13 NoRs pLAukus RAukis

Apie tai, kad plaukai gali kelti nemalonumų, sužinojau dar vaikystėje. Mėgstamas ir gerbiamas mūsų mokytojas suorganizavo klasei buriavimo pamoką. Nuvykome į Šiaurės Vo­ kietiją prie Plėno ežero. Vėjas vis stiprėjo. Mokytojui stovint burlaivyje, smarkus gūsis pašiaušė jo plaukus atidengdamas tai, ko iki tol niekas nebuvo pastebėjęs, – plikę, kurią mo­ kytojas rūpestingai slėpdavo užversdamas pomada suteptais plaukais iš šono. Dabar jie it burė pasikėlė aukštyn. Mokytojas akivaizdžiai sutriko, o mes po tos ekskursijos pažvelgėme kitomis akimis...

Apie 70 proc. vyrų ir 40 proc. moterų gyvenime susiduria su laikinu ar nuolati­ niu plaukų slinkimu. Retėjantys plaukai ir plikimas dažnai tampa ne vien rimta kosmetine problema, bet ir kelia nemen­ ką psichologinę įtampą, verčia nerimauti.

Priežastys labai įvairios – kaip ir požiūris į slenkančius plaukus.

Kam mums apskritai reikalingi plau­ kai ir kodėl taip jaudinamės jų netekę?

Plaukai – tai ilgos, gana sausos siūlo pavidalo išaugos, sudarytos iš sukie­ tėjusių epidermio ląstelių (keratino). p LA uko ŠA k N is Plauko stiebas

Kutikulė

Plauko žievė

Šerdis Plauko guolis Melanocitai (pigmentinės ląstealės)

Kraujagyslė

Jie auga iš folikulų, kurie glūdi antro odos sluoksnio, tikrosios odos, gelmėse.

Plauko šaknis stumia stiebą kanalu, kol jis pro odos porą išlenda į dienos šviesą. Viskas einasi kaip sviestu patepta, nes į kanalą veriasi riebalų liaukos, išskiriančios riebalus. Šie sutepa plaukus ir jų paviršiumi išteka į išorę. Riebalų liaukų sekretas yra natūralus, itin veiksmingas maitinamasis kūno kremas. Jis saugo odą, lygina galvos plaukus, it balzamas apgaubia juos blizgesiu. Šio unikalaus vaškų, riebalų ir jų rūgščių mišinio atkurti nepavyko nė vienam kosmetikos gamintojui. Patį plauką (panašiai kaip anties plunksnas) dar supa papildomas riebalų sluoksnis, saugantis jį nuo drėgmės.

Todėl venkite per stiprių galvos odos priežiūros priemonių ir nepersistenkite dažnai trinkdamiesi plaukus (apie tai dar pakalbėsime išsamiau).

Plaukai atlieka svarbią apsaugos funkciją. Jie saugo mus nuo ultravioletinių spindulių pertekliaus, sulaiko šilumą, švelnina mechaninį poveikį, gina nuo vabzdžių. Todėl pliką galvą dažniausiai linkstama slėpti po kepure ar skrybėle. Plaukai veikia ir biocheminį žmonių bendravimą – jais natūralus mūsų kūno kvapas patenka į išorę ir pasklinda aplinkoje. Plaukai yra labai jautrūs, jų šaknyse gausu nervų galūnėlių. Todėl mums taip gera ir malonu, kai kas nors glosto galvą. Profesionalūs masažuotojai po masažo palepina atsipalaidavusius klientus atsargiai patempdami plaukus ir galvos odą.

