Almanachas "Skaitmeninė statyba 2022" by LBA

20 22

Turinys

KONFERENCIJA

vizija

SKAITMENINE STATYBA 2023 VILNIUS

Dalius Gedvilas 6D –labai svarbi BIM dimensija

Prof. dr. Romualdas Kliukas Statybos sektoriaus ateitis priklauso nuo skaitmeninimo ir pažangiųjų technologijų

kompetencijų ugdymas 18

Statybos specialistų rengimas žengia koja kojon su augančia rinka ir jos poreikiais

bim ir teisė 12

Prof. dr. Sigitas Mitkus BIM specialisto kvalifikacija: ar verta ją vertinti nustatant pasiūlymo ekonominį naudingumą

Lietuvos bim projektai 2021

Inovatyvios bendruomenės susitikimo vieta!

mūsų patirtis 20

Nerijus Kurcevičius Žinios ir patirtis – sėkmingo BIM projekto įgyvendinimo garantas

Liudas Galdikas Žmonės, procesai ir įrankiai. „BE LIVE“ skaitmeninio dvynio kūrimo istorija

Tomas Blažiūnas BIM su EPD prisideda prie tvaresnės statybos

„Naresta“ su partneriais Vadovybės apsaugos tarnybai pastatė itin modernų administracinį pastatą

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Almanachas „Skaitmeninė statyba 2022“ Nr. 8 / 2022 © VšĮ „Skaitmeninė statyba“ www.skaitmeninestatyba.lt El. p. info@skaitmeninestatyba.lt Redaktorius Edvinas Butkus El. p. edvinas.bim@gmail.com Almanacho elektroninė versija skelbiama www.skaitmeninestatyba.lt Užsakomieji tekstai pažymėti ženklu UAB „Eurispauda“ Dizainerė Neringa Kartanė

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

Dalius Gedvilas VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

6D – labai svarbi BIM dimensija Prasidėjus karui Ukrainoje, visa Europos ir pasaulio bendruomenė susitelkė tiekdama pagalbą Ukrainos žmonėms ir valstybei. Ukrainiečiai tiki savo pergale ir jau mąsto apie šalies atstatymą. Diskusijose tenka išgirsti klausimų, ar Europos statinių tvarumui taikomi standartai gali būti įdiegti ir Ukrainoje? Tačiau kalbant apie Ukrainos atstatymą, turime neužsimiršti ir daugiau dėmesio skirti Lietuvos pasiruošimui taikyti ir valdyti pastato tvarumo informaciją. Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės, tvarumo aspektas energetinės infrastruktūros projektuose tampa ypač aktualus.

Vystantis BIM metodologijai buvo priimta, kad BIM dimensijomis galime išreikšti visus aspektus ir informaciją. Kai kalbame apie grafinį pastato atvaizdavimą, dažniausiai vartojami terminai yra 2D (dvimatis modelio vaizdavimas per planus ir statinio pjūvius) ir 3D (statinio modelio erdvinis atvaizdavimas). Nemaža dalis Lietuvos statybos sektoriaus dalyvių mokosi VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ organizuojamuose mokymuose ir susipažįsta su įvairiomis BIM dimensijomis. BIM metodologijoje dažniausiai minimos šios dimensijos: 3D – trimatė grafinė informacija; 4D – trukmės ir laiko planavimo informacija; 5D – Išlaidų informacija ir analizė; 6D – tvarumo ir energijos vartojimo efektyvumo informacija; 7D – patalpų valdymo informacija; 8D – sauga projektuojant ir statant statinius; 9D – liekna statyba; 10D – statybos industrializacija. Pasaulio ekonomikoje tarp didžiausių tvaraus vystymosi iššūkių esminis vaidmuo tenka statybų pramonei. Kad statybų pramonė sumažintų anglies pėdsaką, būtina didelį dėmesį skirti 6D dimensijai, kai geometrinis pastato modelis papildomas tvarumo informacija. Dažnai statybose tvarumas siejamas tik su statinio energijos poreikiais. O statinio sąveika su aplinka apibrėžiama kaip tvari tik tada, kai taupoma energija. Tačiau pasaulinio „buildingSMART“ aljanso vizionieriai tvarumo sąvokoje išskiria ir kitus aspektus: • •

tatybų tvarumo aspektas tapo plačiai diskutuojama tema Europoje. Tai atspindi Pastatų energinio naudingumo direktyva ir ruošiamas ES planas „Fit for 55“, kuris numato iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 55 proc.

Tvarumo samprata apibrėžia optimalią žmogaus ir gamtos pusiausvyrą, kuri apima gamtos išteklių naudojimą, technologijų ir produktų kūrimą bei miestų plėtrą. Labiausiai paplitusi dar 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijoje apibrėžta tvarumo sąvoka: „Plėtra, kuri tenkina dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms patenkinti savo poreikius“. Statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodologijos taikymas suteikia galimybę sujungti visus šiuos aspektus ir

integruotai valdyti sudėtingą informacinę sistemą. Ją naudodami, galime valdyti didelį kiekį sudėtingų ir daugialypių duomenų, o taikant BIM klasifikatorių, atsiranda galimybė informaciją gauti labai greitai ir su daugybe įvairių alternatyvų įvertinimų.

BIM DIMENSIJOS

•

aplinkos tvarumas – gebėjimas gerinti aplinką; ekonominis tvarumas – galimybė generuoti pajamas ir užimtumą; socialinis tvarumas – gebėjimas kurti žmogaus gerovę.

“

Pasaulio ekonomikoje tarp didžiausių tvaraus vystymosi iššūkių esminis vaidmuo tenka statybų pramonei. Kad statybų pramonė sumažintų anglies pėdsaką, būtina didelį dėmesį skirti 6D dimensijai, kai geometrinis pastato modelis papildomas tvarumo informacija.

Kitaip tariant, šeštoji BIM dimensija leidžia analizuoti ir įvertinti ne tik statinio energinį naudingumą. Taikant BIM ir 6D dimensiją, galime numatyti techninius inžinerinius sprendimus, garantuojančius pastato charakteristikų atitiktį numatytiems eksploatacinių savybių tikslams. Pažymėtina, kad 6D modelis iš esmės apima daug integruotos informacijos kaip antai gamintojų duomenis apie statinių elementus, techninės priežiūros grafikus eksploatuojant statinį, energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, statybvietėje naudojamų ir griovimo metu pagamintų medžiagų perdirbimą ir kt.. 6D modeliavimo vienas esminių tikslų – ankstyvoje stadijoje nustatyti išsamius ir tikslius energijos suvartojimo kaštus bei patikrinti projekto įgyvendinamumą virtualioje realybėje. BIM taikymo praktikoje speciali programinė įranga leidžia kurti ne tik trimatį pastato modelį, bet ir modelyje įterpti duomenis ir informaciją, susijusią su kiekvieno elemento energiniu naudingumu. Tokie sukurti modeliai, žinomi akronimu BEM (Building Energy Modeling), suteikia galimybę: • • • • •

gauti automatinį šilumos tiltelių ir šilumos nuostolių skaičiavimą; kontroliuoti pastato-instaliacijos sistemos termodinamines savybes; gauti natūralaus ir dirbtinio apšvietimo analizę; atlikti statinės ir dinaminės energijos modeliavimą; atnaujinti ir registruoti duomenis apie pastato eksploatacines charakteristikas per visą jo gyvavimo ciklą.

LR Vyriausybė 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą “Dėl reikalavimų ir kriterijų dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo”. Tačiau susipažinus su šiuo metu vykstančių viešųjų pirkimų konkursų medžiaga, pastebime, kad joje turėtų būti keliama daugiau reikalavimų statinių tvarumui. Statytojai per mažai kelia reikalavimų būsimų statinių tvarumui, nes norint valdyti 6D modeliavimą, reikalinga speciali programinė įranga, kurios įsigijimas ir atnaujinimas brangiai kainuoja. Lietuvoje statomos infrastruktūros tvarumas priklauso ne tik nuo sektoriuje dirbančių specialistų kompetencijos, bet ir nuo Vyriausybės

“

Statytojai per mažai kelia reikalavimų būsimų statinių tvarumui, nes norint valdyti 6D modeliavimą, reikalinga speciali programinė įranga, kurios įsigijimas ir atnaujinimas brangiai kainuoja. Lietuvoje statomos infrastruktūros tvarumas priklauso ne tik nuo sektoriuje dirbančių specialistų kompetencijos, bet ir nuo Vyriausybės paramos statybų sektoriaus dalyviams. Parama reikalinga įsigyjant brangią programinę įrangą, skirtą BIM taikymui. Deja, tokios paramos, kuri stiprintų statybų sektorių, Vyriausybė savo programoje nenumato.

