1 Mano delne guli apyrankė su likimo karuliais. Mačiau ją kokį tūkstantį kartų, bet dar kartą atidžiai apžiūriu, nes žinau, kad ji turi būti tobula, tokia tobula, kad pataisytų viską, ką reikia pataisyti.
Svarsčiau apie elegantiškesnę, subtilesnę apyrankę, kokias Kimberlė paprastai nešioja, bet kažkodėl apsistojau prie šios, tvirtai ir
patikimai sunertos iš sidabrinių žiedelių. Gal todėl, kad ji primena mūsų santykius – tvirtus ir patikimus... dažniausiai.
Prieš kelis mėnesius, kai užsakiau apyrankę, maniau, kad įteik-
siu ją mokyklos baigimo proga, o ne kaip „atleisk man ir susitai-
kykim“ dovaną, tačiau Kimberlė paskutiniu metu tapo labai tyli. Nutolusi. Ji visada tokia, kai mes pykstamės.
Nors, kiek žinau, mes nesipykstame, todėl nesu tikras, kad iš viso
reikėtų už kažką atsiprašinėti.
7