Issuu

Pasaulinis bestseleris

Dr. Julie Smith Padės, kai

Iš anglų kalbos vertė

Lolija Spurgienė

Dr. Julie SMITH

OPEN WHEN...

Penguin Michael Joseph, London, 2025

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Published by arrangement with Rachel Mills

Literary Ltd & YMU Management Limited.

ISBN 978-609-466-904-0

3. Kai sunku priimti savo jausmus

Įvadas

„Taigi skubėk į tikslą ir, metęs tuščias viltis, padėk pats sau, kol dar nevėlu, jeigu nors kiek rūpiniesi savimi.“

MARKAS AURELIJUS, SAU PAČIAM *

Mano laiškas jums

Nors priešais save matote mano parašytus žodžius, aš niekada nebuvau labai kalbi. Net vaikystėje stebėdavau ir gilindavausi, bet retai bendraudavau. Kaip daugelis tylenių vaikų panirau į knygas. Dabar žvelgdama atgal aš laikau savo meilę knygoms polinkiu į tyrimus. Versdama lapus ieškojau to, ko negalėjau sužinoti iš aplinkinių žmonių. Aš rijau knygas vieną po kitos. Kartais aptikdavau tai, ko reikėjo, kartais – ne. Turėdami tai omeny, kaip ir mano profesiją, klinikinės psichologės, jūs galite pamanyti, kad aš propaguoju giluminę savirefleksiją. Ne, taip nėra. Mūsų vidinis pasaulis panašus į sauną: joje naudinga kurį laiką pabūti, o ne lindėti išti-

* Vertė Eugenija Ulčinaitė. Alma littera, 2013.

sai. Todėl aš primygtinai kviečiu jus nelengvais laikais, kiek įmanoma, bendrauti su žmonėmis realiame pasaulyje. Būtent iš jų gausite daugelį atsakymų į klausimus, kaip keičiasi psichikos sveikata gyvenimo pakilimų ir nuopuolių akivaizdoje. Aš realistė, todėl suprantu, kad ne kiekvienas iš mūsų turi pasitikėjimo vertą, artimą žmogų, pasiekiamą kritiniu momentu. Jeigu supratote, kad likote visai vieni su savo problemomis, ši knyga – jums. Tegul ji jums pasako, ką norėtumėte išgirsti.

Aš supratau, kad noriu ją parašyti, kai daugybė žmonių socialiniuose tinkluose prisipažino nesiskiriantys su mano ankstesne knyga Why Has Nobody Told Me This Before? („Kodėl niekas man to nepasakė anksčiau?“) ir atsiverčiantys ją, kai sunku. Nors jų žodžius priėmiau kaip komplimentą, negalėjau atsikratyti minties, kad mano sumanymas buvo visai kitoks. Knygą rašiau ne tuo tikslu. Aš aprašiau koncepcijas ir metodus, kurie turėjo padėti žmonėms dirbti su savo mentaline sveikata, apmąstyti sudėtingus momentus, kai jie jau praeityje. Ir nė viename knygos puslapyje nėra žodžių, kuriuos sakyčiau žmogui kaip tik tokiu metu, kai jis apimtas stiprių emocijų ir yra baisiai pažeidžiamas.

Prieš uraganą apsirūpinkite plaktuku ir vinimis – pasiruoškite tam, kas jūsų laukia. Nes jam įsisiautėjus paskutinis dalykas, kokį norėsite išgirsti: buvo galima ir geriau pasiruošti. Tokiais momentais mums visiems reikia žmogaus, kuris pažvelgtų į akis ir ištartų žodžius, būtinus kaip tik tą akimirką. Tie žodžiai: „Aš čia. Aš su tavimi, aš parodysiu, kaip rasti išeitį.“

Mano ankstesnė knyga, galima sakyti, yra plaktukas ir vinys. O ši – uragano chaose jums ištiesta ranka sakant: „Eime, aš žinau, kaip tau padėti.“

