smėlio žmogus
nepasiėmė jos įprastu laiku. Andersas važiavo pas ją tiesiai iš Vekšės, bet į darželį atvyko tik šeštą valandą. Agnesė visą laiką sėdėjo valgykloje įsitvėrusi stiklinės. Grįžus namo, dukra stovėjo savo kambaryje stebeilydama į sieną šalia lėlių namo ir plojo rankomis, kaip būdinga autistams. Jiedu nežinojo, ką jų dukra tada mato, bet ji sako, kad pasirodo pilki pagaliukai, kuriuos reikia suskaičiuoti ir sustabdyti. Agnesei taip nutinka, kai apima didelis nerimas. Kartais užtenka dešimties minučių, bet tą vakarą ji išstovėjo ten keturias valandas, ir tik tada pavyko ją paguldyti.