KURIAME PASAKĄ su aktore Kristina Savickyte

Skiriu Gabijai, Justinai ir Motiejui už manyje pažadintą drąsą.

TURINYS 9

28

PRATARMĖ

Šaukštų pasaka 38 VIŠTYTĖ IR GAIDŽIUKAS 40

12

APIE PASAKAS

Popierinių sumuštinių maišelių lėlės 50

IR JŲ NAUDĄ

DANGUS GRIŪVA

16

52

APIE PASAKAS

Kepurės su veltinio ausimis

DIENOS RITMU

62

18

PAUKŠČIŲ KARALIUS

KAIP KURTI NAMŲ

64

PASAKŲ TEATRĄ?

Pupų maišelių pasaka

22

74

PRIEMONĖS PASAKŲ

APIE VERŠELĮ

TEATRUI KURTI

76 Pasakų akmenėliai 86 APIE LAPĘ, STRAZDELĮ

25

IR VARNĄ 88

PASAKOS PATIEMS

Skalbinių segtukų pasaka

MAŽIAUSIEMS

98

26 KAIP VILKAS MOKINOSI KEPTI DUONĄ

APIE OŽKYTĘ IR VILKĄ 100 Sausainių pasaka

110

172

APIE KATINĄ IR LAPĘ

APIE PANELĘ IŠ VANDENŲ,

112

RANKŠLUOSČIŲ IR ĮNAGIŲ DVARO

Kaukės

176

122

Kėdės pasaka

ROPĖ

186

124

APIE KURŠIUKĄ

Popierinių puodelių pasaka

190 Šešėlių teatras 200 AUKSAPLAUKIS IR

135

AUKSAŽVAIGŽDĖ 204

PASAKOS JAU

Veltinio pasaka — kilimas

PAAUGUSIEMS VAIKAMS

214

136

PAIKUTIS

VARGŠAS IR BESOTIS

218

138

Žemės riešutų pasaka

Popierinių nosinių lėlytės

228

148

APIE BALTĄJĮ VILKĄ

APIE SENELĮ IR BOBUTĘ, KAIP

232

ANIE PER PUPELĘ DANGUN ĮLIPO

Kartoninių lėlyčių

150

su išlindusiais pirštais pasaka

Kojinių lėlės ir pupų medis 160 NYKŠTUKAS 162 Lego teatras

242

PADĖKA

PRATARMĖ

Pamatę šią knygą turbūt pamanysite, kad tai dar viena pasakų

• Antra ir trečia dalys – tai pasakos kartu su jų sekimo

knyga. Taip, iš dalies tai tiesa – pasakų dalis man, jos suda-

receptais. Antroje dalyje – gyvulinės ir formulinės pasakos

pasakų knyga. Ypatinga, nes kiekvienai pasakai pritaikiau vis

stebuklinės pasakos šiek tiek ūgtelėjusiems mažyliams vai-

rytojai ir rašytojai, buvo labai svarbi. Tačiau kartu tai kitokia

patiems mažiausiems (trejų–ketverių metų), trečioje dalyje –

kitą jos išveikimo su vaikais būdą.

kams (penkerių–septynerių metų).

Dažnai tėvai (knygoje kalbėsiu tėvams, bet viskas tinka ir

Svarbu prisiminti, kad skirstymas pagal amžių visada yra

mažų vaikų ugdytojams – mokytojams, auklėtojams, būrelių,

rekomendacinio pobūdžio – tėvai patys turi nuspręsti, kas jų

kus, bet ir formuodami kūrybišką aplinką. Vis ieško geriau-

sakos įdomios ir tinkamos ankstesniame amžiuje, ir esama

mokyklėlių vadovams) nepasitiki savimi ne tik ugdydami vai-

atžaloms geriausia tinka. Yra vaikų, kuriems stebuklinės pa-

sio būdo prasmingai užimti vaikus, tinkamo žaislo, knygos ar

tokių, su kuriais į stebuklinių pasakų pasaulį reikėtų nerti tik

pasakos. Ir dažnai ieškodami pasiklysta, nes nėra vieno at-

apie septintuosius jų gyvenimo metus.

