Labas! Aš Vija! ..................................................................................... 8
Apie vėjų ir vandenų kraštą – Mažąją Lietuvą .................................... 10
PAJŪRIS ......................................................................................... 12
Šventoji – miestas mieste ................................................................... 14 Nebuvai Šventojoje, jei dar neaplankei ............................................... 16
Palanga ............................................................................................... 18 Kas po Palangos langu? ...................................................................... 20
Palanga – grafų Tiškevičių miestas ..................................................... 22
Trys grafų Tiškevičių įžymybės Palangoje ........................................... 24
Palangos tiltas ir Jono Basanavičiaus gatvė ................................... 24
Palangos turtai: Gintaro rūmai ir Birutės parkas ........................... 26
Vila „Anapilis“: veidrodžių kambarys ir paslaptingi garsai ............. 28
Trys įdomybės Palangoje .................................................................... 30
Pasakiška žaidimų aikštelė! ............................................................ 30
Pasižvalgyk iš aukštai! .................................................................... 30
Sudužę Jūratės rūmai ... ................................................................. 31
Surask Palangos augintinius! ............................................................. 32
Ką veikti Palangoje, kai lyja? ............................................................... 34
Kaip švilpia švilpiai? ....................................................................... 34
Gintaro rūmų lobiai....................................................................... 35
Vasaros skaitykla ........................................................................... 35
Kretinga ............................................................................................. 36
Apie Kretingą ir jos karvedį įkūrėją 37
Grafo Tiškevičiaus inovacijos Kretingos dvare 38
KLAIPĖDA 42
Klaipėda – Lietuvos uostamiestis ....................................................... 4 4
Klaipėda – pilies miestas .................................................................... 46
Danės upė – buvęs miesto uostas...................................................... 48
Klaipėdos Teatro aikštės istorija ......................................................... 50
Kas skamba centriniame pašte? ......................................................... 52
Paskui Klaipėdos augintinius .............................................................. 54
Plaukiam per marias į Smiltynę! ......................................................... 58
Paplūdimiu nuo Melnragės Karklės link ............................................. 62
PAMARYS ....................................................................................... 64
Vandenų kraštas Šilutė ....................................................................... 66
Rusnė – didžiausia Lietuvos sala ......................................................... 68
Minijos vandens gatvė ........................................................................ 70
Kaip kinta Kintai? ............................................................................... 72
Sugauti (ir paleisti) laimės paukštę Ventės rage ................................. 74
Vėjo gaudymas Drevernoje ................................................................ 76
KURŠIŲ NERIJA 78
Kuo skiriasi Neringa ir nerija? ............................................................ 80
Kuršių nerija seniau ir dabar .............................................................. 82
Magiški Juodkrantės reikalai: raganos, kakučiai ir dingęs lobis .......... 86
Kodėl Pilkosios kopos dar vadinamos Mirusiomis?............................. 88
Ką vilko Pervalkoje?............................................................................ 90
Preilos perlai ...................................................................................... 92 Paskutinė Neringos miesto stotelė – Nida ......................................... 94
Paskui Nidos žvejų istorijas ................................................................ 96
Penkios išskirtinės Nidos vietos ....................................................... 100 Gintaro muziejai-galerijos ............................................................ 100 Vėtrungių ekspozicija.................................................................... 101 Nidos švyturys..............................................................................102 Krikštai .........................................................................................102 Nidos paštas.................................................................................103
Palanga – žymiausias mūsų šalies pajūrio kurortas. Vasarą miestas būna pilnas atostogautojų klegesio, gatvės –muzikos, o paplūdimys – vaikų juoko. Rudenį ir pavasarį žmonės atvyksta pasimėgauti ramesniu poilsiu, pasivaikščioti po vaizdingas apylinkes, o žiemą Palanga dar kitokia: tyli, romantiška ir jaukiai paslaptinga.
Iš kur kilo miesto vardas ir ar jis susijęs su kokiu nors ypatingu langu? Vietos žmonės pasakoja, kad senieji žvejų kaimo namukai stovėjo prie pat jūros kranto ir bangos nuolat skalaudavo jų palanges. Taigi gyvenvietę taip imta ir vadinti – vanduo po langais. O kalbos tyrėjai sako, kad greičiausiai Palangos vardas bus kilęs nuo kuršiško žodžio, reiškiančio drėgną pelkėtą vietą, dar kiti teigia, kad gyvenvietės vardas atsirado nuo upelio Langos, kuris mūsų laikais vadinamas Rąže (Ronže).
