Jiems keliaujant, Šešėlis Durza Gileado mieste suėmė Eragoną. Eragonui pasisekė išsilaisvinti ir iš vienutės išvaduoti Ariją. Arija buvo apnuodyta ir sunkiai sužeista, tad Eragonas, Safyra ir Murtagas ją nugabeno vardenams, gyvenantiems tarp nykštukų Beoro kalnuose. Ten Arija buvo pagydyta, o Eragonas palaimino verkiantį kūdikį, vardu Elva, kad apsaugotų ją nuo nelaimių. Bet tardamas žodžius Eragonas suklydo ir pats nežinodamas užbūrė ją, kad saugotų nuo nelaimių kitus. Netrukus Galbatoriksas pasiuntė didelę urgalų kariauną pulti nykštukų ir vardenų. Mūšio metu Eragonas nužudė Šešėlį Durzą. Bet Durza Eragonui nugaroje prakirto gilią žaizdą, ir šis kentė siaubingus skausmus, nors vardenų žiniuoniai ir mėgino jį užkalbėti. Apimtas skausmo, jis išgirdo balsą. Balsas kalbėjo: „Ateik pas mane, Eragonai, nes aš turiu atsakymus į visus tavo klausimus.“ Po trijų dienų vardenų valdovą Adžihadą iš pasalų užpuolė ir nužudė urgalai, vadovaujami poros burtininkų, Dvynių, išdavusių vardenus Galbatoriksui. Be to, Dvyniai pagrobė Murtagą ir nugabeno Galbatoriksui. Bet Eragonas ir visi vardenai manė, kad Murtagas žuvo, ir Eragonas labai liūdėjo. Adžihado dukra Nasuada tapo vardenų valdove. Iš Trondžheimo, nykštukų sostinės, Eragonas, Safyra ir Arija patraukė į šiaurėje plytinčias Du Veldenvardeno girias, kur gyveno elfai. Su jais iškeliavo ir nykštukas Orikas, nykštukų karaliaus Hrotgaro sūnėnas. Du Veldenvardene Eragonas ir Safyra susipažino su Oromiu ir Glaedru, paskutiniais laisvais Raiteliu ir drakonu; jie pasislėpę gyveno visą šimtmetį ir laukė, kol ateis laikas mokyti naują Drakonų Raitelių kartą. Eragonas su Safyra susipažino ir su karaliene Islanzade, elfų valdove ir Arijos motina. Oromiui su Glaedru mokant Eragoną ir Safyrą, Galbatoriksas pasiuntė razakus su būriu kareivių į gimtąjį Eragono kaimą Karvaholą, šįkart suimti jo pusbrolio Rorano. Bet Roranas pasislėpė, ir jo nebūtų suradę, jei ne jo neapkenčiantis mėsininkas Slounas. Slounas nužudė sargybinį ir įleido į kaimą razakus, kad šie galėtų užklupti Roraną.
15