sakymo. Bet kuriai temai ieškodamas vienintelio sprendimo

Visos pasakos knygoje – iš Jono Basanavičiaus surink-

paskęsti tarp galybės teorijų, kurios neretai prieštarauja vie-

tų lietuvių liaudies pasakų rinkinių, jos sektos ir užrašytos

dai, labai norėčiau, kad juos vertindami ir taikydami, knygos

ir senovinių žodžių – tai plečia vaikų bendrą kalbos sampra-

na kitai. Ir nors knygoje pateikiami mano pasakų sekimo bū-

daugiau nei prieš šimtą metų. Pasakos turi tarmės bruožų

skaitytojai suprastų – visi receptai yra aplink mus, reikia

tą, žodyną, lavina klausą ir kritinį mąstymą. Visi nežinomi ar

tik išmokti dairytis – kūrybiškai, pastebint netikėtus de-

bendrinėje kalboje nebevartojami žodžiai patogiai aiškinami

rinius, naujas sąsajas.

prie kiekvienos pasakos.

Daugelis šiai knygai mano sugalvotų receptų keitėsi ir

Pasakos parinktos taip, kad tiktų visų pirma ikimokyklinio

buvo pildomi, kai teko juos realiai išmėginti fotosesijų metu.

amžiaus vaikams, visos jos baigiasi laimingai, tuo padėdamos

bandžiau tik suformuluoti temą ir sekti mažaisiais kūrėjais –

dami turėtumėte perskaityti patys ir įsivertinti – ar nėra jums

Bandydama juos nesistengiau būtinai primesti savo vizijos,

vaikui tikėti, kad pasaulis geras. Kiekvieną pasaką prieš sek-

tai dar viena svarbi žinia kiekvienam, augančiam šalia vaikų.

jautrių, nepriimtinų temų, įvaizdžių, nes tai irgi veikia vaiką –

Dažniausiai jie būna daug kūrybiškesni, nes dar nėra įsprausti

kaip pasaką priima ją sekantis, skaitantis žmogus.

į „kaip viskas veikia“ ar „kaip viskas turėtų būti“ rėmus. To-

Knygą galima pritaikyti dvejopai – tiesiog skaityti pasa-

dėl šiuose receptuose labai kviečiu pamiršti pagrindinę tai-

kas – ypač jei tai darote prieš miegą (plačiau skaitykite pirmo

kitur – eikite. Juk ne vakarienę šeimai gaminate, ir visai ne-

su vaikais pagal mano siūlomus receptus kurti pasakų teatrą.

syklę – laikytis instrukcijų. Jeigu jums ar vaikui norėsis eiti

skyriaus poskyryje „Apie pasakas dienos ritmu“) arba kartu

svarbu, kad visi ingredientai, jų atsiradimo tvarka ir baigtinė

Tai galite daryti, tarkim, kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį ir

išeiga bus visai kita. Spontaniškumas kūrybai neįkainojamas,

susikurti šeimos savaitės ritualą.

todėl labai svarbu kuriant su vaikais būti spontaniškais, ne-

Knyga skiriama visiems, kuriems reikia įkvėpimo būnant

susikurti nepagrįstų lūkesčių.

šalia vaikų – tėvams, seneliams, vyresniems broliams ir se-

Knygą sudaro trys dalys:

serims, tetoms, dėdėms, auklėms, auklėtojams, mokytojams,

• Pirmoje dalyje pristatoma pasakų svarba vaikui, pagrin-

būrelių ir stovyklų vadovams.

diniai pasakų teatro namie kūrimo principai ir mano siūlomų kūrybos priemonių sąrašas.

9

1. 1.

