, taip pat rėmiausi gausia geriausių užsienio autorių praktine bei akademine literatūra. Kam skirta ši knyga?
Šiandien apie asmeninį ugdymą kalba daug žmonių – entuziastai, konsultantai, organizacijų vadovai. Apie tai galima rasti daug literatūros, tiesa, dauguma jos kol kas išleista užsienio kalbomis. Žinodamas, kad vadovai nuolat siekia tobulinti savo darbo būdus ir ypač domisi asmeniniu ugdymu, skyriau šią knygą pirmiausia jiems. Asmeniniu ugdymu organizacijose gali užsiimti ne tik vadovai. Iniciatyvą dažnai parodo organizacijų vidaus dėstytojai, žmogiškųjų
13
14
Asmeninio ugdymo praktika vadovams
išteklių padalinių darbuotojai ar kiti žmonės, įsitraukę į įmonės mokomąją veiklą. Šioje knygoje rasite daugybę pavyzdžių ir galimybių, kaip kurti bei palaikyti įvairias asmeninio ugdymo iniciatyvas jūsų organizacijoje. Jei jau praktikuojate asmeninį ugdymą ar esate šios srities specialistai, tikiu, kad čia rasite naudingų patarimų, papildysiančių jūsų patirtį. Ši knyga taip pat bus naudinga visiems asmeninio ugdymo entuziastams – tiems, kas dar tik pradėjo domėtis šia disciplina, ir tiems, kurie jau yra profesionalai. Galvodamas apie pirmuosius, stengiausi, kad viskas būtų lengvai suprantama ir, svarbiausia, pritaikoma praktiškai. Tad jei dar tik pradėjote domėtis šia sritimi ir vedate pirmuosius asmeninio ugdymo pokalbius, čia rasite naudingų patarimų ir gairių, kaip tobulėti. Viliuosi, kad asmeninio ugdymo srities profesionalams šioje knygoje pateiktas požiūris ir technikos leis sumaniai papildyti turimas žinias, o patarimai, įžvalgos ir situacijų aptarimai padės dar labiau augti jų kompetencijai. Tikiu, kad ši knyga gali būti geras vadovas tiems, kas kuria ir dėsto asmeninio ugdymo programas įvairioms auditorijoms. Pasinaudoję čia pateiktomis technikomis, galėsite organizuoti prasmingus ir vertingus praktinius užsiėmimus savo studentams. Kaip skaityti šią knygą?
Siekiau, kad ši knyga būtų ne tik praktiška, tačiau ir plačiau paaiškintų asmeninio ugdymo taikymo vadovo darbe galimybes. Tie skaitytojai, kurie turi patirties taikant asmeninį ugdymą ir nori išplėsti savo praktiką, gali rinktis skaityti knygą nuo trečiojo skyriaus. Tie, kuriems tai yra nauja pažintis, turėtų pavartyti ir pirmuosius skyrius, nes juose pateikiau pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie asmeninį ugdymą organizacijoje. Asmeninis ugdymas yra nauja iniciatyva organizacijose. Mano giliu įsitikinimu, vadovams reikia ne tik mokėti formuluoti gerus klausimus, tačiau ir suprasti platesnį asmeninio ugdymo taikymo kontekstą. Todėl viliuosi, kad net ir skaitytojai, linkę viską taikyti praktiškai, atras sau naudingų dalykų kiekviename šios knygos skyriuje.
1.
Asmeninio ugdymo samprata Kaip galiu padﾄ葉i augti kitiems?
• • •
Šiame skyriuje Kas yra asmeninis ugdymas ir kaip jis veikia? Kuo asmeninis ugdymas skiriasi nuo kitų pagalbos žmogui būdų? Kaip gali būti panaudojamas žmogaus potencialas tobulėti?
