Lietuvių kalba: užduotys 10 klasei

Užduočių sąsiuvinis 10 klasei

Audronė Janickienė, Onutė Baumilienė, Viktorija Valinčiūtė, Ingrida Visockienė

lingua

LIETUVIŲ KALBA

I DALIS

4

I DALIS

įeisiąs ir jis. 4. Tai nebuvo tuščias pasipūtimas. 5. Šis išorinis stilius sutapo su tikrąja vidine visų pripažįstamąja jo

II skyrius

galėtų rašyti ir dėl vieno skaitytojo, kuris jį suprastų. 9. Keistas buvo Vytautas. 10. Jo asmens branduolys man buvo

SAKINYS. GRAMATINIS CENTRAS

kad jis nenori dar kartą būti įsimylėjęs. 13. Čia atsidūręs ėmiau vykdyti seną sumanymą. 14. Aš norėjau išsisukti, bet

2 vadovėlio pamoka

didybe. 6. Savo didybėje jis jautėsi vienišas. 7. Jam buvo šalta vienam tose aukštumose. 8. Vytautas sakydavo, kad sunkiai pasiekiamas. 11. Vytautas rašė palyginti nedaug, sunkiai prisiversdamas imtis plunksnos. 12. Piršosi išvada, ji įtikino mane, kad gali viską skaityti.

Žr. priedą www.sviesa.lt

2.4. Pabraukite sakinių gramatinius centrus. Nurodykite sakinių rūšis: V. – vientisinis, S. – sudėtinis, beasm. – beasmenis.

KARTOJU TAISYKLES 2.1. Pabraukite gramatinius centrus. Apibūdinkite sakinius: asmeninis ar beasmenis, vientisinis ar sudėtinis, tiesioginis, klausiamasis ar šaukiamasis.

išeidamas, o senas krepšys, pamautas kieme ant tvoros, tartum šypsosi kiauru dugnu į viršų, bet aš jam tą šypseną užkim-

<...> Ar tik ne iliuzija tai, kad jau taip toli nuskubėjau nuo savo vaikystės? (.........................................) Tad prisiminkim

šiu paupy pasilaužytomis vingiorykštėmis. (....................................) 2. Čia svarbu yra nutaikyti laiką. (....................................)

ką nors, kaip tąsyk buvo. (.........................................) Prisiminkim? (.........................................) <...> Po dešinei žalių pušų gaudimas. (.........................................) Vėjas iš vakarų, iš priešingos pusės, skrieja ir bloškia į

1. Geras žiupsnis druskos, susuktas į popiergalį, jau guli mano švarkelio kišenėje, degtukai taip pat, peilį paimsiu

3. Eina ir motina su patėviu, bet ne visuomet. (....................................) 4. Kai tik jie užsnūs, aš peilį pakapt nuo stalo, krepšį capt nuo tvoros ir – tekinas prie upės. (....................................) 5. Kelis kartus ėjau tikrinti, ar tebėra, tuo pačiu ėjimu

medžių viršūnes. (.........................................) Mes gulime prie kelio žolėj. (.........................................) Iš toli, nuo pačio pievos

apžiūrėdamas visas tris sietuvas. (....................................) 6. Mosteikinė nelabai gili, šitas krantas lėkštas, tik anas status

pakraščio, atbėga žolė, daužia stiebais į veidus. (.........................................) Aukštai balti debesys. (.........................................)

ir su giliai išgraužta pakriauše, todėl ir negerai, kad pakriaušė anoje pusėje. (....................................) 7. Man reikia, kad

Gaivus ir šiltas vidurvasaris, o gal jau rudeniop... (.........................................) <...>

būtų šioje. (....................................) 8. Anužinė – per gili, kaip aš paskui susirinksiu žuvis į krepšį, kad plaukti dar nemoku?

– Žiūrėkit! (.........................................) – vėl šaukia vienas. (.........................................) Tačiau niekas nežiūri, net pyksta,

(....................................)