APIE PASAKAS IR JŲ NAUDĄ KAS YRA PASAKA? Pasakojimo menas nuo senų laikų būdavo verbalinis būdas

su savo potyriais, kartais net galime pasitelkti pojūčius – už-

gamtos reiškinius, skiepyti vertybes, mokyti santarvės su kitais.

kelių žmonių auditoriją pakviesite penkias minutes įsivaiz-

dalytis informacija, suvokti mūsų protėvius supusią aplinką,

uosti miško kvapą, pašiurpti nuo šalčio ar pasibjaurėjimo. Jei

Pasakoje realus pasaulis eina koja kojon su išgalvotu,

duoti, kad išėjo grybauti į mišką ir labai nedetalizuodami ly-

stebuklingu, kur atgyja gyvūnai, daiktai, augalai ir kartu su

dėsite juos savo pasakojimu, o paskui pradėsite klausinėti

žmonėmis veikia neegzistuojančios mitinės būtybės. Fanta-

detalių – nustebsite, kad kiekvieno miškas bus vis kitoks –

zijų pasaulis artimas ikimokyklinio amžiaus vaikui, nes

spygliuočių, lapuočių, gal sena giria, o gal jaunuolynas, prie

jis pats aktyviai jame gyvena.

kelio, ežero ar upės.

Apie pasakų svarbą vaikams vis garsiau kalbama šiame –

Pasakų vaizdiniais vaikas mokosi suvokti pasaulį ir patį

iš įvairių ekranų mus pasiekiančių greitų vaizdinių pasaulyje.

save – kaip jis reaguoja į vieną ar kitą situaciją, kaip reikėtų

Klausantis pasakos, pasakojimo, knygos siužeto sužadiname

elgtis pasirinkimo kryžkelėje.

vaizduotę – kuriame herojų, aplinkos vaizdinius, siejame juos

KODĖL VAIKAMS REIKALINGOS PASAKOS? Nors mes neįsivaizduojame vaikystės be pasakų, visgi jos

Pasaka padeda vaikui atsakyti į klausimus – koks pa-

buvo sekamos ne visada. Mūsų protėviams tai buvo būdas

saulis ir kokioms taisyklėms jis paklūsta. Tapatindamasis

taisykles ir modelius. Tik XVII–XVIII a. imta sekti ir kurti (daž-

na jų emocijas – baimę, liūdesį, džiaugsmą. Jis ne tik išjaučia,

perduoti informaciją, apibrėžti juos supusį pasaulį, elgesio

su pasakų herojais, vaikas tarsi pats perima jų patirtį, išgyve-

nai iš kartos į kartą sekamų liaudies pasakų, pasakėčių mo-

bet ir išmoksta šiuos jausmus atpažinti, įvardyti – taip lavina-

tyvais) pasakas vaikams.

mas emocinis intelektas. Tapatindamasis su įvairiais herojais,

vaikas gali pasitikrinti – o gal ir sužinoti, – koks pats norėtų būti ir kas jam nepriimtina.

Turėdamas pasakų vaizdinius – piktą vilką, pavydžią pa-

Pasakų vaizdiniais

motę, bauginantį slibiną – vaikas gali aiškiau įvardyti, kaip

vaikas mokosi suvokti

kas suvokia, kad ne jis vienas bijo, kad ir pasakų veikėjams

pats jaučiasi, dėl ko nerimauja ar ko bijo. Dar daugiau – vaibaugu, ir ta bendrystė padeda augti. Pasaka skatina rasti

pasaulį ir patį save.

