4 5 šs ke tą skyr aus t ks ą r sup anuotus uždav n us pas ekt padės t ks ngos k ekv enos temos ve k os KO IR KAIP MOKYSITĖS? Lietuvių kalbos vadovėlio Lingua 10 klasei 1 dalį sudaro 4 skyriai, kurių medžiagą nagrinėdami • gilinsite kalbos sistemos pažinimą; • tobulinsite kalbos vartojimo gebėjimus; • ugdysitės kompetencijas tyrinėdami probleminius klausimus: • • • • I SKYRIUS Paka o a n o mac a sus e ama su nau a Ar kiekvienas žmogus gali tapti asmenybe? Kodėl svarbu gebėti kritiškai mąstyti? Ką galima laikyti dvasios aristokratiškumu? Ar įmanoma suderinti savanaudiškumą ir laisvės siekį? Tèkstas – tai išspausdintas, parašytas arba sakytinis žodinės formos kūrinys, jo fragmentas. Kad atpažintumėte tekstus ir galėtumėte juos vertinti bei kurti, turėtumėte žinoti teksto tipų, funkcinių stilių, žanrų požymius, gebėti tekstą sieti su kontekstu. Tekstų formos ir žanrai Tekstai yra įvairių formų: rašýtiniai, sakýtiniai, vaizdniai, mšrūs. Žánras – meno kūrinių klasifikavimo pagal struktūros požymius vienetas. Teksto funkciniai stiliai Nag nė amos a syk ės pavyzdž a III SKYRIUS Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas I SKYRIUS 36 II SKYRIUS Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas TIKSLAI ŠIAME SKYRIUJE TIKSLAI KALBA KAIP SOCIALINIS KULTŪRINIS REIŠKINYS 11 Remiantis skaitytais tekstais aptarti lietuvių kalbos istorinę raidą, pagrindinius lietuvių kalbos tyrėjų darbus, susipažinti su kalbos tyrimo principais. PAKARTOSITE IR PAGILINSITE GEBĖJIMUS atpažinti ir apibūdinti pasakojimo, aprašymo, samprotavimo požymius tekste; atpažinti ir apibūdinti įvairių funkcinių stilių ypatybes; naudotis technologijų teikiamomis galimybėmis; rasti ir sisteminti svarbią informaciją, ja remiantis daryti išvadas. II SKYRIUS SUSIPAžINSITE su kalbos tyrimo darbų principais; su pagrindiniais lietuvių kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbais, jų reikšme kalbos raidai. AR KIEKvIENAS žMOGUS GALI TAPTI ASMENYBE? Remiantis taisyklėmis, kalbant ir kuriant tekstą laikytis taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų bei gramatikos normų, kritiškai vertinti teksto turinį bei poveikio priemones ir išreikšti nuomonę susiejant su savo patirtimi ir nuostatomis. 5—9 (GIMNAZIJŲ I) KLASIŲ KURSO KARTOJIMAS IR GILINIMAS. ĮGŪDŽIŲ ĮTVIRTINIMAS KODĖL SVARBU GEBĖTI KRITIŠKAI MĄSTYTI? ĮTVIRTINSITE ĮGŪDŽIUS nagrinėti vientisinius ir sudėtinius sakinius; nustatyti sintaksinius žodžių ryšius ir kalbos dalių funkcijas sakinyje; nustatyti kalbos dalių gramatinius požymius, padaryti įvairias jų formas ir jas taisyklingai rašyti; taikyti vientisinio ir sudėtinio sakinių skyrybos taisykles; taikyti galūnių bei kamieno rašybos taisykles ir jų išimtis; skirti faktą ir teksto autoriaus požiūrį, parašyti teksto santrauką, atpasakoti svarbiausią informaciją, parašyti komentarą. MOKYSITĖS atpažinti autoriaus poziciją; atlikti kalbos tiriamąjį darbą. ĮTvIRTINSITE ĮGŪDžIUS atpažinti konkrečių tekstų tipą, žanrą, funkcinį stilių, paskirtį, raišką; kurti konkrečių tekstų tipo ir funkcinio stiliaus tekstus; tyrinėti lietuvių kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbų žodyną, jo kaitos reikšmę lietuvių kalbos raidai; analizuoti ir kurti tekstus nurodytu aspektu. II SKYRIUS 5—9 (Gimnazijų I) klasių kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas II tekstas 6. Ką apie Kazimierą Būgą pasako jo puodelis? 7. Kokį darbą dirbo Kazimieras Būga? Pacituokite. 8. Koks teksto tipas? Nurodykite bent 2 požymius. 9. Koks teksto funkcinis stilius? Nurodykite bent 2 požymius, paskirtį. 1 taškas 1 taškas 3 taškai 4 taškai Vertinimo kriterijai Išrašyta 20 tarmiškų žodžių. 20 taškų 20 taškų Paaiškintos reikšmės. 20 taškų Iš viso už testą 114 taškų taškai 0–34 35–57 58–102 103–114 Pasiekimų lygis Nepatenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Procentai 0–30 31–50 51–90 91–100 Pažymiai 1–3 4–5 6–8 9–10 Grįžtamasis ryšys Nenuleiskite rankų! Kreipkitės pagalbos! Išsiaiškinkite tai, kas neaišku, kaip užpildyti žinių spragas. Atlikite užduotis dar kartą. Būkite atkaklūs! Kelkite klausimus, kas neaišku, ir ieškokite atsakymų. Informaciją pritaikykite atlikdami užduotis. Prireikus kreipkitės pagalbos. Elkitės ryžtingai! Užpildykite žinių spragas. Informaciją pritaikykite atlikdami užduotis. Puiku! Galite padėti klasės draugams. Imkitės sudėtingesnių užduočių. 1 taškas 3 taškai 3 taškai 4 taškai 1 Fatãliškas – 1) neišvengiamas, likimo lemtas; 2) nešantis nelaimę, nesėkmę; 3) šnek. nemalonus, baisus. Administrãcinis Rašytinės formos žanrai: įsakymas, protokolas, prašymas, gyvenimo aprašymas, charakteristika, sutartis ir t. t. Sakytinės formos žanrai: įsakas, deklaracija ir t. t. Rašomi dokumentai, atliekantys pranešimo ir valdymo funkcijas. Mókslinis Rašytinės formos žanrai: straipsnis, recenzija, anotacija, studija, vadovėlis, žinynas, esė, metraštis ir t. t. Sakytinės formos žanrai: pranešimas, paskaita ir t. t. Tekstai atlieka dalykinio pranešimo, patirties funkcijas. Mẽninis Rašytinės formos žanrai: apsakymas, novelė, apysaka, Tekstai atlieka romanas, poema, epas, pasakėčia, satyra, liaudies pa- estetinę ir poveikio saka, literatūrinė pasaka, baladė, legenda, laiškas, esė funkcijas. ir t. t.; eilėraštis, sonetas, odė, himnas, giesmė, trioletas ir t. t.; tragedija, komedija, drama, pjesė ir t. t. Sakytinės formos žanrai: liaudies pasaka, anekdotas, legenda, šiurpė ir t. t. Mišrios formos žanrai: komiksai ir t. t. Balys Sruoga, Dievų miškas 1. Ką reikia žinoti, kad būtų galima atpažinti teksto paskirtį? 2. Kas parodo autoriaus poziciją? Atsakymą pagrįskite pavyzdžiais. 3. Kaip susijęs tekstas ir kontekstas? Pateikite pavyzdžių. 1. <...> Grįžęs po Čiurlionio muzikinio vakaro Jonas Jablonskis buvo labai suirzęs. Melodijos jam nepatikę, kažkaip ausiai nelietuviškai skambėję. Kuomet štai panelė Šilingaitė pas jį svečiuodavusi, tai vikriai pralinksmindavusi: Ein davatkos į Krinčiną-čud-ra-la-la-la, drožia skersai per beržyną-čud-ra-la-la-la. Tad nutarė Jablonskis į lietuvių kalbą natas pertaisyti. Ėmė skiemenuoti: Do-re-mi. Toliau: Fa-sol. Čia susimąstė: Fasol. Skamba bjauriai, slaviškai. O jeigu pabandžius taip: Pu-pa. Do-re-mi-pu-pa-le-si. Dar ilgai kankinosi Jablonskis, negalėdamas apsispręsti: natą „pa“ rašyti su nosine ar be. <...