ASTEROIDAS
kosmosas ?
METEORŲ LIETUS
PALYDOVAS HABLOTELESKOPAS
VISATA
Kosmosas yra milžiniškas! Jis prasideda gerokai aukščiau nei Žemės paviršius – maždaug 100 kilometrų virš jo. Kosminėje erdvėje, be kita ko, rasime planetų, žvaigždžių, asteroidų ir kometų.
Visa , kas egzistuoja kosmose, v adi nama visata Ji susiformavo prieš
maždaug 13,8 milijardo metų.
Tave sudaro m ilijardai dalelyčių, ir visos jo s atsirado tada, kai ėmė f o r muotis visata.
Saulės sistema, tai yra vis o s pl a netos , o tarp jų ir Žemė , susiformavo prieš ma ž d a u g 4 ,5 milijardo metų.
Marsaeigis „Perseverance“
Kosminiszondas
„In S ight“
Nusileidi mo modul i s
Džeimso Vebo kosminis teleskopas
Visatą tiria ko s m oso agentūros, pasitelkdamos astron a u t us , zondus,nusileidimo kitoseplanetose m o d ulius ir teleskopus.
Viena iš ga r s i a u s i ų ko s moso agentūrų p a s a u l y j e y r a JAV nacionali nė a e r o n a u tikos ir kosmoso a d m i n i s t r a c ija , a rb a N A S A .
Dirbtinis palydovas „Cassini-Huygens“
Visatoje dar tiek da u g neatrastųdalykų . Mokslininkų idėj o s ir technologijos nuola t kinta .
Kosminius atst u m u s m o ks lininkai matuoja šviesmečiais – t a i y r a k e lias, kurį šviesa nukeliauja per vie n u s m e t u s Vienas šviesmetis yra lygus 9,5 t r i l i j o n o kilometrų!
„Remi a n t i s t u o, ką nus tatėme, v i s a t o s s k e r s m uo yra 93 m i l i j a r d a i š v iesmečių . “
didysis sprogimas
Seniai seniai visata tebuvo maža erdvė. Paskui ji ėmė tįsti ir plėstis, kad taptų kažkuo gerokai didesniu. Tai vadinama Didžiuoju Sprogimu.
1. Pradžioje bu v o n e d i d e lė erdvė,
pilna energijos i r m a ž u l y č ių dalelių.
Viskas joje buvo n e į t i k ė t i n ai karšta.
2 Prieš maždaug 13,
metų ši maža erdvė
Niekas nežin o,
3 V i s a ta ėmė plėstis, t a r y tum ją kas t e m p tų !
pradėjo vėsti .
grupes –
Tu o j a u p a t po Didžiojo S p rogimo
n a u j o s ios visatos temp e r a tūra
sie k ė 1 0 00 trilijonų °C – t ai yra
1 0 0 0 000 000 000 00 0 °C!
5 Ve i k i a m i jėgos, kurią vadiname trauka , a t o m a i būrėsi į spiečius. Taip atsirado pi r m o s i o s žvaigždės ir galaktikos.
1990 metai s r a k e t a į k o s m i n ę e rdvę išvedė
Hablo tel e s k o p ą . Š i s t e l e s k o p as padeda mokslini n k a m s i š s i a i š k i n t i , k as nutiko, k a i ė m ė fo r m u o t i s v i s a ta .
6 Žvaigžd ė m s g i m s tant, augant ir miršt a n t , v i s a t oje ėmė rastis ir dau gi a u d a l y kų, tokių kaip asteroid ai , p l a n e t o s ir kometos.
SAULĖS SISTEMA
Saulės sistemos centre yra Saulė, aplink ją sukasi aštuonios planetos bei tūkstančiai palydovų, asteroidų ir meteorų.
Saulės sistema susiformav
dujų debesų prieš daugiau nei ketu
čiausiai Saulės esanči
tai Merkurijus, Venera ,
Ma rsas Jos yra tvirtos ir dau gi
darytos iš uolienų.
Aplink planetą sukasi jos p a l y d o v a s Merkurijus ir Venera yra vienintelės palydov ų n
t u r i n čios planetos, tačiau Saulės sistemoje pal yd o
ų y r a daugiau nei 250 ir jų yra at ra n d a m a v is naujų. MER KURIJUS MAR SAS
emė y ra didžiausia uoli nga planeta.
Planetos kelias aplink Saulę vadinamas orbita. Planetų orbitos nėra visiškai apskritos – jų forma labiau primena kiaušinį ar ovalą.
Jupiteris,Saturnas
dujų milž i n ė m i s
dujų kamuoliai – t o k i o s p l a n e tos vadinamos
, Uranas i r N e p t ū n a s yra didžiuliai
Jupiteris i r S aturnas yra didžiausios
pla n e to s Saulės s is temoje .
JUPITERI S
ATURNAS
S N E PTŪNAS
Uran a s i r N e p tūnas yra toli nuo Saulės š i l u m o s, todėl šios planetos vadi n a m o s le do milžinėmis.
Laikas, per kurį pla n e
apie savo ašį, v a
para Žemėje trun ka 24 v
Jupiteryje trunka be v e i k 1 0 Ž e m ė s v
ų .
Tarp M a r s o i r J upiterio drie k i a s i asteroidų juosta – m i l i j o nai aplink Sau lę b esisukančių
uolingų ob j e k t ų . Vienas iš didži a u sių asteroidų yra Ve s t a , j o skersmuo – 530 k ilometrų.
Laikas , per kurį pl a n e t a a p s is u ka aplink Saulę, vadi n a m a s m e ta is Žemėje metai trunk a 3 6 5 d i e nas.
ŽEMĖ IR MĖNULIS
Mūsų gimtoji planeta yra Žemė, ypatinga tuo, kad joje yra gyvybės. Žiūrint iš kosmoso, atrodo, kad Žemė mėlyna, nes didumą jos dengia vanduo.
Žemei yra maždaug 4,5 milijardo metų. Ilgą laiką ji buvo karšta, sausa, negyva, asteroidų ir kometų talžoma planeta.
Žemėyra kiekpasvirusiįvienąšoną.Todėl
joje keičiasimetų laikai,pavyzdžiui,žiemair
vasara .
Prieš 3,8 milijardo metų susiformavo vandenynai ir atsirado pirmieji gyvi organizmai. Kiek žinome, Žemė yra vienintelė planeta kosmose, kurioje esama gyvybės.
Žemė s atmosferaitantklodėsulaiko iš Saulės mus orai , pavyzdžiui , augalusantžemėspaviršiaus laisto lietus. pasi ekiančiąšilumą . Dėltomūsųplanetojeyra šilta ir keičias i TemperatūraŽemėje nėra neiperaukšta, neiper žema,
todėl joje galiišgyventi gyviorganizmai. Be to, mūsų
atmosferoje yra oro,kuriuokvėpuojagyvūnaiir aug a lai.
Žemės paviršiuje yra septyni dideli žemės masyvai , kuriuos vadiname žemynais . Milžiniški sūraus vandens telkiniai vadinami vandenynais .