12

jėgų ir drąsos net tada, kai situacija atrodo beviltiška –

apie šeštuosius metus vaikams itin rūpi gėrio ir blogio kova.

baisaus slibino būni įvarytas į obelį. Pasakoje vis tiek viskas

tys gali rinktis pasakas, prašydami vieną ar kitą sekti vėl ir vėl.

esi paliktas vienas miške, stovi prieš neįkopiamą stiklo kalną,

Dėl būdo savybių ar sprendžiamų vidinių klausimų vaikai pa-

išsisprendžia geriausiu įmanomu būdu ir suteikia vilties net

Tėvams svarbu būti pastabiems ir gerbti vaiko norą – prašyti

labai sudėtingose situacijose.

tos pačios pasakos – tai ne užsispyrimas ar nenoras sužinoti

daugiau, o būdas nuolat išgyventi pasaką, jos keliamus jaus-

Neabejotinai pasakos lavina vaiko vaizduotę. Žmogus vaiz-

mus ir klausimus. Iš tiesų pasaka dažnai daug geriau nei mes

duotės jėgą ryškiausiai išgyvena tarp dvejų ir šešerių metų.

patys atsako vaikui į klausimus apie tai, kaip veikia pasaulis.

Pasakos – puiki medžiaga vaizduotei lavinti – jose susipina

Moralės normas vaikams lengviau perduoti pasakomis ir jų

realusis ir stebuklų pasauliai, kai gali prabilti medis, gyvūnas,

vaizdiniais, nei bandant išaiškinti patiems.

kur fėja, laumė padeda išspręsti situacijas.

Apie trečiuosius metus vaikai atranda pasakų pasaulį. Tai

nereiškia, kad anksčiau pasakų sekti nereikia, bet gyvai reaguoti, suprasti ir susitapatinti vaikai pradeda būtent trečiai-

siais savo gyvenimo metais. Skirtingo amžiaus, būdo vai-

Neabejotinai pasakos

kams tinka vis kitokios pasakos. Mažiesiems tinkamesnės gyvulinės ir formulinės pasakos – kur veikia gyvūnai ir gausu

lavina vaiko vaizduotę.

pasikartojimų. Keturmečiui jau pasidaro įdomus siužetas, o

SIMBOLIAI Nevertėtų vaikams smulkiai aiškinti pasakų, prikišamai pri-

gali būti tiek išorinės, tiek vidinės, jų nugalėjimas – nebūtinai

dėti moralus ar stipriai jas keisti. Pasakų simboliai archajiški,

jėga, bet ištikimybe, sumanumu, drąsa.

užkoduoti mūsų praeities, žmonijos vystymosi išgyvenimų –

Pasakų kildinimu iš sapnų ir laikymu visos žmonijos išmin-

jie veikia ne per tiesioginį siužetą, o per simbolius. Šie dažnai

timi liudija ir faktas, kad visose tautose pasakų siužetai at-

seną, jo iššūkius bei klausimus. Pasakos kildinamos iš sapnų,

vienur liūtas, kitur meška, bet istorija ir simboliai lieka tie patys.

prilyginami sapnų simboliams ir atspindi žmogaus vidinę bū-

sikartoja. Dažnai keičiasi tik vardai ar pasirinktas gyvūnas –

kuriais senovėje žmonės dalydavosi vieni su kitais. Eidami iš

Mes, tėvai, nebūtinai turime žinoti simbolių reikšmes – tiesiog

lūpų į lūpas labiausiai visus jaudinę sapnų siužetai surinko

leiskime jiems atgyti mumyse ir mūsų vaikų sąmonėje. Beje,

universalius žmonijos išgyvenimus, išgrynino bendražmo-

kuo daugiau kartų pasaka skaitoma, tuo mūsų sąmonėje sim-

giškas pasakų temas, kurios svarbios iki šių laikų – atsisky-

bolis geriau įsitvirtina, tuo daugiau stygų užgauna ir prasmių

rimas nuo tėvų, savojo kelio paieška, kliūtys (slibinai), kurios

savyje sutalpina.

