Aistros

Aistros

Aistros Aloyzas Tendzegolskis

Aloyzas Tendzegolskis

Pažiūrėk į lentyną ir suprasi, kaip sunku rašyti trumpai.

Aloyzas Tendzegolskis

Iš laiškų draugui

Aforizmai

I š l ai šk ų d rau g ui

A f o r i z m a i

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla Vilnius

Aistros

Aloyzas Tendzegolskis

Gyvenimas gražus: bjaurastis viduje.

• Esi netikėlis dėl kitų kaltės.

• Neieškok įdomaus žmogaus: rasi keistuolį.

• Jei pro langą prašnekinsi praeivį, netrukus jis sėdės tavo namuose.

• Tai kryžkelė – nepraeik pro šalį!

•

13

Veidrodyje matai tik bendrus bruožus.

• Tavo dainelės – tai filosofijos ilgesys.

• Netyčia užmynei ant savo tako.

• Tai tavo garbei pasaulis toks didelis!

• Keleiviai, keliautojai ir keliauninkai gaudo klajūną.

•

14

Jei nesiseka bendrauti su žmonėmis, pabandyk užmegzti pažintį su knygomis.

• Yra žmonių, kuriuos vien dėl išorinio grožio galima paskelbti karaliais!

• Tau lengva mylėti, kai nemyli.

• Puotoje smalsuolio neatskirsi nuo filosofo.

• Esi pernelyg laisvas: išminčiai buvo labiau suspausti knygų.

• 15

Remkis uodega kaip genys.

• Kaimietis nesupranta, ką reiškia rašomoji plunksna.

• Žmonės užsiėmę, todėl reikalingi mąstytojai.

• Kiek pastatai baldų, tiek jų ir stovi tavo galvoje.

• Auksas kalus, bet geležis kalesnė.

•

16

Nepritapęs nei prie miestiečių, nei prie kaimiečių, esi kieminėtojas.

• Būk tvirtas: čia visi tokie pat silpni kaip tu.

• Išdidžiam žmogui privalo sektis!

• Tau nepadės tie, kurie tave pažįsta.

• Įpratai įsimylėti iš pirmo žvilgsnio.

•

17