Asmeninio ugdymo samprata
Toks asmeninis ugdymas, kokį mes jį žinome, organizacijose atsirado prieš du dešimtmečius. 1992 metais išleistoje (bene garsiausioje iki šiol) ir vėliau keletą kartų papildytoje ir perleistoje knygoje apie asmeninį ugdymą Coaching for Performance (Whitmore, 1992) buvo išsamiai paaiškinta vadovams, kaip jie turėtų ugdyti savo darbuotojus ir taip gerinti įmonių ar organizacijų veiklos rezultatus. Šiandien asmeninis ugdymas pirmiausia suprantamas kaip mokymosi ir tobulėjimo būdas. Vadovai, kurie šį metodą efektyviai taiko savo veikloje, siekia panaudoti jį kaip pozityvią ir veiksmingą valdymo bei pokyčių skatinimo priemonę. Kita asmeninio ugdymo samprata – vadovavimo stilius, leidžiantis kitaip pažvelgti į vadovų ir darbuotojų santykius. Toks stilius apjungia ne tik asmeninio ugdymo metodikas, kurias vadovai naudoja, tačiau ir puokštę naujų požiūrių bei nuostatų. Asmeninis ugdymas vadovams greta vadybininkų prievolių pridėjo mokytojų ir trenerių, dirbančių čia pat, darbo vietoje, pareigas. Taip vadovų vaidmenys išsiplėtė – jei anksčiau dėmesys buvo sutelkiamas į kasdienes užduotis, tai dabar jis skiriamas komandų tobulėjimui. Laikui bėgant, asmeninis ugdymas netgi tapo veiklos sritimi, kitaip tariant – profesija, kuriai atstovauja asmeninio ugdymo specialistai. Kaip savarankiška disciplina asmeninis ugdymas dėstomas pasaulio universitetų verslo mokyklose. Vadovai, norintys tobulinti savo veiklą, siekia įgyti asmeninio ugdymo įgūdžių ir panaudoti juos darbuotojų efektyvumui didinti. Pažįstu nemažai vadovų, kurie šiai sričiai skiria ypač daug dėmesio – jie patys sistemingai praktikuoja asmeninį ugdymą ir siekia, kad šiuo darbo būdu naudotųsi juos supantys kolegos.
19
20
Asmeninio ugdymo praktika vadovams
Pastarąjį dešimtmetį asmeninis ugdymas sulaukė daug dėmesio iš mokslo visuomenės, besidominčios vadyba ir organizacijų elgsenos temomis. Tai tapo populiaria mokslinių tyrimų sritimi. Norėčiau pacituoti keletą asmeninio ugdymo apibrėžimų. Jie suformuluoti autorių, kurie savo tyrimais ir darbu daug prisidėjo, kad asmeninis ugdymas būtų suprantamas ir suteiktų naudą visiems, kas siekia tobulėti ir augti. Asmeninis ugdymas yra procesas, kuris įgalina kitus žmones (Whitmore, 1997). Asmeninis ugdymas skirtas atskleisti kito žmogaus galimybes ir taip pagerinti jo veiklą (Whitmore, 2002). Asmeninis ugdymas – tai pagalba mokytis pačiam (Whitmore, 2002). Asmeninio ugdymo specialistas padeda savo klientams konstruktyviai mokytis ir siekia, kad jie efektyviai dirbtų ir mokėtų kurti savo asmeninį gyvenimą (Rogers, 2004). Asmeninis ugdymas yra augimo veikla, kai specialistas skatina savo klientus ieškoti sprendimų, atrasti galimybes ir įgyvendinti suplanuotus pokyčius... Asmeninio ugdymo specialistas klausosi savo kliento, pateikia jam klausimus ir taip padeda atrasti tai, ko jis savyje ieško (Rosinski, 2003). Asmeninio ugdymo specialistas suteikia savo klientui galių ieškoti ir įsisąmoninti geresnius sprendimus (Downey, 2003). Asmeninis ugdymas yra veikla, orientuota į darbuotojų mokymąsi. Asmeninis ugdymas suteikia darbuotojams galių ir skatina juos prisiimti atsakomybę už savo tobulėjimą (Hunt ir Weintraub, 2010). Asmeninio ugdymo metu vienas žmogus atideda į šalį savo poreikius tam, kad pasirūpintų kito žmogaus poreikiais (Hardingham, 2004). Asmeninio ugdymo metu jūs nenurodote, nenukreipiate ir neliepiate (Downey, 2003).