Evoliuciškai plaukai yra kailio reliktas. Kadaise visą kūną dengęs kailis mums vystantis retėjo ir susitelkė vietose, reikalaujančiose didžiausios apsaugos. Pastebimiausi yra galvos plaukai, antakiai, blakstienos, ūsai, barzda, pažastų ir gaktos plaukai, mažiau matomi – ausų ir nosies plaukeliai, tarsi čiuptuvai sulaikantys įkyrius vabzdžius ir stambesnes dulkes. Pažvelgę pro lupą išvystume, kad ir neva plikas mūsų kūno vietas dengia švelnūs pūkeliai, dažniausiai pastebimi tik pašiurpus odai. Šitaip pasišiaušdami mūsų protėviai pavojaus akivaizdoje stengdavosi įbauginti priešininką.

Pasistoję rankų plaukeliai sudarydavo savotišką izoliacinį sluoksnį, saugantį kūno šilumą, – kaip vakuumas tarp termoso sienelių.

Ant galvos žmogui auga 75 000–150 000 plaukų, ant viso kūno – apie 5 milijonai. Šviesiaplaukiai galvos plaukų turi daugiausia, tačiau jie dažnai plonesni nei kitų; tamsiaplau­ kiai plaukų turi mažiau, bet jie stipresni. Rusvaplaukių plaukai rečiausi ir storiausi, iš čia ir posakis „ugninė kupe­ ta“. Plaukai mums neauga ten, kur dygsta mūsų gyvūninės kilmės giminaičiams, – ant delnų, padų, lūpų ir krūtinės spenelių. k odėl mote R ys nupl I kt I b I jo lab I au ne I vy R a I

Kai kurie vyrai plike didžiuojasi, laiko ją prestižo simboliu ir nė nesirengia dengti ar slėpti. Kai kam plikė netgi atrodo erotiška. Viena manekenė vilnijančia plaukų kupeta man pri­ sipažino, kad ją ypač traukia pliki vyrai, nešiojantys apvalius akinius raginiais rėmeliais. Jos vyras taip ir atrodo. Kadaise pastebėjo jį iš tolo, prisėlino, apžavėjo ir daugiau nepaleido iš rankų.

Kitiems žmonėms – ypač moterims – retėjantys ar slen­ kantys galvos plaukai atrodo baisi nelaimė. Kasdien netekti iki šimto plaukų yra normalu. Dėl to neverta jaudintis, juk plaukai atauga. Jeigu galvą plaunate tik kas tris dienas, išslinkusių plaukų taip pat bus tris kartus daugiau nei galvą trenkant kasdien. Taigi, mūsų plaukų atsargos nuolat keičiasi. Mes, medikai, apie plikimą prabylame tik tada, kai plaukų išslenka daugiau, nei užauga.

Galvos plaukai per mėnesį paauga apie vieną centimetrą.

Po 3–6 metų jie nustoja augti ir iškrenta užleisdami vietą naujiems. Trumpiausiai gyvena antakių plaukai – tik keturis mėnesius. Šį nuolatinį procesą veikia įvairūs hormonai ir me­ diatoriai: po ilgo augimo etapo prasideda 1–3 savaites trunkantis nykimo etapas, o po jo – trijų mėnesių ramybės fazė, per kurią senas plaukas galutinai iškrinta. 85–90 proc. sveiko žmogaus plaukų yra augimo etape, 1 proc. – nykimo etape, o

9–14 proc. – ramybės fazėje. Ramybės fazėje esančių plaukų skaičiui padidėjus, žmogus ima plikti.

Augimo etapas

3–6 metai plauko gyven I mas

Nykimo etapas 3 savaitės

Ramybės etapas 3 mėnesiai svog Ū nėl I s sp ENEL is

Plikimo problemos šaknys, kaip ir pridera, glūdi plaukų šaknyse. Jau minėjau, kad plaukai auga iš tikrosios odos, antro mūsų odos sluoksnio. Jame yra išsidėstę visi žmogaus plaukų svogūnėliai. Senam plaukui iškritus, į jo vietą stoja naujas. Plauko šaknyje yra ir ląstelių melanocitų, gaminančių pigmentą, suteikiantį mums individualią plaukų spalvą. Plauką maitina šaknies apačioje esanti kraujagyslė. Visas šis odoje įsitaisęs plauko maišelis vadinamas folikulu. Jeigu kada nors esate turėję pūlingą spuogą, žinokite – jis radosi būtent ten, plauko folikule. Kai uždegimas sunkus (pvz., iškilus šunvotei), plauko toje vietoje nebelieka.