BAISŪS VAIZDINIAI Dažnas tėvų galvos skausmas – ką daryti su baisiomis pa-

galvą – vadinasi, jį įveikti ir tapti savo gyvenimo šeimininku.

namos ar po laukus išnešiojamos raganos. Skaityti vaikams

Jei taip neramu dėl baisių pasakų vaizdinių, skaitydami už-

sakomis, kur kertamos galvos, uždaužomi vilkai, paskandi-

Būtent taip vaikas suvokia tokį pasakos siužeto vingį.

ar tuos epizodus praleisti? Ar nemokome vaiko smurtauti ir

meskite akį – ar keičiasi vaiko būsena girdint tai, kas mums

derėtų grįžti prie simbolinės pasakų kalbos. Nukirsti slibinui

bėsite. Nebent vaikas turi vaizdinį iš jį supančio pasaulio –

neprimetame jam agresyvių situacijos sprendimo būdų? Čia

atrodo baisu ir nepriimtina. Dažnu atveju pokyčio nepaste-

13

iliustracijos, filmuko – tokiu atveju vaizdinys atgyja būtent tuo pavidalu, kurį vaikas buvo užfiksavęs, ir gali jį gąsdinti.

Pasakų, kurios

Vaikas gali sunerimti, jei jums patiems skaitant pasaką

sunku atsiriboti nuo vaizdinio ir jis veikia taip, kad mažasis

gąsdina jus pačius,

na jus pačius, geriau nesirinkti, svarbu, kad ir pasakotojas, ir

geriau nesirinkti.

klausytojas empatiškai pajunta. Todėl pasakų, kurios gąsdiklausytojas jaustųsi gerai ir mėgautųsi istorija.

LYTIŠKUMAS Tapatindamiesi su pasakų veikėjais, vaikai nesureikšmina ly-

dražmogiškas, dvasinis, o ne socialinis patyrimas ir jose daug

berniukus ar vyrus. Verta priminti, kad pasakos – tai ben-

o ne grynas siužetas.

ties. Todėl nereikėtų rūpintis, kad skaitote pasakas tik apie

svarbiau simboliai, sielos kelionė, jos iššūkiai bei laimėjimai,

LAIMINGA PABAIGA Laiminga pabaiga suteikia vaikui sėkmės džiaugsmą, suvo-

net ten, kur jos, atrodo, jau nėra.

laimės mums neatsitiktų, visada yra vilties. Ikimokykliniame

pabaigoje ir nuo savęs, tarkim: „Matai, koks vilkas buvo blo-

jimą, kad pasaulis geras. Pasakos tam ir tarnauja – dažnai net

kite, ar vaikui kyla klausimų, ir tik tada į juos atsakykite, o jei

kimą, kad nesvarbu, kokie sunkumai beužgriūtų, kokios ne-

Tik nereikėtų pasakų sekėjams gundytis pridėti pasakos

amžiuje labai svarbi suaugusiųjų misija – puoselėti vaikų tikė-

gas, todėl jį ir papjovė.“ Pasekę, perskaitę pasaką pasiteirau-

labiau nei mes patys tikimės. Sodrūs pasakų išgyvenimai,

klausimų nėra, leiskite pasakai veikti jai žinomu būdu pasie-

stebuklingi veikėjai ir siužetai padeda neprarasti vilties

kiant vaiko sąmonę ir suvokimą.

KALBA, JOS VYSTYMASIS Kalba prasideda tada, kai išgirstame. Sekamos ir skaitomos

Pasakose taip pat gausu jaustukų, ištiktukų, kuriuose daž-

pasakos padeda vystytis vaikų kalbai, plečia žodyną – ir vi-

niausiai būna sunkiau ištariamų garsų – r, š, č, ž. Taip lavėja

Reikėtų žinoti, kad visus žodžius savo aplinkoje vaikas fiksuo-

mės bei ryškesnės išraiškos.

sai nesvarbu, kad mažylis dar negeba ištarti daugelio žodžių.

vaiko kalbos aparatas ir artikuliacija, suteikia pasakoms žais-

ja, tik atiduoti tai, kas užfiksuota, pradeda gerokai vėliau. Tai

Dainuojamieji pasakų intarpai taip pat padeda lavinti vai-

kaip augalo auginimas iš sėklos – vaisiai subręsta tik kantriai

ko kalbą. Klausantis nesudėtingų dainelių, vaikui kyla noras

lė įkrito į dirvą.

