Dažniausi plikimo gydymo būdai Veiklioji medžiaga Veikimas Taikymas

Minoksidilio tirpalas Ilgina plauko augimo etapą

Melatonino tirpalas Uždegimus slopinantis antioksidantas, atkuria ląsteles, ramina sudirgusias plaukų šaknis

Estrogeno tirpalai Stimuliuoja plauko šaknį, stabdo testosterono virsmą stipresniu hormonu dihidrotestosteronu

Trombocitais papildyta plazma (PRP)

Finasteridas, dutasteridas (naudojami ne pagal indikacijas), iš tiesų skirti prostatai gydyti

Antiandrogeninės tabletės

Plauko šaknis atgaivinama centrifuguotu paties paciento krauju

Stabdo testosterono virsmą stipresniu hormonu dihidrotestosteronu

Tepamas

Tepamas

Tepami, ne itin veiksmingi

Suleidžia gydytojas

Vyrams, geriami, 2 proc. skundžiasi sumažėjusiu lytiniu potraukiu, erekcijos sutrikimais

Spironolaktonas (naudojamas ne pagal indikacijas), iš tiesų skirtas šlapimo skyrimuisi skatinti

Blokuoja vyriškų hormonų poveikį plaukų šaknims

Moterims, geriamos, kontraceptinėms tabletėms būdingas šalutinis poveikis (žr. 7 skyrių)

Blokuoja vyriškų hormonų poveikį plaukų šaknims

Geriamas

Dar keli patarimai

• Stiprinkite žarnyno mikrobiotą (kaip ir susidūrę su kitomis ligomis).

• Išsitirkite kraują: patikrinkite, ar netrūksta aminorūgščių, ypač cistino ir metionino, silicio, cinko, kalcio, seleno, omega­3 riebalų rūgščių, geležies, B grupės vitaminų, įskaitant biotiną, vitaminų C, D ir E. Jeigu trūksta, papildykite atsargas! Pasidarykite medžiagų apykaitos ir hormonų tyrimą: skydliaukės, lytinių hormonų, kortizolio, prolaktino. Jeigu bus nustatyta sutrikimų, gydykitės!

• Išsitirkite sunkiųjų metalų kiekį kraujyje! Pasikonsultuokite su aplinkos medicinos specialistais.

Kai kurie žmonės plaukus raunasi patys. Trečdalis der­ matologo kabinete apsilankančių pacientų turi psichikos su­ trikimų, kurie gali būti tiek ligos priežastis, tiek pasekmė.

Gydytojo talentas atsiskleidžia aiškinantis, ar simptomai yra „tikri“, ar psichosomatiniai.

Viena akivaizdžių psichinių ligų yra trichotilomanija – nenu­ maldomas įprotis rautis plau­ kus. Pacientai paprastai būna gana jauni. Ant galvos matyti trejopos būklės plaukų: įprastų ilgų plaukų, visai greta – plikų vietų, iš kurių plaukai buvo ką tik išpešti, ir ataugančių plaukų, kurie dar per trumpi, kad būtų galima vėl juos išrauti.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai lėtinis ar židininis plikimas, bet įsižiūrėjus atidžiau greitai paaiškėja, jog čia reikalingas psichiatras.

Kai kurie pacientai išrautus plaukus suvalgo. Nesuvirš­ kinti jie veliasi į didžiulius gumulus ir galiausiai užpildo visą skrandį. Gniutului vis didėjant, jo „kasos“ stumiamos į plonąją žarną, todėl medikai šį sutrikimą vadina „Auk­ saplaukės sindromu“. Plaukus tenka šalinti endoskopiškai (traukiant per žarnyną) arba prapjovus skrandį. p lauk Ų plov I mas IR p RI e ŽIŪR a

Plaukai yra labai jautrūs, tad su jais reikia elgtis švelniai. Negailestingas riebalų šalinimas stipriomis priemonėmis jiems tik pakenks.

Žiūrint pro mikroskopą plaukai primena kankorėžį.

