Lietuvių kalba: mokytojo knyga 3 klasei

LIETUVIŲ KALBA 3 KLASEI

TA

M

O

K

YT

OJ

O K N YGA

Vilma Dailidėnienė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė Nomeda Kasperavičienė

!

P I

16

Metodiniai patarimai

SKAITYMO STRATEGIJOS Skaitymo strategija – tai tam tikras skaitymo būdas arba būdų kompleksas, kurį sąmoningai taiko skaitytojas, norėdamas suprasti tekstą (J. Giasson). Mokinys, kuris taiko strategijas, yra aktyvus, nuolat keliantis klausimus, planuojantis savo mokymąsi, gebantis identifikuoti kylančias problemas ir rasti sprendimo būdus – lanksčiai pritaikyti reikiamas strategijas. Keičiasi ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų skaitymo įpročiai, nes vis dažniau skaitoma elektroninėje erdvėje, dažniausiai perskaitomi tik raktiniai žodžiai, pavadinimai arba pasitenkinama ištraukomis; vienu metu skaitomi keli tekstai. Nemažai skaitymo strategijų jau buvo pateikta II klasės vadovėlyje. III klasėje pateikiamos kitos strategijos, kurias mokiniai mokomi įvaldyti – tai skaitomo grožinio teksto vaizdų ir įvykių piešimas žodžiu, skaitymas su numatymu ir pasakojimo žvaigždė.

Skaitydami negrožinius tekstus mokiniai mokosi rasti faktus, juos pasitikrinti keliuose šaltiniuose; atpažinti nuomonę ir pagrįsti, kuo ji skiriasi nuo fakto.

Toliau supažindinant vaikus su tema ir patariant, kaip reikėtų skaityti, kad tekstas būtų suprastas, svarbu plėtoti skaitymo strategijų taikymą dar prieš skaitymą: • Paraginti peržvelgti į akis krintančią informaciją (iliustracijas, grafinę formą ir kt.).

• Perskaityti pavadinimą ir numatyti, apie ką gali būti tekstas.

• Išsikelti hipotezes ir numatyti būdus, kuriais galima jas patikrinti.

• Prisiminti tam tikras su teksto turiniu susijusias jau turimas žinias.

Taip pat taikyti strategijas skaitant tekstą: • Įsivaizduoti („matyti vaizdus“, kurti vaizdinius žodžiu).

• Nuolat apmąstyti, ar suprantama prasmė.

• Jeigu reikia, skaityti dar kartą.

• Rasti reikšmingus žodžius, mintis (jas užsirašyti, pabraukti, pasižymėti).

• Suformuluoti klausimus iš teksto turinio ir juos užduoti klasės draugams.

• Pasitikslinti naujų ar neaiškių žodžių reikšmę (klausiant, žodynuose, žinynuose).

• Fiksuoti savo nuomonę, įspūdžius apie teksto turinį (+; –; ?).

• Susieti teksto turinį su iliustracijomis.

Po teksto skaitymo reikėtų aptarti, diskutuoti, analizuoti tekstą pagal pasirinktą skaitymo strategiją, kuri buvo taikyta skaitant. Refleksija ir apmąstymas gali būti fiksuojami įvairiai, vadovėlyje dažniausiai pateiktos užduotys, kurios įtvirtinamos užrašų sąsiuvinyje.

KAIP IMAMAS INTERVIU? Pateikiame gerų ir sumanių skaitytojų iliustracijas.

Vadovėlio pradžioje prisimenama II klasėje taikyta skaitymo strategija, kai mokiniai raginami prieš teksto skaitymą išanalizuoti iliustraciją ir pavadinimą bei numatyti, apie ką bus tekstas.

KOKIĄ ISTORIJĄ GALI PAPASAKOTI PAPRASTAS AKMENUKAS? Prisimink antroje klasėje žaistą žaidimą „Skaitau, tyrinėju ir atrandu“. Kaip jis žaidžiamas?

Perskaityk teksto pavadinimą, apžiūrėk paveikslėlį. Kaip manai, apie ką šis tekstas? Perskaityk jį ir įsitikink, ar tavo spėjimas teisingas.