Romualdas Granauskas, Laimingiausioji vasara iš kn. Trečias gyvenimas

kad jis šūkauja, nes jau vakaras, vėsu ir miškas nebeatsiliepia aidu. (.........................................) <...> Bronius Radzevičius, Balsai iš vaikystės iš kn. Link Debesijos

TAIKAU TAISYKLES

PASITIKRINU 2.5. Pabraukite sakinių gramatinius centrus. Paaiškinkite, kas skiriama pažymėtais skyrybos ženklais.

2.2. Pabraukite sakinių gramatinius centrus. Nurodykite sakinių rūšis: V. – vientisinis, S. – sudėtinis, asm. – asmeninis, beasm. – beasmenis.

<...> Tėviškėje buvome trys neišskiriami bičiuliai: Paulius, Vytautas ir aš. Reikia grįžti truputį atgal ir papasakoti, kaip į mūsų draugę pakliuvo Vytautas Mačernis.

Šviežiai lietaus nuplautas asfaltas. (.........................................) Kad ir kaip nekenčiu lietaus, šią akimirką jį dievinu.

Tai įvyko praėjusią 1939 m. vasarą. Aš jau buvau kursą išklausęs studentas,1 jis, vasarai baigiantis,2 užėjo pas

(.........................................) Galiu išbėgti į gatvę basomis, braidyti per balas, taškytis lyg penkiametė mergaitė ir gi-

mane pasiteirauti,3 kaip rašyti prašymą,4 kad priimtų į universitetą. Per kokią valandą jo pas mane buvimo pasi-

liai kvėpuodama mėgautis gaiva. (.........................................) Jei staiga vėl pradėtų lyti, man jau nebūtų baisus lietus.

kalbėjom, paaiškėjo man Vytauto nepaprastas išsilavinimas:5 jis,6 rengdamasis studijuoti literatūrą, perskaitė visas

(....................................) Kiekvienas lašelis, atsitrenkęs į mano kūną, neatrodytų toks kandus, kaip tada, kai lietus užklupo

lietuvių kalba išleistas užsienio klasikų knygas. Mane,7 taip pat mėgstantį literatūrą ir ją studijavusį, bet tik kaip

visai netikėtai, tarytum sniegas vidury vasaros. (....................................) Nebaisūs ir žvilgsniai pro automobilių langus,

šalutinę šaką, ir dėl savo ligotumo ir pasyvumo nepajėgusį su šitokiu užsidegimu atsiduoti šiam polinkiui, nustebi-

kurie šaukte šaukia „beprotė“. (....................................) Galbūt aš tikrai beprotė. (....................................) O gal tik paklydusi

no Vytauto nepaprastas veržlumas, ta jėga,8 su kuria jis dar gimnazijoj metėsi į šią intelekto aistrą. Jis prieš mane

siela, bandanti suprasti, kas yra gyvenimas. (....................................) Man būtų pernelyg sunku gyventi be džiaugsmo.

atsistojo žinojimo srityje kaip koks Aleksandras Makedonietis,9 kuris negalėjo nurimti, kol dar buvo nepaimtas mies-

(.........................................) Tokio, koks suteiktas ne kiekvienam. (.........................................) Žinau, kad skiriuosi nuo kitų.

tas,10 neužkariauta kokia šalis. <...> Vygandas Račkaitis, Juozas Jurkus: „...aš pažinau didį poetą“

(....................................) Tiesiog jaučiu tai. (....................................) Šios mintys neapleidžia manęs. (....................................) Dėl to ir sugebu džiaugtis tuo, ko tu net nematai. (....................................) Galbūt dabar po perskaityto teksto, iškritusio lyg

1–

iš dangaus ir atsidūrusio tau prieš akis, suprasi, kad gyvenimas nėra vien diena ir naktis, darbas ir namai, laisvalaikis

2–

ir draugai. (....................................) Pasauly yra daug daugiau reiškinių nei tie, kuriuos prisimeni iš biologijos vadovėlio ar geografijos mokytojos lūpų. (....................................) Štai ir dabar už lango lyja. (....................................) Ir visai nepykstu, kad lietus sujaukė mano planus. (....................................) Laukiu akimirkos, kai oro gaiva ir vėl užgniauš man gerklę. (....................................)