> Palemonas Dračiula, Pasivaikščiojimai su Jonu Jablonskiu 1 Regimantas Tamošaitis (1956 m.), humanitarinių mokslų daktaras, literatūrologas, eseistas 1. Kokia teksto tema? 2. Paryškintus žodžius išnagrinėkite žodžio dalimis. 4 taškai 2. Kokia problema svarstoma tekste? (už taisyklingai išnagrinėtą žodį skiriamas 1 taškas) 3. Apibūdinkite kiekvieno diskusijos dalyvio požiūrį į svarstomą problemą. Ir šiandien parke išlikusi ankstesniojo, klestėjimo laikotarpio atmosfera, įvairios augalų rūšys, tvenki4. Kokiais faktais remiasi kiekvienas diskusijos dalyvis? nurodykite po vieną. niai, driekiasi alėjos. 1 taškas 1 taškas 3 taškai 3 taškai 5. Kas atskleidžia diskusijos dalyvių požiūrį į aprašomus dalykus? Jungiamoji Sangrąžos įvardykite ir pagrįskite citatomis. Priešdėlis Šaknis Priesaga Galūnė balsė dalelė 5.1. Kokia meninės raiškos priemonė yra pasakymas „O laisvės salose šviečia ne žvaigždės, bet autoritetai“? 5.2. Paaiškinkite jo prasmę. 3. Paryškintus žodžius išnagrinėkite morfologiškai lentelėje nurodydami jų gramatinius požymius. 6. Suformuluokite diskusijos išvadą – visų autorių nuomones siejančią pagrindinę mintį. 10 taškų Žodžiai (už taisyklingai išnagrinėtą žodį skiriamas 1 taškas) 6 taškai 1 taškas II SKYRIUS 2 taškai 6. Paaiškinkite nurodytus skyrybos ženklus. 6 taškai (už teisingą atsakymą skiriamas 1 taškas) <...> Tačiau dabar lietaus karalystės garsai už lango,1 lyg gaustų dešimtys ir šimtai mažų būgnų,2 kurių oda taip tampriai,3 kietai įtempta, kad prilygsta skardos metalui. Ir gera sėdėt šiltam kambary, ir matyt tuos rūdžių raštus, kurių tamsoj už lango tikrai nematyti,4 ir girdėti tuos tūkstančius būgnų būgnelių, kurių gi išvis nėra ir niekad nebuvo; ir girdėt, būnant šilumoj ir šviesoj,5 už stiklo vėjo gūsius,6 čaižančius tą patį stiklą ir senas obelis kieme, plakančius lietaus lašais žemę, kada lietus tamsoj maišosi su šlapdribos ženklais, ir – taip būt ir klausyt – be pradžios ir pabaigos. <...> es. l. – esamasis laikas būt. k. l. – būtasis kartinis laikas būt. d. l. – būtasis dažninis laikas būs. l. – būsimasis laikas ties. n. – tiesioginė nuosaka tar. n. – tariamoji nuosaka liep. n. – liepiamoji nuosaka dal. – dalyvis veik. – veikiamasis neveik. – neveikiamasis pusd. – pusdalyvis pad. – padalyvis skaitv. – skaitvardis kiek. – kiekinis kelint. – kelintinis įv. – įvardis priev. – prieveiksmis priel. – prielinksnis jung. – jungtukas dalel. – dalelytė jaust. – jaustukas išt. – ištiktukas II. Sakinio dalys III. Giminė, skaičius, linksnis, laipsnis veiksn. – veiksnys tar. – tarinys pap. – papildinys pažym. – pažyminys apl. – aplinkybės v. apl. – vietos aplinkybė l. apl. – laiko aplinkybė b. apl. – būdo aplinkybė vyr. g. – vyriškoji giminė mot. g. – moteriškoji giminė bev. g. – bevardė giminė vns. – vienaskaita dgs. – daugiskaita nelyg. l. – nelyginamasis laipsnis aukšt. l. – aukštesnysis laipsnis aukšč. l. – aukščiausiasis laipsnis vard., V. – vardininkas kilm., K. – kilmininkas naud., N. – naudininkas gal., G. – galininkas įn., Įn. – įnagininkas viet., Vt. – vietininkas šauks., Š. – šauksmininkas Alis Balbierius, Iš lietaus karalysčių dienoraščio III UŽDUOTIS Parašykite 120–150 žodžių samprotavimo pastraipą argumentuotai atskleisdami savo požiūrį į pirmos užduoties tekste svarstomą problemą. (Remkitės patarimais p. 168–169.) Tikslas: argumentuotai atskleisti asmeninį požiūrį. SUTARTINIAI ŽENKLAI 15 taškų Turinys – 5 taškai Struktūra ir raiška – 5 taškai Raštingumas – 5 taškai Žodžio dalys – šaknis Iš viso už testą 75 taškai Vilma Dečkutė-Žukauskienė, Lietuvos dvarų parkų paveldas – nepamirštamiems rudens pasivaikščiojimams 4. Sutartiniais ženklais pabraukite sakinio dalis. 2 taškai (už klaidingai pabrauktą sakinio dalį atimama 0,5 taško) daikt. – daiktavardis tikr. – tikrinis bendr. – bendrinis būdv. – būdvardis papr. – paprastasis įvardž. – įvardžiuotinis veiksm. – veiksmažodis sangr. – sangrąžinis beasm. – beasmenis I, II, III asm. – asmenuotė 1, 2, 3 a. – asmuo Alis Balbierius, Iš lietaus karalysčių dienoraščio Sakinio dalys – galūnė – tarinys – priesaga – papildinys 38–67 68–75 – priešdėlis – pažyminys – pažyminysPristatymo (įsi)vertinimo kriterijai Pagrindinis Aukštesnysis – kamienas – aplinkybė – aplinkybė 31–50 51–90 91–100 – sangrąžos dalelė 6–8 9–10 – intarpas Grįžtamasis ryšys Nenuleiskite rankų! Kreipkitės pagalbos! Išsiaiškinkite tai, kas neaišku, kaip užpildyti žinių spragas. Atlikite užduotis dar kartą. Būkite atkaklūs! Kelkite klausimus, kas neaišku, ir ieškokite atsakymų. Informaciją pritaikykite atlikdami užduotis. Prireikus kreipkitės pagalbos. Elkitės ryžtingai! Užpildykite žinių spragas. Informaciją pritaikykite atlikdami užduotis. Puiku! Galite padėti klasės draugams. Imkitės sudėtingesnių užduočių. – sudurtinių žodžių jungiamasis balsis Dialogas Až – autoriaus žodžiai Tk – tiesioginė kalba Veiksnys atsako į klausimą kas?, keliamą iš tarinio (kas grįžo? – mama); tarinys – į klausimus ką veikia? kas pasakyta apie veiksnį?, keliamus iš veiksnio (ką veikia saulutė? – šildo): • grynasis tarinys (Upė teka.), • sudurtinis tarinys (Vilnius yra sostinė.), • suvestinis tarinys (Lietus pradėjo lyti.), • mišrusis tarinys (Diena gali būti šilta.); papildinys – į klausimus ko? kam? ką? kuo?, keliamus iš tarinio (kuo mergaitė rašė? – parkeriu); aplinkybės – į klausimus kur? kada? kaip? keliese? kodėl? kuriai salygai esant? nepaisant ko? ir kt., keliamus iš tarinio (kur susirinko draugai? – stadione); būdvardis – koks? kokia? (šviesus, linksma, laimingas ir kt.); skaitvardis – kiek? kelintas? (du, šešiolika, penkiasdešimtasis ir kt.); veiksmažodis – ką veikia? kas vyksta, atsitinka? (juokauja, miegojo, skubėdavo ir kt.); prieveiksmis – kaip? kur? kada? keliese? kiek? kodėl? (greitai, netoliese, tyčia, rytoj ir kt.); įvardis (aš, tu, kas ir kt.); dalelytė (ne, gal, gi ir kt.); prielinksnis (ant, iki, su ir kt.); jungtukas (ir, o, bet ir kt.); jaustukas (oi, ak, ai ir kt.); ištiktukas (triokšt, miau, plumpt ir kt.). III SKYRIUS FONETIKA IR KIRČIAVIMAS. TAISYKLINGOS TARTIES IR KIRČIAVIMO ĮGŪDŽIŲ ĮTVIRTINIMAS TIKSLAI ŠIAME SKYRIUJE Laikantis taisyklingos lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo taisyklių skaityti ir analizuoti įvairių tipų literatūrą, viešąsias kalbas bei pristatyti sakytinės formos tekstus. PAKARTOSITE IR PAGILINSITE ŽINIAS, kaip nustatyti trumpuosius ir ilguosius kirčiuotus skiemenis, priegaides, kokia yra taisyklinga tartis, apie asmenuojamųjų, linksniuojamųjų kalbos dalių ir tarnybinių žodžių kirčiavimo taisykles; kaip kurti sakytinę kalbą ir ją sakyti. 