paramos statybų sektoriaus dalyviams. Parama reikalinga įsigyjant brangią programinę įrangą, skirtą BIM taikymui. Deja, tokios paramos, kuri stiprintų statybų sektorių, Vyriausybė savo programoje nenumato. Mūsų kaimynai skandinavai senokai nebedaro kompromisų dėl BIM taikymo statybų sektoriuje ir sutelkia jėgas į skaitmeninių duomenų kaupimą, analizę ir dirbtinio intelekto instrumentų taikymą. Prieš keltą metų VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ pasiūlė Vyriausybei nuo 2018 metų pradėti visuotinai taikyti BIM metodologiją. Laiku priimtas sprendimas būtų leidęs jau dabar taikyti 6D dimensiją projektuojant ir statant, o dalį statybos leidimo išdavimo procesų skaitmenizuoti. Statinių tvarumo patikra, urbanistinių sprendimų patikra, sklypo paskirties ir projekto atitikties miesto bendrajam ir detaliajam planui patikra – visa tai galima buvo jau senokai vykdyti automatizuotu būdu. Gaila, bet šiandiena turime vytis savo kaimynus, įgyjančius vis didesnį pranašumą. Technologijos yra galingas sąjungininkas, kai reikia tobulinti sprendimų priėmimo procesus arba kai reikia užtikrinti strateginį valstybės tikslą – tapti stipria ir energetiškai nepriklausoma valstybe. II

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

Statybos sektoriaus ateitis priklauso nuo skaitmeninimo ir pažangiųjų technologijų © Simo Bernoto nuotrauka

PROF. DR. ROMUALDAS KLIUKAS

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius

Sparčiai tobulėjančios informacinės ir komunikacijų technologijos per pastarąjį dešimtmetį padarė esminį proveržį skaitmeninant ir automatizuojant procesus visuose gamybos, pramonės sektoriuose. Pramonė 4.0 – mūsų laikotarpio gamybos technologijų revoliucija, kurios išskirtinė savybė – masinis kibernetinių fizinių sistemų diegimas į gamybą. Šios technologijos neaplenkė ir statybos sektoriaus, kurio skaitmeninimo procesai apibūdinami atskiru terminu Statyba 4.0, įvertinant šio pramonės segmento svarbą, daugiafunkciškumą, specifiką bei sąsajas su daugeliu pramonės sričių.

ienas pagrindinių statybos sektoriaus uždavinių – didinti efektyvumą. Per pastaruosius du dešimtmečius išsivysčiusi, sparčiai tobulėjanti skaitmeninių duomenų sukūrimo ir valdymo technologija, pagrįsta statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) metodais ir principais, tapo pagrindiniu įrankiu skaitmeninant ir automatizuojant turto sukūrimo ir valdymo procesus statybos industrijoje. Šiandien BIM technologijos yra Statybos 4.0 skaitmeninės transformacijos pagrindinė varomoji jėga, esmė ir turinys. Statinio informacinio modeliavimo

technologijų ir jomis pagrįstų darbų organizavimo bei sprendimų priėmimo metodų taikymas daro reikšmingą įtaką visos statybos pramonės mastu, didinant sektoriaus konkurencingumą, skaidrumą, sektoriaus organizacijų veiklos efektyvumą, darbų našumą, gerinant produktų ir paslaugų kokybę visuose kuriamo turto – pastatų, statinių, infrastruktūros objektų, gyvavimo ciklo etapuose: nuo pasirengimo projektui ir projektavimo stadijos iki statybos organizavimo, turto priežiūros ir valdymo.

Įvertinęs statybos sektoriaus pokyčius, VILNIUS TECH nuo 2015 m. pradėjo vykdyti antrosios pakopos Statinio informacinio modeliavimo studijų programą. Ji sulaukė didelio susidomėjimo tarp būsimų studentų bei užsakovų – Lietuvos statybos rinkos subjektų. Per šešerius magistrantūros studijų programos vykdymo metus, bendradarbiaudami su statybos rinkos dalyviais, būsimais darbdaviais, užsakovais, studijų programos rengėjai ir jos dėstytojai suformulavo reikalavimus naujos kartos BIM specialistui.

Dauguma statybos sektoriaus įmonių Lietuvoje supranta BIM technologijų taikymo versle svarbą. Įmonės investuoja į BIM technologijas, specialistus, kurie sugebėtų atlikti įvairias su šia technologija susijusias funkcijas ir užduotis. Didelės statybos ir projektavimo kompanijos jau apčiuopė BIM naudą. Dalis jų jau turi arba aktyviai kuria BIM strategijas savo veiklai. Į rinką žengiantys investuotojai, steigiantys modernias įmones ir taikantys naujausias technologijas, prioritetinėmis statybos įmonėmis laiko tas, kurios geba statybos procesuose taikyti skaitmenines technologijas, užtikrinti statybos procesų efektyvumą ir skaidrumą.

Atsižvelgdamas į laikotarpio pokyčius, naujų kompetencijų poreikį, vis platėjantį pažangių BIM technologijų spektrą, augančią specialistų paklausą, VILNIUS TECH įsteigė tarpkryptinę pirmosios pakopos studijų programą Statinio informacinis modeliavimas.

Statybos pramonės atstovai, kurių didžioji dalis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) socialiniai parneriai, atkreipia dėmesį, kad jų organizacijoms reikalingi plataus profilio specialistai – statybos inžinieriai, turintys universalių žinių, kompetencijų BIM srityje ir stiprius pagrindus informacinių technologijų (IT) srityje.

Šią programą baigęs specialistas išmanys ir gebės vykdyti statinio inžinerinio informacinio modeliavimo technologijų diegimo bei įgyvendinimo užduotis projektavimo įmonėse, statytojų, rangovų, gamintojų ir turto valdytojų organizacijose, atsakys už BIM modelio turinio kūrimą ir kokybės kontrolę, vykdys duomenų mainus ir informacijos valdymą, koordinuos BIM integruoto tarpdisciplininio projekto planavimo, rengimo ir pateikimo procesus, atliks kitas su informacijos modelio priežiūra susijusias funkcijas. VILNIUS TECH, rengdamas Lietuvos statybos sektoriaus specialistus, atsižvelgs į technologinius pokyčius ir suteiks naujų žinių bei kompetencijų savo absolventams. II

Skaitmeninė statyba / KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

KOMPETENCIJŲ UGDYMAS / Skaitmeninė statyba

Statybos

Kolegija siekia, kad būsimieji statybos inžinieriai į rinką įsilietų turėdami pakankamai žinių apie BIM procesus, puikiai valdytų programinę įrangą, sektų naujoves, gebėtų kurti ir valdyti vis sudėtingėjančius projektus. Todėl VTDK Statybos fakultete stengiamasi naujausiomis technologijomis grįsti ne tik visą studijų procesą, bet ir įtraukti studentus į įvairius projektus, kur sukuriamos darbo sąlygos, labai artimos realių statybos projektų rengimo sąlygoms.

2021“. Kolegijos studentai konkursą priėmė kaip rimtą iššūkį bei galimybę pagilinti studijų metu įgytas žinias ir nominacijoje „Geriausias studentų BIM projektas“ kūrė projektą „Joniškio miesto turgavietė“. Komandą sudarė trys studentai: vienas rengė architektūrinę, kitas – konstrukcinę, trečias – inžinerinę dalį. Visi darbai buvo atliekami vienu metu viename „Revit“ modelyje naudojant „BIM 360“ ir buvo tikrinamas atskirų dalių suderinamumas. Naudojant bandomąją „Revit“ versiją, buvo modeliuojamos sudėtingos architektūrinės formos (pvz., laužytos formos stogas). Kurdami projektą, studentai į kuriamą modelį įkėlė pasirinktas medžiagas bei spalvas ir pritaikė atitinkamoms pastato dalims. Buvo siekiama užtikrinti pastatų tvarumą, atitiktį A++ energinio efektyvumo klasei, tausoti ir taupyti energijos išteklius ir t. t. Smagu, kad šis studentų darbas sulaukė įvertinimo – rekomendacijos, patvirtinančios, kad „įmonė geba kurti skaitmeninius statybos projektų modelius ir taikyti BIM metodologiją“.

Štai 2021 m. Statybos fakultetas dalyvavo konkurse „Lietuvos BIM projektai

Nuo 2021 m. birželio mėn. VTDK kaip partnerė dalyvauja Balstogės tech-

specialistų

rengimas žengia koja kojon su augančia rinka ir jos poreikiais gebančius efektyviai ir konkurencingai dalyvauti statinių projektavimo ir skaitmeninimo procese. Todėl, siekiant užtikrinti darbo rinkos poreikius ir ugdyti besimokančių asmenų braižymo ir projektavimo kompetencijas, į mokymo procesą įtraukiami nauji mokymo(si) metodai, taikant inovatyviausią statinių informacinio modeliavimo BIM programinę įrangą. Naudojant šiuolaikinius IT sprendiDr. Dalia Martišauskienė mus, tokius kaip „Tekla Structures“ ar Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio „Revit“, ugdomi mokinių skaitmeninių mokymo centro direktorė pastatų ar infrastruktūros objektų trimačių modelių kūrimo praktiniai geStatinių informacinio modeliavimo bėjimai. Mokymo procese įgijus CAD BIM technologijos, vis dažniau tai- projektavimo kompetencijų, lanksčiai komos statybos sektoriuje, mokymo pereinama prie BIM kompetencijų įstaigas įgalina ugdyti specialistus, ugdymo.

Šių dienų statybininkams keliami ypač aukšti reikalavimai visus statybos proceso darbus atlikti ne tik kokybiškai, bet ir greitai, profesionaliai, todėl profesinio mokymo centre ugdomi mokiniai, turėdami praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius taikant CAD ir BIM skaitmeninius įrankius ir technologijas, gebės greitai prisitaikyti prie sparčiai kintančių darbo rinkos pokyčių statybos sektoriuje, absolventai greičiau ir paprasčiau integruosis į darbo rinką. Tai reiškia, kad rengiamų specialistų kompetencijos puikiai atliepia besikeičiančius darbo rinkos poreikius.

tesnio akiračio naudojant informacines technologijas statybos ir kelių tiesimo projektuose. KTK tikslas – suformuoti ir įveiklinti kolegijos bakalaurų inžinerines kompetencijas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas studijų aplinkos ir veiklos skaitmeninimui sėkmingai integruojant BIM technologijas.

atlikti modernius matavimus, gautus duomenis susisteminti, sukurti kelio ar statinio 3D modelį, apžvelgti erdvinį sąryšį su aplinka.