Aidas Jurašius

Paprastas akmenukas Buvo kartą paprastas akmenukas. Labai paprastas. Tokių turbūt pasaulyje milijardai. Neišsiskyrė iš kitų nei spalva, nei forma – akmenukas ir tiek. Praeitum ir nepastebėtum.

Ir štai tas akmenukas labai graužėsi dėl savo paprastumo.

Na kam jis toks reikalingas? Kam toks atsirado? Būna, pavyzdžiui, akmenukų, panašių į kokį nors daiktą, akmenukų su dėmelėmis, skylutėm, akmenukų su keisčiausiais ornamentais.

O jis? Į ką jis panašus? Į paprastą akmenuką.

Sunku gyventi, kai esi paprastas, o aplink tiek daug ypatingų. Be to, kiekvienas jų ypatingas savaip, o štai paprasti – visi paprasti vienodai. Liūdnas reikalas. Ypač jei turi polėkį, o šis akmenukas jį tikrai turėjo. Gerai nežinau, ką tai reiškia, bet taip jau buvo.

Koks akmenukas pristatomas?

Taigi susiruošė akmenukas kelionėn. Prie jūros, žinoma.

Prie jūros viskas kitaip. Ten beveik akmenukų rojus. Mat jūra juos glosto, gludina, puošia, užtat taip sunku Dvikojams vaikščioti pajūriu – juk toks grožis guli, tik lenkis ir rink! „Tad, – tarė sau tas paprastas akmenukas, – paprašysiu jūros, kad ir mane padarytų ypatingą. Argi sunku jai?“ Ir išriedėjo.

Kur susiruošė akmenukas?

Kodėl nusprendė ten keliauti?

Geri skaitytojai

Apie ką jis galvojo?

Kiek laiko akmenukas keliavo? Kodėl tiek truko jo kelionė?

Riedėjo ilgai, mat buvo mažas. Bepigu kokiam Puntukui būtų nukeliauti prie jūros. O štai mažas užtrunka. Keliavo dieną, savaitę, metus, gal net šimtą metų – žodžiu, ilgai. Taip vartėsi kūliais, kad jei būtų turėjęs galvą, ji tikrai būtų apsisukusi.

20

20 pav. Pavyzdys, kai prieš skaitymą kviečiama analizuoti teksto pavadinimą ir paveikslėlį

Visgi ir akmenukų jėgos ne begalinės. Kuomet jūra jau buvo visai čia pat, kai jau akmenukas pririedėjo jos link vedantį iš lentų sukaltą takelį, kai jau vėjas aplink žarstė smėlį, kai jau pakvipo pušys, žodžiu, visai visai arti jūros, paprastas akmenukas pavargo. Kad ir kaip bandė dar bent keletą kartų persiversti – nė iš vietos. Nieko nebus, suprato, reikia atsipūsti. Juk toks kelias sukartas. Taigi įsitaisė patogiame šiltame smėlyje ir ėmė ilsėtis.

Sumanūs skaitytojai

Laba diena! Taip, sutinku dėl pokalbio įrašo. Aš esu Jonas, mokausi...

sk

sk

ai

ty ti

KAIP IMAMAS INTERVIU?

ai m

is

m

as ny g

Įsivaizduoja įvykius, veikėjus.

as ka lb

is

m

go ny

ia

pi

ik

mėg klau

sta

kny

sinė ja

gas 18

Pateikiame pavyzdžių, kaip skaitymo strategijų taikymas yra išplėtotas vadovėlyje.

P. 9

Ką jis tada darė?

Perskaitę ir išanalizavę tekstą, mokiniai pratinami jį apibendrinti apibūdinant veikėjus.

Ypatingi akmenukai Su dėmelėmis.

Su keisčiausiais ornamentais.

Su skylutėmis.

Pasitikrina savo supratimą: klausia, ieško žodynuose, žinynuose.

19 pav. Savybės, kuriomis pasižymi geri ir sumanūs skaitytojai 18

Paprasti akmenukai Neišsiskiria iš kitų spalva.

Suvokia autoriaus tikslus, pagrindinę idėją, randa tai patvirtinančių detalių.

Galvoja apie teksto visumą ir susidaro savo nuomonę.

Kas nutiko akmenukui visai arti jūros?

