Šiurpiojo šešėlio byla

Č I A Y R A

VA I D U O K L I U̧ BIURAS

ELSA

KALIS

SENELIS

NIKODEM AS

ŠIOJE KNYGOJE SUSIPAŽINSI IR SU:

FRANSU FRANSONU

ŪKVEDŽIU

ALFONSU

SINDE

BIRGITA BELMAN

KALĖJIMO DIREKTORE

DENISE

1 AR GALITE MAN PADĖTI? – EI! AR KAS NORS YRA NAMUOSE? Turite

man

padėti! Prašau! – šaukia vyras. Jis užkimęs ir išsigandęs. Pasigirsta stiprus beldimas į duris.

Elsa ir Kalis pakelia akis. Jie visą dieną praleido Vaiduoklių biure tvarkydamiesi.

Jų būstinė yra vienintelio Geltonosios pilies bokšto viršutiniame aukšte. Lauke šalta ir darganota. Ruduo, pilies parke pilna geltonų ir raudonų lapų. Labiau už viską norisi sėdėti namie, gerti kakavą ir valgyti bandeles.

Tvarkydamiesi Elsa ir Kalis tai ir darė.

Vėl beldimas į pilies duris.

11

Elsa dirsteli pro langą.

Apačioje prie durų stovi vyras su tamsiu paltu ir žaliu kostiumu, ant galvos užsidėjęs juodą skrybėlę. Vyras atrodo labai nusiminęs. Jis sušunka dar kartą: – Ar nieko nėra namuose? Ar niekas negali man padėti?

Elsa ir Kalis nuskuba žemyn bokšto laiptais.

Staiga suskamba garsi muzika.

Tai senelis Nikodemas. Jis groja senas Elvio ir grupės ABBA plokšteles.

– Seneli! – surinka Elsa. – Sumažink garsą!

Tačiau senelis, žinoma, negirdi. Elsa nubėga pati sumažinti garso. Senelį randa bibliotekoje.

Jis šoka ir skaito vienu metu.

– Labai atsiprašau, – sako Elsa ir išjungia muziką.

12

Vos tik muzika nutyla, juodu su Kaliu atrakina pilies duris. Jos sunkios ir atidaromos girgžda.

Vyras su tamsiu paltu nusiima skrybėlę. Jis kiaurai peršlapęs nuo lietaus.

– Laba diena. Mano vardas Fransas Fransonas.

Norėčiau pakalbėti su kuo nors iš Vaiduoklių biuro.

– Tada jūs atvykote ten, kur reikia, – sako Kalis. – Įeikite!