Nerijus Varnas

Kauno technikos kolegijos direktorius

Augantis poreikis BIM technologijas taikyti visuose statinių gyvavimo etapuose reikalauja iš aukštųjų mokyklų absolventų ne tik naujų teorinių žinių ar specifinių praktinių įgūdžių, bet ir pla-

2021 m. pabaigoje KTK kartu su mecenatu AB „Kauno tiltai“ ir partneriais įrengė skaitmeninio kelių projektavimo laboratoriją, kurioje studentams sudarytos sąlygos mokytis dirbti su šiuolaikine programine įranga, valdyti dronus, naudoti virtualios realybės prietaisus ir kitas inovatyvias priemones, gerokai paspartinančias įprastus inžinerinius darbus. Studentai mokomi

Lina Sakalauskienė

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Statybos fakulteto dekanė

Profesinio mokymo centro absolventai ne tik įsilieja į darbo rinką, bet ir tęsia studijas aukštosiose Lietuvos mokymo įstaigose. II

Jau ketvirtus metus kolegijoje veikia ,,KTK Engineering division“, dirbantis su BIM programine įranga bei įrankiais realių projektų kontekste. KTK ED komanda aktyviai įsitraukia į studentų kompetencijų, susijusių su skaitmeninimu ir žaliuoju kursu, ugdymą. Dabar ji dalyvauja tarptautiniame projekte ,,Sustainable, High-Performance Hybrid Timber Building Construction“, kuriame sprendžia aplinkos nežalojančių ekologiškų medžiagų panaudojimo šiuolaikiniuose statiniuose problemas. II

toriuje reikalauja šią sritį išmanančių darbuotojų.

Violeta Lakštauskienė

VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centro profesijos mokytoja

Šiandien statybos sektorius tiesiogiai priklauso nuo informacinių technologijų pažangos. Visą statinio informaciją, jo gyvavimo ciklo etapus siekiama suskaitmeninti. Tam skirtos statinio informacinio modeliavimo BIM priemonės ir integracijos su įvairiomis skaitmeninėmis infrastruktūromis bei duomenų bazėmis. Informacinių sistemų ir jų elektroninių paslaugų, BIM technologijų naudojimas statybos sek-

VSRC šiemet pradės veikti interaktyvios platformos pagrindu parengti BIM kompetencijų kėlimo mokymai „BIM skaitmeninių kompetencijų ugdymas aukštojo ir profesinio mokymo srityse kuriant ir valdant statybos projektus“. Projekto tikslinė grupė – plačioji visuomenės dalis, norinti susipažinti, gilinti ir taikyti BIM žinias praktikoje: mokytojai, studentai, statybos sektoriaus, švietimo įstaigų darbuotojai. Projektas orientuotas į mokymo programų ir mokymo medžiagos, skirtos BIM diegti aukštojo mokslo lygmeniu profesinio mokymo įstaigose, kūrimą. Siekiame pateikti naujausias pasaulines mokslines ir technines žinias, derančias su darbo rinkos poreikiais. VSRC komanda bendradarbiavo ir mokymo medžiagą kūrė kartu su užsienio partneriais: Kartachenos politechnikos

nologijos universiteto įgyvendinamame „Erasmus+“ projekte „Išplėstinis modernių pastatų skaitmeninio projektavimo kursas, plėtojantis jaunųjų inžinierių įgūdžius“ (ADD_ ON_SKILLS). Kadangi ir statybos sektorius, ir šiuolaikinės studijos nuolat susiduria su nuotolinio darbo ir organizavimo specifika bei skaitmeninimu, projektu siekiama ugdyti būtinas būsimųjų statybos inžinierių kompetencijas ir įgūdžius. Įgyvendinant projektą numatoma sukurti inovatyvų mišraus mobilumo kurso mokymosi modulį, kad prireikus visą kursą būtų galima studentams perteikti nuotoliniu būdu. Kolegijoje planuojama sukurti 13 mokomųjų filmukų, susijusių su BIM. Įžanginis filmukas jau sukurtas. Projektas įsibėgėja: šiuo metu dėstytojai rengia ir skaitmenina metodinę medžiagą studentų hibridiniam mokymui (vaizdo pamokoms), vasarą bus organizuojamos tarptautinės studentų stovyklos ir t. t. Visi projekto metu sukurti intelektiniai produktai bus pristatyti projekto ADD_ON_SKILLS svetainėje. II

universitetu ir Mursijos regiono technologiniu statybos centru (Ispanija), Balikesyro universitetu (Turkija), „Atenea projects“ programavimo komanda ir Leirijos politechnikos institutu (Portugalija). Mokymo medžiaga bus prieinama adresu https://bimvet3.eu/. 2021–2022 m. rengėme mokymo programą „Statybos proceso skaitmeninimas ir statinio informacinis modeliavimas (BIM)“. Esami ir būsimi statybos sektoriaus darbuotojai, išklausę šį kursą, įgyja žinių ir gebėjimų, reikalingų norint dirbti su BIM. Siekiame, kad darbuotojai suprastų BIM vaidmenį skirtinguose projekto etapuose, gebėtų efektyviai naudoti ir modeliavimo įrankius įvairioms statybos projektų valdymo užduotims atlikti, ir interaktyvias internetines platformas, skirtas statybos sektoriui. Šiuos mokymus pradėjome 2022 m. pavasarį. II

Skaitmeninė statyba / KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

KOMPETENCIJŲ UGDYMAS / Skaitmeninė statyba

pasirinkti tinkamai. Fakultetas stiprina ne tik BIM metodologijos taikymą, bet iš esmės vysto tolimesnį užstatytos aplinkos skaitmeninių duomenų panaudojimą, remiantis skaitmeninio dvynio koncepcija. Ypatingą dėmesį skiriame dirbtinio intelekto (AI), pastatų duomenų analitikos, realaus laiko duomenų integracijos (IoT), realybės skenavimo (fotogrametrijos, LiDAR) ir semantinio BIM modelių papildymo Prof. dr. Andrius Jurelionis tematikai vystyti. Žvelgiant iš inžineKauno technologijos universiteto Statybos rinių perspektyvų, atsinaujinančių ir architektūros fakulteto dekanas energijos šaltinių panaudojimas, 3D betono spausdinimo technologijų taiPasauliui išmokus gyventi pandemikymas, efektyvi pastatų renovacija ir jos sąlygomis, pagrįstai stabdant meaplinkai draugiškų statybos produktų džiagų ir gaminių tiekimo grandines kūrimas yra strateginės KTU SAF veiiš Rusijos ir Baltarusijos, statybos ir kiti klos kryptys. sektoriai pastaruoju metu susiduria su žaliavų tiekimo, augančios infliaci- Dabar KTU SAF vykdoma daugiau kaip jos ir brangstančių energijos išteklių 15 tarptautinių ir nacionalinių projekiššūkiais. Šiame kontekste efektyvaus tų, tarp jų: BIM-LT – BIM metodologija statybos procesų valdymo, skaitmeni- Lietuvai; D^2EPC – skaitmeninis ir dinaminis pastato energinio naudingumo nimo, Europos žaliojo kurso įsipareigosertifikatas; PRECEPT – decentralizuota jimai tampa vis aktualesni. daiktų internetą integruojanti sistema, Globalios tendencijos tik įrodo, kad leidžianti padidinti gyvenamųjų pasKTU Statybos ir architektūros fakulte- tatų energijos vartojimo efektyvumą to prioritetai studijų ir mokslo veikloje ir gyventojų gerovę; eUMaP – statinių

priežiūrai skirtų komunalinių paslaugų valdymo platforma karantino ir mobilumo apribojimų metu; CHRONICLE – pastato efektyvios veiksenos skaitmeninimas ir dinaminis registravimas vertę kuriančioms paslaugoms užtikrinti; Energija3D – statinių energinio efektyvumo modeliavimas taikant užstatytos aplinkos skaitmeninį modelį, E-modernizacija – kvartalo tvaraus modernizavimo ir aprūpinimo energija galimybių vertinimas panaudojant skaitmeninį dvynį.

trolės ir stebėsenos sistemų diegimui, pastatų mikroklimato gerinimui, visų procesų automatizavimui ir t. t.

logistikos sujungimo ir optimizavimo algoritmų kūrimo, dirbtinio intelekto algoritmų taikymo. O tam reikalingi naujo tipo specialistai, turintys inžinerijos ir informatikos žinių. Todėl VILNIUS TECH parengė ir 2022 m. pradės vykdyti naują tarpkryptinę pirmosios pakopos Statinio informacinio modeliavimo studijų programą, kuri nuo klasikinės statybos inžinerijos programos skiriasi gana dideliu informatikos studijų krypties dalyku bloku.