padargai, lavinama atmintis, plečiasi žodynas. Klausydamas

ir išmintingai rūpinantis augalu nuo tos akimirkos, kai sėkle-

pritarti – taip gerėja fonetinė klausa, mankštinami kalbos

Pasakose gausu rečiau vartojamų, tarmiškų žodžių –

pasikartojančių dainelių žodžių, vaikas ima greičiau atskirti

jie ne tik papildo žodyną, bet ir žadina vaizduotę. Ne kar-

žodžius ir lengviau perpranta kalbos sandarą. Visas knygoje

tą girdėjau istorijas, kaip vienas ar kitas tarmiškas, retai girdi-

esančias įdainuotas daineles galite rasti „Šilkaus pupos“ pa-

mas pavadinimas vaizduotėje sukūrė ypatingų vaizdinių – ir

skyroje „Youtube“ svetainėje.

nebūtinai tiksliai tokių, ką tas žodis reiškė.

14

Visas knygoje esančias įdainuotas daineles galite rasti „Šilkaus pupos“ paskyroje „YouTube“ svetainėje.

TRUMPAI •• Pasakos vaikams padeda suvokti juos supantį pasaulį – kaip sudarytas, kokie jo dėsniai, kokioms taisyklėms mes

paklūstame.

•• Pasakos itin svarbios lavinti vaikų vaizduotę, nes klausydamiesi jie mokosi kurti vaizdinius.

•• Pasakų simboliai turi visoms pasaulio tautoms būdingų reikšmių ir dažniausiai kalba apie bendražmogiškas, per

amžius nugludintas asmenybės augimo temas.

•• Jei baisūs vaizdiniai negąsdina paties sekėjo, nepabūgs ir vaikas, nes jis nekuria vaizdinio, kaip tai daro suaugusieji.

Mažieji pasakų pasaulį suvokia per simbolinę prizmę.

•• Laiminga pasakos pabaiga skatina vaiko tikėjimą ir viltį, kad viskas pasaulyje baigiasi laimingai.

•• Pasakos padeda vystytis vaikų kalbai ir žodynui dėl rečiau vartojamų, tarmiškų žodžių, jaustukų ar ištiktukų.

15

1. 2.

APIE PASAKAS DIENOS RITMU KAIP PARINKTI VAIKUI PASAKĄ?

Ar iš viso reikia rinktis, kokias pasakas sekame ar skaitome

Kai vaikas pradeda klausytis ir mėgautis gyvulinėmis,

vaikams? Gal užtenka knygyne, bibliotekoje ar namuose rasti

formulinėmis pasakomis, galima pradėti sekti ir stebukli-

kad tėvai, ugdytojai turi domėtis, koks turinys pasiekia vai-

rių ar penkerių metų), jose atsiranda daugiau siužeto, kurį

pasakų knygą ir skaityti viską iš eilės? Laikomasi nuomonės,

nes (literatūroje rekomenduojama – maždaug nuo ketve-

kus, orientuotis į vaikų amžių ir jų būdą. Jei rūpinamės, kad

vaikams patinka sekti, čia ir magiška tikrovė, kuri tokia pa-

filmas tiktų vaiko amžiui, tam tikrais kriterijais turime remtis

gavi vaikams („Kuršiukas“, „Paikutis“, „Auksaplaukis ir Auk-

ir parinkdami literatūrą. Kokie kriterijai taikomi pasakoms?

sažvaigždė“ ir kt.)

