Prologas
Iš pradžių prisidegi cigaretę; dūmas raitydamasis kyla lubų link. Pirmuoju įtraukimu jis užkabina galugerklį, o paskui sunkiasi į plaučius ir dilgčiodamas pasklinda po kraują. Prieš imdama sis ruošti sceną, padedi rūkstančią cigaretę į peleninę. Parklupęs virš sofos atkaltės, pririši virvę prie knygų lentynos dūmui slys tant veidu ir graužiant akis. Paskui paminkštinimui apvynioji virvę šilkine skarele ir truk teli kartą, du, norėdamas įsitikinti, kad laikosi tvirtai. Darei tai ir anksčiau. Treniravaisi, pasitikrinai. Iki menkiausios smulk menos pamatavai. Tik tiek ir ne daugiau. Kad nė lašo. Čia reikia tik šiek tiek mirties. Scena parengta, pasirinktas filmas paruoštas suktis. Ir paskutinis kadras – ant lėkštės padėtas apelsinas. Paimi peilį – aštrų, medinėmis kriaunomis, plieniniais ašmenimis – ir įsmeigi į vaisių. Per pusę, per ketvirtį. Per vieną aštuntąją. Lupi apelsiną, šerdis balta, minkštimas pakraščiuose kraujuoja rau donom saulėlydžio varsom. Turi visų reikalingų tekstūrų. Geliantis dūmas ore, prieš akis ekrane šokančios figūros. Šiurkščią virvę apgobęs šilko švel numas. Ausyse tvinksintis kraujas, tu vis artiniesi ir artiniesi,