Prof. dr. Remigijus Šalna

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto dekanas

Pastaraisiais metais didžiausias proveržis statybos inžinerijos srityje buvo pastebimas skaitmeninant statybos procesus, kas leidžia gerokai padidinti statybos ekonomikos sektoriaus efektyvumą. Ateityje vis daugiau dėmesio reikės skirti ne tradiciniams statybos medžiagų gamybos ir pačios statybos procesams, o moderniam projektavimui BIM aplinkoje, tikslesniam statybos procesų valdymui, efektyvesniam statinių eksploatavimui, kokybės kon-

Skaitmeninimo srityje statybos sektorius pastaruoju metu stipriai pažengė į priekį. Pradedant statybos proceso pradžia, kai sukuriamas skaitmeninis statinio dvynys, baigiant skaitmeninimu per visą pastato gyvavimo laikotarpį, kai pastatuose įdiegiamos „save stebinčios ir analizuojančios“ pastatų išmaniosios sistemos. BIM jau seniai nieko nestebina ir ne vienus metus sėkmingai taikomas pažangiose statybos sektoriaus įmonėse. BIM vadovai, kontroliuojantys ir valdantys BIM technologijų diegimo ir vystymo strategiją ir vykdymo procesus, VILNIUS TECH Statybos fakultete rengiami jau nuo 2015 m., tam skirta antrosios pakopos studijų programa Statinio informacinis modeliavimas. Pastaruoju metu BIM raida intensyviai juda link projektavimo, gamybos, statybos technologinių procesų, statybos

Projektinė veikla ir inovacijos neabejotinai padeda kurti vertę fakulteto studentams, padeda vystyti jaunųjų tyrėjų kompetencijas. KTU studentai gali įkelti savo statinių modelius į Kauno miesto fotogrametrinį modelį, panaudoti skenuotas aplinkas kurdami sprendimus, taikyti mašininio mokymosi algoritmus sprendimams priimti. Stipriname daiktų interneto sensorių ir skaitmeninių dvynių tematikų taikymą tyrimuose ir studijose. Tikimės greitai pristatyti statybos inžinierių ir architektų bendruomenei įdomių demonstracinių KTU projektų ir pavyzdžių. II

Šios studijų programos tikslas – paruošti plataus profilio specialistus, gebančius techniniu lygmeniu vykdyti statinio integruoto projekto BIM koordinatoriaus funkcijas projektinėse, rangovinėse, gamybinėse, eksploatacinėse organizacijose ir užsakovo (statytojo) įmonėse, ir turinčius kompetencijų, reikiamų norint eiti įmonės BIM vadovo, informacijos vadovo pareigas. Būtent tokios studijų programos poreikį ne kartą akcentavo ir inicijavo statybos įmonės, įvairios asociacijos ir darbdaviai. II

BIM mokymai S

tatybos proceso skaitmeninimo „Statinio informacijos modeliavimas BIM“ kvalifikacijos tobulinimo mokymo programos tikslas – teikti bendrąsias statybos proceso

skaitmeninimo ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) žinias ir formuoti dalykinius gebėjimus jas taikyti praktinėje veikloje.

Kvalifikacijos tobulinimo mokymo programa skirta statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams. Šį kursą išklausę klausytojai gebės dirbti su BIM procese taikomais įrankiais, suprasti statybų informacijos rengimo, saugojimo ir valdymo bendruosius principus. Mokymų programa parengta tarptautinės komandos NET-UBIEP ir patvirtinta VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro bei suderinta su LR aplinkos ministerija. Mokymų dalyviams išduodami kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys pažymėjimai, kuriuos šiandien jau yra gavę apie 500 specialistų. Mokymų trukmė – dvi dienos po 8 valandas. Kvalifikacijos tobulinimo mokymo programa sudaryta iš trijų skirtingų modulių.

BIM I

BIM II

■ suformuoti gebėjimus, leisiančius gautas žinias, metodus ir technologijas taikyti statybos procese.

■ suformuoti gebėjimus, leisiančius gautas žinias, metodus ir technologijas taikyti statybos procese

■ suteikti bendrųjų žinių apie statybos proceso skaitmeninimą ir statinio informacinį modeliavimą (BIM), taikomus įrankius ir technologijas;

■ suteikti žinių apie statybos proceso skaitmeninimą ir statinio informacinį modeliavimą (BIM), taikomus įrankius ir technologijas;

■ suteikti žinių ir suformuoti gebėjimus, reikalingus norint pradėti dirbti su BIM procese taikomais įrankiais, suprasti informacijos rengimo, saugojimo ir valdymo bendruosius principus.

Atestuotas vadovas, priklausomai nuo turimų žinių ir įgūdžių, pasirenka vieną arba kelis kelis modulius kvalifikacijai tobulinti. Kiekvienam dalyviui, baigusiam vieną, du arba tris pasirinktus modulius, išduodamas 14 val. kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantis pažymėjimas.

Mokymų lektoriai: ■ Donatas Aksomitas ■ Virginijus Kanaporis ■ Dr. Darius Migilinskas ■ Dr. Vaidotas Šarka ■ Dr. Darius Pupeikis ■ Darius Kvedaravičius ■ Tomas Blažiūnas

BIM III

■ suteikti specialiųjų kompetencijų, reikalingų dirbant statinio planavimo, projektavimo, statybos, kontrolės etapuose, naudojant BIM metodologijos taikymo statybos procese technologinę bei procesų dalį; ■ suformuoti specialiuosius gebėjimus praktinėje veikloje naudoti ir plėtoti BIM specialiąsias žinias, metodus ir technologijas.

■ Nerijus Kucevičius ■ Justas Vaitulevičius Nuotolinių (on-line) kursų kaina vienam žmogui: BIM I – 200 Eur, BIM II – 200 Eur, BIM III – 200 Eur. Mokymus baigusių specialistų sąrašą rasite skaitmeninestatyba.lt. II

KONFERENCIJA

Konferencijos „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“

SKAITMENINE STATYBA 2022 VILNIUS

generaliniai rėmėjai:

Inovatyvios bendruomenės susitikimo vieta! Rėmėjai:

HTML 2C2D65

HTML 00A5BD

RGB 44 45 101

RGB 0 165 189

Pantone 2119

Pantone 2228

CMYK 97 85 0 30

CMYK 92 0 32 0

Skaitmeninė statyba / BIM ir teisė

Prof. dr. Sigitas Mitkus Statybos tyrimų instituto direktorius

bim ir teisė / Skaitmeninė statyba

BIM specialisto kvalifikacija:

ar verta ją vertinti nustatant pasiūlymo ekonominį naudingumą Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) reikalauja, kad perkančioji organizacija išsiaiškintų, ar paslaugų teikėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus teikėjų kvalifikacijos reikalavimus ir nurodyti atitiktį šiems reikalavimams patvirtinančius dokumentus. Nustatyti teikėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

irkimo dokumentuose turi būti numatyti tik minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, būtini sutarčiai įvykdyti. Jei siekiama išsirinkti aukštesnės kvalifikacijos teikėją, rekomenduojama neriboti konkurencijos per aukštais kvalifikacijos reikalavimais, o dalį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatyti kvalifikacijos vertinimui. Teikėjo kvalifikacija gali būti vertinama: • vertinant įmonės kvalifikaciją; • vertinant sutartį vykdančių fizinių asmenų (specialistų) kvalifikaciją.

Nustatant minimalius kvalifikacinius reikalavimus, gali būti vertinama ir įmonės, ir specialisto kvalifikacija, o vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą, gali būti vertinama tik specialisto (-ų) kvalifikacija. Ši VPĮ nuostata diskutuotina, bet šio straipsnio tema yra kita. Akivaizdu, kad, vertinant viešųjų pirkimų pasiūlymus, BIM specialistų kvalifikacija gali ir turi būti vertinama. Neabejotina, kad, rengdamas statinio projektą ar vykdydamas rangos darbus pagal BIM metodiką, projektuotojas ir (ar) rangovas privalo turėti BIM specialistų, o perkančioji organizacija privalo

Neabejotina, kad, rengdamas statinio projektą ar vykdydamas rangos darbus pagal BIM metodiką, projektuotojas ir (ar) rangovas privalo turėti BIM specialistų, o perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad teikėjas tokių specialistų turi arba turi galimybę pasitelkti vykdydamas sutartį. įsitikinti, kad teikėjas tokių specialistų turi arba turi galimybę pasitelkti vykdydamas sutartį.