Skausmo ar sumaišties akimirkomis sunku rasti sau tin-

kamus žodžius. Ne todėl, kad su mumis kažkas ne taip, mes kol kas tik mokomės. Tad ši knyga skirta visiems – jūsų vaikams, išskridusiems iš lizdo, bičiuliams, gyvenantiems kažkur toli, artimiesiems, kuriems kartais nesugebame rasti tinkamų žodžių, ir mums patiems, ieškantiems išeities. Kaip skaitytoja ir gydytoja iš savo dvigubos patirties žinau, kad tamsiais laikais žodžiai gali nušviesti kelią, parodyti naują kryptį, kurios anksčiau nepastebėjote. Kol rašiau jums laiškus kiekvieno skyriaus pradžioje, vyliausi, kad pavyks įsiskverbti į jūsų mintis, suprasti, su kuo kovojate ir kokie žodžiai jums reikalingiausi. Tai neįveikiama užduotis. Aš niekada iki menkiausių detalių nenumatysiu to, su kuo jūs susiduriate. Viskas, ką turiu, – tai brangakmeniai, surankioti einant savuoju keliu, kuriuos dabar dėlioju jūsiškiame. Todėl ši mano knyga – tik švyturys. Jis neištrauks jūsų iš vandens, bet spinduliu parodys kelią ir padės žengti toliau, kai apniks abejonės. Naudokitės ja, kaip išmanote, bet naviguoti, kol pasieksite ramesnius vandenis, teks patiems.

Išbandymų akivaizdoje dedu į jus dideles viltis, nes esu tikra dėl dviejų dalykų. Pirma, jumyse glūdi potencialas, ir jis gerokai didesnis, nei turite startuodami. Antra, nesvarbu, nuo ko pradėsite, visi geresni dalykai prasideda nuo pastangų ir siekio mokytis. Visiems mums galioja ta pati tiesa – ko nežinome, to nežinome. Tad patikėkite mano žodžiais – jūs nė nenumanote, koks gėris jūsų laukia ateityje, kol ten neatsidūrėte.

Širdingai Julie Dr. Julie Smith

Psichologijos mokslų bakalaurė (su pagyrimu), klinikinės psichologijos daktarė, praktikuojanti psichologė

Sužinokite daugiau

Tiems, kurie norėtų daugiau sužinoti apie šioje knygoje aptariamas temas, mano YouTube kanale, instagrame ir kituose socialinės žiniasklaidos puslapiuose yra vaizdo įrašų, pagrįstų daugeliu čia aptariamų idėjų ir temų.

Find out more

For anyone who would like to learn more about the subjects in this book, my YouTube channel, Instagram and other social media pages contain videos based on many of the ideas and themes covered here.

@DrJulie

@drjulie

@DrJulieSmith

1 Kai jums sunku būti su kitais

Kai lygindamiesi su kitais jaučiatės pralaimėję

„Nėra garbinga jaustis pranašesniam už draugus; iš tikrųjų garbinga – pranokti save.“

ERNEST HEMINGWAY

Mano laiškas jums

Jeigu lyginate save su kitais, be to, ne savo naudai, jūs patenkate į vieną iš dviejų padėčių. Arba jūs pajuntate įkvėpimo, energijos ir motyvacijos antplūdį išmokti to paties, arba netenkate vilties ir motyvacijos. Jeigu išgyvenate antrąjį variantą, problema – ne jūs ir ne jūsų trūkumai, o jūsų palyginimai. Jeigu turite destruktyvių įsitikinimų, kad nesate pakankamai geri, tuomet nesirinksite palyginimų, kurie padėtų tobulėti. Rinksitės tuos, kurie patvirtins giluminį įsitikinimą, kad ir koks jis būtų destruktyvus. Jūs matysite tik savo silpnybes ir

kitų stipriąsias puses, tarsi tai – tas pats žaidimo lygmuo. Jūs nematysite visumos, realaus žmogaus su visomis jo gyvenimo pusėmis, kurių jis prikišamai nedemonstruoja. Net jeigu įžvelgiate jo trūkumus, veikiausiai jų nepaisote. Mintyse užkeliate žmogų ant tokio aukšto pjedestalo, kad vienintelis būdas iškilti iki jo patiems – nuversti jį ir tapti tokiems, kokiais niekada nenorėjote tapti.

Jeigu lyginate save su draugais ar artimaisiais, tai neišvengiamai paveikia jūsų santykius. Lyginimasis su kitais trukdo suartėti, nes numano, kad jų sėkmė reiškia jūsų nesėkmę.