Visų pirma, reikia atsižvelgti į vaiko amžių. Nors lite-

Iš kitos pusės – kai manome, kad vaikas neklauso, negir-

ratūroje randamos rekomendacijos, kad pasakų vaikai geba

di sekamos, skaitomos pasakos, pasiteiraukime savęs – kaip

žiaus riba raidoje – taip ir ši – sąlyginė. Yra vaikų, kurie nuo

gulęs, susidomėjęs? O jeigu jis malasi po lovelę, tai jau ne-

klausyti nuo maždaug 2,5–3 metų, visgi kaip ir kiekviena am-

mes norime, kad vaikas tai darytų? Ramiai atsisėdęs ar atsi-

vienų metų ar net anksčiau geba išlaikyti dėmesį, bet esama ir

klauso? Arba suka ratus po kambarį, kažką vis nutverdamas,

tokių, kurie būdami ketverių dar nelabai nori klausyti pasakų.

tai ar ne veltui aš pasaką skaitau? Vaikas tikrai nenori klausyti,

Pradėti rekomenduojama nuo neilgų, gyvulinių pasakėlių (šio-

kai plėšia mums knygą iš rankų, bando mus užčiaupti, verkia,

je knygoje – „Vištytė ir gaidžiukas“, „Paukščių karalius“, „Apie

rėkia, sako: „Ne, nenoriu.“ Kitais atvejais gali būti, kad mūsų

ožkytę ir vilką“ ir kitos). Galima pasirinkti formulines pasakas

lūkestis mažajam klausytojui per didelis. Vaikas būdraudamas

(„Kaip vilkas mokinosi kepti duoną“, „Dangus griūva“, „Ropė“

(ypač iki trejų–ketverių metų) yra judrus, kartais jam sustoti

ir kt.), kurios turi daug pakartojimų, aiškų ritmą. Jei ir tokias

būna neįmanoma užduotis. Tai, kad jis nežiūri jūsų pusėn ir,

vaikui išklausyti per didelis iššūkis, paieškokite pasakos su

atrodo, neklauso, nereiškia, kad negirdi.

vaiko mėgstamu gyvūnu – šuniu, kate, meškučiu („Apie kati-

Pasakos vaikams neturėtų būti adaptuotos – labai sutrum-

ną ir lapę“). Jei ir tokia pasaka nepasiekia vaiko, atsitraukite.

pintos, iš jų išmesti įvykiai ar veikėjai, su prikišamai pabaigo-

gal mieliau klausysis istorijų apie jį patį, apie jus vaikystėje?

mes, suaugusieji – simbolių kalba – ir jų aiškinti nereikia.

Gal mažyliui patinka eilėraščių ritmas, trumpos dainelės? O

je prirašytu moralu. Pasaka veikia kitaip, nei suprantame

Paieškoję tikrai rasite, kas sulaiko jūsų vaiko dėmesį ir prie

Kaip nėra būtinybės aiškinti, nereikia detalizuoti pačių pasa-

pasakų galėsite grįžti šiek tiek vėliau.

kų. Kartais mums, suaugusiesiems, verta leisti pasakai apsigy-

Jei vaikas linksta prie dainelių, išbandykite pasakas su dai-

venti mūsų vaizduotėje, kurti asociacijas, o ne bandyti protu

nuojamaisiais intarpais – pasikartojančios dainelės padeda

suvokti, kodėl veiksmas vyksta vienaip ar kitaip.

vaikui suklusti, laukti dainelės ir išklausyti pasakos („Apie lapę,

Kadangi pasakos užduotis – žadinti vaizduotę, geriausios

strazdelį ir varną“, „Apie veršelį“ ir kt.)

skaitomų pasakų knygos – be paveiksliukų arba iliustruotos

16

taip, kad neprimestų vieno ar kito įvaizdžio, o tik dar labiau

glėbyje gali nurimti ir palaukti, kol visi jausmai nuslūgs. Išgy-

veiktų mūsų fantazijų pasaulį.

venti juos daug kartų ir pasitikrinti, kad gėris kaskart laimi.