Tačiau ar vertėtų BIM specialistų kvalifikacijos vertinimą įtraukti į ekonominio naudingumo vertinimą? Jei taip, kokiu būdu tai daryti: kokius kriterijus parinkti, kaip ir kokiu mastu įtraukti į pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimą? Vienareikšmiško atsakymo nėra, yra argumentų už ir prieš. Autoriaus nuomone, šio klausimo problematika gali būti labiau atskleista panagrinėjus jau pradedamą formuoti teismų praktiką. Štai teikėjas UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti viešojo pirkimo sąlygas1. Perkančioji organizacija, UAB Vilniaus vystymo kompanija, vykdė statybos darbų su darbo projekto parengimu viešąjį konkursą, o viešojo pirkimo sąlygose kaip vieną ekonominio naudingumo kriterijų numatė BIM specialisto (koordinatoriaus) patirtį, kurią vertino pagal įvykdytų projektų skaičių. Teikėjo nuomone, visi konkurse dalyvaujantys teikėjai pagal šį kriterijų (beje, ir pagal kitus, išskyrus kainą) surinks didžiausius įvertinimus, nes rodiklio reikšmės nustatomos vien pagal teikėjų deklaracijas. Todėl lemiamą reikšmę turės tik kaina. Teikėjo nuomone, tokia pasiūlymų vertinimo tvarka būtų neteisėta ir pažeistų viešųjų pirkimų principus. Vilniaus apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir nutraukė perkančiosios organizacijos vykdomo pirkimo procedūras. Teismas sprendė, kad visi ekonominio vertinimo kriterijai, išskyrus kainą, „yra susiję su teikėjų deklaracijomis, todėl visiems teikėjams nebus sudėtinga surinkti didžiausius ekonominio naudingumo balus pagal šiuos kriterijus“. Teismas nustatė ir daugiau pirkimo dokumentų neatitikčių VPĮ nuostatoms, bet jie šiame straipsnyje neaptariami, nes yra kitų temų objektas. Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) pažymėjo, kad perkančioji organizacija yra laisva nustatyti kiekvieno iš pasirinktų pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamąjį svorį ir šių kriterijų vertinimo tvarką. Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę nuspręsti, kokią svarbą suteikti jos pasirinktiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams ar 1

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-602-790/2021.

kokiu būdu įvertinti konkrečių kriterijų reikšmes, riboja jas saistantis reikalavimas racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas. LApT nesutiko su teikėjo nuomone, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad visi teikėjai galės surinkti didžiausius galimus balus už pirkimo sąlygose nustatytus kokybės vertinimo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo poziciją šiuo aspektu grindė tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, nepateikdama byloje jokių objektyvių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Tinkamai neįvertinęs šių aplinkybių, teismas nepagrįstai nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatyti kokybės vertinimo kriterijai yra deklaratyvūs. LApT padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygose pasiūlymų kokybės vertinimo kriterijus, susijusius su teikėjų siūlomų specialistų (statinio statybos vadovo ir BIM specialisto) patirtimi, išdėstė konkrečius reikalavimus, kurių pagrindu bus vertinama šių specialistų patirtis, taip pat iškėlė reikalavimą pateikti įrodymus, pagrindžiančius teikėjo pateiktus duomenis. LApT taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, jei teikėjas pripažįstamas pirkimo laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymus atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje. Ištyręs prie pirkimo dokumentų pridėtą statybos rangos sutarties projektą, LApT nustatė, kad jame yra pakankamai įtvirtinta rangovo pareiga tinkamai įgyvendinti visus jo deklaruotus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Iš pateiktos teismų praktikos matyti, kad BIM specialisto kvalifikacijos vertinimas nustatant viešųjų pirkimų ekonominio pasiūlymo ekonominį naudingumą yra galimas. Vis dėlto teismai tyrė tik tokio vertinimo teisėtumą ir neanalizavo tikslingumo ir praktinių sutarčių vykdymo aspektų. Ekonominio

naudingumo kriterijų nustatymas nėra savitikslis veiksmas. Prieš nustatant ekonominio naudingumo kriterijų, reikia įvertinti jo tikslingumą ir naudą, kurią dėl to gaus perkančioji organizacija. Būtina atkreipti dėmesį, kad reikalavimas nepažeisti pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų (t. y. dėl BIM specialisto kvalifikacijos) turi būti įtvirtintas ir viešojo pirkimo sutartyje. Jei teikėjas (rangovas) negalėtų įvykdyti kvalifikacinio reikalavimo, iškiltų viešojo pirkimo sutarties teisėtumo klausimas. Panagrinėkime tokią situaciją. Teikėjas laimėjo konkursą dėl to, kad pasiūlyme nurodė labai aukštą BIM specialisto kvalifikaciją. Pradėjus vykdyti sutartį paaiškėjo, kad šis specialistas dėl kokių nors priežasčių nebedirbs. Kadangi kvalifikacija labai aukšta, tokių specialistų yra mažai ir jį pakeisti tokios pat kvalifikacijos specialistu gali būti labai sunku arba net neįmanoma. Tokiu atveju teisme galėtų būti ginčijamas viešojo pirkimo ir jo vykdymo teisėtumas ir gali būti, kad, siekiant nenusižengti VPĮ suformuluotiems viešųjų pirkimų principams, reikėtų sutartį nutraukti ir skelbti naują viešąjį pirkimą. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad nors BIM specialisto kvalifikacijos įtraukimas į pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą yra galimas, šiuo instrumentu reikėtų naudotis apgalvotai ir atsakingai, šio kriterijaus įtraukimą derinti su viešojo pirkimo sutarties nuostatomis. Netinkamas BIM specialisto kvalifikacijos įtraukimas į ekonominio naudingumo vertinimą gali duoti net priešingą rezultatą – tai nepadės išrinkti realiai ekonomiškai naudingiausio varianto ir (arba) sukels problemų vykdant sutartį. II

Nors BIM specialisto kvalifikacijos įtraukimas į pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą yra galimas, šiuo instrumentu reikėtų naudotis apgalvotai ir atsakingai, šio kriterijaus įtraukimą derinti su viešojo pirkimo sutarties nuostatomis.

ŽINIŲ BAZĖ 5D BIM STATINIO MODELIUI Kiek kainuos statyba? Ar visada mažiausia kaina teisinga? Kaip protingai statyti ir sutaupyti?

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS Uždaroji akcinė bendrovė SISTELA, Žalgirio g. 88, LT 09303 Vilnius Tel. +370 5 275 2645, Faks. +370 5 275 0411, info@sistela.lt, www.sistela.lt

Skaitmeninė statyba / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021

eriausias visuomeninių pastatų BIM projektas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo ir šeštojo policijos komisariatų, Kelių policijos valdybos, Lietuvos kelių policijos tarnybos, Buhalterinės apskaitos valdybos ir Imuniteto valdybos pastato Sietyno g. 24, Vilniuje, naujos statybos techninio projekto parengimo paslaugos UAB „Atamis“ II

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021 / Skaitmeninė statyba

eriausias gamybinių pastatų BIM projektas „INTERSURGICAL“ pramonės paskirties pastato Visagine projektavimo ir statybos darbai

UAB „Baltic Digital Building Developer“ ir UAB „Raseinių statyba“ II

eriausias gyvenamųjų pastatų BIM projektas Daugiabučių gyvenamųjų namų projektas „Naujasis Skansenas“ (I etapas), Linkmenų g. 15, Vilnius UAB „YIT Lietuva“ ir UAB „INHUS“ II

eriausias susisiekimo infrastruktūros BIM projektas IX-B geležinkelio transporto koridoriaus Kaišiadorys–Klaipėda kelyje Nr. I esančio tilto 94+634 km su geležinkelio keliu Nr. I (Jonavos r. sav.) rekonstravimo projektas UAB „INHUS Engineering“ II

Skaitmeninė statyba / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021 / Skaitmeninė statyba

eriausias inžinerinių tinklų BIM projektas Geležinio Vilko paviršinių nuotekų tinklų, valyklos ir kaupyklos infrastruktūros vandentvarkos projektas

eriausias miesto modelio BIM projektas Klaipėdos LEZ investicinio-reprezentacinio 3D modelio ir operatyvinės stebėjimo sistemos sukūrimas

UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Grinda“ II

UAB „IN RE“ ir UAB „IT logika“ II

eriausias BIM projektas užsienyje „BonTop“, Švedija

UAB „INHUS Engineering“ II

eriausias studentų BIM projektas Lopšelio-darželio pastato S. Stanevičiaus g. 21, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektas Vilnius Tech II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

Nerijus Kurcevičius

UAB „Baltic BIM Management“ generalinis direktorius

Žinios ir patirtis – sėkmingo BIM projekto įgyvendinimo garantas

022 m. įsigaliojo prievolė taikyti statinio informacinio modeliavimo BIM metodus projektuojant, statant ir įrengiant viešojo sektoriaus objektus. Tačiau kaip užtikrinti, kad BIM įgyvendinimas ir BIM technologijų naudojimas būtų nuoseklus, kurtų pridėtinę vertę ir užtikrintų, kad tikslai bus įgyvendinti sėkmingai? Statybos sektoriaus skaitmeninimas BIM taikymas Lietuvoje jau nestebina ir BIM technologijos kasmet taikomos vis plačiau. Ypač pastebima privačiojo sektoriaus pažanga ir augantis skaitmeninės informacijos panaudojimas visose projekto įgyvendinimo stadijose. Skaitmeninė informacija naudojama ne tik užtikrinant kokybę, bet ir efektyviai planuojant projekto

įgyvendinimo grafiką bei biudžetą. Nekilnojamojo turto vystytojai ir investuotojai taip pat kelia aktualius statinio eksploatavimo ir turto valdymo klausimus.

prieš skaitmeninimą, čia taip pat turime gerų pavyzdžių. Štai UAB Vilniaus vystymo kompanija BIM sprendimus taiko savo projektuose ir mato didelę naudą.