97 130 IV SKYRIUS SUSIPAŽINSITE SU stilingos, informatyvios ir vaizdžios kalbos reikalavimais; vaizdinės medžiagos pateikimo ypatybėmis ir reikalavimais kalbos sakytojui. KĄ GALIMA LAIKYTI DVASIOS ARISTOKRATIŠKUMU? IV II SKYRIUS Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas MORFOLOGIJA IR RAŠYBA. TAISYKLINGA GRAMATINIŲ FORMŲ VARTOSENA 131 ŠIAME SKYRIUJE TIKSLAI Renkantis ir vartojant taisyklingas gramatines formas gebėti kritiškai vertinti bei atsirinkti viešosiose medijose randamą informaciją. PAKARTOSITE IR PAGILINSITE ŽINIAS APIE radijo ir televizijos veikimo principus, programų sudarymą ir jų poveikį žiūrovams, klausytojams; gramatinių formų vartoseną ir reikšmę; internete aptinkamus šaltinius, tinkamos informacijos identifikavimą ir apdorojimą. taškai 3–2–1–0 – pagrindinis dėmuo kalbos taisyklingumas Skaidrių tekste nėra rašybos, skyrybos klaidų. Kalba taisyklinga, laikomasi gramatikos normų. 3–2–1–0 – šalutinis dėmuo struktūra (titulinis puslapis, tikslas, įžanga, dėstymas, išvados, šaltinių sąrašas) 3–2–1–0 skaidrės kompozicija Tikslingas iliustravimas. Fono, teksto, spalvų vientisumas ir dermė. Saikingas efektų naudojimas. 3–2–1–0 kalbėjimo situacija ir adresatas Kalbama nuosekliai, rišliai, logiškai, įtaigiai, tinkama intonacija. Pasakojimas laisvas, tartis ir kirčiavimas taisyklingi. Dėmesys auditorijai. 3–2–1–0 Sakinio dėmenų schemos PRIEDAI AR ĮMANOMA SUDERINTI SAvANAUDIŠKUMą IR LAISvĖS SIEKĮ? Dalelytė Prielinksnis Jungtukas Jaustukas Ištiktukas Prieveiksmis Kaip sekasi komunikuoti ir pristatyti? Kaip sekasi įsivertinti ir būti atsakingam? kalbėjimo (įsi)vertinimo kriterijai kriterijai PASITIKRINSITE, AR GEBATE remdamiesi išmoktomis pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis nustatyti kirčiuotą trumpąjį ir ilgąjį skiemenis ir sukirčiuoti įvairių žanrų bei tipų tekstus; planuoti, kurti ir sakyti viešąsias kalbas laikydamiesi taisyklingos kalbos, tinkamo vaizdinės medžiagos pateikimo ir elgesio prieš auditoriją reikalavimų. III SKYRIUS III SKYRIAUS įSIveRtInImo teStAS 2. Tekste raskite po tris žodžius: a) kirčiuojamus pagal paskutinio ilgojo skiemens taisyklę, b) priešpaskutinio skiemens taisyklę, c) kirčiuojamus remiantis daugiskaitos naudininko kirčiavimo taisykle. 9 taškai KĄ GALImA LAIKYtI DvASIoS ARIStoKRAtIŠKUmU? I UžDUotIS. Perskaitykite tekstą, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis. <...> Tuos santykius, kurie viešpatauja tarp aristokratų jų tarpusavio bendravime, jų siaurajame ratelyje, demokratija nori praplatinti į visus krašto piliečius. Išties aristokratai santykiuose tarp savęs ir su sau lygiais elgiasi demokratiškai ir atsakingai. Svarbiausias požymis tų santykių yra branginimas ir pripažinimas savo ir savo draugų asmens laisvės, visų lygių teisių, žmoniškos vertės ir garbės. Aristokratai santykiuose tarp savęs yra teisingi, švelnūs, mandagūs. Jie rūpinasi savo grupės reikalais ir moka bendrai juos ginti. Aristokratas laiko savo idealu laikyti duotą žodį iki mirties, pedantiškai vykdyti kad ir menkiausius pažadus, neleisti savęs įžeisti ir įžeidinėti draugo, stengiasi būti drąsus kaip sakalas ir kupinas iniciatyvos, sąmonės, domėtis krašto reikalais ir ginti jį (žinoma, tik tuokart, jei kraštas yra jų valdžioje). Pakeiskim dabar žodį „aristokratas“ žodžiu „demokratas“ ir dar kartą atkartokim tai, kas buvo pasakyta apie aristokratus; pasirodys, kad toks dvasios kilnumas visai tinka tikriems demokratams. <...> Mes lietuviai ilgus amžius vilkome vergovės grandines, ir ta vergija paliko mūsų sielose daug negero. Ar nėra tik mūsų sielose dar šiek tiek chamo likučių? Ar mūsų žodis yra šventas, teisingumas baltas kaip sniegas? Ar esame visi drąsūs, kaip sakalai? Ar esame kupini ištvermės, iniciatyvos, kuriamųjų jėgų, tėvynės meilės? Ar esame švelnūs, mandagūs ir kilnūs, kaip tikri dvasios riteriai? Ar esame visada ramūs, kaip visada yra žmonės, jaučią savo vertę ir jėgas? Prisipažinkim, kad šio to dar mums trūksta. <...> Ilgainiui aristokrato dvasios kilnumas išsikristalizavo ir gali būti nesujungtas su despotija (to fakto nenumanė Nyčė ir čia didžiausia jo klaida). Taip pat išsikristalizavo ir didysis chamas, kad net vergams sužadino atsparą. Ir tarp vergų atsiranda kilnių dvasių, kurios vaduoja savo brolius iš vergijos. <...> Vladas Putvinskis-Pūtvis, Muškim chamą! Klausimai ir užduotys 3. nustatykite žodžių kirčiuotę. nurodykite, kurių žodžių kirčiavimą veikia priešpaskutinio skiemens taisyklė. Kelmas, raitas, pašnekovas, rasė, atsakingas, stipri, rašyba. 7 taškai 4. Iš veiksmažodžių galvoti, eiti padarykite ir sukirčiuokite būdinius, veikiamosios ir neveikiamosios rūšies visų laikų vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko dalyvius, vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos pusdalyvius, visų laikų padalyvius. 16 taškų 5. Parašykite ir sukirčiuokite pagrindines veiksmažodžių formas. Semti, žingsniuoti, svilti, gesti, džiovinti, gelti, svirti, vaidentis, smilkti, zvimbčioti. 10 taškų 6. Pasirinkite iš I užduoties teksto tris priešdėlinius veiksmažodžius ir paaiškinkite jų kirčiavimą. 3 taškai 7. Pasirinkite iš I užduoties teksto keturis prieveiksmius ir paaiškinkite jų kirčiavimą. III UžDUotIS 3–2–1–0 3–2–1–0 3–2–1–0 3–2–1–0 2–1–0 kalbėjimo struktūra ir kalbinė raiška Yra visos trys struktūrinės dalys. Kalbama aiškiai, sklandžiai, rišliai, logiškai, nuosekliai. Žodynas turtingas, žodžiai vartojami tinkama reikšme. 2–1–0 4–3–2–1–0 2–1–0 tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas Tartis, kirčiavimas taisyklingi. Gramatika ir žodynas atitinka bendrinės kalbos normas. Kalbama tinkama intonacija, pakankamai garsiai ir raiškiai. 2–1–0 3–2–1–0 1–0 kalbėjimo situacija ir adresatas Atsižvelgiama į kalbėjimo situaciją ir adresatą. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. 