Galima sakyti, kad tai tiesus kelias į nuoskaudą ir apmaudą. Kuo labiau atsiribojate nuo žmonių, tuo labiau skatinate amžiną polinkį su kuo nors lygintis. Nukenksminti šį santykius griaunantį polinkį gali pastanga artimiau pažinti žmones. Juo geriau ką nors pažįstate, juo mažiau darote klaidingų ir paviršutiniškų išvadų. Užsimezgusi draugystė padeda pripažinti bendražmogišką patirtį ir suprasti, kad esate komanda, palaikanti vienas kito sumanymus. Tuomet pradedate džiaugtis kito žmogaus pergalėmis ir nuoširdžiai užjausti dėl nesėkmių. Pažinę kitą suvoksite, koks jis kardinaliai skirtingas, todėl visai netinkamas būti etalonu, kai vertinate save.

Dauguma pasakys, kad lengviau nebūna: tiesiog nustokit lyginti save su aplinkiniais. Bet vos pabandę ir patyrę nesėkmę greit suprasite, kad tai iš tikrųjų nėra paprasta. Polinkis lygintis su kitais mums yra įgimtas, jis ir naudingas, ir pavojingas. Teisingai naudojant ši savybė padės nukreipti save tinkama kryptimi, įkvėps ir pastūmės peržengti galimybių ribas. Bet pasukę neteisinga keliu, patirsite pragaištingą ir ilgalaikę žalą.

Jeigu lyginate save su kitais, ir ne savo naudai, tai ne visada blogai. Nesakau, kad mes visai neturime lygintis. Jeigu

konstruktyvus lyginimasis skatina žengti pirmyn ir suteikia pasitikėjimo tapti geresniais, vadinasi, jo užduotis atlikta. Jeigu jis sukelia pavydą, nuoskaudą, kartėlį ir savigarbos praradimą, vadinasi, viską darote neteisingai – jūs nukreipėte pastangas ir dėmesį ne į tą pusę, už tai gali tekti brangiai sumokėti. Štai kodėl svarbu suprasti, kaip panaudoti lyginimąsi savo naudai ir atpažinti, kai jis tampa destruktyvus.

REALAUS LAIKO ĮRANKIAI

Su šiais įrankiais mes pažengsime daug toliau, nei siūlo įprastas metodas „Liaukitės lygintis su kitais“. Žmogaus siekis suvokti savo vietą pasaulyje dairantis į kitus toks pat natūralus kaip kvėpavimas. Todėl patarimas liautis lygintis su kitais geriausiu atveju tik trumpam sušildys širdį. Lengvai įžiebta pozityvo kibirkštis užges, vos tik atidarysite savo mėgstamo socialinio tinklo programėlę. Atsidūrę bendraamžių grupėje, jūs tuoj pat pajusite savo socialinį ir profesinį statusą. Pats lyginimosi aktas ne visada yra minčių rinkinys. Jūsų smegenys dirba kur kas greičiau, padėdamos suprasti, kaip elgtis situacijoje, į kurią patekote. Podraug nebūtina įsisukti į ydingą ratą, į kurį jus įstumia socialinis lyginimasis. Pasinaudodami įrankiais, su kuriais netrukus supažindinsiu, jūs išmoksite pastebėti žalingą palyginimą ir sąmoningai persiorientuoti prie to, kuris iš tikrųjų padės.

KODĖL LYGINIMASIS MUS ŽLUGDO

Socialiniai tinklai

Sunku įvertinti save su niekuo nesilyginant, nes mes negyvename izoliuotai. Mes gyvename bendruomenėse, kuriose egzistuoja normos ir lūkesčiai vienų kitiems. Taip mes išvengiame pažeminimo, atstūmimo ir socialinio statuso praradimo, o visa tai galėtų nutikti, jeigu be atodairos nepaisytume kitų. Mes visą gyvenimą lyginamės su kitais, kad nustatytume, ar mūsų indėlis į kuriamus socialinius santykius pakankamas, ar elgesys priimtinas, nustatome, į ką norime lygiuotis, o į ką nenorime. Jeigu norite sulaukti sėkmės, labai svarbu, kaip jus vertina bendruomenė. Taigi gebėjimas palyginti save su kitais ne visuomet yra jūsų priešas. Tai labai svarbus gyvenimo įgūdis, be kurio būtų kur kas sunkiau.

Vertinant save naudinga pasižvalgyti į aplinkinius, bet socialiniuose tinkluose nėra tikrosios jūsų bendruomenės.