Naujų technologijų ir efektyvių metodikų įsisavinimą privačiajame sektoriuje lemia poreikis augti ir didinti konkurencingumą. Nors viešajame sektoriuje galime pastebėti didesnį nusistatymą

2021 m. pabaigoje įsigaliojo LR Vyriausybės nutarimas „Dėl reikalavimų ir kriterijų dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymų“ ir prievolė taikyti BIM viešojo sektoriaus da-

lyviams. Tačiau šio nutarimo dar nelydi dokumentai, paaiškinantys, kaip taikyti BIM, nėra reglamentų ir standartų. Todėl, norint pasiekti išsikeltus tikslus, gerinti efektyvumą ir išvengti galimų rizikų, reikėtų vadovautis pasauline gerąja praktika ir tendencijomis. Kas svarbu siekiant gerų BIM rezultatų ir nuo ko pradėti? Teorinės ir praktinės žinios Visų pirma, turime suprasti, kas yra BIM, kaip veikia BIM procesai ir kokią naudą jie gali suteikti atliekant kasdienes užduotis. Tik turėdami bazinį žinių bagažą, galime galvoti apie bandomąjį projektą skaitmeninėje erdvėje. BIM nėra įrankis, instrumentas ar modelis. BIM – skaitmeninių projektų rengimo ir valdymo metodika, leidžianti dirbti efektyviau ir našiau naudojant pažangias technologijas bei įrankius. Efektyviam rezultatui būtini aiškūs reikalavimai, detalus planas ir kontrolė. Todėl vien bazinių teorinių žinių neužtenka, nes svarbiausia – BIM taikymas praktikoje ir sukaupta patirtis.

Užsakovo keliami reikalavimai (EIR) Norėdamas gauti kokybišką rezultatą, užsakovas turi pateikti aiškius reikalavimus. BIM metodika yra per plati, kad galėtume ją aprašyti keliais sakiniais. BIM neleidžia atsisakyti tradicinių procesų ir apima visus projekto rengimo ir įgyvendinimo etapus. Todėl nustatomi statytojo (užsakovo) reikalavimai statinio informacinio modelio BIM rengimui (Employer Information Requirements, EIR). Nagrinėdami užsakovo reikalavimus, turime atsakyti į klausimą, kodėl mums reikia skaitmeninio projekto ir kam jį panaudosime projekto gyvavimo ciklo metu. Tokiu būdu skaitmeninio projekto įgyvendinimo reikalavimai tampa detalesni, apibrėžiamos projekto komandos atsakomybių ribos ir paaiškėja, kokio rezultato tikisi užsakovas. Jei neįsivaizduojate, kokie gali būti užsakovo keliami reikalavimai skaitmeniniam projekto įgyvendinimui, tikėtina, kad dar trūksta teorinių žinių apie BIM metodiką ir jos taikymo principus.

BIM įgyvendinimo planas (BEP) Detalus skaitmeninio projekto įgyvendinimo planas (BIM Execution Plan, BEP) reikalingas tam, kad visi projekto komandos nariai žinotų, kaip bus organizuojamas procesas, ir kad būtų pasiekti visi užsakovo iškelti reikalavimai. BEP dokumentą galime palyginti su statyboje naudojamomis technologinėmis kortelėmis: jose taip pat detaliai aprašomi planuojamo darbo procesai. Technologinės kortelės dabar vis retesnės, nes standartiniams procesams ar darbams atlikti paprastai užtenka teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Vis dėlto BIM metodika apima ne vieną konkretų techninį ar technologinį procesą, o visus įgyvendinant projektą atliekamus procesus. Antra, BIM metodika per plati, kad visi projekto dalyviai ją suprastų vienodai ir tinkamai. Todėl būtina parengti detalų planą: kas, kada, kaip ir kokiais įrankiais turi būti atlikta, kad būtų pasiektas užsakovą tenkinantis rezultatas. Tam irgi reikia turėti pakankamai teorinių žinių.

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

BIM vadovas Net ir aiškiai išdėstyti reikalavimai ir detalus proceso įgyvendinimo planas neužtikrina, kad bus pasiektas visą projekto komandą tenkinantis rezultatas. Statybos aikštelėje turime techninės priežiūros vadovą, atsakingą už kontrolę. Tad, ir taikydami BIM metodiką, privalome turėti už BIM atsakingą žmogų (BIM vadovą ar koordinatorių), tikrinantį, ar atliekami darbai atitinka BEP dokumente aprašytus procesus. BIM metodika palyginti naujas dalykas mūsų rinkoje, todėl turėti patyrusį specialistą yra būtina. Nuo ko pradėti? • Visų pirma, įvertinkite savo ir projekto komandos narių teorinių ir praktinių žinių lygį. Skirkite pakankamai laiko bei dėmesio mokymuisi ir susipažinimui su BIM metodika. Mokykitės iš patyrusių BIM vadovų praktikų, konsultuokitės su profesionalais. • Užsakovo reikalavimai (EIR) bus atskaitos taškas visai projekto komandai ir atsakys į klausimus, kas turi būti paruošta ir koks galutinis rezultatas. Jei esate statytojas, būsite atsakingas už šio dokumento pateikimą. • BIM įgyvendinimo planas (BEP) – detalus proceso aprašymas – būtinas ne tik visai projekto komandai, bet ir

•

užsakovui. Jau ankstyvoje projekto įgyvendinimo stadijoje užsakovas gali įvertinti, ar numatyti procesai tinkami norint sėkmingai įgyvendinti projektą. Jei esate projektuotojas arba rangovas, būsite atsakingas už šio dokumento pateikimą. BIM vadovas. Jei neturite pakankamai praktikos, kreipkitės į specialistus. Jie ne tik užtikrins sėkmingą projekto įgyvendinimą, bet suteiks papildomų žinių projekto skaitmeninimo klausimais ir patars, kaip elgtis nestandartinėse situacijose, susijusiose su skaitmeninės informacijos pateikimu ir panaudojimu visuose projekto įgyvendinimo etapuose.

„Baltic BIM Management“ • BIM pradininkai Baltijos šalyse •

Daugiau nei 10 metų patirtis valdant BIM projektus

•

Profesionali ir į tikslą orientuota komanda

•

Įvairios kompetencijos: projektų valdymas, strateginis planavimas, IT, architektūra, projektavimas

•

Sėkmingai įgyvendinti dideli projektai (visuomeniniai, gyvenamieji, infrastruktūros ir kt.) Baltijos šalyse

•

Naujausios technologijos ir nuolatinis procesų tobulinimas. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

Žmonės, procesai ir įrankiai. BE LIVE skaitmeninio dvynio kūrimo istorija

6D simuliacijos

Skaitmeninis perdavimas

Suderinamumas; Grupavimas; Angos; L0D 400.

Dinaminis energinis modeliavimas sistemų elementų lygiu; CO2 skaičiavimai (LCA); Inžinerinių sistemų veikimas.

3D skenavimas; Informacijos apie panaudotus gaminius suvedimas į sistemą, susiejant informaciją su 3D elementais.

Pastato ir jo elementų valdymo, priežiūros sistema, naudojanti BIM elementų info.

uomenų kūrimas nebėra problema, 3D modeliai lūžta nuo informacijos, bet ar jie išliks aktualūs statybų laikotarpiu ar po penkerių metų pastato eksploatacijos? Su BIM modeliu susietų duomenų atnaujinimas statybų metu ir sklandus jų perdavimas į eksploatacijos fazę – šių dienų iššūkis ir siekiamybė, kuriai būtinas pasiruošimas, atviri duomenys bei apgalvoti procesai. Liudas Galdikas BIM valdytojas BE LIVE (UAB „Baltic Engineers“)

Kodėl? Užsakovo ar projektuotojo serveriuose saugoma informacija savaime negene-

ruoja pridėtinės vertės. Duomenis reikia kurti, atnaujinti ir įdarbinti. Svarbu, kad įgyvendinant projektą jie būtų atnaujinami, o ne išbarstomi skirtingose atsakomybių ir aplankų direktorijose per skirtingus statinio gyvavimo etapus naudojantis skirtingais formatais.

Idėja – aiškūs tikslai Projekto dalyviai nuo pat projekto idėjos turėtų susitarti, kokia informacija bus kuriama, kada ji bus reikalinga ir kas rūpinsis duomenų aktualumu pastato gyvavimo ciklo laikotarpiu. Toks aiškus susitarimas – esminė BIM

vadovo atsakomybė. Taip pat be galo svarbu pagal išankstinį viso projekto šalių susitarimą tinkamai numatyti procesus. Jei procesas gerai sustyguotas, įrankius galima pasirinkti vėliau, vis dėlto projekto komandos nariams priskirti papildomų atsakomybių daug sunkiau, be to, tai kainuoja ir pinigų, ir laiko. EIR, BEP ir kas toliau? BIM dažnai klaidingai suvokiamas tik kaip 3D elementai, papildyti parametrais ir tinkamai pagal realias koordinates išdėstyti erdvėje. Iš tiesų BIM – tai pats pastato kūrimo procesas, „Agile“ tipo vadyba. Siekiant aukštesnės kokybės, ypač svarbus gebėjimas pasinaudoti 3D modelių, sukurtų pagal realių gaminių savybes, duomenimis atliekant sudėtingus skaičiavimus, pvz., balansuojant vėdinimo sistemas, vertinant judančio oro keliamą triukšmą, analizuojant natūralų patalpų apšviestumą ar mikroklimatą, atliekant gyvavimo ciklo analizę, CO2 skaičiavimus ir t. t. Pats informacijos įvedimas į 3D modelius nėra mūsų tikslas, daug svarbiau – projektuotojų priimti sprendimai, kuriems ją buvo galima panaudoti.