2–1–0 15 taškų Turinys – 5 taškai Struktūra ir raiška – 5 taškai Raštingumas – 5 taškai 2 taškai 6 taškai Procentai 0–30 31–50 51–90 91–100 II UžDUotIS 1 taškas 1 taškas 3. Suformuluokite teksto pagrindinę mintį ir pagrįskite citata. 3 taškai Pagrindinis 1. Naudodamiesi vadovėlio medžiaga, elektroninėmis kirčiuoklėmis ir kirčiavimo žodynais sukirčiuokite I užduoties teksto paryškintus sakinius. Taisyklingai perskaitykite. 10 taškų (4 žodžiai – 1 taškas) 1. Kokia šio teksto tema? 2. Klausimu suformuluokite tekste keliamą problemą. 7. Šį tekstą paverskite socialine reklama, skirta plačiajai visuomenei. 48–71 Patenkinamas 5 taškai Pagal Ernesto Žeimaičio str. Vidinė laisvė 6. Remdamiesi asmenine ir kultūrine patirtimi pasvarstykite, kaip laisvę suvokia šių laikų žmogus. Argumentuokite. 25–47 nepatenkinamas 1 taškas I UžDUotIS. Perskaitykite tekstą, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis. Šiais laikais daug kalbama apie laisvą žmogaus valią rinktis. Atrodo, kad, turėdami daugiau galimybių, mes tampame laisvi. O rinktis gali iš visko: nuo telefono aparato spalvos iki savo lyties. <...> Bet vis dėlto norėčiau grįžti prie pačios laisvės ir paklausti: kada dar yra laisvas žmogus? Kuo jis gyvena, ko tikisi iš gyvenimo? Laisvas žmogus yra laisvas savo širdyje, tad jam nebaisu sakyti tiesą į akis bet kokiomis aplinkybėmis. Jis, tik jausdamasis laisvas, gali prašyti ir atleisti, atsiprašyti ir paguosti, sukilti ir kovoti. Aš visiškai neįsivaizduoju, kaip žmogus gali jaustis laisvas, būdamas išpuikęs, savanaudis ar turėdamas kokių kitų ydų. Tai neįmanoma, nes ydos reikalauja, kad žmogus joms tarnautų atitoldamas pats nuo savęs. Teologas Benas Ulevičius yra sakęs, jog padaryti nuodėmę reiškia „save kažkur nudėti“, t. y. atitolti nuo savęs. Įsiklausyti į savo sąžinę, pašaukimą, suvokti tai, kas esi, ko sieki ir kuo gyveni, reikalauja vidinė laisvė, vedanti pašaukimo keliu. Būtent šis savęs pažinimas, gyvenimo prasmės žinojimas laikytinas atskaitos tašku, išlaikančiu žmogaus dvasią tvirtesnę už patį likimą. Štai ką yra rašęs psichologas Viktoras E. Franklis, iškentęs koncentracijos stovyklos siaubą: „Žmogui stovykloje galima atimti viską, tik ne paskutinę žmogiškąją laisvę – priimti vienokią ar kitokią nuostatą į duotąsias aplinkybes.“ Todėl, apibendrinant teigtina, kalbėdami apie laisvą žmogų, galime sutikti su Ernesto Hemingvėjaus žodžiais: „Žmogų galima sunaikinti, tačiau nugalėti neįmanoma.“ 72–94 0–24 Pasiekimų lygis Iš viso už testą 94 taškai Pažymiai 1–3 4–5 6–8 9–10 Grįžtamasis ryšys nenuleiskite rankų! Kreipkitės pagalbos! Išsiaiškinkite tai, kas neaišku, kaip užpildyti žinių spragas. Atlikite užduotis dar kartą. Būkite atkaklūs! Kelkite klausimus, kas neaišku, ir ieškokite atsakymų. Informaciją pritaikykite atlikdami užduotis. Prireikus kreipkitės pagalbos. elkitės ryžtingai! Užpildykite žinių spragas. Informaciją pritaikykite atlikdami užduotis. Puiku! Galite padėti klasės draugams. Imkitės sudėtingesnių užduočių. 7 Kaip sekasi skaityti ir suvokti tekstą? 6 5 4 3 2 1 Kaip sekasi kurti tekstą? Kaip sekasi naudotis informacijos šaltiniais? iš viso 30 taškų interviu rekomenDacijos Temos pavadinimas Pagrindinė mintis i. įžanga. Pristatoma tema, įvedami būsimi argumentai. ii. Dėstymas • Pirmas teiginys. Argumentas. Argumentas. Argumentas. Dalinė išvada. • Antras teiginys. Argumentas. Argumentas. Argumentas. Dalinė išvada. • Trečias teiginys. Argumentas. Argumentas. Argumentas. Dalinė išvada. iii. išvados. Kiekvienos dalies dalinių išvadų apibendrinimas. iv. informacijos šaltiniai. Leidinys arba internetinė nuoroda (nurodamas leidinio autorius, pavadinimas, išleidimo vieta, leidyklos pavadinimas, metai, puslapis). 1. suformuluoti interviu tikslą (interviu tikslas – atskleisti pašnekovo požiūrį į keliamą problemą ar problemas). 2. Iš anksto apgalvoti būtinus ir galimus interviu klausimus, numatyti jų eiliškumą. Klausimai turi būti aiškūs, nuoseklūs. Reikėtų vengti klausimų, į kuriuos atsakymų galima rasti įvairiuose informaciniuose šaltiniuose, į kuriuos galima atsakyti tik taip arba ne. 3. Prieš interviu susipažinti su būsimo pašnekovo veikla, jo charakteriu, pomėgiais. 4. Iš anksto susitarti dėl interviu laiko ir vietos. 5. Interviu pradėti įvadinėmis frazėmis, tada užduoti pirmą klausimą. 6. Su pašnekovu kalbėti pagarbiai, mandagiai, tiksliai, aiškiai ir taisyklingai, nekalbinti jo per ilgai. 7. Padėkoti pašnekovui. Kaip sekasi taikyti rašybos taisykles? Kaip sekasi pažinti kalbos sandarą? Kaip sekasi taisyklingai vartoti gramatines formas ir tinkamą žodyną? Pagal kn. Zita Nauckūnaitė, Iškalbos mokymas Kaip sekasi laikytis skyrybos reikalavimų? Kaip sekasi laikytis tarties ir kirčiavimo normų? kaiP rašyti laišką • Lapo viršuje, dešinėje, užrašykite miesto ar vietovės, iš kur rašomas laiškas, pavadinimą ir datą. • Pasisveikinkite su adresatu arba tiesiog parašykite kreipinį. • Nurodykite, kodėl rašomas laiškas. • Nuosekliai išdėstykite savo mintis. • Apibendrinkite mintis, ko nors palinkėkite, atsisveikinkite. • Lapo apačioje, dešinėje, parašykite savo vardą. Balai 1–3 4–5 6–8 9–10 Patarimai Nenuleiskite rankų! Kreipkitės pagalbos. Išsiaiškinkite tai, kas neaišku, kaip užpildyti spragas. Padedami ar savarankiškai atlikite užduočių papildomai. Būkite atkaklūs! Elkitės ryžtingai! Dalykitės patirtimi! Kelkite klausimus, kas neaišku, ir ieškokite atsakymų, padirbėkite papildomai. Prireikus kreipkitės pagalbos. Užpildykite žinių spragas. Tobulėkite atlikdami papildomų užduočių. Galite padėti klasės draugams. Imkitės sudėtingesnių užduočių. Sprendimai 157 3. Suskliaustus žodžius ir žodžių junginius pavartokite reikiamu linksniu arba linksniu su prielinksniu. Pabraukite dvejybinius linksnius. Aukštesnysis taškai Iš viso 20 taškų IV SKYRIAUS įSIVeRtInImo teStAS AR įmAnomA SUDeRIntI SAVAnAUDIšKUmą IR LAISVĖS SIeKį? 3 taškai 3 taškai 8. Remdamiesi tekstu parašykite kalbą „Mes – dvasios aristokratai (?)“, skirtą klasės draugams. (Remkitės patarimais p. 170.) IV SKYRIUS Morfologija ir rašyba. Taisyklinga gramatinių formų vartosena 4 taškai 3 taškai 7. Pasvarstykite, ar šis tekstas yra rašytinės, ar sakytinės kalbos pavyzdys. Argumentuokite. 156 4. nurodykite tris būdus, kuriais teksto autorius siekia įtaigumo. 