Tiesą sakant, ten išvis maža ko nors tikro. Tai kruopščiai apdorotų ir skaitmeniškai pakeistų paveiksliukų rinkinys, kurį žmogus arba kompanija nori jums parodyti. Vos per kelias minutes, per kurias atsiduosite baisiai neteisingiems ir visiškai nepagrįstiems palyginimams, algoritmas tiksliai nustatys, kas prikaustė jūsų dėmesį, ir ant jūsų užgrius nesibaigiantis srautas turinio, nuo kurio ims pykinti. Lyginimasis su tikrais žmonėmis skatina gyventi su ugnele, o čia jūs pakliūvate į kenksmingus, gyvenimą nuodijančių palyginimų spąstus. Galiausiai jūs nusiviliate savimi ir bedžiaugsmiu gyvenimu.

Socialinių tinklų toksiškumas pragaištingas. Jis arba nukreipiamas į save savigraužos ir depresijos forma, arba į kitus – jūs tikslingai žeminate tuos, kurie jums kelia apmaudą ir nuoskaudą. Ilgai naršyti nereikės – komentaruose tuoj aptiksite ordas klaviatūros karių, kurie išlieja savo pagiežą ant kito žmogaus, godžiai pastebi jo trūkumus, puola kaip hiena sužeistą žvėrį ir stengiasi suklaidinti kitus nukreipdami dėmesį nuo tų, kas išdrįso geriau už juos susitvarkyti gyvenimą.

Noras nuvertinti žmogų internete kyla dažniau, nei sau prisipažįstame. Kai apima toks noras arba kai pajuntame staigų nepasitenkinimą savo gyvenimu, metas atsijungti nuo socialinių tinklų ir praleisti daugiau laiko su tikrais žmonėmis.

Lyginimasis su artimaisiais

Pavojingiausia lygintis su tais, kurie jums yra svarbiausi pasaulyje: būtent tokiuose santykiuose išties yra ką prarasti. Jeigu pasirenkate lygintis su broliais ir seserimis, tėvais ar draugais, šie santykiai palengva, bet neabejotinai ims trūnyti iš vidaus.

Kai artimų žmonių pasiekimai kelia grėsmę jūsų savivertei arba statusui, tarsi metastazės išsisėję pavydas ir apmaudas padaro nepataisomą žalą santykiams, kurie jūsų gyvenime atlieka labai svarbų vaidmenį. Neįmanoma jaustis komandos dalimi, jeigu jūs nustatote taisykles, pagal kurias tėra vienas laimėtojas.

Alainas de Bottonas sakė: „Sunkiausia pakęsti artimų draugų sėkmę.“ Nespėję mirktelėti pavirsite iš žmogaus,

kuris visada džiaugėsi draugų sėkme, į žmogų, kuriam būti

šalia jų nepakeliama kankynė. Nesvarbu, ar vengiate jų, pašalinate iš bendraminčių grupės, ar pats nusišalinate –pasekmės apverktinos visiems. Štai kur nuveda neapdairūs

ir nekonstruktyvūs palyginimai.

Šalindamasis draugo, iš tikrųjų jūs slapstotės nuo jausmų, kuriuos sukelia jo sėkmė. Pasistenkite, užuot žeminęs

draugą ar išvis jo vengęs, pažvelgti į šiuos jausmus smalsiai ir suinteresuotai, tuomet atsiras šansas iš naujo įvertinti situaciją ir išgelbėti santykius. Nuoširdžiai džiaugtis draugų pasiekimais įmanoma. Tačiau jeigu jūsų savivertė priklausoma nuo pranašumo prieš draugus ir šeimą jausmo, reiktų sunerimti. Ne atstumti juos, o pergalvoti savo gyvenimą. Jeigu jūs aiškiai suvokiate savo vertybes ir jų laikotės, paviršutiniški sėkmių arba nesėkmių požymiai neišmuš jūsų iš vėžių.

Jeigu draugas staiga pakyla karjeros laiptais arba laimi susikovęs su savo vidiniais demonais, o jums, tikėtina, tai nemalonu, nesistenkite slopinti šių emocijų, verčiau įsiklausykite į save, išanalizuokite, ką jos byloja apie jus. Kartais tai tik trumpalaikės emocijos – jos atslūgsta, o jūs vėl mėgaujatės gyvenimu. Kartais jos paskatina teigiamus pokyčius. Bet kad taip nutiktų, palyginimas turi būti konstruktyvus. Pasidalinsiu keliomis idėjomis, kaip tai pasiekti.