Asmeninio ugdymo samprata
Remdamasis šių ir kitų autorių apibrėžimais, pateikiu apibendrintą asmeninio ugdymo sampratą, kuria remsimės šioje knygoje. Asmeninis ugdymas – mokymosi ir tobulėjimo būdas, kurio forma – pagal tam tikras taisykles organizuojamas pokalbis, vykstantis tarp asmeninio ugdymo specialisto (vadovo) ir jo kliento (darbuotojo). Asmeninio ugdymo specialistas (vadovas) pokalbio metu klausosi ir pateikia mąstymą skatinančius klausimus, o jo klientas (darbuotojas) ieško galimų būdų savo iškeltiems tobulėjimo tikslams pasiekti. Remdamasis savo įžvalgomis, ugdomasis modeliuoja būsimus veiksmus, kuriuos galėtų pritaikyti praktiškai, ir tai skatintų jį keistis – augti ir tobulėti. Žmogaus augimas ir tobulėjimas yra daugelio jo asmeninių pokyčių visuma, skatinanti teigiamai keistis savo vidumi ir gerinti santykį su savimi bei išorine aplinka. Augimą organizacijoje galime suprasti ne tik kaip judėjimą karjeros laiptais, tačiau ir kaip nuolatinį kompetencijų, gebėjimų, įgūdžių ir veiklą įtakojančių nuostatų lavinimą. Asmeninio ugdymo, kaip mokymo būdo, ypatybė yra ta, kad jis nukreiptas į žmogų ir jo vidines galimybes. Asmeninis ugdymas skatindamas vidinius žmogaus pokyčius siekia šias galimybes išlaisvinti ir efektyviai panaudoti tiek darbe, tiek ir įprastame gyvenime. Teigdamas, kad asmeninis ugdymas yra mokymosi ir tobulėjimo būdas, galvoje turiu tokį mokymąsi ir tobulėjimą, kuris leidžia žmogui pasinaudoti savo turima gerąja praktika, patirtimi bei stiprybėmis. Asmeninis ugdymas leidžia šiuos neišnaudotų galimybių aruodus paversti naujomis idėjomis ir veiksmais.
Esminės asmeninio ugdymo nuostatos Toliau pateiksiu pagrindines asmeninio ugdymo nuostatas, kurios apibūdina asmeninio ugdymo specialistą (vadovą), ugdomąjį (darbuotoją) ir patį asmeninį ugdymą – juos jungiantį procesą. Kiekvienas vadovas ar asmeninio ugdymo specialistas, norėdamas taikyti asmeninį ugdymą, privalo atsižvelgti į šias nuostatas ir jomis vadovautis: Šioje knygoje nuolat akcentuosiu paties žmogaus galimybes ir jo potencialą augti. Asmeninio Žmogus yra kūrybinga ir potencialą turinti asmenybė.
21
22
Asmeninio ugdymo praktika vadovams
ugdymo specialistai vadovaujasi prielaida, kad kiekvienas žmogus turi gebėjimų ir galimybių šiuos gebėjimus pritaikyti praktiškai. Šios nuostatos laikymasis nereiškia garsaus jos deklaravimo. Tai reiškia, kad asmeninio ugdymo specialistas arba vadovas su ugdomuoju bendrauja iš anksto tikėdamas šio žmogaus gebėjimais, nes centrinis asmeninio ugdymo objektas yra žmogus ir jo nepanaudotos galimybės. Ši nuostata vadovui su darbuotojais leidžia kurti tvirtesnį, pasitikėjimu ir tarpusavio pagarba pagrįstą santykį, nes čia vadovas demonstruoja savo tikėjimą kitais. Toks santykis įgalina ugdomąjį jaustis tvirčiau, pasitikėti savo jėgomis ir tobulėti. Pagrindinis asmeninį ugdymą taikančio vadovo uždavinys – padėti ugdomajam pačiam pamatyti savo galimybes ir imtis atsakomybės įgyvendinti norimus asmeninius pokyčius. Asmeninis ugdymas daugiausia remiasi psichologijos, motyvacijos bei asmenybės augimo ir vystymosi mokslu – tai nėra atskira mokslo šaka. Pastaruoju metu pasaulyje atliekama daugybė tyrimų ir studijų, nagrinėjančių asmeninio ugdymo veikimo principus bei jo veiksmingumą. Asmeninis ugdymas po truputį įgauna solidų mokslinį pagrindimą, o tai stiprina jo pozicijas tarp jau įtvirtintų mokymo bei pagalbos kitiems būdų. Norint šį metodą nuolat praktikuoti, reikia gilinti žinias tose srityse, kurių išmanymas padeda suprasti save ir kitus. Tai gali būti psichologija, emocinis intelektas, asmeninis efektyvumas, suaugusiųjų mokymasis bei vystymasis ir kitos disciplinos. Asmeninis ugdymas yra tarpdisciplininė praktika.
Asmeninis ugdymas siekia motyvuoti ir paskatinti asmenį gerinti savo veiklą – tobulinti darbo įgūdžius, įveikti kliūtis ir remtis gerąja praktika.