RI ebal Ų l I auka š I auš I amas I s R aumuo

Į plaukų folikulų piltuvėlius gali patekti ir odos grybelių.

Ten įsikūrę, jie skatina formuotis pūlinėlius, oda sustorėja, paraudonuoja, lupasi.

Jautrų plauko folikulą sutrikdyti gali begalė įvairiausių veiksnių. Kartais tam pakanka paprasčiausios metų laikų kaitos. Pavasarį ir rudenį „kailį keičia“ ne tik gyvūnai. Tiesa, žmonės „šeriasi“ ne tam, kad prisitaikytų prie atitinkamo sezono. Dažnai plaukai slenka dėl papildomųjų maisto medžiagų trūkumo, sukeliančio ir nagų ligas. Dėl infekcijos pakilusi kūno temperatūra, emocinė ar fizinė įtampa, operacija, griežta dieta – visa tai gali užbaigti augimo etapą ir pirma laiko pasiųsti plauką į ramybės fazę, po kurios jis iškrenta. Tai nutinka po atitinkamo įvykio praėjus 8–16 savaičių, todėl priežastį išsiaiškinti kartais labai sunku – per tiek laiko viską spėjame pamiršti. Taip nutinka ir praėjus 1–4 mėnesiams po gimdymo. Ėmus slinkti plaukams moterys manosi patiriančios nuostolius, nors iš tiesų plaukai paprasčiausiai grįžta prie įprasto ritmo. Kol moteris nėščia, hormonai pratęsia plaukų augimo etapą. Turbūt esate pastebėję, kad po pirmojo nėštumo trimestro būsimos mamos džiaugiasi ne tik švytinčia oda, bet ir gerokai vešlesniais plaukais.

Plaukų slinkimą paskatinti gali ir įvairūs negalavimai: skydliaukės ligos, padidėjęs prolaktino (posmegeninės liaukos hormono), streso hormono kortizolio, vyriškų hormonų testosterono ar DHEA­S kiekis. Taip pat galvos odos grybelis, žvynelinė, neurodermitas, autoimuninės ligos (pvz., židininė alopecija ar vadinamoji vilkligė) ir odos uždegimai, pavyzdžiui, kerpligė.

Plaukų ląstelės labai greitai dalijasi, todėl itin jautriai reaguoja į chemoterapiją, švitinimą, įvairius toksinus – o jų gaunama jau vien chemiškai sugarbanojus plaukus. Ypač daug toksinų į organizmą patenka rūkant. Ar žinojote, kad cigarečių dūmuose yra daugiau nei 5 000 nuodingų chemikalų, kancerogenų ir sunkiųjų metalų? Dervos, chromas, arsenas, švinas, kadmis, formaldehidas, dioksinas, benzenas, nitrozaminai ir radioaktyvusis polonis – tai tik keletas iš jų.

Šios medžiagos pažeidžia plaukų folikulų DNR, sukelia uždegimus, skatina randėjimą, slopina už augimą atsakingo estrogeno poveikį. Be to, trikdo plaukų šaknų kraujotaką, dėl to plaukai taip pat išslenka. Labai tikėtina, kad metus rūkyti plaukų kokybė pastebimai pagerės ir „rūkaliaus plikės“ pavyks išvengti.

Plaukų slinkimą gali paskatinti kai kurie vaistai (pvz., mažinantys kraujospūdį, reguliuojantys lipidų kiekį kraujyje, skystinantys kraują), taip pat netinkamai parinktos kontraceptinės tabletės, sportininkų vartojami anabolikai.