Kai pavargsite svarstydami, kokią naują pasaką sekti ar

Ikimokyklinio amžiaus vaikams (knyga daugiausia skirta

skaityti vaikams, prisiminkite, kad jiems (ypač ikimokyklinio

tokio amžiaus vaikų tėvams ir ugdytojams) pasaka turi baigtis

siog būtini tokio amžiaus vaikams, todėl tą pačią pasaką galite

ir gėrio kova, bet pastarasis turi nugalėti. Kadangi pasakomis

amžiaus) labai patinka pasikartojimai. Ne tik patinka, jie tie-

laimingai. Vaikams itin svarbi pasakose pasikartojanti blogio

sekti kasdien nors ir mėnesį. Kadangi vaikas susitapatina su

vadinama visa sakytinė senoji kultūra, dažnai joms priskiria-

pasakos veikėjais, klausydamas kartojamos pasakos jis turi

mi ir mitai – šie paprastai ne visada baigiasi laimingai. Todėl

galimybę susidurti ir išgyventi įvairius jausmus – baimę, pyk-

prieš skaitydami vaikui pasaką, patys turite būti ją perskaitę,

tį, liūdesį. Išgyventi juos saugiai, šalia artimo žmogaus, kurio

kad nereikėtų keisti ar kurti kitokios pabaigos.

SEKTI AR SKAITYTI? Pasakos nuo senų laikų buvo sekamos, todėl bent jau kelias

Deja, vaikus veikia laikmetis – jie aplinkui mato daug įvairovės

esi su ja ne tik susipažinęs, bet ir išgyvenęs, turi savo vaiz-

padeda praplėsti repertuarą – tai tarsi atsinaujinimas klausan-

sekamas pasakas repertuare privalu turėti. Kai pasaką seki,

ir kelios sekamos pasakos gali nusibosti. Skaitomos pasakos

dinius, emocijas, potyrius, kuriuos tau sukelia pasaka, todėl

tiems vaikams ir patiems sekėjams. Nereikia bijoti vėl grįžti

vaikui jos klausytis bus įdomiau. Svarbu, kad net kelintą kartą

prie tų pačių – anksčiau jau pabodusių – sekamų pasakų,

sekdami pasaką, patys labiau panyrame į asociacijų ir vaiz-

po pertraukos jos vėl vaikams bus įdomios.

dinių pasaulį, tuo kiekvienąkart ją papildydami. Taip su vaiku

Sekama pasaka – visada puiki priemonė, kai neturime

galime užmegzti tiesioginį kontaktą, pastebėti, kaip keičiasi

kuo užimti vaiko (ir neturime pasakų knygos po ranka) – il-

ti savo vaiką, bet, esant reikalui, padėti nurimti, priglausti jį.

tomobilių spūstyje.

jo emocijos, kas kelia nerimą. Tai padeda ne tik labiau pažin-

goje kelionėje, belaukiant prie gydytojo kabineto, įstrigus au-

KAIP IŠMOKTI SEKTI PASAKAS? Visų pirma pagalvokite, gal yra pasakų, kurias patys atsine-

šate iš savo vaikystės? Jei esate primiršę ir atsimenate tik epizodiškai, paieškokite vaikystės pasakų – jas išmokti daug lengviau. Užtenka kartą kitą permesti akimis ir jos tarsi atgyja

Kuo ryškiau matysite

mūsų galvoje, nes vaikystėje mes itin giliai išgyvename pasa-

kas ir šis patyrimas padeda lengviau jas prisiminti, įsidėmėti.

veikėjus, jų nuotykius savo

Kartu su naujai suskambėjusiu tekstu, jus, tikėtina, užplūs ir

vaizduotėje, tuo lengviau

prisiminimai – kaip pasakos buvo jums sekamos, kur tai buvo

daroma – gal pas močiutę kaime, kokioje senovinėje lovoje,

prisiminsite eigą.

gal ant šieno, o gal palapinėje su tėvais per žygį. Šiomis istorijomis prieš pradėdami sekti savo vaikystės pasakas taip pat galite pasidalyti – tai suteiks pasakai pridėtinės vertės, dovanos spalvų ir išskirtinumo.

17