Statyba. Skaitmeninis perdavimas Statybų metu sukuriama daug informacijos, o kad ja būtų tinkamai pasinaudota eksploatacijos laikotarpiu, savo praktikoje pritaikėme skaitmeninių duomenų perdavimo koncepciją, kurios tikslas – sukurti aktualiais duomenimis pagrįstą pastato skaitmeninį dvynį. Viskas prasideda dar prieš pradedant statybas, kai rangovas informuojamas, kokius ir kokių elementų duomenis jam reikės suvesti. Pagal BIM modelio elementus sukuriame informacijos konteinerius (angl. – Assets), į kuriuos rangovai visų statybų metu suveda duomenis (gamintojas, modelis, montuotojas, eksploatacija, garantiniai reikalavimai, eksploatavimo instrukcijos). Per šį procesą užtikrinamas duomenų autentiškumas ir atsakomybė, nes duomenis įvesti gali tik autorizuotas asmuo, o esant klaidų per tą pačią sistemą jis informuojamas apie trūkumus. Svarbu paminėti, kad informacijos konteinerių elementai gali veikti tiek savarankiškai, tiek būti susieti su 3D modelio elementu (-ais). Vidutiniškai projekte sukuriama 1000–2000 informacijos konteinerių.

• Generalinis projektavimas • Statybų valdymas • Skaitmeninis perdavimas ir 7D

Pastato priežiūros skaitmeninis dvynys Pastato informacinį modelį neretai tenka kurti nuo nulio, bet, „Continental“ gamykloje Kaune atlikus skaitmeninį perdavimą, duomenų migracija į pastato valdymo sistemą buvo atlikta per kelias dienas. Duomenis priėmęs pastato valdymo programos modulis leido įveiklinti visus projektavimo ir statybų metu sukurtus ir surinktus duomenis. Užsakovo pastato priežiūros komandai tai leidžia ne tik valdyti pastatą, bet ir prognozuoti išlaidas, pastato elgseną, identifikuoti kritines vietas, suteikti aktualią informaciją visiems projekto dalyviams. Naudojantis QR kodais pagrįstu ženklinimu, sukuriamas ryšys tarp realių elementų ir virtualių jų dvynių. Prieiga prie duomenų dar lengvesnė, nes duomenis galima ne tik pasiekti, bet ir pakeisti, papildyti vietoje prie įrenginio. Lengvai pasiekiama aktuali informacija ir galimybė įvesti naujus duomenis – esminės savybės, leidžiančios skaitmeniniam dvyniui sėkmingai veikti. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

Tomas Blažiūnas

„INHUS Engineering“ Inovacijų skyriaus vadovas

BIM su EPD

HTML 2C2D65

prisideda prie tvaresnės statybos RGB 44 45 101 Pantone 2119

CMYK 97 85 0 30

Viena priemonių, padedančių to siekti, – statybos produktų poveikio aplinkai deklaracijos (angl. Enviromental Product Declaration, EPD). Nors tokių deklaracijų naudojimas kol kas labiau paplitęs Skandinavijoje ir Vakarų Europos valstybėse, jau ir Lietuvoje yra šią praktiką taikančių bendrovių. Surenkamojo gelžbetonio pastatų konstrukcijų projektus įgyvendinanti bendrovė INHUS ne tik viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti EPD deklaracijas, bet šiemet jas atnaujino ir pradėjo taikyti dar plačiau. Produkto poveikio aplinkai deklaracija parodo, kiek CO2 emisijos tenka 1 tonai konkretaus gaminio ir kartu leidžia tikslingiau ją mažinti. Skaičiuojant EPD deklaracijoje nurodomą produkto CO2 pėdsaką pagal tarptautinius standartus, įvertinamas visas konkretaus gaminio gyvavimo ciklas: nuo produkto gamybai reikiamų žaliavų išgavimo, gamybos proceso energijos sąnaudų iki eksploatavimui, utilizavimui ir perdirbimui reikalingų resursų. EPD deklaracijos neapsiriboja vien CO2 pėdsaku – jose pateikiami ir kiti ne mažiau svarbūs poveikio aplinkai

rodikliai, nusakantys, kiek panaudojama gėlo vandens, koks neigiamas poveikis ozono sluoksniui ir kt. Puikus pavyzdys, kaip EPD padeda didinti gaminių tvarumą, yra mūsų gaminamų kiaurymėtųjų perdangų plokščių CO2 emisijos sumažinimas. Tai viena svarbiausių mūsų produktų kategorijų, kuriai tenka 37 proc. visų gamybos apimčių. 2016 m. EPD deklaracijos duomenimis, 1 tonai šio gaminio teko 178 kg CO2. Per penkerius metus šį rodiklį sugebėjome sumažinti iki 146 kg. Gal ir neatrodo labai daug, bet, atsižvelgiant į tai, kad per metus pagaminame apie 65 tūkst. tonų tokių plokščių, bendras metines CO2 emisijas šioje kategorijoje sumažinome daugiau kaip 2 mln. kilogramų. Nuosekliai siekiama mažinti ir kitų bendrovės produktų šiltnamio dujų emisijas. Pirmosios įmonės gaminiams suteiktos EPD deklaracijos parodė, kad didžiausia dalis CO2 emisijos tenka naudojamoms žaliavoms – cementui ir metalui. Dėl to pradėta ieškoti

kaičiuojama, kad Europos Sąjungoje statybos sektoriui tenka iki 12 proc. visos šiltnamio dujų emisijos. Dėl to inžinerinių gaminių ir statybos įmonės Europoje deda vis daugiau pastangų, kad sumažintų savo veiklos poveikį aplinkai. HTML 00A5BD

RGB 0 165 189 Pantone 2228

CMYK 92 0 32 0

priemonių, kaip šioje srityje gerinti tvarumo rodiklius. Pirmiausia optimizavome gaminių armavimą. Taip pat atidžiau parenkame produktų betono stiprio klases, nes pastebėjome, kad kai kuriais atvejais jos per aukštos. Apskritai, ėmėme projektuoti ir gaminti lengvesnius gaminius, dar atsakingiau rinktis žaliavų tiekėjus – renkamės tuos, kurie taip pat turi EPD ir gali pateikti savo produkcijos aplinkosaugines charakteristikas. Šioje srityje dirbame toliau – siekiame optimizuoti betono sudėtį, rinktis draugiškesnes aplinkai cemento rūšis ir mažinti jo kiekį betono mišinyje, plačiau naudoti alternatyvias medžiagas, tokias kaip šlakai ar mikroužpildai. EPD deklaracijos taip pat naudojamos vertinant pastatų tvarumą pagal vis plačiau taikomas BREEAM bei LEED sertifikavimo sistemas. Kitaip tariant, jei statybose naudojami EPD turintys gaminiai, pastato vystytojui ar savininkui minėtus sertifikatus gauti gali būti lengviau. CO2 emisijos rodiklio stebėjimas Kad sumažintų CO2 rodiklį savo gaminamuose pastatuose, INHUS 2021 m. pradžioje pradėjo vystyti CO2 rodiklio stebėsenos sistemą. Vienas reikalavimų buvo pasiekti, kad šis rodiklis būtų stebimas automatizuotai. Nusprendėme remtis BIM modelių duomenimis, saugomais mūsų sukurtoje BIM duomenų bazėje. Į ją patenka

visų įmonėje vykdomų projektų informacija apie kiekvieną gaminį. Duomenys duomenų bazėje kelis kartus per dieną atnaujinami automatiškai iš visų vykdomų projektų BIM modelių. Tai užtikrina, kad mes naudojame aktualią ir patikimą informaciją ir rodiklis apskaičiuojamas teisingai. Svarbiausia, kad yra galimybė CO2 emisijos duomenis naudoti realiu laiku projektuojant ir parenkant sprendinius ne tik vertinant konstrukcijų patikimumą, bet ir tvarumą. Pasitelkusi BIM duomenis ir EPD deklaracijų rodiklius, INHUS įdiegė automatizuotą CO2 pėdsako skaičiavimo skaičiuoklę. Ja galima įvertinti INHUS gaminamus surenkamuosius gaminius, turinčius EPD. Be to, turime numatę galimybę integruoti ir kitų gamintojų konstrukcijų, kurioms yra parengtos EPD, CO2 emisijos įvertinimą, jei klientas gali mums pateikti kitų pastato lai-

Pasitelkusi BIM duomenis ir EPD deklaracijų rodiklius, INHUS įdiegė automatizuotą CO2 pėdsako skaičiavimo skaičiuoklę. Ja galima įvertinti INHUS gaminamus surenkamuosius gaminius, turinčius EPD. Be to, turime numatę galimybę integruoti ir kitų gamintojų konstrukcijų, kurioms yra parengtos EPD, CO2 emisijos įvertinimą.

kančiųjų konstrukcijų EPD deklaracijas. Rinkoje egzistuoja ne vienas įrankis, galintis iš BIM modelio įvertinti CO2 emisiją. Esame juos analizavę, bet nusprendėme sukurti savo skaičiavimo sistemą, remdamiesi įmonėje jau veikiančia BIM duomenų infrastruktūra, pasiteisinusia automatizuojant mūsų vidinius procesus. Kad gautų CO2 emisijos ataskaitą, darbuotojams nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, nes patikimi duomenys tiesiogiai integruoti į ataskaitą. Tereikia atsidaryti ataskaitą ir pasirinkti projektą. Jei statinio BIM modelyje įvyko pakeitimų, CO2 ataskaitos naudotojui užteks iš naujo ją atsidaryti ir rodikliai bus atnaujinti automatiškai. Ši ataskaita mums teikia vertės užsienio rinkoje. Pavyzdžiui, dirbant Švedijos rinkoje ir teikiant komercinį pasiūlymą užsakovui, vyrauja praktika kartu su komerciniu pasiūlymu pateikti CO2 emisijos suvestinę ataskaitą. Generalinis rangovas, rinkdamasis konstrukcijų tiekėją, didelį dėmesį skiria CO2 emisijos dydžiui ir gali nesunkiai skirtingus konstrukcijų gamintojus palyginti pagal aplinkosaugos kriterijus. Turėdami šią skaičiuoklę, jau projektinių pasiūlymų stadijoje gebame įvertinti mūsų gaminamos produkcijos CO2 emisijas ir klientui pateikti ataskaitą.