Nederėtų pamiršti ir mechaninių dirgiklių: plaukai slenka, jei yra pernelyg įtempiami ar spaudžiami kietai surišto kuodo, priaugintų sruogų, smulkių afrikietiškų kasyčių (ši šukuosena gali net visam laikui atitolinti kaktos liniją), siaurų galvos juostų, kepurių, šalmų, ant galvos nešiojamų sunkių nešulių. Kūdikiai plinka, jei per ilgai guli toje pačioje pa­ dėtyje. Mechaniniai dirgikliai veikia ir kojų plaukus. Vyrai dažnai stebisi nuplikusiomis blauzdomis. Taip nutinka dėl to, kad aptempti džinsai nuolat trina kojų odą.

Kaip matote, plaukai slenka dėl įvairiausių priežasčių.

Nustačius teisingą diagnozę ir skyrus veiksmingą gydymą, slinkimą daugeliu atvejų galima sustabdyti. Tad plaukams ėmus retėti – nesvarbu, ar jūs vyras, ar moteris, – būtinai laiku kreipkitės į gydytoją. Visada yra vilties tinkamai parinktomis priemonėmis susigrąžinti vešlią ševeliūrą. Jeigu nieko nesiimsite, plaukų folikulai gali sunykti.

Bruce’o Williso šukuosena

Pažintį su plaukų slinkimo rūšimis siūlau pradėti nuo pačios dažniausios: plinkančiais smilkiniais ir pakaušiu. Pirmieji ženklai vyrams pasireiškia dar jaunystėje. Su metais plikos vietos didėja. Galiausiai ant galvos lieka tik išdidus, nors ir kiek apgailėtinas plaukų vainikas, supantis žvilgančią plikę. Jau keliolika metų daugelis vyrų tokiais atvejais renkasi Bruce’o Williso šukuoseną ir nusiskuta galvą plikai. Ankstesnių kartų atstovai (pvz., mano mokytojas) tokiam kardinaliam žingsniui dar nesiryždavo.

Androgeninė alopecija (vyriškasis plikimas) priklauso nuo genetikos ir hormonų. Genai nulemia tai, kaip jaut­ riai plaukų šaknys reaguoja į grėsmingą hormonų puoli­ mą. Puolimui vadovauja stipriausias vyriškas hormonas dihidrotestosteronas (DHT). Jis gaminamas iš pirmtakų dehidroepiandrosterono (DHEA) ir testosterono. DHEA išskiria antinksčiai, testosteroną – sėklidės. Moterų kiauši­ dės taip pat gamina nedidelį kiekį testosterono, o antinks­ čiai – DHEA. Be to, šiek tiek testosterono išskiria abiejų lyčių riebalinis audinys, raumenys ir oda.

DHT puola prisijungdamas prie plauko šaknies ir įžū­ liai pareikalaudamas sustabdyti darbus ir eiti į pensiją.

Netrukus plaukas iškeliauja į amžinybę... Tam net nebū­ tinas ypač didelis hormonų kiekis kraujyje, pakanka, kad plauko šaknies ląstelės per jautriai sureaguotų į nemanda­ gų prašymą. Kartais organizmas gamina per daug DHT.

Dėl to kaltas itin aktyvus fermentas – 5 alfa reduktazė.

Šiuo metu mokslininkai atidžiau tyrinėja ir prostaglandi­ ną D2, kuris taip pat dalyvauja šiame procese. Plinkan­ tiems vyrams tai, žinoma, nė motais, kol nėra atrasta būdo ilgam likviduoti konkrečius kaltininkus, neatimant iš paciento vyriškumo.

Dėl plaukų retėjimo besijaudinančius vyrus labai guo­ džia Bruce’o Williso pavyzdys, įrodęs, kad plika galva suderinama su vyriškumu (vyresnės kartos atstovai gali lygintis su Yulu Brynneriu). Jei jau tenka atsisveikinti su plaukais, bent išvaizda bus kaip tikro vyro!