4. Kas tekste laikoma dvasios aristokratiškumu? Savo atsakymą pagrįskite citatomis. 3 taškai 129 5. Kuo skiriasi išorinė ir vidinė laisvės? Atsakymą pagrįskite citatomis. 2 taškai 2 taškai 1 taškas Kaip sekasi klausytis ir girdėti? 9 8 Kaip sekasi bendradarbiauti? Sutart n a ženk a nurodys ve k ą užduot es t pą os at k mo būdą 1. Pastaruoju metu daugėja (įdomūs žmonės). 2. Jis ketino klausti (mama), bet susilaikė. 3. Ilgus metus laikė (ji dingusi). 4. Po kurio laiko ji nebenorėjo (nei šokoladas, nei saldainiai). 5. Jis priėjo (išvada), kad namie geriausia. 6. Senelis buvo dosnus (istorijos). 7. Kaimynė domėjosi (fotografija). 8. Jis su savo futbolo komanda siekė atstovauti (mokykla). 9. Reikia stengtis būti (protingas ir atsargus). 10. Užduotį jis atliko (draugo pagalba). 11. Kas tau trukdo būti (kantrus)? 12. Bėgimas padėjo jam tapti (sportiškesnis). 13. Jis kelerius metus buvo (statybininkas). 13 taškų Iš viso 20 taškų II UžDUotIS 1. Pirmos užduoties tekste raskite visus dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartojimo pavyzdžius. Paaiškinkite jų reikšmę. 12 taškų 2. Pirmos užduoties tekste raskite penkis dvejybinių linksnių pavyzdžius ir paaiškinkite jų vartojimą. 5 taškai Stimulas Kartojimas Žinių gilinimas (tik kartojimo skyriuje) Naujas dalykinis turinys Klausimai Užduotys ir įsivertinimas Informacijos paieška Strategija (būdas) Įsivertinimo žemėlapis (p. 6) Įsivertinimo testas Darbas poromis Darbas grupėmis 4. Padarykite žodžių junginius ir parašykite su jais dešimt sakinių. Paaiškinkite, kokią taisyklę taikėte vartodami dvejybinius linksnius. Paskelbti, vadinti, pripažinti, laikyti + svarbus, kolega, teisus, kruopštus, laisvas. Būti, tapti + dailininkas, linksmas, intriguojantis, profesionalus, laimingas. 10 taškų III UžDUotIS Parašykite 120–150 žodžių samprotavimo pastraipą apie egoizmo ir laisvės nesuderinamumą. (Remkitės patarimais p. 168.) tikslas: įtikinti, sudominti, atskleisti asmeninį požiūrį. Klausimai ir užduotys Parašykite 120–150 žodžių samprotavimo pastraipą apie dvasios aristokratiškumo reikšmę jums. (Remkitės patarimais p. 168.) tikslas: įtikinti, sudominti, atskleisti asmeninį požiūrį. 1. Kokia šio teksto tema? Argumentuokite. 2. įvardykite teksto pagrindinę mintį ir pagrįskite citatomis. 3. Klausimu suformuluokite tekste keliamą problemą. 5. Kaip dvasios aristokratiškumas suvokiamas šiuolaikinėje visuomenėje? Paaiškinkite ir pagrįskite anksčiau skaitytų tekstų citatomis. 6. Išrašykite tekste esančias retorines figūras. Paaiškinkite jų funkciją. (Remkitės patarimais p. 174.) 4 taškai 10 taškai temos atskleidimas ir kalbėjimo tikslo suvokimas Suprastas kalbėjimo tikslas ir puikiai atskleista tema. Aiškiai suformuluota pagrindinė mintis. Aiškiai suformuluoti svarbiausi teiginiai. Tinkamai parinkti argumentai. Atskleidžiama kalbančiojo pozicija. PASITIKRINSITE, AR GEBATE parinkti ir sudaryti reikiamas gramatines formas, tinkamai jas vartoti ir paaiškinti jų vartojimą; įvertinti informacijos šaltinių patikimumą; įvertinti radijo ir televizijos programų sudarymo principus, jų daromą poveikį adresatui. ĮTVIRTINSITE ĮGŪDŽIUS taikydami kirčiavimo taisykles ir remdamiesi tinkamais šaltiniais taisyklingai sukirčiuoti įvairaus žanro ir tipo rašytinius bei sakytinius tekstus; kirčiuoti linksniuojamąsias, asmenuojamąsias kalbos dalis ir tarnybinius žodžius; rengti viešąją kalbą ir tinkamai ją pasakyti auditorijai. Fonetika ir kirčiavimas. Taisyklingos tarties ir kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas 171 ĮTvIRTINSITE ĮGŪDŽIUS kaip parinkti ir taisyklingai vartoti gramatines žodžių formas: giminę, skaičių, laipsnį, skaitvardžių pagrindines ir daugines formas, įvardžiuotines formas, veiksmažodžio laikus ir nuosakas, sangrąžines formas, veiksmažodžių valdomus linksnius, dalies kilmininką, dvejybinius linksnius, dalyvius, pusdalyvius, padalyvius; nustatyti pagrindines linksnių reikšmes; atpažinti ir taisyti gramatikos klaidas; kritiškai įvertinti radijuje, televizijoje ir internete pateikiamą informaciją, jos saugumą ir patikimumą. MOKYSITĖS planuoti ir kurti viešąją kalbą. 128 Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas Nekaitomosios Daiktavardis Būdvardis Skaitvardis Įvardis kriterijai Veiksmažodis temos turinys Tema atskleista. Aiškiai suformuluota pagrindinė mintis ir svarbiausi teiginiai. Tikslūs faktai. Trumpi ir konkretūs sakiniai. Sąvokos paaiškintos. Planas III II SKYRIUS 6 ĮSIVERTINIMO ŽEMĖLAPIS iš viso 15 taškų G aus a paga ba andama PR EDUOSE p 158–174 Apmąs omos ve k os s ve nam ezu a a p mam sp end ma n o mac a p a koma p ak ška užduo s a ekan n d v dua a po om s a g upėm s Daiktavardis – kas tai? (kėdė, rytas, žvaigždė ir kt.); pažyminys – į klausimus koks? kokia? kieno? kuris? kuri? kelintas? kelinta?, keliamus iš bet kurios sakinio dalies, išreikštos daiktavardžiu (koks vėjas pūtė? – žvarbus): • derinamasis pažyminys (raudoni stogai, raudonų stogų ir t. t.), • nederinamasis pažyminys (vaikas mėlynomis akimis, medžiai be lapų, namų stogai, namų stogų ir t. t.). Kaitomosios 23–37 Patenkinamas 4–5 ❶ Šaknis – bendroji giminiškų žodžių dalis, prie kurios prisijungia kitos žodžio dalys ar kita šaknis (daina, dainius, dainynas ir kt.). ❷ Galūnė – kintamoji žodžio dalis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais (rytas, ryto, rytui, rytą ir t. t.; einu, eini, eina ir t. t.). ❸ Priešdėlis eina prieš šaknį (užsienis, pavakarė, atsakyti, pareiti ir kt.). ❹ Priesaga įsiterpusi tarp šaknies ir galūnės (namelis, laimingas, penketas ir kt.). ❺ Kamienas – žodžio dalis be galūnės (nebesugrįžo, saulėtekis ir kt.). ❻ Sangrąžos dalelė si, s ar is rodo į veikėją nukreiptą veiksmą, savaime vykstantį veiksmą arba veikėjų tarpusavio veiksmus (pasimatymas, prausiasi, nešas, mokos, mokymasis ir kt.). ❼ Intarpai m, n ir formantai st, št atsiranda kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko šaknyje (lipti – limpa, trukti – trunka, linkti – linksta, mirti – miršta ir kt.). ❽ Jungiamasis balsis jungia dviejų žodžių kamienus darant sudurtinį žodį (voratinklis, skardžiabalsis ir kt.). – papildinys 0–22 0–30 1–3 10 taškų (už klaidą atimama po 1 tašką) 159 Kalbos dalys Kalbos dalių klasifikacija pagal morfologinę struktūrą Nepatenkinamas Procentai Sakinio dalys – veiksnys 170 – tarinys Pasiekimų lygis Pažymiai Žodžio dalys kalbos Planas Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas I ir II tekstų kalba taisytina. Sakinio dalių schemos – veiksnys Taškai <...