Brigita Musteikytė, Tai, kas tau po kojomis

2.3. Pabraukite sakinių gramatinius centrus. Virš tarinių nurodykite jų rūšis.

1. Šeštadienio popietės būdavo skiriamos Pauliui ir Vytautui. 2. Patys gražiausi ir įspūdingiausi prisiminimai ir yra susitikimai su jais. 3. Arba jis fantazuodavo, kad ateity bus tokia bendra visos Europos taryba, į kurią, žinoma,

3– 4– 5– 6– 7– 8– 9– 10 –

5

I DALIS

6

ŽODŽIŲ JUNGINYS. DERINIMO, VALDYMO, ŠLIEJIMO SANTYKIAI 3 vadovėlio pamoka

Žr. priedą www.sviesa.lt

KARTOJU TAISYKLES

pamatyti jus šitok...... pasikeitus....... 7. Vaikas svajojo tapti atkaklesn....... 8. Smagu būti laisv...... ir nepriklausom.......

9. Visi trokšta būti laiming....... 10. Tėvai stengėsi vaikus užauginti dor...... ir sąžining....... 11. Veikėjui nederėjo būti tok...... neryžting....... 12. Žmogus jautėsi įžeist.......

PASITIKRINU 3.4. Pavartokite tinkamą linksnį arba linksnį su prielinksniu.

3.1. Išrašykite žodžių junginius ir nurodykite, kokiais santykiais jie susiję.

1. Agnės sodyba stovėjo toli ant kalvos, apsupta liepų, visai viena plačiuose laukuose, ir atrodė kaip didžiulis žalias kupstas.

1. Išspręsk (kryžiažodis) ................................ 2. Negaliu išspręsti (kryžiažodis) ................................ 3. Išmesk (suvytusios gėlės) ....................................................................... ir pamerk (naujos gėlės) ........................................................................

4. Atvyko studentė (praktika) ............................. atlikti. 5. Prezidentas išvyko (oficialus vizitas) ........................................... .................................... 6. Priima darbuotojus, gerai mokančius (užsienio kalbos) ......................................................................

7. Statys viešbutį daugiau (dvylika aukštų) ...................................................................... 8. Viešnios atrodė (nustebti). 9. Į koncertą atvyko ir (chorai) ............................. iš užsienio. 10. Nereikėjo jums apsimesti nieko (nežinantys) ..............................

11. Šis kūrinys padarė rašytoją (garsus) ............................. visame pasaulyje. 12. Nesitikėjau rasti (šuniukas, toks, išalkęs) ..................................................................................................... 13. Vaikui nelengva pristaikyti (naujos sąlygos) ................. ........................................................... 14. Pasiginčiję priėjome (vienoda nuomonė) .........................................................................

15. Pasisekė pasiekti (prizinė vieta) ................................................................................... ir šauniai atstovauti savo (mokykla) .........................................................................

2. Paskui Andrius išėjo išsiųsti laiško ir vėl mėgavosi tuo sąmyšiu, kuris kils namie.

VIENTISINIS SAKINYS. IŠVARDIJIMAS IR APIBENDRINIMAS 4 vadovėlio pamoka

Žr. priedą www.sviesa.lt

KARTOJU TAISYKLES TAIKAU TAISYKLES 3.2. Suskliaustus žodžius pavartokite tinkamu linksniu arba linksniu su prielinksniu.

1. Sportininkai siekė (geresni rezultatai) .............................................................. ir savo (tikslas) ............................. pasiekė.

4.1. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais.