• Kurie apibūdinimai, anot paprasto akmenuko, tinka paprastiems akmenukams, o kurie – ypatingiems, nepaprastiems? Rask ir perskaityk.

Sieja tekstą su tuo, ką jau žino.

ek

i

m da

da lij as

ik

ty ai

sk

as lij da as nyg k o saug oja izdu a v i įs

Iš pavadinimo, iliustracijų ir kt. bando numatyti, apie ką tekstas.

Laba diena! Taip, sutinku dėl pokalbio įrašo. Aš esu Jonas, mokausi...

ny go

n

ja lvo

ie sd

Laba diena! Aš esu Eglė.

Pirmiausia noriu paprašyti sutikimo šį pokalbį įrašyti diktofonu, nes...

ge r

ga

ka

ok

to

a

ai

Trečiokai aiškinosi, kuo interviu skiriasi nuo paprasto pokalbio. Pasižiūrėk vaizdo įrašus ir išsiaiškink, kur vaikai tiesiog kalbasi, o kur vyksta interviu.

Kad lengviau būtų suprasti tekstą, teksto supratimo klausimai pateikiami šalia teksto dalies, kur galima rasti atsakymus.

Kaip akmenukas jautėsi?

Trečiokai aiškinosi, kuo interviu skiriasi nuo paprasto pokalbio. Pasižiūrėk vaizdo įrašus ir išsiaiškink, kur vaikai tiesiog kalbasi, o kur vyksta interviu.

Laba diena! Aš esu Eglė.

Pirmiausia noriu paprašyti sutikimo šį pokalbį įrašyti diktofonu, nes...

17

Tokių pasaulyje milijardai.

Neišsiskiria iš kitų forma.

Panašūs į kokį nors daiktą.

Nepastebimi.

Šalia ženklo „Turtink savo kalbą“ pateikiamos kalbinės raiškos užduotys, kurias atlikdami mokiniai aiškinasi rečiau vartojamų ar perkeltinės reikšmės žodžių, posakių prasmę, reikšmę.

• Kodėl paprastam akmenukui atrodė, kad prie jūros yra akmenukų rojus?

• Ką paprastas akmenukas vadina Dvikojais? Kodėl jiems sunku vaikščioti pajūriu?

• Antroje klasėje skaitei apie Puntuką. Kodėl paprastam akmenukui sunkiau nukeliauti prie jūros negu Puntukui? Kuo jis skiriasi nuo Puntuko?

• Iš ko paprastas akmenukas suprato, kad yra jau arti jūros?

• Pasakymas „turėti polėkį“ reiškia „turėti svajonę ir ryžto ją įgyvendinti“. Remdamasis tekstu įrodyk, kad paprastas akmenukas turėjo polėkį.

• Ką kuris pasakymas reiškia? Rask ir perskaityk.

Tyrinėti skatinanti užduotis ugdo mokinių teksto įvertinimo, argumentais grįstos minties raiškos gebėjimus.

bepigu

reikia atsipūsti

sukarti kelią

lengva, nesunku

nukeliauti kokio nors ilgio kelią

reikia pailsėti

Kaip manai, ar paprastas akmenukas tikrai buvo paprastas? Kodėl taip manai? Paaiškink.

Atsiversk 7 puslapį ir apmąstyk, kaip tau sekėsi mokytis per šią pamoką.

21

21 pav. Teksto supratimo užduotys, ugdančios trečiokų aukštesniojo lygio mąstymo gebėjimus

28

Metodiniai patarimai

29

RAŠYMO STRATEGIJOS KAIP IEŠKOTI INFORMACIJOS INTERNETO SVETAINĖJE? Arūnas mėgsta skaityti knygas ir kurti įvairias istorijas, todėl labai susidomėjo Ignės pasakojimu. Jis nutarė apie stovyklą sužinoti daugiau ir apsilankė šios stovyklos interneto svetainėje.

Pirmiausia vaikams užrašomas interneto svetainės adresas, kurį būtina suvesti į paieškos langelį, norint pakliūti į reikiamą tinklalapį.

Kaip berniukas tai darė?

www.dominykoatostogos.lt

Tada trečiokams paaiškinama, kokį veiksmą būtina atlikti, kad nesiblaškydamas pakliūtum į norimą tinklalapį arba kuo greičiau susirastum reikiamą informaciją.