Sveiko plauko žvyneliai laikosi dailiai prigludę prie plauko stiebo. Jie puikiai atspindi šviesą, todėl plaukai žvilga. Kai plaukas jaučiasi nekaip, jo žvyneliai (epiteliocitai) pasišiaušia lyg sausas kankorėžis.

Plaukai praranda blizgesį, ima šakotis, lūžinėti. Rie­ balų sluoksnio nesaugoma galvos oda tampa neatspari patogenams.

Galvos odą puoselėja dviejų rūšių riebalai: iš porų tekantis riebalų liaukų sekretas ir barjerinio sluoksnio li­ pidai, kuriuos epidermis sunkiai gamino net keturias savaites. Šis mišinys saugo odą nuo ligų sukėlėjų. Pernelyg riebi galvos oda taip pat nemalonus reiškinys. Pertek­ linę riebalų liaukų sekreto gamybą skatina netinkamai parinktos kontraceptinės tabletės, taip pat mitybos įpročiai: pavyzdžiui, piktnaudžiavimas pienu (daugiau nei stikli­ nė per dieną), kvietiniais miltais, cukrumi, greitmaisčiu, marihuana.

Ar per dažnai trenkami plaukai riebaluojasi greičiau?

Ne, tai mitas. Tikrojoje odoje išsidėsčiusios riebalų liaukos nelabai ir nutuokia, kas vyksta paviršiuje. Jos tiesiog dirba savo darbą ir nepaliaujamai išskiria riebalus į plaukų ka­ nalus nepriklausomai nuo to, kaip dažnai plauname galvą.

Jei kasdien trinksitės plaukus švelniomis priemonėmis, nieko blogo nenutiks.

Norint palaikyti sveiką galvos odos pusiausvyrą, patartina rinktis švelnius šampūnus, kuriuos naudoti ne taip jau malonu, – nekvepiančius, nespalvotus, neputojančius, be konservantų ir visokių blizgučių, o svarbiausia – rūgštinius. Tokiomis savybėmis pasižymi sintetiniai prausikliai su kokosų ir cukraus tensidais. Saugokitės tokių agresyvių tensidų kaip natrio lauretsulfatas ar natrio laurilsulfatas. Jie sausina odą ir tikrai nepadeda atkurti ir taip jau pažeis­ to apsauginio odos barjero. Įprastas šarminis muilas ne tik pažeidžia rūgštinį odos pH, bet ir kenkia plaukų blizgesiui, nes ant paviršiaus – lyg ant vonios krašto – nusėdusios kalcio druskos negražiai pašiaušia plaukų žvynelius. Tokiu atveju geriausiai padės vanduo su šlakeliu rūgštaus acto: žvyneliai dailiai priglus prie plauko stiebo, ir plaukai vėl sužvilgės.

Galiukai nesišakos, jei saugosite plaukus, leisite jiems natūraliai džiūti ir palepinsite lašeliu sviestmedžių ar ko­ kosų aliejaus. Jeigu plaukai vis tiek labai šakojasi, gal ver­ tėtų pamąstyti apie naują šukuoseną: plaukai turėtų būti tokio ilgio, kad jų galai nesiremtų į pečius. Verčiau rinki­ tės madingą trumpą kirpimą arba auginkite ilgus plaukus.

Plaukams labai nepatinka tiesintuvai ir šviesinimo priemo­ nės, bet jie mėgsta būti pakirpti – geriausia karštomis žirklėmis. Iki 110–170 °C įkaitintos žirklės galiukus nukerpa lygiai ir tarsi užlydo – tai puikiai matyti pro elektroninį mikroskopą.

Ekologiška plaukų priežiūra

Norite atsisakyti pramoninių produktų? Svarstote, ar apskritai esama rimtų alternatyvų? Jeigu esate nusitei­ kę šiek tiek paeksperimentuoti, turiu kelis ekologiškus patarimus:

Priemonė n audojimas, P o V eikis Pas T abos

Milteliai iš azijietiškų žolelių: muilinės akacijos, indiškojo (agrastinio) lapainio, dygliuotojo zizifo

Miltelius ištirpdyti karštame vandenyje. Atvėsusius įtrinti į galvos odą, po 10–20 min. nuplauti.

