Lamuslenis 2016 03 08

Viename iš ankstesnių savo interviu Inga yra išreiškusi norą, jog dizainas būtų suvokiamas kaip disciplina, o ne stilius. Paklausta, kaip per jos kūrybos metus kito dizaino supratimas, Inga susimąsto: ,,Kad ir keistai skambės, tačiau bent Prancūzijoje, kai buvau studentė, niekas nežinojo, kas yra dizainas. Niekas nesugebėdavo apibrėžti šios sąvokos. Dabar situacija yra šiek tiek geresnė, tačiau dizainas vis dar dažnai painiojamas su dekoru, architektūra ir kitais dalykais. Taip pat daug nesusipratimų, turint omenyje dizainą, atsiranda dėl to, kad žmonės pernelyg dažnai linkę skirstyti, kas yra dizainas, o kas ne, galvoje turėdami gerą ir blogą dizainą. Visi gaminami objektai priklauso dizaino sričiai, net jeigu jie yra baisūs.“ Inga pabrėžia, jog dizainas nėra „kokybės ar formos kriterijus, tai yra pats konkretaus objekto sukūrimas ir pagaminimas tam, kad būtų naudojamas“. Kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu? Apie savo lūkesčius Inga kalba nedrąsiai, tačiau nori, jog ypač Prancūzijoje įmonės suprastų, jog darbas su dizaineriais yra prioritetas. ,,Dažnai, ypač krizių metu, įmonės imasi strategijos, jog esant finansiniams sunkumams nėra pinigų dirbti su dizaineriais. Italijoje yra priešingai – suvokiama, kad pirmas dalykas, kurį reikia daryti norint įveikti krizę, tai kreiptis į dizainerį.“ Prieš atsisveikinant smalsu užduoti akivaizdų, paprastą, tačiau visgi intriguojantį klausimą – kodėl Inga kuria? Kurį laiką pagalvojusi, moteris atsako, jog jai svarbiausia yra sudominti save. ,,Jeigu man nuobodu, nieko negaliu daryti. Nuolatos privalau įrodyti pačiai sau, kad galiu kurti kažką įdomaus. Man svarbiausia yra kurti daiktus, kurie visų pirma patiktų man, o tai nėra lengva. Iš tikrųjų manau, kad kiekvienas dizaineris širdyje kuria sau, ne kitam. Net jeigu deklaruojama priešingai, kūrimas visų pirma yra procesas, kurio metu įrodai sau, jog gebi kurti.“ 92