Lietuvos sostinė siejama su kelių vietovių –1 Vorutos, Kernavės, Trakų, Vilniaus –1 vardais. Trys Vilniaus pilys –2 Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji –2 sudarė sostinės gynybinį kompleksą. Mindaugas, Treniota, Vaišalgas, Švarnas, Traidenis, Daumantas, Butigeidis, Butvydas –3 šie kunigaikščiai valdė Lietuvą dar XIII amžiuje. Dviejų rūšių Lietuvos

2. Olimpiadoje atstovausime savo (šalis) .............................. 3. Pasirinkta profesija atitiko jo (pašaukimas) ..............................

pilys:4 ir medinės, ir mūrinės,4 buvo pavyzdys ir kaimyninei šaliai.

4. Teigiamas pavyzdys padarė įtaką (vaikai) .............................. 5. Emigrantai jautė (Tėvynė, ilgesys) .......................................

1–

............................... 6. Aktorius buvo įsimylėjęs (dainininkė) .............................. 7. Pasitarę priėjome (išvada) .............................,

kad dalyvausime projekte. 8. Vasarą Lietuvos miškai turtingi (uogos) ............................., o rudenį (grybai) ..............................

9. Buvau nustebintas (toks elgesys) ............................................................... 10. Lagaminas buvo prigrūstas (drabužiai) .............................. 11. Brolis linkęs (muzika) ............................., o sesuo gabi (matematika) .............................. 12. Pasiskolink

dviratį (kaimynas) .............................. 13. Paprašyk pagalbos (mama) .............................. 14. Būkite dosnūs (geri darbai) ....................................................................., bet ne (tušti pažadai) ...................................................................... 15. Du mokiniai

atstovavo mūsų (klasė) ............................. susirinkime.

3.3. Įrašykite tinkamo linksnio galūnes.

2– 3– 4–

TAIKAU TAISYKLES 4.2. Įrašykite skyrybos ženklus.

1. Lietuvos upių tinkle ryškiai atsispindi ledynų tirpimo padariniai prieledyninių baseinų raida naujausi Žemės plutos svyravimai. 2. Prieš vyraujantį nuolydį teka dvi atvirkštinės upės būtent Nevėžis ir Dubysa. 3. Nenuoseklios

1. Po pusės šimtmečio Baltijos šalims pavyko tapti laisv....... 2. Užaugęs jis tapo kalbesn....... 3. Vakarais gatvelės

upės kaip antai Minija Jūra Šventoji teka skersai paviršiaus nuolydžio. 4. Tik kai kurios upės pavyzdžiui Šešupė ir

būdavo pustušt....... 4. Kaip galima būti tok...... išsiblaškius......?! 5. Ją gyvenimas padarė ištverming....... 6. Nesitikėjau

Merkys yra nuoseklios. 5. Upės būna užšalusios apie tris mėnesius gruodį sausį vasarį. 6. Ledonešis prasideda nevie-

7

I DALIS

8

nodu laiku anksčiausiai Lietuvos pietuose – vidutiniškai kovo 11 dieną, vėliausiai – Lietuvos šiaurėje – kovo 31 dieną.

7. Keliose Lietuvos vietose Neries žemupyje, Nemune ties Birštonu, Seredžiumi, Jurbarku, Smalininkais, Tilže, Rusne pasitaiko potvynių. 8. XIX amžiaus pradžioje Nemuno žemupyje buvo įsteigtos dvi vandens matavimo stotys Rusnės stotis ir Smalininkų stotis ir pradėta sistemingai tirti upes. 9. Jose atliekami įvairūs tyrimai matuojamas vandens lygis temperatūra stebimi ledo reiškiniai imami vandens mėginiai drumstumui bei cheminei sudėčiai nustatyti.

4.3. Įrašykite skyrybos ženklus. Pabraukite apibendrinamuosius žodžius.

1. Skiriamos kelios ekologinės paukščių grupės miškų ir krūmynų pelkių ir pievų laukų ir vandens paukščiai.

2. Pagal keičiamą buvimo vietą skiriami sėslūs klajūnai ir migruojantys paukščiai. 3. Sėslūs paukščiai žvirbliai zylės bukučiai šarkos kurtiniai tetervinai meletos pelėdos apuokai ir kiti visus metus gyvena toje pačioje vietoje.