Ruginiai miltai Į šiltą vandenį įmaišyti 20–30 g miltų. Atvėsusiu mišiniu ištepti plaukus, po 5 min. nuplauti. Suvaldys pasišiaušusius plaukelius.

Pantenolis (vitaminas B5) gydo žaizdeles; pH = 5,5 stiprina hidrolipidinę mantiją.

Vietoj šampūno ir šveitiklio; skatina kraujotaką; rauginės medžiagos slopina uždegimus, plaukai lengviau šukuojami.

Vietoj šampūno, standina plaukus, pigu.

Indijoje ir Nepale augančio indinio sapindo vaisiai (muilo riešutai)

Perskelkite pusiau 5–6 riešutus ir užpilkite 250 ml šilto vandens. Pernakt palikite šaldytuve arba 10 min. pavirkite. Nukoškite. Nuoviru sudrėkinkite plaukus, įtrinkite. Sudėtyje yra saponinų: natūraliai putojančių ploviklių; naikina ir mieliagrybius, skatinančius pleiskanojimą.

Vietoj šampūno; trūkumas: specifinis kvapas, be to, poveikį riboja kalkingas vanduo, nes (kaip ir naudojant muilą) plaukų paviršių padengia kalcio druskos. Todėl perskalaukite skiestu actu.

Molžemis, gasulo (rasulo) molis iš Šiaurės Afrikos p lauk Ų pe R tekl I us ta I p pat ne v I sada d ŽI ug I na. k odėl?

2–3 šaukštus miltelių sumaišykite su tiek pat ar kiek daugiau vandens. Po valandos susidariusia mase ištepkite plaukus ir po kelių minučių kruopščiai nuplaukite. Sudėtyje gausu odą raminančių mineralų: magnio, silicio, kalcio ir geležies.

Vietoj šampūno. Jeigu plaukai pažeisti, molžemio verčiau nenaudokite, nes aštrūs dalelių kampai gali pakenkti keratino sluoksniui ir paskatinti lūžinėjimą.

Mokykloje turėjau draugę, kurios mama buvo labai elegantiška aukšto ūgio ponia konservatyvia rusvų plaukų šukuosena. Ji avėdavo lakines balerinas su medžiaginiais kaspinėliais, ausyse baltuodavo perlų auskarai. Vieną dieną trise nuėjome į baseiną. Persirengimo kabinoje draugės mama iš krepšio išsitraukė bikinį su aukso sagtimis – elegancijos etalonas, ne kitaip. Po kelių minučių jai pasirodžius baseine, visos tos delikačios smulkmenos bemat nublanko: niekaip neįstengiau atitraukti žvilgsnio nuo jos šlaunų. Tiksliau, tarpkojo. Iš po prašmatnaus bikinio, rodės, vos ne iki kelių rangėsi tamsios, tankios, purios garbanėlės.

Kaip gyva nebuvau regėjusi nieko panašaus. Tas vaizdas įstrigo visam gyvenimui.

Plaukų perteklius nepageidaujamose vietose gali tapti tikra kančia, ypač moterims. Hirsutizmas reiškia padidėjusį plaukuotumą vyrams įprastose vietose: ant veido, krūtinės, nugaros, pilvo, rankų ir kojų. Tamsiaplaukėms ir iš Viduržemio jūros regiono kilusioms moterims hirsutizmas pasireiškia kiek dažniau. Apskritai šis sutrikimas kamuoja maždaug 3–5 proc. visų moterų. Jų organizmuose gaminasi daugiau vyriškų hormonų arba plaukų folikulai yra per jautrūs įprastam jų kiekiui. Įtakos turi ir PKS (žr. ankstesnį skirsnį). Vy­ riški hormonai moterims suteikia papildomos energijos ir seksualumo, bet už tai tenka susimokėti didesniu kūno plaukuotumu, slenkančiais galvos plaukais, riebia oda ir akne.