Pagrindinis asmeninio ugdymo tikslas yra asmeninis žmogaus tobulėjimas tiek gyvenime, tiek darbinėje aplinkoje. Šioje knygoje ir kalbėsiu apie tokius žmogaus profesinių kompetencijų pokyčius, dėl kurių jis jaučiasi labiau savimi pasitikintis, motyvuotas ir darbingas. Geba praktiškai taikyti naujus įgūdžius, keičia savo elgesį ir gerina santykį su savo darbine aplinka – kolegomis bei klientais. Asmeninis ugdymas orientuojasi į galimybių paiešką ir alternatyvų taikymą.
Taikant asmeninį ugdymą, organizacijoje ne tik sprendžiamos problemos,
Asmeninio ugdymo samprata
tačiau atliekama ir jų prevencija. Įsitraukusio į šį procesą žmogaus veikla tampa efektyvesnė, nes žmogus realizuoja anksčiau nepanaudotas galimybes. Taip jis įgauna daugiau gebėjimų ir energijos spręsti problemas pats. Asmeninis ugdymas siekia, kad ugdomasis atrastų ne vieną tokią galimybę ar alternatyvą. Asmeninis ugdymas skatina žmogaus įsisąmoninimą, modeliuoja jo veiksmus, brėžia ateities perspektyvą. Asmeninis
ugdymas padeda žmogui apmąstyti jo turimą patirtį bei panaudoti ją tolimesniam savo tobulėjimui. Asmeninio ugdymo rezultatas – geresnis savęs pažinimas, praktinis naujų galimybių įgyvendinimas, pasikeitęs požiūris ir elgesys. Ši asmeninio ugdymo nuostata teigia, kad žmogui nepakanka vien tik žinių ar ekspertinio išmanymo, jis turi būti motyvuotas imtis atsakomybės taikyti šias žinias praktiškai ir nuolat mokytis iš savo patirties. Kad padėčiau vadovams įsisavinti asmeninio ugdymo principus, šioje knygoje pateiksiu daug pavyzdžių, kaip reikia vesti asmeninio ugdymo pokalbius. Tai padės vadovams geriau suprasti, kaip jų taikomą asmeninį ugdymą padaryti efektyvesnį. Taip pat pateiksiu pavyzdžių iš asmeninio ugdymo projektų organizacijose bei darbo su vadovais patirties. Tai leis geriau suprasti asmeninio ugdymo vietą vadovo darbe bei jo aplinkoje – organizacijoje. To pakaks, kad perskaitę šią knygą vadovai ir kiti specialistai savo darbe galėtų efektyviai taikyti asmeninį ugdymą. Kad aiškiau suvoktume asmeninio ugdymo tikslus ir principus, pirmiausia palyginsiu jį su kitomis mokymo bei pagalbos kitam asmeniui formomis.
Asmeninis ugdymas ir psichoterapija „Aš vadovas, o ne psichoterapeutas“, – kartą auditorijoje replikavo vienas mokymų dalyvis. Kartais organizacijose, ypač turinčiose tvirtos rankos kultūrą, nepriimta kalbėtis apie jausmus ar kitus jautrius asmeninius klausimus. Tyrėjai konstatuoja, kad vadovai neretai baiminasi tokių bendravimo formų, kurios gali priminti kokią nors psichologinę veiklą.