4. Klajūnai paukščiai kryžiasnapiai didieji geniai krankliai lipučiai alksninukai dagiliai geltonosios startos išvedę vaikus ieško palankesnių maitinimosi sąlygų todėl klajoja įvairiomis kryptimis. 5. Tikrieji artimi migrantai dauguma ančių ir kragų pempės kirai dirviniai vieversiai kielės skrenda žiemoti į Vakarų Europą. 6. Tikrieji tolimi migrantai gandrai antys žuvininkai gervės žuvėdros gegutės kregždės paprastosios medšarkės devynbalsės žiemoja Afrikoje.

SUDĖTINIS SAKINYS. SUJUNGIMAS (KOORDINACIJA) IR PRIJUNGIMAS (SUBORDINACIJA) 5 vadovėlio pamoka

KARTOJU TAISYKLES 5.1. Paaiškinkite skyrybos ženklus. Nurodykite sakinių dėmenų siejimo būdus.

1. Ieškokime to,1 (....................) kas geriausia,2 o ne to,3 (....................) kas įprasta,4 to,5 (....................) kas suteiktų mums amžiną laimę, o ne to,6 (....................) ką giria minia,7 nevykusi teisybės aiškintoja. 2. Mat nežiūriu kūną dengiančių drabužių spalvos,8 spręsdamas apie žmogų,9 nepasitikiu akimis,10 tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį,11 tikresnį matą:12 (....................) sielos gėrio tegu ieškos siela. 3. Javams išpurentoje dirvoje išdygsta ir viena kita gėlė,13 (....................) bet ne dėl šių akį džiuginančių piktžolių įdėta tiek darbo,14 (....................) sėjėjas turėjo kitą tikslą,15 (....................) o tai –16 papildoma priedura.

7. Paprastieji suopiai varnėnai ereliai vieversiai šie migruojantys paukščiai į Lietuvą parskrenda anksčiausiai. 8. Riba

1–

tarp sėslių klajūnų ir migruojančių paukščių yra sąlygiška.

2–

4.4. Įrašykite skyrybos ženklus. Pabraukite vienarūšes sakinio dalis, paaiškinkite jų skyrybą.

3– 4–

<...> Prie karo ir istorinių žmonijos nelaimių jis grįžo jau suaugęs ir kaip dalyvis ir kaip mąstytojas. (..................

5–

......................................................................................................................................................................................................................... )

6–

Meninė kalba ir kūryba atrodytų yra Gary prieglobstis tačiau jis nebėga nuo gyvenimo nesislapsto nuo išorinio pasaulio prisidengdamas meninės raiškos priemonėmis kitaip jis nebūtų nei Prancūzijos kariuomenės žvaigždė nei literatūros laureatas nei politinis aktorius. (........................................................................................................................................ .....................................................................................................................) Gary žino jog tikroji literatūra yra vaistas nuo nuo-

dingų ideologijų ir visuomeninių klišių ji tai laisvė kurios rašytojas visada siekė. Gary ir laisvės santykio kontekste prisimintina Leonido Donskio minti kad žmogus gimsta neturėdamas nei laisvės nei tautybės jo gyvenimas šiuos dalykus arba sujungia arba išskiria. <...> (............................................................................................................................................. ................................................................................................................)

7– 8– 9– 10 – 11 – 12 – 13 –

Jo tapatybė nebuvo užsklęsta nei vienos tautos ar valstybės nei politinių pažiūrų sistemos ar literatūrinės srovės

14 –

ir formos rėmuose todėl ji neapibūdinama viena žyme viena etikete jis yra tartum virš skirtumų ir sienų kartu jų ne-

15 –

paleisdamas ir tarsi juos absorbuodamas. <...> (................................................................................................................................

16 –

.............................................................................................................................)

Dorota Sokolovska, Per kultūrą į save, per Vilnių į pasaulį

PASITIKRINU 4.5. Parašykite sakinių pagal pateiktas schemas. Įrašykite reikiamus skyrybos ženklus.

Žr. priedą www.sviesa.lt

TAIKAU TAISYKLES 5.2. Įrašykite skyrybos ženklus. Pabraukite šalutinių dėmenų jungtukus ar jungiamuosius žodžius.