1. Pirmiausia Arūnas paieškos langelyje surinko interneto svetainės adresą: www.dominykoatostogos.lt

2. Svetainės lange, kuris atsivėrė paspaudus svetainės adresą, Arūnas pamatė tris pakaitomis atsirandančias nuotraukas su užrašais: „Teatro stovykla“, „Kino stovykla“, „Pasakų stovykla“. Po kiekvienu užrašu buvo nuoroda: „Sužinok daugiau“. Ekrane atsiradus nuotraukai su užrašu „Pasakų stovykla“, Arūnas paspaudė nuorodą „Sužinok daugiau“.

Pasirinktos rašymo strategijos glaudžiai susijusios su III–IV klasių mokiniams keliamais rašymo tikslais. Jų yra labai įvairių: raštu paaiškinti, informuoti, papasakoti, aprašyti, pasveikinti, pakviesti ir t. t. Kiekvienas rašymo tikslas įgyvendinamas kuriant savitą, tam tikrą tekstą. Dėl šių priežasčių vaikai vadovėlyje mokomi kurti skirtingų žanrų tekstus. Rašydami tekstą pasirenka tinkamą raišką, kalbines priemones, atitinkančias teksto turinį, tikslą. Rašo tekstą vartodami įvairius sakinius, juos siedami, įtraukdami kontekstinių sinonimų. Laikydamiesi kalbos normų, rašo aiškiai, suprantamai ranka, mobiliųjų įrenginių klaviatūra. Stengiasi laikytis kalbos etiketo atsižvelgdami į adresatą. Rašo

12

3. Atverstame puslapyje berniukas rado svarbią informaciją apie pasakų stovyklą.

Prisimink vasarą perskaitytą įdomiausią knygą. Kuriam klasės draugui ar draugei apie ją norėtum papasakoti? Parašyk jam (jai) laišką.

Ties rašymo strategijos ženklu pateikti patarimai, kaip reikėtų rašyti laišką.

34 pav. Patarimų, kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje, pavyzdys (1)

Kaip rašome laišką?

1. Pirmiausia nurodome vietovės pavadinimą, datą.

2. Laišką pradedame kreipiniu – vardu ar kitu žodžiu kreipiamės į žmogų, kuriam rašome laišką.

3. Pasidomime tuo žmogumi, kuriam rašome.

4. Papasakojame apie save.

5. Mandagiai atsisveikiname, ko nors palinkime.

6. Parašome savo vardą.

Galiausiai vaikams pasakoma, kokią informaciją susirado berniukas, ką sužinojo, kuo ji jam buvo svarbi.

4. Arūnas sužinojo, kad vaikus į stovyklą sukvietė rašytojai Vytautas V. Landsbergis ir Tomas Dirgėla.

nesudėtingą tekstą, laikydamiesi III–IV klasės turinio apimtimi numatytų gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, kurių jau mokėsi. Rašydami pasakojimą naudojasi pasakojimo žvaigždės strategija, pasirenka rašymo situaciją iš kelių rekomenduojamų arba kuria savo; rašo tekstą pagal planą, kai yra suteikiama pagalba, gali naudotis užrašyta veiksmažodžių grandine, raktiniais žodžiais. Siekdami tobulinti kuriamą tekstą, dar kartą jį skaito, taiso pagal iš anksto susitartus kriterijus (pavyzdžiui, turinys, struktūra, rašyba).

Pateikiame kelis rašymo strategijos vadovėlyje plėtojimo pavyzdžius.

Nors laišką rašyti mokiniai jau mokėsi II klasėje, III klasėje šio gebėjimo ugdymas toliau plėtojamas ir įtvirtinamas.

Mokiniams rekomenduojama susirasti susirašinėjimo draugų ir vieni kitiems rašyti laiškus.

Laiškas, kaip ir sveikinimas, turi būti parašytas be klaidų, tvarkingai.

Ką vaizduoja ši schema?

Parašyk kreipinį.

Pasakų stovykla Gausybės populiarių, pripažintų bei apdovanotų vaikiškų knygų autorius, kino bei teatro režisierius, muzikantas Vytautas V. Landsbergis kartu su rašytoju Tomu Dirgėla jau ne pirmą vasarą kviečia jaunuosius literatūros mėgėjus ir kūrėjus (8–13 m.) į dvi kūrybines literatūrines pasakų stovyklas. <...>

Parašyk vietovės pavadinimą ir datą.