Beje, Sigmundo Freudo teoriją taikantys psichoanalitikai, pasaulį vertinantys pro lytinę prizmę, įdomiai aiš­ kina kai kurių moterų jaučiamą potraukį plikagalviams raumenų kalnams – plikės vaizdas joms neva pasąmoningai siejasi ne tik su aukštu testosterono kiekiu kraujyje, bet ir su beplauke standžios varpos galvute. Kaip visada esama ir priešingos nuomonės. Teigiama, kad moteris seksualiai ypač traukia ir jaudina vyrai, gamtos apdovanoti vešliais plaukais. Pagarsėjęs pavyzdys – Billas Clintonas, vešlia ševeliūra kadaise apžavėjęs Monicą Lewinsky. Nors šiuo atveju svarbų vaidmenį turbūt suvaidino ir aukštas prezidento postas.

Anot liaudies išminties, vyro plaukai bus tokie, kokius turėjo jo motinos tėvas. Moksliniai tyrimai iš tiesų parodė, kad tam tikras genų derinys, lemiantis perdėtą plaukų šaknų jautrumą, yra paveldimas tik iš motinos.

Bruce’o Williso sesuo

Moterų plikė kol kas dar netapo moteriškumo simboliu. Pasitaiko moterų, kurios fotografuojasi plika galva ir traukia dėmesį „įdomia“ išvaizda, bet grožio idealu tokios šukuosenos anaiptol nepavadinsi, o su pavojumi nuplikti susidūrusios moterys dažniausiai tai išgyvena labai sunkiai. Gražūs, tankūs plaukai vis dar laikomi patrauklios, vaisingos, geidžiamos moters požymiu, todėl jų slinkimas neretai sukelia liūdesį ar net panikos atakas ir depresiją. Nuplikę vyrai nepatiria didelių nepatogumų, tai per daug nepaveikia nei profesinio, nei asmeninio jų gyvenimo, o štai į beplaukes moteris visi spokso, laiko jas neišvaizdžiomis ar net įtaria kokią nors ligą.

Moterų organizmas taip pat gamina vyriškus hormonus, tad ir jos gali susidurti su androgeniniu plikimu. Riziką didina ne tik paveldimumas, bet ir sutrikusi hormonų pusiausvyra, pavyzdžiui, per menopauzę ar nustojus vartoti kontraceptines tabletes. Netinkamai parinktos kontraceptinės tabletės ar hormoninė spiralė su specialiu geltonkūnio hormonu (pvz., levonorgestreliu) kartais veikia panašiai kaip vyriški hormonai. Todėl su androgeniniu plikimu susiduria net ir visai jaunos moterys.

Regimos pasekmės šiek tiek skiriasi nuo tų, kurios pasireiškia vyrams. Moterų plaukai retai nuplinka smilkinių ir pakaušio srityse, daug dažniau jie išretėja viršugalvyje ties sklastymu, palikdami siaurą juostą palei kaktą. Tarp išretėjusių plaukų baltuoja galvos oda. Bėdos po vieną nevaikšto, todėl pacientės papildomai susiduria dar ir su akne, riebia oda, galvos pleiskanomis, smakro, krūtinės, pilvo plaukuotumu.

Jeigu pastebėjote panašius simptomus, labai rekomenduoju išsitirti, ar kiaušidėse nėra cistų, pasitikrinti hormonų veiklą. Įsitikinkite, ar nesutrikusi pusiausvyra tarp insulino ir cukraus kiekio kraujyje. Taip dažnai nutinka sergant policistini­ų kiaušidžių sindromu (PKS), kuris, tyrimų duomenimis, kamuoja apie 10 proc. moterų. Jų kiaušidėse yra cistų, menstruacijos retos ar nereguliarios, sindromas gali sukelti nevaisingumą. Vargina odos ir plaukų bėdos, antsvoris, didėja rizika susirgti cukriniu diabetu, depresija, kraujyje padaugėja lipidų. Pacientėms patartina išsitirti sveikatą, didelį dėmesį skirti žarnyno bakterijoms. Mikrobiotos įvairovė ir sudėtis dažnai būna labai pakitusi.