KAIP PALYGINIMĄ

PADARYTI KONSTRUKTYVŲ

Paverskite pavydą įkvėpimu

Išmaniai panaudodami palyginimą, jo jėgą galime nukreipti savo labui, paveikti savijautą ir elgesį. Tarkim, užsiimate mėgstama sporto šaka ir tiksliai žinote, koks jūsų trūkumas. Tokiame scenarijuje lyginimasis su žaidėju, kuriam pavyko įveikti šį trūkumą, leidžia iš jo pasimokyti ir pagerinti savo paties įgūdžius. Bet kad tai įvyktų, jūsų palyginimui būtini trys dėmenys:

1. Aiškiai nustatykite, ko pavydite. Tai turi būti labai konkretu, nelyginkite savęs su kažkuo apibendrintai. Jūs nenorite tapti kitu žmogumi – tiesiog jis turi tai, ko jūs irgi norėtumėte.

2. Sutelkite mintis į augimą ir vystymąsi. Tai reiškia, kad jūs pats darote įtaką savo gyvenimui ir galite išmokti beveik visko, jeigu pasistengsite. Toks nusiteikimas padės jums imtis veiksmų ir siekti tikslų; tai skiriasi nuo sustabarėjusio mąstymo, kuris suponuoja, kad gabumai yra nekintami, tiesiog kai kuriems žmonėms sekasi. Tokia mąstysena nuves prie destruktyvių palyginimų, kartėlio ir nutrūkusių santykių.

3. Jūsų savivertė neginčijama. Ji niekada neturi būti statoma ant kortos. Tai svarbiausia sąlyga. Jeigu jūsų savivertė priklauso nuo kitų, tai ir yra tas šaukštas deguto, kuris sugadina medaus statinę. Pavydą paversti įkvėpimu nėra sudėtinga, jeigu savivertė nepriklauso nuo kitų sėkmės. Kiekvienas iš mūsų gali susidurti su žmogumi, ku-

riam kas nors sekasi geriau. Tačiau tai nieko nepasako apie jus kaip žmogų. Kai neabejojate savo privalumais, jūs pasinaudojate palyginimu savo naudai. O kai net menka užuomina, jog nesate geriausias, įtikina, kad esate nieko vertas ir pasmerktas nesėkmei, darbas su savimi tampa neįmanomas. Perspektyva susidurti su savo netobulumu jaučiama kaip grėsmė ir skaudina. Daug ką galima pakeisti, tačiau savigarba yra konstanta. Nepainiokite jos su pasitenkinimu savimi. Sveika savivertė reiškia, kad jūs niekam neturite pretenzijų. Polinkis galvoti, kad visata kitus apdovanojo sėkme, todėl ir jums ją skolinga, nes jūs to verti, greičiausiai sukels nusivylimą ir nuoskaudą, nei paskatins siekti tikslo.

Kad palyginimas būtų konstruktyvus ir nevirstų savikritika, svarbu klausti savęs:

Ͳ Ko konkrečiai aš pavydžiu?

Ͳ Kokių specifinių gebėjimų, kuriuos norėčiau įvaldyti, turi šis žmogus?

Ͳ Kaip tie įgūdžiai padės pasiekti mano tikslus?

Ͳ Kokiu būdu jie juos įvaldė?

Ͳ Ar mėgdžiodamas jų veiksmus priartėsiu prie savo tikslų?

Šis procesas pavydą paverčia įkvėpimu, o ne saviplakos priemone. Palyginimas tampa svarbia mokymosi proceso dalimi.

•

ATIDŽIAI RINKITĖS OBJEKTĄ

Naudingiausia lyginti save su žmonėmis, kurių meistriškumo lygis jūsų pasirinktoje srityje panašus, nes tai įkvepia, o ne su žmonėmis, kurie gerokai skiriasi. Tai dar viena priežastis nesiorientuoti į socialinius tinklus. Net kai turinys realus, retai pamatysite jį sukūrusius žmones, kaip ir jų darbo eigą. Algoritmas rodo kraštutinumus – jūs lyginate save su geriausiais iš geriausių, pažengusiais kur kas toliau nei jūs.