Riba tarp įprastos sveikatos būklės ir hirsutizmo nėra labai aiški, psichologines kančias dažnai nulemia moters požiūris ir savikliova. Garsioji meksikiečių dailininkė Frida Kahlo savo ūselius ir į vieną suaugusius tankius antakius mielai vaizduodavo autoportretuose – kartais net gerokai ryškesnius, nei jie buvo iš tikrųjų. Galiausiai toks išdidus pasipriešinimas įprastiems grožio idealams tapo skiriamuoju jos ženklu.

Barzdotos moterys ilgai užėmė svarbią vietą vadinamosiose

„išsigimėlių“ cirko trupėse, iki XX a. pradžios keliavusioms iš miesto į miestą. Viena žymi barzdota moteris, amerikiečių ak­ torė Jane Barnell, mugėse ir cirkuose pasirodymus rengdavo

„Ledi Olgos“ pseudonimu. 1932 m. ji net suvaidino kultiniame filme „Išsigimėliai“ (Freaks). Regis, vyrams ji patiko – buvo ištekėjusi keturis kartus, susilaukė dviejų vaikų.

Plaukeliai ant smakro dygsta ne tik moterims, kenčiančioms nuo tikrojo hirsutizmo. Dėl pamažėle trinkančios hormonų pusiausvyros taip nutinka daugeliui keturiasdešimties sulaukusių moterų, tad be pinceto nuo tol nė iš vietos. Plaukų mėgstama ieškoti tyrinėjant smakrą užpakalinio vaizdo veidrodėly­ je, didinančiame namų veidrodyje ar prašmatnių prekybos centrų persirengimo kabinose. Baisesnės vietos moteriai, ko gero, ir nesugalvosi – šviesos ten išryškina ne tik nekenčiamą celiulitą, bet ir visus iki vieno veido plaukus.

Dirbdama senjorų namuose regėjau begalę ilgų juodų ir baltų smakro plaukų, kurių senutės paprasčiausiai nematė, tad jie nepešiojami mėgavosi laisve. Guodžia bent tai, kad prastėjantis regėjimas neaplenkia ir priešingos lyties – senstančių vyrų. Kontūrams blankstant, mylimoji ir barzdota atrodys pati gražiausia. Jeigu tokia perspektyva jūsų nežavi, raganiškus plaukus galima pašalinti lazeriu. Tik nedelskite per ilgai – pražilusių plaukų lazeris jau neaptiks.

Kaip nusikratyti gaurų?

Aš pati esu tamsiaplaukė ir daugiau ar mažiau priklausau Viduržemio jūros regiono tipui, tad šalinti plaukus nuo matomų kūno vietų mama mane išmokė labai anksti. Ji nenorėjo, kad kas šaipytųsi iš ilgų plaukų man ant kojų, persišviečiančių pro plonas pėdkelnes, kasų pažastyse vilkint berankovę palai­ dinukę ar tarp kojų želiančio kaltūno. Anuomet vyravo nuomonė, kad daugumai vyrų labiau patinka depiliuotas moters kūnas. Todėl mama prigrasė šiukštu neleisti glostyti kojų iš apačios į viršų. To betrūko, kad gerbėjas susidraskytų ranką į šiurkščią kojų augmeniją...

Žinoma, yra vyrų, kuriems dygūs plaukeliai netrukdo, ir net tokių, kuriuos tankūs kojų (ir ne tik jų) gaurai tik dar labiau jaudina. Ko tik pasaulyje nebūna. Ir atvirkščiai: kai kurios moterys dievina plaukuotas vyrų nugaras, joms toks vaizdas siejasi su laukine, gyvuliška aistra, kitoms didelis vyrų plaukuotumas kelia siaubą. Todėl šiais laikais ir vyrai plaukus skuta, trumpina, pešioja, degina, rauna, šalina vašku, cukrumi, cheminiais preparatais, lazeriu – nelygu regionas, mada, laikotarpio dvasia ir amžius.