1. Geriausias būdas įgyti pasitikėjimo savimi pradėti daryti tai ko bijai. 2. Kas skiria tuos kurie gauna iš gyvenimo ko nori nuo tų kuriems nepavyksta? 3. Tie kuriems atrodo kad panorėję gali nubėgti maratoną sukurti verslą suža-

1. Poeto kūryboje gausu retorinių raiškos priemonių ............................. ............................. ..............................

vėti nepažįstamąjį gauti svajonių darbą ar net įtilpti į paauglystės džinsus paprastai tai ir padaro. 4. Jei kiti turi tai

2. Rašytojas sukūrė ............................. ir ............................. ............................. ir ............................. įvairių žanrų kūrinių.

ko neturite jūs tūkstančius draugų ar sekėjų socialiniuose tinkluose turtingus tėvus ar tobulą kūną tai dar nereiškia

3. Dvi ypatybės būtent ............................. ir ............................. išskiria publicistinį stilių iš kitų.

kad jie visiškai pasitiki savimi. 5. Pasitikėjimas savimi neturi nieko bendra su išvaizda ar turtais jis priklauso nuo to

4. Šie kūrinio bruožai ............................. ............................. ir ............................. leidžia poemą priskirti epikos rūšiai.

kaip suvokiame save patį nesvarbu kokios mūsų sąskaitos banke ar kokie brangūs mūsų drabužiai. 6. Netgi jei apsi-

5. Sonetus rašė ir lietuvių poetai pavyzdžiui ............................. ..............................

gyvensite sporto salėje ir susikursite milijono vertą kūną pasitikėjimo savimi kartu neįgysite. 7. Pasitikėjimas savimi tai jausmas nusiteikimas suvokimas kad jums nieko netrūksta kad turite tiek kiek reikia. 8. Pats geriausias būdas

9

I DALIS

10

pradėti ugdyti pasitikėjimą savimi įtikinti save kad nieko nestokojate. 9. Tie kuriems sekasi versle pasitiki savimi ne

3. Filme daug poetiškų scenų tačiau jos neatlieka savo funkcijų panašiai kaip gražus automobilis be variklio.

todėl kad jiems pavyko įkurti verslą. 10. Jie pasitiki savimi nes nebijo suklysti jie supranta kad nesėkmė tai pamoka ateičiai. 11. Klaidos tai tik ženklas kad kažkur pritrūko žinių ar patirties ir tai nėra nevykėlio etiketė. 12. Mums dažnai atrodo kad jei susitaikysime su nesėkmėmis kaip neišvengiamybe pasmerksime save būti nevykėliais. 13. Tačiau tai netiesa susitaikymas su nesėkmėmis moko nustoti bijoti neskubėti vertinti mylėti besąlygiškai.

Livija Kontvainienė, 8 žingsniai į pasitikėjimą savimi

5.3. Įrašykite skyrybos ženklus. Pabraukite sakinių gramatinius centrus. Skliaustuose nurodykite, iš kelių dėmenų sudarytas sakinys.

1. Tačiau Juozui dar nebuvo atėjęs laikas bodėtis visu tuo jis stovėjo po gelstelėjusiomis liepomis klevais. (.........)

2. Vakaras buvo šiltas sirpo saulėlydis dirvonėlyje prie observatorijos nedrąsiai čirpino žiogai didžiųjų karštų darby-

4. Mistiška kad šedevrai dažniausiai gimsta neužsibrėžus tikslo sukurti šedevrą o turint tokį tikslą dažniausiai patiriamos šokiruojančios nesėkmės.