Net jeigu tokie kraštutinumai kurį laiką įkvepia ir intriguoja, ateityje jie labiau sukelia nepasitikėjimo savimi ir prislėgtumo jausmą, nei motyvuoja. Be to, jie gali tapti dirva sąmoningam neveiklumui. Susitelkę į kraštutinumus, mes verčiau nieko nedarom, kad išvengtume diskomforto, sukeliamo nesėkmingų bandymų tapti geriausiais.

Pastebėję, kad lyginatės su sėkmingiausiais, jaučiatės nusivylę ir prislėgti, tvirtai nuspręskite semtis įkvėpimo iš tų, kurie jus pralenkę tik keliais žingsniais. Toks pasirinkimas jus motyvuos toliau įkvėptai dirbti ir tobulėti.

NUO APMAUDO IKI DĖKINGUMO

Davę vaikui saldainį pamatysite, kaip nušvis jo veidukas. Duokite kitam vaikui du saldainius, ir pirmasis iškart nusivils tuo, kas prieš akimirką jį nudžiugino. Susitelkę į tai, ką turi kiti, bet neturime patys, kenčiame nuo gilaus nepasitenkinimo gyvenimu, kuriuo galėtume mėgautis. Jau

ne taip svarbu, kiek turime patys, svarbu, kad kažkas turi daugiau. Normalu norėti sau geresnio, bet jei tai kyla iš apmaudo, niekada neužteks to, ką pelnysite ar kiek sukaupsite. Jūs nepasieksite tikslo. Jūsų gyvenimas virs žaidimu, kuriame nuolat keičiamos taisyklės ir orientyrai.

Nuoskauda – ne atspindys to, ką pasaulis jums skolingas. Tai ženklas, ties kuo reiktų padirbėti. Apsižvalgę pamatysite žmonių, kurie turi viską ir net daugiau, bet jų gyvenimas kupinas kartėlio ir nuoskaudų. Štai kas atsitinka, kai naudojame netinkamus palyginimus: griežiame apmaudą, kad žaidžiant mums neatiteko priešininko kortos.

Tad įsiklausykite į nuoskaudą. Gal ji sako, kad atėjo metas susiimti ir pasistengti dėl savęs. Arba treniruoti dėkingumo jausmą, susitelkus į tai, kas tikrai naudinga.

Dėkingumo ugdymas dažnai nurašomas kaip per paprastas ir nereikšmingas. Jeigu būtų taip paprasta, kaip atrodo, aplink mus tvyrotų mažiau apmaudo ir kartėlio. Todėl mokykitės būti dėkingi ir kasdien rodykite savo dėkingumą. Raskite bent dvi minutes pagalvoti apie tai, už ką jaučiatės dėkingi – tai pakeis jūsų gyvenimą ir pataisys žalą, kurią paliko netinkami palyginimai.

Kodėl nuoširdžiai nepadėkojus visatai už tai, kad savo akimis matote nuostabius pasiekimus, kad gyvenate tokiu metu, kai galite laisvai pasirinkti, ką tobulinti, tereikia panorėti. Sąmoningai dėkokite už galimybes ir džiaugsmą, kurį patyrėte proceso metu. Taip išnyks poreikis iš pradžių prilygti idealui, o jau paskui džiaugtis gyvenimu. Mes lyginamės su tais žmonėmis, kurie pažengė kur kas toliau, matuojame savo sėkmę pagal tai, kaip mums sekasi juos prisivyti – bet tai prasta strategija. Pasitenkinimas gyveni-

mu, nuolat nukeliamas į ateitį, tampa iliuzinis. Jis amžinai

šmėkšo kažkur toli horizonte.

Mokantis dėkingumo naudinga palyginti savo situaciją su kitų žmonių. Net sunkiausiais momentais yra už ką

būti dėkingiems, tik sunku tai pastebėti. Padeda atvirkštinis palyginimas – su tais, kurių padėtis daug prastesnė: pakeitę požiūrio kampą imame kitaip vertinti save (nebent tai panaudojate dar labiau sumenkinti savo problemoms. Jeigu kam nors dar blogiau negu jums, tuomet neatsiranda motyvacija padėti sau).

ATKURKITE RYŠĮ

SU SAVO VERTYBĖMIS

Įstrigę tarp destruktyvių palyginimų, jūs prarandate ryšį su tuo, kas jums svarbiausia. Vadinasi, pasirinkote ne tą savivertės matą.