> O vakare prieš sutemstant ilgai žvelgiau į lietaus karalystės debesis vaikiškas bendram kieme sūpynes kuriose suposi tik lašai ir vėjas nes tokiu oru niekas iš gyvųjų nenorėtų suptis tose sūpynėse. Nors kas žino kai pagalvoji gal kaip tik tokiu oru ir reiktų suptis metant sau ir gamtai iššūkį bet mes kartais pernelyg esam lepūs ir baiminamės pasielgti ne taip kaip visi. Regėjau vakare properšas tarp tų įkyriai žemų debesų ir pro tas properšas plūdo dangiška šviesa į sutemas vis mažiau spindėdama ir ta šviesa ir tie debesys jų žemuma ir juodai mėlynai pilka tamsuma man kažkodėl priminė Viduramžius kuriuose niekada negyvenau man priminė iš knygų težinomą baimingą tų laikų tamsą ir kartu įvairius tų laikų tikėjimų ir prietarų spindėjimus kartais istorijoje prasiveržusius lygiai taip pat kaip šio jau buvusio vakaro šviesos spindėjimai pro debesis... 1 taškas 1 taškas 4 taškai 95 Galvoju apie lietų krentantį virš žemės ir visų jos daiktų. Virš visų mano regėtų šio krašto šios šalies miestelių miestų kaimų ir namų virš gatvių ir autobusų stočių virš geležinkelio bėgių virš dangaus vandens išmerktų arimų ir ganyklų. Dar pagalvoju apie įvairias gyvybės formas kurios yra šiame lietuje ir slepiasi nuo jo urvuose ir guoliuose po pernykščiais lapais ar eglių laja ir tokiose vietose visur kur tik įmanoma slėptis ir pasislėpus išgyventi. <...> 1 taškas Iš viso 18 taškų UžDUotIS <...> Pamenu, kaip išIIbibliotekos nešdavausi didžiausias krūvas knygų. <...> Man labai svarbi kalba ir jos ritmas. Kartais, kai pradedu rašyti, atrodo, kadparašykite kalba už mane kuria, 1. įrašykite praleistas raides, suskliaustus žodžius kartu arbadėlioja atskirai. 10 taškų mintis, kurios ateina tarsi savaime. Kartais atrodo, kad kalba pati kuria tekstą ir atskleidžia manyje(už tai,klaidą ko atimama po 1 tašką) pats nežinau savyje esant. Tai tarsi savaime pasirašo. Negaliu nieko pasakyti gudriau, negu parašau. Jei ga<...> Lietuvõs p lių ir dvarų parkai – patingos vietos, kur vešinti augal ja supa did ngus istorinius lėčiau pasakyti nerašydamas, taikur ir pasakyčiau dviem sakiniais. pastatus, išlik s kraštovai džio, gamt nis ir kultūr nis paveldas. Tik čia galim atrasti sen sias liepų Nijolė Bulotaitė, Valdas Papievis: „Mano namai – lietuvių kalba“ rėminam s parkų alėjas, apgalvotai įren tus vandens telk nius, fontanus, skulpt ras ir kitus dvarų teritorijas puoš nčius bei k kvieno kitok , išskirtin nuotaiką k riančius el mentus. Dvarų parkai – tai i kirtinių asm nybių k rti, (ne, retai) ir garsių ar itektų suproj ktuoti k riniai. D ja, daug lis gerokai nukentėjo, nyko laiku bėgant, XX amžiuje, karų laikotarpi ir sovietmečiu, tačiau (vis, gi) Letuvai atgavus nepriklausomybę imt s juos atkurti ir vėl puos lėti. Kad (šian, dien) lankytojai vėl galėt žavėtis šiomis išpuos lėtomis žal mos oazėmis, (ne, veltui) dėta daug bės žmonių, parkų darb tojų ir vairių sričių spec listų darbo. <...> 5. Įrašykite skyrybos ženklus. PRIEDAI KAIP ATPAŽINTI? I. Kalbos dalys Alis Balbierius, Iš lietaus karalysčių dienoraščio Iš viso 39 taškai 96 Perskaitykite tekstus, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis 1.1–1.10. I tekstas1 Pagal str. Rašytinio teksto žanrai GRAMATINĖS SANTRUMPOS <...> Ir, regis, matau, kaip šioje naktyje debesyse aukštai užgimusios snaigės krisdamos žemyn maišos su lietum ir vėju, praranda savo tobulas formas, tampa nykoka šlapdriba, kuri, vos pasiekusi žemę, reinkarnuojasi į vandenį, žliaugiantį visais įmanomais tuščių laukų ir miestų plynių nelygumais. <...> Bendros užduotys 14. Kas sieja šiuos tris tekstus? 15. Suformuluokite bendrą šių trijų tekstų temą. 16. Apibendrintai parašykite, koks buvo Kazimieras Būga kaip asmenybė. Atsakymą pagrįskite citatomis iš tekstų. Kuriami masinės komunikacijos tekstai, atliekantys informacinę ir poveikio funkcijas. 93 Klausimai ir užduotys Laikas Remdamiesi http://www.mch.mii.lt/tarmes/Tarmes/ („Lietuvių tarmės. Kompiuterinis žodynas“) ir http:// lkiis.lki.lt/dabartinis („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“) sudarykite III teksto aiškinamąjį tarmės žodyną: išrašykite 20 tarmiškų žodžių, parašykite jų bendrinės kalbos atitikmenis ir reikšmes. Rast bendrinės kalbos atitikmenys. Rašytinės formos žanrai: žinutė, straipsnis, reportažas, laiškas, interviu, es ir t. t. Sakytinės formos žanrai: naujienos, reportažas, interviu ir t. t. Vaizdinės formos žanrai: naujienos, reportažas, interviu, reklama ir t. t. PRIEDAI Asmuo 15 taškų Turinys – 5 taškai Struktūra ir raiška – 5 taškai Raštingumas – 5 taškai III užduotIS III tekstas 10. Remdamiesi http://www.mch.mii.lt/tarmes/Tarmes/ („Lietuvių tarmės. Kompiuterinis žodynas“) nustatykite, kuria tarme užrašytas tekstas. 11. Apie kurį kalbininką pasakojama tekste? Iš ko tai supratote? Pacituokite. 12. Koks teksto tipas? Nurodykite bent 2 požymius. 13. Koks teksto funkcinis stilius? Nurodykite bent 2 požymius, paskirtį. 35 II užduotIS Parašykite 120–150 žodžių samprotavimo pastraipą „Kaip Kazimieras Būga taptų didžia asmenybe, jei gyventų šiandien?“ Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais iš I užduoties tekstų. (Remkitės patarimais p. 167–168.) Publicstinis 158 Įvardž. f., sangrąž. f. Marija Macijauskienė, Dar vienas kalbininko paveikslėlis bos žodynui Kazimieras Būga rinko visą savo gyvenimą. Būsimasis kalbininkas jau vaikystėje žavėjosi lietuviško žodžio grožiu, tėviškėje Pažegėje pradėjo užrašiI tekstas klases, Kazimieras Būga tėvų pageidavimu buvo nėti retesnius posakius ir sakinius. Baigęs keturias gimnazijos yra kalbininkai? Pacituokite. 1 taškas įstojęs į Peterbùrgo kunigų seminariją, bet po metų 1. ją Kas metė. Likęs be pragyvenimo šaltinio, nes išdavė tėvų sva2. Kas yra humanistika? Kaip kalba susijusi su humanistika? 2 taškai jonę, dirbo įvairius darbus. <...