mečių muzikantai iš kažkur dvelktelėjo arimo kvapu... (.........) 3. Oras buvo šiltas rudeniškas ir laukai dvelkė ilgesingu grauduliu gal net gedėjo kažko jo čia nebus o žmonės vaikščios vakaro spindulių sušildytu grindiniu sėdės skveruose ant suoliukų miklūs ir linksmi vaikinai tinklinio aikštelėje daužys kamuolį liepomis pakvipusiomis gatvėmis vaikščios apsikabinę įsimylėjėliai. (.........) 4. Vilnius Vilnius koks minkštas švelnus gundantis šis vardas jau nuo seno masinęs juos ir Juozas vėl ištarė Vilnius... (.........) 5. Vilnius atgriaudintis iš Gedimino laikų nuo Tauro kalno nuo tų žvaigždynų žiburių artėjęs prie jų iš legendų amžių ūkanų dunksantis Vilnius dundantis Vilnius šitam žody švietė mėnesienų ūkai kaukšėjo arklių kanopos. (.........) 6. Jis kartojo šį vardą ir skambėjo jis kaip kitados Dùsmenys Ąžuolynas Santakos Trumbãtiškis jis turėjo dar labiau susilieti suaugti su jo vaikystės vardais su meile su viltimi ir su širdgėla. (.........)

7. Dangų staiga aptraukė debesys pakilo vėjas sugaudė kalno medžiai ir Juozas neatplėšdamas akių nuo miesto, pagalvojo kas čia mūsų laukia? (.........)

5. Kartais visai nesvarbu kaip paprastai ar prastai filmuojama bet gimsta poezija o kartu su ja netobulas šedevras o kartais kad ir kaip įmantriai ar poetiškai filmuojama gimsta tik pseudopoezija o su ja estetinė nesėkmė.

5.4. Įrašykite skyrybos ženklus. Nubraižykite sakinių schemas, nurodykite dėmenų siejimo būdus.

1. Tačiau blogiausia kad kūrėjai filmo jokiomis priemonėmis nesistengia pritempti iki savo cituojamų filmų poetikos susidarydami klaidingą įspūdį kad jomis pasiekė norimą poveikį.

Vytautas Abromaitis, „Sniego daugiau nebus“: pseudopoezija ir poezija

PASITIKRINU 5.5. Įrašykite skyrybos ženklus.

1. Galione broli visi trokšta laimingai gyventi bet dauguma miglotai įsivaizduoja kas sudaro laimingo gyvenimo 2. Atrodytų kad kūrėjai suteikia visus išorinius poetikos požymius iš kurių žiūrovas gali numanyti ką turėtų jausti

esmę. 2. Pasiekti laimę nėra lengva todėl kad išklydęs iš kelio žmogus tuo greičiau nuo jos tolsta kuo atkakliau į ją

vienoje ar kitoje scenoje tačiau pats filmas nesuteikia elementų kurie iš tiesų sukeltų tą numanomą jausmą ir savi-

veržiasi žengiant priešinga kryptimi pats skubėjimas kaltas dėl didėjančio atstumo. 3. Jau kelyje jei tik pasirinksime

jautą žiūrovui tik jų buvimo iliuziją.

teisingą suprasime kaip toli kasdien nueiname ir kiek priartėjame prie būsenos į kurią šaukia įgimtas troškimas.

4. Kai be vadovo šen bei ten klaidžiojame atsiliepdami į balsus ir šauksmus kviečiančius eiti į skirtingas puses gyvenimas pražūva klajonėse o juk jis būtų per trumpas net tada jei dieną naktį rūpintumės dvasios tobulinimu. 5. Taigi turint patyrusį pažįstantį tą sritį į kurią žengiame vedlį reikia nuspręsti ko siekti ir kaip matai čia ne tokios sąlygos kaip paprastose kelionėse kur galima rasti kokį takelį ar nenuklysti pasiklausus gyventojų. 6. Turime tvirtai užsibrėžti nesekti tarsi avių banda paskui kitus ir žengti ten kur reikia o ne ten kur jie eina. 7. Didžiausios nesėkmės ištinka todėl kad derinamės prie kitų nuomonės nusprendę jog geriausias yra tas daiktas kuriam visi pritaria todėl kad turime daugybę pavyzdžių. 8. Kaip baisiame sąmyšyje grūdantis ir lamdantis vienas griūdamas parverčia kitą pirmasis

11