Aplinkinis pasaulis stengiasi mums parduoti fantaziją: jausimės tvirtai tik tada, kai turėsime daugiau daiktų, didžiulį turtą, šlovę ir plastikos chirurgo suformuotą išvaizdą. Tai provokuoja tik dar daugiau negatyvių palyginimų, nes vienintelis būdas suprasti, ar gyvenate ne prasčiau už kitus, – juos stebėti ir ieškoti skirtumų. Savo vertybėmis palaikę rinkodaros triukus, rizikuojame sulaukti depresijos, nerimo, priklausomybių, narcisizmo ir taip toliau. Nelaukite, kol kas nors papasakos, kas jums svarbu. Skirkite dėmesį tam, kas suteiks jūsų gyvenimui daugiau prasmės.

Pratimus, kurie jums padės šiuo atveju, nukėliau į Priedą (žr. 283 p.) iš dalies todėl, kad jie siejasi su visomis gyve -

nimo problemomis. Jeigu dar prieš atidžiau įsižiūrėdami į

kitus jūs žinote, kuo norite tapti, vadinasi, laikote vairalazdę, kuria savo gyvenimo laivą pasuksite reikiama linkme.

NAUDINGIAUSIAS PALYGINIMAS

Geriausia lygintis su pačiu savimi. Pagalvokite, ką šiandien padarėte bent truputį geriau nei vakar? Taip stebėsite savo pažangą. Tik nesustokite. Toliau lyginkite save dabartinį su tuo, koks norite būti rytoj, kitą mėnesį ar po metų. Ką darote šiandien, kad priartėtumėte prie savo tikslo? Kokius dar žingsnius reikėtų žengti?

Jeigu išmokote pastebėti destruktyvius palyginimus ir sąmoningai nukreipti dėmesį į tuos, kurie padeda siekti tikslų, tik pagalvokite, kokią pažangą padarysite per metus. Pagalvokite, kaip vertinsite save ir savo gyvenimą. Šis kelias – vienintelis.

Yra aiškus skirtumas tarp „nepakankamai geras“ ir „nepakankamai pasiruošęs“. Nesėkmė – tai patirtis, o ne būdo bruožas.

JULIE SMITH (Džuli Smit, g. 1984) – klinikinės psichologijos daktarė, daugiau nei dešimtmetį konsultuojanti pacientus. Tarptautiniu mastu ji išgarsėjo 2019 m., TikTok ir Instagram platformose ėmusi skelbti trumpus, informatyvius vaizdo įrašus apie psichikos sveikatą. Taip kokybiški, mokslu grįsti psichologiniai patarimai pasiekė milijonus žmonių visame pasaulyje. Pirmoji jos knyga „Kodėl niekas man to nepasakė anksčiau?“ (2022) tapo viena iš 50 perkamiausių knygų per pastaruosius 50 metų.

Naujausioje, itin lauktoje knygoje „Padės, kai...“ dr. J. Smith atskleidžia, kaip tvarkytis su įvairiais psichologiniais iššūkiais ir nepalūžti sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Atsiverskite šią knygą, jei jaučiate, kad:

• sunku būti savimi, nes esate vieniši, nesusikalbate su savo vidiniu kritiku ar stokojate drąsos

• sunku būti su kitais, nes nuolat lyginatės, bijote būti išduoti ar nesuprasti, o gal mylite be atsako

• liūdite dėl praeities, negalėdami išmesti iš galvos skausmingų prisiminimų ir atleisti sau ar artimiems žmonėms už padarytas klaidas

• nerimaujate dėl ateities, ieškodami savo kelio ar priversti priimti nelengvą sprendimą

Dr. J. Smith dalijasi mokslu patvirtintais būdais, kaip reguliuoti savo emocijas, kad tinkamai reaguotume į keblias situacijas. Tai svarbi knyga, kuri paskatins rūpintis savo psichikos sveikata ir be baimės įveikti netikėtus gyvenimo posūkius.

Be galo žaviuosi Julie Smith gebėjimu lengvai, paprastai ir aiškiai perteikti sudėtingas idėjas. – Jay Shetty

Ši knyga – tikra aukso kasykla. – Stylist

Psichikos sveikatos biblija suaugusiesiems ir paaugliams. – YOU Magazine