> Kazimieras Būga kasdien užrašinėdavo Kazimiero Jauniaus paskaitas. Taip ši 3. Kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis apibūdinamas 3 taškai dviejų Kazimierų kalbininkų draugystė išgelbėjo Kazimiero Jauniaus žinias nuo užmaršties. Galime sakyti, kad kalbos mokslas? Raiškos priemones išrašykiteBūga... ir įvardykite. (Remkitės patarimais p. 173–174.) Kazimiero Jauniaus lietuvių kalbos gramatiką iš tiesų parašė Kazimieras <...> 4. Koks teksto tipas? Nurodykite 2 požymius. 3 taškai Regina Mažukėlienė,bent Kazimiero Būgos puodelis 5. Koks teksto funkcinis stilius? Nurodykite bent 2 požymius, paskirtį. 4 taškai I SKYRIUS Laipsnis Vytautas Rubavičius: Jei paaiškėja, kad žvaigždė turi išskirtinį talentą, jai jau imami rašyti scenarijai. Aukšto rango žvaigždės pačios renkasi vaidmenis, scenarijus, jų jau lengvai neįpirksi, jomis sunku manipuliuoti. Nuo žmogaus priklauso, kaip jis sugeba pasinaudoti tomis laisvos saviraiškos galimybėmis, kurias teikia kūrybinė veikla ir žvaigždės statusas. Kai kurios jų steigia nepriklausomas kino kompanijas, kitos padeda nepriklausomiems režisieriams kurti 94 ir platinti „kitokį kiną“. Holivùdo žvaigždžių garbei reikia pasakyti, kad jos teikia didžiausią paramą Ãfrikos ir kitoms skurstančioms šalims, nebijo pareikšti savo nuomonės aktualiais pasaulio politikos klausimais, taip pat ir kritikuoti esamos valdžios. <...> Koks šiandien kyla iššūkis mūsų visuomenei ir kodėl apskritai susirinkome kalbėti šia tema? Kokie būtų laikai – romėnų ar mūsų, – Vytautas Rubavičius (1952 m.), humanikiekvienas žmogus, suprantantis, kas yra laisvė, asmens vertė, au- tarinių mokslų daktaras, poetas, filosofas, kultūrologas, vertėjas toriteto reikšmė ir bendravimo su juo laisvė, gali pasipriešinti bet kokioms sąlygoms ir teigti savo supratimą apie savo laisvę, kūrybinę saviraišką bei vertybes. Negalvodamas, ar jo mintys paveiks kitus žmones, bus suvoktos, bus jam pačiam naudingos ar nenaudingos. Arvydas Šliogeris: Kad visa, ką mes čia kalbame, neskambėtų pernelyg fatališkai1, reikia ypač pabrėžti, jog autoritetas visada yra ir bus reikšmingas, jis visada išliks. Visų žmonių nepaversi vergais. Bolševikai šito nesugebėjo, nesugebės to padaryti ir šiuolaikinė prekinio teroro mašina. Dabar autoritetas nueina į pogrindį, bet jis egzistuoja, išlieka po visa ta baisinga prekių propagandos mašina. Žmogus, kuris bent kažką suvokia ir nori būti laisvas, turi atsilaikyti prieš šitą teroristinę žiniasklaidos propagandą, priešintis pavergimo mechanizmams, ir jo atrama bus vienokie ar kitokie autoritetai. Jeigu tu neatsilaikai prieš šitą komercinės žiniasklaidos, prekių pasaulio terorą – viskas, tu iš karto patenki į vergo karalystę. Visuomenė nėra monolitiška, totaliai vienoda, – bet kokioje, net labiausiai pavergtoje visuomenėje lieka laisvės salos. Ir pas mus, ir visur yra laisvės – Arvydas Šliogeris (1944–2019 m.), filosokiek tik nori, reikia tik ryžtis jai nesipriešinti. O laisvės salose šviečia fas, vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų ne žvaigždės, bet autoritetai. Bet visiškai apsisaugoti nuo žvaigždžių teroro neįmanoma, ir bandymas gelbėtis, remiantis autoritetais, gali išvirsti į visišką sektantizmą. Tai baisus dalykas, kai asmenybė yra nei žvaigždė, nei autoritetas. Tuomet jau autoriteto garbinimas virsta patologija. <...> Regimantas Tamošaitis: Tiesiogiai mačiau tas manipuliacijas, literatūrinio autoriteto „suvartojimą“, jo darymą žvaigžde. Žmogų sugundo kreipdamiesi į jo natūralius polinkius: norą būti išgirstam, pamatytam, Nuosaka <...> Kalba priklauso visiems ja kalbantiems – kalbėjimas, kalbėjimo būdas yra asmens savybė ir nuosavybė. Bet yra žmonių, kuriuos kalba yra palietusi ypatingiau, tapusi svarbiausiu interesu. Kalbininkai – kalbos tarnai, jos ištikimieji. Tarnystės gražumą kartais naikina visažinystė, kitiems primetama kontrolė. Dėl to tarp rašytojų ir kalbininkų atsiranda įtampų. Rašytojai siekia kalbos laisvės, nebijo klysti, rizikuodami skatina atsiskleisti neišnaudotus kalbos turtus. Kalbininkai labiau pasitiki taisyklėmis, kad ir pačių suformuotomis. Bet yra atvejų, kai kalbininkas įgyja tokį didelį autoritetą, kad yra kone visuotinai pripažįstamas. Tokią didelę garbę buvo pelnęs Kazimieras Būga. Jam, deja, tebuvo lemta neilgai gyventi, galbūt ir dėl pernelyg įtempto darbo. Kiekviena kalbos sritis jam buvo įdomi34 ir visur liko jo pėdsakų. Giliausikultūrinis pėdsakai –reiškinys žodžių moksluose: leksiKalba kaip socialinis kologijoje ir leksikografijoje. Kaip ir visi ko nors pasiekę žmonės turėjo mokytojų. Svarbiausias – kalbininkas Kazimieras Jaunius, savito būdo žmogus, daug mąstęs, bet nenorėjęs pats rašyti. Būga buvo jo sekretorius, siekė užrašinėti jo mokslą. III tekstas Humanistikai reikia autoritetų. Autoritetai tvirtina humanistikos būtį. Jei nėra autoritetų, nėra ir aukštesnio <...> „Kai mokydavos, lygio humanistikos. Kalba, jos tyrimai, ko gero, yra humanistikos centras. anas, būdava, atvažiuodava, žaidimų išmokydava. Neonoristas buva. Aš jauna buvau, galnepaneigiamų kakių šešiolikos metų.taisyklių, Tai šakam kakių tai pasakoja tenai. Kalbos mokslas iš humanistikos moksliškiausias, turįs dėsnių, faktų. Betšakį, kartais – ir Ateina kartąreikalaujantis ir saka: „Atvažiava prancūzas, žemuogių skonio, pagal archeologę Mariją Gimbutienę. Mokslas, poetinių pajautų, padainuokit.“ metaforinių Atsivežė patefonų. Prašo padainuot: „Nu, sasalės, padainuokit.“ Ašpasiektų – altu, a labai Lingiotė, motina triūbon dainava, vedė. Suvedė dainininkes. Motinos dairizikų, nepaprastos klausos – lyg kalbos gausmo besiklausančio ausis seni,katros labai gilūs balsai. nininkės, ir mūsų moma dainava.XXAmilia Lingienė (Jonienė), a Lingiotės Amilios moma Eugenija. Dainavau Būga – iškili asmenybė, priklausanti ne tik kalbos mokslui, bet ir reikšmingajam a. pradžios kultūriniam triūbon.–Irkalbos aš padainavau. Iš pakalenijos kontekstui, labiausiai suintensyvintam vidinių literatūros meno – poslinkių. <...> dainuodavom. Kai atvažiuoja anas, būdava visada par mum šokiai. Buvo keturios merginos, šeši berniokai. Brolis mano, Skirmantas Valentas, Būga kaimynas, mokytojas Ramonas Bukevičius. Mokytojas chorą vedė. Jų buvo visi dainininkai: Jadvyga, Alena, Sergijus. Kaimas didelis – 24 valakų. Linksma buvo. Katran kieman ir nebuva jaunimo, kviesdavos padainuot, II tekstas pašokt. Repetuodavom tris kartus į nedėlią. Ir seneliai vis, – „int mum ažeikit...