Pirmojoje pasakų stovykloje (birželio 10–15 d.) kursime siaubo pasakas.

Antrosios pasakų stovyklos (liepos 10–15 d.) tema – mitologija. <...> Stovyklautojai patys rašys istorijas, jas iliustruos ir šie tekstai bei iliustracijos pavirs tikrų tikriausia rankų darbo knyga. <...>

Kadangi tai negrožinis tekstas, mokinių dėmesys atkreipiamas į svarbias detales.

Praktinė užduotis, skatinanti mokinius pagal aprašytus veiksmus susirasti ir perskaityti informaciją interneto svetainėje.

5. Taip pat išsiaiškino, kada vyko stovyklos ir kokiomis temomis buvo kuriamos pasakos.

Kad mokinys galėtų įsivaizduoti, kaip lape taisyklingai plėtoti laiško turinį, jam pateikiama išsami schema, padedanti įsiminti, kokią informaciją, kurioje vietoje reikia parašyti.

Pasidomėk žmogumi, kuriam rašai.

Nusakytas negrožinio teksto – stovyklos aprašymo – rezultatas.

6. Sužinojo, kad vaikų sukurtos istorijos buvo iliustruotos ir įrištos.

Ką nors įdomaus papasakok apie perskaitytą knygą.

Atkreipiamas mokinių dėmesys, kad informacija internete nuolat keičiasi ir yra atnaujinama.

Įsidėmėk! Interneto svetainių informacija nuolat atnaujinama. Todėl vienoje ar kitoje svetainėje po kurio laiko galima rasti naujos informacijos.

• Atlik visus veiksmus, kuriuos atliko Arūnas. Pasidomėk, ar niekas šioje svetainėje nepasikeitė. Jeigu pasikeitė, tai kas?

• Kuri stovykla tave sudomino? Kaip apie ją ieškotum informacijos?

Ko nors palinkėk ir mandagiai atsisveikink.

Parašyk savo vardą.

Atsiversk 7 puslapį ir apmąstyk, kaip tau sekėsi mokytis per šią pamoką.

35 pav. Patarimų, kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje, pavyzdys (2)

13

34

36 pav. Gebėjimų, kaip rašyti laišką, ugdymo pavyzdys

54

Mokausi pasakoti ir atpasakoti tekstus

Vadovėlio turinio analizė. 1 dalis

VADOVĖLIO TURINIO ANALIZĖ

Skyrius. Mokausi matyti teksto vaizdus ir aprašyti, ką matau ir jaučiu (26 pamokos)

1 DALIS

2

Kodėl rudens namas ištuštėjo?

44–45

–

X

2

Ką galiu papasakoti apie rudenį?

46–47

20

X

2

Kaip aprašyti rudens vaizdus?

48–49

21–23

2

Kurie žodžiai yra giminiški? Kas yra žodžio šaknis?

50–51

24

2

Kaip kurti vaizdus žodžiu?

52–55

25–27

6–9

2

Kas padeda kurti vaizdingą tekstą?

56–59

28–29

10–12

2

Kas yra žodžio galūnė?

Kaip ji nustatoma?

60–61

30–31

Mokytojo pastebėjimai

2

Kokia buvo mano vasara?

2

2–3

Kaip aprašyti vasaros įspūdžius?

10–11

4

2

Kodėl naudinga rašyti įspėjamąjį diktantą?

62–63

32–33

1

Kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje?

12–13

–

2

Kodėl kėkštai vadinami miško sodintojais?

64–67

34–36

2

Ką skaičiau vasarą?

14–17

5–6

2

Kaip pateikti informaciją apie gyvūną?

68–69

37–38

2

Kaip imamas interviu?

18–19

7–8

2

70–73

–

2

Kokią istoriją gali papasakoti paprastas akmenukas?

Kaip rinkti informaciją apie gyvūną?

20–21

9

4

Ko išmokau?

74–77

2

Kaip klausytis kūrinio, kad geriau jį suprasčiau?

22–23

10–11

X

1

Kaip skaityti eilėraštį, kad jį suprasčiau?