23
24
Asmeninio ugdymo praktika vadovams
Būtent tokie yra pokalbiai su psichologu – apie jautrius asmeninius dalykus. Asmeninio ugdymo specialistai dažnai prašomi paaiškinti, kuo jų darbas skiriasi nuo psichologų darbo, nes pokalbiai iš pažiūros gali būti panašūs. Pirmiausia svarbu pažymėti, kad tiek psichologas, tiek asmeninio ugdymo specialistas kuria panašų santykį su savo pašnekovais. Kartais psichoterapijos ir asmeninio ugdymo turinys yra panašus, nes tiek vienu, tiek kitu atveju kalbama apie žmogų ir jo vidinį pasaulį. Kaip ir bendraujant su psichologu, per asmeninio ugdymo pokalbius neretai susiduriama su abiejų užsiėmimų dalyvių jausmais. Galiausiai abu pokalbiai yra paremti panašia technika – aktyviu klausymusi ir klausimais, todėl stebint visa tai iš šalies susidaro įspūdis, kad kalbasi ne asmeninį ugdymą taikantis vadovas ir jo darbuotojas, o psichologas ir jo klientas. Akivaizdu, kad organizacijose vadovams neįprasta kalbėti kaip psichologams, o jų darbuotojai yra sveiki ir emociškai stabilūs žmonės, kuriems psichoterapija darbe yra nereikalinga. Taikant asmeninį ugdymą bendraujama tik su sveikais ir veiksniais žmonėmis. Asmeninis ugdymas, nors ir savo forma panašus į psichoterapiją, vis tik yra skirtas padėti žmogui mokytis, o ne jį gydyti. Ir tai yra vienas pagrindinių šių disciplinų skirtumų. Antra vertus, kaip bevadintume atvirus ir prasmingus vadovo pokalbius su darbuotojais, vadovai, siekdami, kad jų darbuotojai susidūrę su problemomis jaustųsi gerai, turi nebijoti kalbėtis ir mokėti atsakyti į kitų žmonių jausmus. Taip turėtų būti ne tik per asmeninio ugdymo pokalbius, tai viena būtinų bendravimo prielaidų išgirsti ir suprasti kitą žmogų. Toliau pateikiu savo ir kitų autorių (Peltier, 2001; Bluckert, 2008) pastebėjimus, kuo asmeninis ugdymas skiriasi nuo psichoterapijos (žr. 1 lentelę). 1 lentelė.
Asmeninio ugdymo ir psichoterapijos skirtumai
Psichoterapija
Asmeninis ugdymas
Analizuojama dabartis ir praeitis.
Analizuojama dabartis ir ateitis.
Orientuojamasi į situaciją ir asmenį.
Orientuojamasi į asmens veiksmų modeliavimą.
Orientuojamasi į jausmus ir apmąstymą. Orientuojamasi į apmąstymą ir veiksmą.
Asmeninio ugdymo samprata
Psichoterapija
Asmeninis ugdymas
Skirta gydyti.
Skirta padėti mokytis.
Dažniausiai klientas yra psichologiškai sutrikęs.
Klientas yra sveikas ir veiksnus žmogus.
Problema susijusi su asmeniu.
Problema susijusi su asmeniu ir jo darbine aplinka.
Turiniu nesidalijama su kitais.
Turinys gali būti viešinamas.
Kartais privaloma ir būtina.
Laisvai pasirenkama.
Apibrėžta pokalbių trukmė.
Neapibrėžta pokalbių trukmė.
Kartais skiriamas papildomas gydymas (vaistai).
Jokios papildomos kontrolės ar priežiūros.
Aiškiai apibrėžtas psichoterapeuto ir jo kliento santykis.
Santykis yra kompleksiškas – klientas yra darbuotojas, o asmeninio ugdymo specialistas yra vadovas.
Bet kuris asmeninio ugdymo specialistas, norėdamas tapti profesionalu, privalo išmanyti pagrindinius psichologijos dėsningumus ir mokėti juos taikyti praktiškai. Tačiau jei kalbame apie asmeninį ugdymą organizacijoje, vadovams pakanka išlavinti atitinkamas nuostatas ir ištobulinti reikalingus bendravimo įgūdžius. Šie įgūdžiai turi padėti kurti tvirtą vadovo santykį su darbuotoju ir valdyti asmeninio ugdymo pokalbį. Dažniausiai to pakanka, kad asmeninis ugdymas, kurį taiko vadovai, būtų veiksmingas.
Asmeninis ugdymas ir tradicinis mokymas Asmeninis ugdymas nėra toks mokymasis, kokį mes žinome iš auditorijų ar susitikimų su lektoriais. Tai nėra receptų ar patarimų pateikimas ugdomajam. Asmeninio ugdymo metu daugiau orientuojamasi į mokymosi procesą nei į mokymosi turinį, kaip yra taikant tradicinius mokymų būdus. Būtent šis skirtumas sukuria painiavą ir neapibrėžtumą. Kadangi daug dirbu tiek su grupėmis, tiek su atskirais klientais, per keletą metų suformulavau pagrindinius įprastų ir asmeninio ugdymo mokymų skirtumus (žr. 2 lentelę). Asmeninio ugdymo specialistas paprastai nemoko, jis tik vadovauja pokalbiui, kurio metu jo klientas apmąsto savo patirtis, pateikia įžvalgas,
25
26
Asmeninio ugdymo praktika vadovams