Kaip galime sumažinti projektuojamo pastato CO2 emisiją Esame pasiekę reikšmingų pokyčių mažindami CO2 emisiją gamyboje, bet prie to gali prisidėti ir kiti statybų dalyviai. Matome potencialą ją sumažinti projektavimo stadijoje. Analizuodami CO2 emisijas, tenkančias 1 kv. m pastato, galime palyginti konstrukcinių sprendinių efektyvumą tarp skirtingų projektų ir siekti geresnio rezultato. Analizuojame, kurie projektavimo sprendiniai duoda teigiamą ar neigiamą rezultatą, ir gerąją praktiką taikome įgyvendindami projektus. Kreipiame didelį dėmesį į racionalų gaminių armavimą, skerspjūvių parinkimą, siekiame naudoti kuo didesnę dalį gamykloje pagamintų konstrukcijų ir vengti monolitinio gelžbetonio darbų. Apibendrinant galima paminėti, kad BIM duomenys prie CO2 emisijų mažinimo gali prisidėti šiais aspektais: • Leidžia ankstyvoje stadijoje suprasti, ar suprojektuoti sprendiniai tenkina išsikeltus aplinkosauginius tikslus; • Suteikia galimybę pakeisti suprojektuotus sprendinius racionalesniais; • Leidžia analizuoti istorinius projektų rodiklius ir priimti sprendimus jiems pagerinti. II

Esame pasiekę reikšmingų pokyčių mažindami CO2 emisiją gamyboje, bet prie to gali prisidėti ir kiti statybų dalyviai. Matome potencialą ją sumažinti projektavimo stadijoje.

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

Užsakovas – VĮ Turto bankas Generalinis rangovas – UAB „Naresta“ Projektuotojas – UAB „Atamis“ BIM valdymas – UAB „InnoBIM“, MB „BIMstart“

„Naresta“ su partneriais Vadovybės apsaugos tarnybai pastatė itin modernų administracinį pastatą

Nuo pat pradžių, kai buvo pateikta užduotis suprojektuoti šį pastatą, užsakovo VĮ Turto banko tikslams pasiekti buvo taikomi BIM reikalavimai. Vykdant projektą, EIR ir AIR pagrindu buvo parengtas, nuolat atnaujinamas ir naudojamas detalus BEP (BIM įgyvendinimo planas), projekto komandos komunikacijai pasirinkta „OpenBIM WEB CDE“ platforma.

enas administracinis pastatas Vilniuje, T. Ševčenkos g. 13, po rekonstrukcijos turėjo būti skirtas LR Vadovybės apsaugos tarnybos reikmėms, taigi projekte reikėjo suderinti keletą neįprastų sprendinių. Objekte įrengta moderni šaudykla, taip pat parengta speciali slapta projekto dalis. Šią dalį paruošė projektuotojai, turintys teisę dirbti su slapta informacija, kiti projekto dalyviai žinojo tik abstrakčius duomenis. Kad modelis statybai būtų parengtas racionaliai ir užtikrinta kokybė darbo projekto stadijoje, atvėrus A korpuso laikančiąsias konstrukcijas ir tyrimams iš dalies atkasus pamatus, buvo atliktas skenavimas. Pagal nustatytus neatitikimus projektuotojai ir rangovai pirmiausia patikslino esamos situacijos modelius, atsižvelgus į esminius pokyčius, patikslinti ir visi kiti projekto modeliai. Buvo tikslinama visų projekto dalių BIM modelių elementų geometrija nedideliu detalumu LOD100350. Tuomet imtasi nustatyti ir šalinti sprendinių nesuderinamumus ir kitas

problemas. Vėliau, atsižvelgiant į užsakovo tikslus ir informacijos poreikį, modelių elementų geometrija detalizuota iki LOD 350-400. Galiausiai parengta darbo projekto dokumentacija pagal poreikį (savaitėmis) ir BIM 4D grafiką, skirta statybos aikštelei. UAB „Naresta“ užsibrėžus ambicingą tikslą, vystant projektą pavyko pasiekti geresnę energinę pastato klasę – vietoj techninio projekto stadijoje numatytos A klasės pasiekta A+. Tai iš dalies pavyko, nes konstrukcinės dalies subrangovas ėmėsi skaičiuoti surenkamųjų gelžbetoninių elementų CO2 emisijos dydžius. Taip pat rangovas pateikė informaciją apie konkrečius projekte naudojamus gaminius, centralizuotai patikrintus projektuotojų. Patvirtinus gaminių specifikacijas, gaminiai sumodeliuoti ir perduoti į patikrą. Konkretūs sprendiniai per WEB CDE buvo suderinti ir visų projekto narių patvirtinti tiesiogiai BIM modelyje. Projekto metu atlikti įvairūs kiti, pvz., akustiniai ir insoliaciniai, skaičiavimai, suderinti drėgmės matavimo variantai,

dinaminiu modeliavimu įvertinti pakeitimai, reikalingi energinei pastato klasei pagerinti į A+, atitinkamai parinkta optimali vėdinimo sistema. Pagal užsakovo poreikius rangovas reikiamą eksploatacijai informaciją surinko, susistemino, perdavė projektuotojams ir integravo į BIM modelius. Informacija parametrų lygiu aktyviomis nuorodomis susieta su dokumentacijos bylomis. Įdiegtos objekto stebėsenos ir matavimų sistemos: archyvo patalpos drėgmės matavimo sensorius, saulės elektrinės apskaitos sistema, vandens apskaitos sistema, šildymo apskaitos sistema ir elektros sunaudojimo sistema. UAB „Naresta“ iniciatyva baigtas pastatas nuskenuotas ir parengtas modelis „Taip pastatyta“. Rengiantis objektą priduoti valstybinei komisijai, iš elektroninio statybos darbų žurnalo suformuotas pirmas Lietuvoje „Taip pastatyta“ BIM objekto elektroninis statinio pasas. Be to, T. Ševčenkos g. 13 projektas – pirmasis „Taip pastatyta“ BIM modelis „3D Vilnius“ GIS platformoje. II

statybos, projektavimo, statybinių medžiagų ir konstrukcijų gamybos, techninės priežiūros ir kitas įmones vienijanti organizacija Jau 25-erius metus profesionaliai atstovaujame statybos verslo interesams, kuriame partnerystę, skatiname konkurencingumą ir verslo aplinkos gerinimą, plečiame įmonių ir organizacijų bendradarbiavimą, stipriname statybos verslo bendruomenę ir siekiame technologinės pažangos bei tvarumo šalies statybos sektoriuje.

Šiandien vienijame beveik 150 statybos, projektavimo, statybinių medžiagų ir konstrukcijų gamybos, techninės priežiūros, mokymo ir kt. įmones bei organizacijas. Mūsų narių gretose taip pat yra Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, Lietuvos santechnikų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, pastolininkų asociacija Baltic Scaffolders Association ir Nacionalinė elektros technikos asociacija NETA.

Kodėl verta tapti Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariu? ■ Atstovavimas LSA narių interesams valdžios ir kitose institucijose: aktyviai palaikome konstruktyvų dialogą su valdžios ir kitomis institucijomis, siekdami kurti palankią ir konkurencingą verslo aplinką ■ Paslaugų ir konsultacijų centras: padedame LSA nariams spręsti ekonomines, teisines bei finansines problemas ir teikiame kvalifikuotas konsultacijas ■ Aktuali informacija statybos verslui: teikiame LSA nariams naudingą informaciją ir statistiką, suteikiančią pranašumą rinkoje ■ Partnerystė ir naudingi kontaktai: skatiname įmonių ir organizacijų bendradarbiavimą, suteikiame galimybę rasti patikimų partnerių statybos įmonių ir su statyba susijusių organizacijų bendruomenėje

■ Verslo plėtra ir naujų rinkų paieška: telkiame pastangas padėti LSA nariams ieškant naujų eksporto rinkų ir verslo partnerių užsienyje, palaikome ryšius su ES bei kitų pasaulio šalių statybų rinkos atstovais ■ Technologinė pažanga ir skaitmeninimas: skatindami statybos sektoriaus technologinę pažangą ir skaitmeninimą, vystome tokius projektus, kaip skaitmeninestatyba.lt su BIM dokumentų sistema, statybos taisyklės (STATAI) bei darbininkų darbo laiko apskaitos ir kompetencijų vertinimo sistema STATREG ■ Bendros projektinės veiklos galimybės: suteikiame galimybę dalyvauti įvairiuose projektuose ir iniciatyvose ■ Seminarai, diskusijos, konferencijos statybos verslui aktualiais klausimais

www.statybininkai.lt facebook.com/statybininkai/

linkedin.com/company/statybininkai