24–25

–

X

2

Kodėl svarbu aiškiai suprasti ir tiksliai nusakyti veiksmus?

80–81

39

2

Kas yra dvibalsiai? Kaip juos atpažinti?

26–27

12–13

X

2

Kas yra priešdėlis? Kaip jis keičia žodžio reikšmę?

82–83

40

2

Kas yra mišrieji dvigarsiai? Kaip juos atpažinti?

28–29

14–15

X

2

84–87

41–43

2

Ar taisyklingai rašau žodžius su mišriaisiais dvigarsiais?

Kaip nuspėti vėlesnius skaitomo pasakojimo įvykius?

30–31

16–17

2

88–89

44–45

X

2

Ką galiu papasakoti laiške?

32–35

Įspėjamasis diktantas.

Kaip išmokti rašyti veiksmo žodžius su priešdėliais į-, už-, iš-?

2

Kaip skirstomi lietuvių kalbos garsai?

2

Kas yra priesaga? Kaip ji keičia žodžio reikšmę?

90–91

46–47

X

2

Kaip išsiaiškinti medžiagų panašumus ir skirtumus?

92–95

48

4

Ko išmokau?

36–37 38–41

X

X

8–9

X 2–5

– 18–19 X

X

Skyrius. Mokausi numatyti skaitomo pasakojimo įvykius (20 pamokų)

LAPKRITIS

RUGSĖJIS

Skyrius. Dalijuosi mintimis su kitais (28 pamokos)

SPALIS

Įrašai

Skaitinių p.

Užrašų sąs. p.

Tema

Vadovėlio p.

Pamokų skaičius

Laikotarpis

Vadovėlio komplekto turinys

13–16

17–19

X

55

122

Metodiniai patarimai

PASITIKRINAMŲJŲ DARBŲ VERTINIMO KRITERIJUS IR JŲ APRAŠYMĄ GALIMA RASTI WWW. SVIESA.LT.

PASITIKRINAMŲJŲ DARBŲ VERTINIMAS UžduoTaškai ties Nr.

UžduoTaškai ties Nr.

Skyrius: Dalijuosi mintimis su kitais

8.

1

9.

1

Taškas skiriamas, jei mokinys parašo, kad Iš pradžių lydeka buvo pikta, o paskui – atlyžo, nusišypsojo / tapo miela, maloni.

1

Taškas skiriamas, jei mokinys paaiškina, kodėl lydekos nuotaika pasikeitė.

Pavyzdžiui: Lydekai patiko sliekas.

Lydekai patiko, kad sliekas, nesiraitė, nedejavo, neprašė pasigailėti, visu kuo domėjosi.

1

Taškas skiriamas už tinkamai parinktą ir pabrauktą sakinį: – Visų ežero gyvūnų vardu apdovanoju tave už ištvermę, narsą ir draugišką būdą!

12.

1

Taškas skiriamas, jei mokinys parašo du dalykus, paaiškinančius, iš ko galima suprasti, kad sliekas buvo patenkintas apdovanojimu.

Sliekas, grįžęs namo, jį gerai nušveis žvyru.

Apdovanojimą padės pačioje garbingiausioje vietoje.

Jis širdingai padėkojo už apdovanojimą.

13.

1

Taškas skiriamas, jei mokinys nuspalvina pusę slieką apibūdinančių žodžių.

Keistas, mandagus, nuoširdus, drąsus, smalsus, kantrus.

Teksto supratimas (klausymas) Taškas skiriamas už teisingai iš eilės sunumeruotus įvykius paveikslėliuose.

1 3 2

4 6 5

1.

1

2.

1

Taškas skiriamas už teisingai pažymėtus pasakos veikėjus.

Meškeriotojas, jaunasis sliekas, geldelė, jauna žuvytė, kiti sliekai.

3.

1

Taškas skiriamas, jeigu mokinys nurodo vietą.

Ežere arba vandenyje.

4.

1

A

1

Taškas skiriamas už visus teisingai pažymėtus slieko veiksmus.

Svajojo apie nuotykius, nė necyptelėjo, neskubėjo slėptis.

5.

6.

1 Iš viso 6 taškai.

1.

2.

3.

4.

5.

10.

11.