Mokslininkai nustatė, kad sutrikusi žarnyno mikrobiotos pusiausvyra gali būti netgi paveldima. Atitinkamą žarnyno įnamių rinkinį iš tėvų gauna ir vyrai, todėl PKS kamuojamų moterų broliai ir sūnūs dažnai visai nuplinka. Žarnyno mikrobiota, t. y. visų žarnyne įsitaisiusių mikroorganizmų (daugiausia bakterijų) visuma, labai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo ir ypač to, ką valgome. Tie patys veiksniai lemia ir širdies infarkto riziką. PKS sergančių moterų tėčiams gresia dvylika kartų didesnė aukšto kraujospūdžio, širdies infarkto ir insulto rizika. Todėl kalbant apie plikimą būtina atkreipti dėmesį ir į paciento žarnyno bakterijas, mitybą, gyvenseną.

Lėtinis ir židininis plaukų slinkimas, psichologinės jo priežastys

Lėtinis plaukų slinkimas pasireiškia, kai plaukai retėja ne konkrečiose vietose (pvz., ties smilkiniais), o tolygiai per visą galvą. Ši plikimo rūšis kur kas retesnė nei androgeninis plikimas, bet su ja susidūrus derėtų sunerimti. Plikimą šiuo atveju gali lemti labai rimtos priežastys. Pavyzdžiui, papildomųjų maisto medžiagų trūkumas kraujyje, skydliaukės, medžiagų apykaitos, organų ligos. Gera žinia – išsiaiškinus ir išgydžius priežastį, plaukai atauga ir sutankėja.

Ypatinga plikimo rūšis yra židininė alopecija. Pavadinimas gana aiškiai nusako, kaip tai atrodo: plaukai iškrenta kuokštais, galvos plote, antakiuose, blakstienose, pažastų, gaktos, barzdos plaukuose atsiranda plikų, apskritų plotelių. Kartais jie labai išplinta, nuplinka sprandas ir smilkiniai, visa galva ar net kūnas.

Pacientai bjaurisi savo išvaizda ir labai kamuojasi. Su šia plikimo rūšimi bent kartą gyvenime susiduria du iš šimto žmonių. Skaičiuojama, kad Vokietijoje židininė alopecija vargina apie 1,4 milijono žmonių, įskaitant vaikus. Laimei, 50 proc. visų atvejų plaukai per metus atauga savaime. Tiems, kuriems nepasiseka, stengiasi padėti gydytojai, bet išgydyti pavyksta ne visada. Sukurta aibė įvairių gydymo būdų – kartais suveikia vienas, kartais kitas. Tai tik įrodo, kad ši liga kol kas nėra visai ištirta ir išnagrinėta.

Židininės alopecijos kamuojami žmonės į plikimą dažnai būna linkę genetiškai, serga alergijomis ar kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, skydliaukės uždegimu, taip pat baltme, pasireiškiančia baltomis dėmėmis tose kūno vietose, kuriose trūksta pigmentų. Kai kada ant pacientų nagų galima pastebėti baltus taškelius, nes su ragėjimo problemomis, kylančiomis formuojantis plaukui, augdami susiduria ir nagai.

Įtakos gali turėti ir įtampa bei infekcijos. Šiaip ar taip, galop imuninė sistema visai pašėlsta. Karingos imuninės ląstelės susiburia aplink plaukų folikulus tarsi įsiutusi minia, užspeitusi auką. Ši plikimo rūšis gydoma vaistais, ultravioletiniais spinduliais arba alergenais, kurie suvaldo ar bent susilpnina imuninę sistemą ir aršias jos ląsteles. Žino­ ma, kartais neapsieinama be šalutinio poveikio. Pastaruoju metu bandoma gydyti ir sukeliant savotišką priešpriešinį uždegimą.