Pratarmė Juodu, Ruta ir Gormas, nuo pat vaikystės vis kur nors netyčia susidurdavo, tačiau netapo pažįstami. Nelyginant du plūdurai, kurie stukteli vienas į kitą tarp pakrantės akmenų ir čia pat vėl nunešami kas sau srovių ir vėjo. Per pirmą susitikimą Rutai septyneri, o Gormui devyneri. Suerzintas vyresnių vaikėzų pašaipų, jis sviedžia akmenį į stulpą, idant įrodytų nesąs jos kavalierius. Atšokęs akmuo pataiko Rutai į kaktą. Randas lieka visam gyvenimui. Jie nepamiršta nei įvykio, nei vienas kito.