D Teksto supratimas (skaitymas)

1

Taškas skiriamas už teisingai nuspalvintą vieną iš sakinių.

– Koks keistas sliekas! – stebėjosi jos. – Ar tik jis nebando mus privilioti prie kabliuko?

1

Taškas skiriamas, jei mokinys pažymi visus veikėjus, kurie susidomėjo slieko ir žuvyčių pokalbiu.

Geldelė, vėžys, karšis, vijūnas.

Taškas skiriamas už pažymėtus visus teisingus atsakymus.    

1

Apie lietų.

Apie tai, kad sliekus puola paukščiai.

Apie kurmius.

Ką veikė ir veikia slieko tėvai, tėvų tėvai ir proseneliai.

Kaip sliekai susiranda maisto.

Apie kabliukus.

1 1

B A

6.

1

Taškas skiriamas, jei mokinys tekste pabraukia du žodžių junginius, apibūdinančius lydeką: ilgas niūrus povandeninis laivas, milžiniška lydeka, neribota ežero valdovė ir plėšrūnė, ji buvo pikta kaip širšė.

7.

1

Taškas skiriamas, jei mokinys nurašo reikiamą sakinį: Staiga visi nuščiuvo ir baugščiai prasiskyrė. Arba Visi išgąstingai tylėjo, nedrįsdami nė prasižioti.

Atsakymai Taškas skiriamas, jei mokinys pasirenka NE ir remdamasis tekstu paaiškina, kodėl taip mano. Pavyzdžiui: Ne, nes jis neturi akių.

Ne, nes jis negali matyti.

Atsakymai

123

Iš viso 13 taškų.

Rašymas 1.

2

Po 0,25 taško skiriama už teisingai parašytus 4 žodžius.

2.

3

Po 1 tašką skiriama už kiekviename stulpelyje teisingai įrašytas raides ar dvibalsį, žymintį raidžių junginį. Suklydus žodžių stulpelyje daugiau negu du kartus taškas neskiriamas.

3.

2

Po 0,25 taško skiriama už tinkamai pažymėtą kiekvieną mišrųjį dvigarsį žymintį raidžių junginį.

4.

3

3 taškai, kai užduotis atlikta be klaidų.

2 taškai, kai mišrieji dvigarsiai ir dvibalsiai 10–13 žodžių pažymėti be klaidų.

1 taškas, kai mišrieji dvigarsiai ir dvibalsiai 7–9 žodžiuose pažymėti be klaidų.

5.

4

Po 0,5 taško skiriama už kiekvieną tinkamai išskirtą sakinį ir padėtą ženklą sakinio pabaigoje.

6

Po 0,5 taško skiriama už kiekvieną teisingai sudarytą ir parašytą sakinį (iš viso 4 taškai).

Papildomi 2 taškai skiriami, jeigu mokinys visus sakinius parašo be klaidų.

Papildomas 1 taškas skiriamas, jeigu mokinys padarė 1–3 atsitiktines klaidas arba vieną sisteminę klaidą.

6.

Iš viso 20 taškų.

5 priedas

6 priedas

Lankstinukas apie perskaitytą knygą

Vardas, pavardė Data

1. Popieriaus lapą sulankstyk. Pavyzdžiui:

Perskaitytos knygos pristatymo lapas Autorius Dailininkas Pavadinimas

Priešpriešinis

Trijų dalių vidinis

Dvigubas vidinis

5 dalių armonikėlė

Dvigubas priešpriešinis

Trijų dalių išorinis

4 dalių armonikėlė

Puslapių skaičius Leidykla Kur vyksta veiksmas?

Pagrindiniai veikėjai

Kuris veikėjas tau labiausiai patiko? Koks jis? Apibūdink.

Pagalvok, kokie veikėjo veiksmai, elgesys tai rodo.

Keturgubas vidinis

2. Lankstinuke užrašyk: • knygos autorių; • knygos pavadinimą; • knygos dailininką; • išvardyk pagrindinius veikėjus; • nurodyk veiksmo vietą ir laiką; • parašyk trumpą knygos turinį.

(veikėjas)

Su kuriuo veikėju norėtum susitikti? Kodėl? Ką veiktumėte?

3. Iliustruok ir papuošk lankstinuką. Įrašyk savo vardą ir pavardę.

144

145