užnuodytas
kraujas
Atrodė, lyg užpuolikas būtų griebęs pirmą po ranka pasi taikiusį daiktą ir trenkęs juo aukai per galvą. Peleninė buvo iš storo žalio stiklo ir, Erlenduro nuomone, svėrė mažiausiai pusantro kilogramo. Tai buvo lengvai pasiekiamas nužudy mo įrankis. Vargu ar užpuolikas atsinešė ją ir kruviną paliko ant svetainės grindų. Kai kurie įkalčiai buvo akivaizdūs: vyriškis atvėrė du ris ir pakvietė vidun savo svečią arba palydėjo jį į svetainę. Greičiausiai jis pažinojo lankytoją, tačiau nebūtinai. Aukai trenkė pelenine – vienas stiprus smūgis ir užpuolikas greitai pabėgo palikdamas priekines duris atviras. Paprasta. Išskyrus žinutę. Ji buvo parašyta ant A4 formato popieriaus lapo linijo mis, kuris atrodė lyg būtų išplėštas iš spirale susegto sąsiuvi nio – vienintelis įrodymas, kad tai buvo iš anksto suplanuo ta žmogžudystė – lankytojas į butą įėjo su tikslu nužudyti. Svečias, stovėdamas svetainėje, nebuvo staiga užvaldytas įniršio, verčiančio žudyti. Jis įžengė į butą ketindamas nu žudyti. Ir paliko žinutę. Trys Erlendurui nesuprantami žo džiai. Ar jis užrašė žinutę prieš įeidamas į namą? Dar vie nas aiškus klausimas, kuris reikalavo atsakymo. Erlenduras priėjo prie rašomojo stalo, stovinčio svetainės kampe. Ant jo padrikai mėtėsi dokumentai, sąskaitos, vokai ir kiti po pieriai. Ant jų visų gulėjo spirale susegtas sąsiuvinis. Vieno puslapio kampas buvo nuplėštas. Detektyvas ieškojo pieštu 9