“ Skripkoms, kai ims grot... KožLietuvių kalbos žodyno pradininkas Kazimieras Būga buvo nepaprastai darbštus ir mokslui atsidavęs žmonas vakarienę paruošia, pavaišina. <...> gus. Kuklus jo puodelis išduoda, kad mokslininkas nemėgo prabangos ir nekreipė dėmesio į buitį. Gurkšnodamum skaitydavo knygeles. Gyvenau Linksma būdavo. Sueinam, susėdam, padainuojam. mas arbatą parašė ne vieną mokslinį straipsnį, tvarkėBūga žodyno kartoteką, kurią jau turėjo sverti, oBilašiuose. ne skaičiuoti. Dirbam, dirbam ir anas ateina, kartu padainuojam. Labai būdava žmagus. Ot buva bistras. Duoda su šakutėm Iš Rùsijos parsivežė 64 kilogramus kortelių! paskambint,ieškojo tuoj atspėja kas skambina, ir pagauna. Visakių Skaitydamas knygą ar žiūrėdamas spektaklį kalbininkas negirdėtų žodžių. Medžiagą lietuvių kal- ratelių išmakė, išmislia [sugalvoja].“ <...> Giminė AUtoRItetAI IR žvAIGžDĖS Skaičius I UžDUotIS. Perskaitykite tekstą, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis. I tekstas išbandyti save scenoje. Žmogus iš anksto džiaugiasi, pasirenka jam mielas lietuviškas dainas, visą šią avantiūrą traktuoja kaip linksmą žaidimą. Bet televizijoje pamato, kad nieko panašaus, čia nėra jokio pasirinkimo. Verslo mašinai reikia tik žinomo vardo, o visa kita – nuspręs šou specialistai, žvaigždžių kūrimo komanda. Ir dainos tau ten primetamos – kvaili angliški šlageriai, – ir drabužį tau pamatuoja, ir blakstienas priklijuoja, o pasibaigus šou jas atima – reikės kitoms žvaigždėms. Ir jau pabėgti nebegalima, nes mašina užsukta, nukentės kitų žmonių interesai. Taip tiesiog mano akyse, žiūriu, žinoma autorė ir literatūros autoritetas virsta žvaigžde, kurią jau sunkoka atpažinti kaip gyvą žmogų. Žvaigždės kūrėjai vertina tik jų pačių susikurtą blizgantį kiautą, o koks ten pats žmogus, kokia jo asmenybė – mažiausiai rūpi. Žmogiškasis veiksnys čia tik trukdo. <...> Autoritetai ir žvaigždės 5—9 (Gimnazijų I) klasių kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas Linksnis II SKYRIAUS įSIveRtInImo teStAS KoDĖL SvARBU GeBĖtI KRItIŠKAI mĄStYtI? Rūšis, skyrius I UždUotIS. perskaitykite tekstus ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis. 92 Žodžiai PASITIKRINSITE, AR GEBATE remdamiesi kontekstu aptarti atskirų tipų, funkcinių stilių, žanrų tekstus; paaiškinti kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbų reikšmę šiandienos kalbai; atlikti ir aprašyti tiriamąjį kalbos darbą: pasirinkti temą, išsikelti problemą, suformuluoti tikslus ir uždavinius, numatyti hipotezę, atrinkti medžiagą, ją išanalizuoti, apibendrinti ir pristatyti rezultatus. 33 Tekstai skirti atlikti paprasto bendravimo (asmeninės komunikacijos) funkciją. PASITIKRINSITE, AR GEBATE nagrinėti kalbos dalis morfologiškai, sudaryti įvairias jų formas, paaiškinti darybą ir rašybą; nagrinėti vientisinius ir sudėtinius sakinius bei paaiškinti jų skyrybą; taikyti rašybos ir skyrybos taisykles; atpažinti įtakos darymo būdus, išreikšti nuomonę ir tekstus susieti su savo patirtimi bei nuostatomis. Kalbos dalis, veiksmažodžio forma I SKYRIUS I SKYRIAUS įSIveRtInImo teStAS AR KIeKvIenAS žmogUS gAlI tAptI ASmenYbe? A sakan k au s mus pas k nama a sup an ama eo a ŠIAME SKYRIUJE Paskirtis Rašytinės formos žanrai: laiškas, interviu ir t. t. Sakytinės formos žanrai: monològas, dialògas, pokalbis, ginčas, greitãkalbė, mitas, mįsl, patarl, priežodis, užkalbėjimas ir t. t. 37 PAKARTOSITE IR PAGILINSITE ŽINIAS APIE sakinio požymius; derinimo, valdymo, šliejimo santykius žodžių junginyje ir sakinyje; gramatinį sakinio centrą; išvardijimą ir apibendrinimą; vientisinio ir sudėtinio sakinių skyrybą; kalbos dalių funkcijas sakinyje ir gramatinį nagrinėjimą; sintaksinius kalbos dalių darybos aspektus, žodžių ir formų darybą; žodžių galūnių ir kamienų rašybos dėsningumus bei išimtis. Formos ir žanrai Butinis 15 „Na, kad jau griebsime – tai griebsime!“ – ateina rūgštūs balsai iš didžiųjų Vlniaus gestapo rūmų. Gandų daugybė. Vienas už kitą baisesni. Oficialiai skelbiamomis žiniomis niekas netiki. Teisybės niekas nežino. Ten esą jau tiek ir tiek žmonių suėmė, ten – jau išvežė, ten – jau sušaudė. Kaunè esą tiek ir tiek žmonių jau pritrūkę, provincijoje – trūkstą dar daugiau. Negera, nemiela dūšioje. 44ranka. –5—9 I) klasių kurso kart Et! Nuo likimo nepabėgsi! – numoji žmogus Kas(Gimnazijų bus – tas bus, vis tiek: „Visi mes esame svečiai pasauly...“ Iš kažkur atsirado staigus noras skaityti knygas apie kalinių, Literatūrinis kontekstas: atskleiapie katorgininkų gyvenimą. Apie jų skurdą, apie jų dvasios stip- džiamas socialinis rašytojo vaidmuo. rybę, apie laisvės pasiilgimą. Prisirinkau tokių knygų, – apie klasinę katorgininkų šalį, apie Sbirą. Skęstu jose. Prisimenu Vaižganto paguodžiantį šauksmą: – Lietuviai, nebijokite turmos! Kovo 16 diena. Bevartaliojant kalinišką knygą, 23.30 valandą laiptuose pasigirsta sunkūs kaustyti žingsniai. Trep trep trep, – vokiškai kaukši. Pažvelgėme viens į kitą, išgirdę kaukšėjimą. Be žodžių aišku: „Ką dabar griebs?“ Duryse ilgas skambutis valdančiu tonu. Širdys stabtelėjo. Bato duslūs smūgiai į durų lentas. Taip ir yra: du gestapininkai. Pilki. Pakaustyti. <...> Kaip atpažinti įvairių tipų, stilių, žanrų tekstus? Kiekvieno skyriaus ĮVADINĖ ATLANKA padės susiplanuoti tikslingas veiklas, o ĮSIVERTINIMO TESTAS – peržvelgti pasiektus rezultatus ir padarytą pažangą. 10 I SKYRIUS KALBA KAIP SOCIALINIS KULTŪRINIS REIŠKINYS 1. Tekstų žanro, paskirties, raiškos būdas, autoriaus pozicija. Tekstas ir kompozicija 20 taškų Pavadinimas – 3 taškai Turinys – 6 taškai Raiška – 5 taškai Raštingumas – 6 taškai Iš viso už testą 80 taškų taškai 0–24 25–40 41–72 73–80 Pasiekimų lygis nepatenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Procentai 0–30 31–50 51–90 91–100 Pažymiai 1–3 4–5 6–8 9–10 Grįžtamasis ryšys nenuleiskite rankų! Kreipkitės pagalbos! Išsiaiškinkite tai, kas neaišku, kaip užpildyti žinių spragas. Atlikite užduotis dar kartą. Būkite atkaklūs! Kelkite klausimus, kas neaišku, ir ieškokite atsakymų. Informaciją pritaikykite atlikdami užduotis. Prireikus kreipkitės pagalbos. elkitės ryžtingai! Užpildykite žinių spragas. Informaciją pritaikykite atlikdami užduotis. Puiku! Galite padėti klasės draugams. Imkitės sudėtingesnių užduočių. Tyrimas