1.
Harpers Feris, Vakarų Virdžinija 1993 m. sausis
Klerės Hart-Matjas įsitikinimu, žmogus per gyvenimą gali išverti tik vieną didelę nelaimę. Jei patyrei traumą, niekas kitas tau nebegresia. Džonas savąją katastrofą išgyveno prieš daugybę metų, ir Klerė nesitraukė nuo jo, tarsi norėdama pasisavinti jo tragediją ir taip išvengti savosios. Tokios nuostatos laikėsi įsikibusi nuo pat tada, kai pati būdama vos septyniolikos prieš dvidešimt trejus metus susipažino su Džonu. Taigi jai niekaip nebūtų atėję į galvą, kad snygis už viešbučio sienų Harpers Feryje jiedviem su Džonu traukiant namo galėtų būti kuo nors pavojingas. Dauguma konferencijos dalyvių nenorėjo važiuoti per pūgą ir senučiame „Potvynio“ viešbutyje liko dar vienai nakčiai, o Klerei jų šimto kilometrų kelionė namo į Vieną Virdžinijoje atrodė vieni niekai. Klerei apmokant sąskaitą, jauna moteris už medinio per laiką nusitrynusio registratūros stalo suraukė kaktą. – Ten tikra velniava, – ištarė ji. – Viskas bus gerai.