Palangos herbe mėlyname fone pavaizduoti du pajūrio simboliai: gintaro karolių vėrinys ir sidabrinė jūrų deivės Jūratės karūna. Jūratės ir jos mylimojo Kastyčio legendą gali rasti 31 puslapyje.
Palangos vardas pirmą kartą paminėtas Vokiečių ordino kronikose 1253 metų balandžio 5 dieną, dabar šią dieną švenčiamas Palangos gimtadienis. Palanga ilgai buvo nedidelis žvejų kaimelis, kurį dėl jūros uosto tai vieni, tai kiti kaimynai norėjo užgrobti. Kaimelio gyventojai vertėsi žvejyba, gintaro ir kitų gėrybių prekyba. Prekiauti prieš 300 metų sekėsi taip gerai, kad latvių uostai, pajutę, jog sunku varžytis, paprašė švedų laivyno sunaikinti Palangos ir Šventosios uostus. Sugriautus uostus reikėjo auginti iš naujo.
Palangos, kaip kurorto, klestėjimo istorija prasideda su turtuolių grafų Tiškevičių įsikūrimu. Šiems įtakingiems ir turtingiems didikams priklausę rūmai išsibarstę po visą Lietuvą: Biržuose, Kretingoje, Lentvaryje, Nemėžyje, Raudondvaryje, Trakų Vokėje, Vilniuje, Užutrakyje, Žiežmariuose ir, žinoma, Palangoje. Palangą prieš 200 metų (tuo metu Lietuva buvo prijungta prie Rusijos) nusipirko grafas Mykolas Tiškevičius. Paskui joje šeimininkavo jo sūnus. Tiesa, tada iki kurorto nedideliam žvejų kaimeliui buvo dar toli, bet, patikėk, grafų giminės užmojai buvo
dideli. Prireikė keturių Tiškevičių kartų, kol Palanga tapo žymiausiu pajūrio atostogautojų rojumi.
Svarbiausias Palangos kurorto puoselėtojas buvo grafas Feliksas Tiškevičius su žmona Antanina. Jis prieš 150 metų perėmė iš tėvo Juozapo jaunesniojo paveldėtą miestelį su mediniu šeimos vasarnamiu, prieplauka, maudyklomis bei kurhauzu – pirmuoju mieste viešbučiu su restoranu – ir pavertė jį kurortu. Feliksas pasistatė prabangius rūmus su parku, taip pat medinių vilų, elektrinę, tiltą, bažnyčią ir mineralines gydyklas poilsiautojams.
Palangos tiltas ir Jono Basanavičiaus gatvė
Paveldėjęs iš tėvo Palangą, grafas Juozapas Tiškevičius jaunesnysis nusprendė praplėsti miestą. Žiemą grafas gyvendavo Kretingos rūmuose, o vasarą – mediniame Palangos dvare. Mieste jis svečiams pastatė medinę vilą su restoranu, skaitykla ir žaidimų kambariu. Vėliau jo sūnus Feliksas šiame pastate įrengė kurhauzą – pirmąjį kurorto viešbutį; čia rinkdavosi menininkai ir politikai. Feliksas Tiškevičius rūpinosi paplūdimiu, įrengė maudyklas ir pastatė tiltą – prieplauką. Prie
tilto švartuodavosi laivai, o du kartus per savaitę ir garlaivis „Feniksas“, plukdydavęs plytas iš netoli Palangos esančios grafų Tiškevičių plytinės į Liepoją (Latviją).
Jei atsidurtum Jono Basanavičiaus gatvėje vasarą prieš 100 metų, nepamatytum būrių poilsiautojų, smaguriaujančių kavinėse, apžiūrinėjančių prekystalius ir besilinksminančių atrakcionuose. Bet išvystum išpuoselėtas medines vilas, vieną kitą pasipuošusį poilsiautoją, smėlėta gatve keliaujantį jūros link. O ir gatvės pavadinimas anuomet buvo
kitas – Tiškevičių alėja. Dabartiniu vardu palangiškiai ją pavadino pagerbdami Joną Basanavičių po jo apsilankymo kurorte tarpukariu.
Taigi 19 amžiuje poilsiautojai prie jūros su visais paplūdimio rakandais klampodavo pėsčiomis smėlėta alėja. Tai buvo tikrai ne pats patogiausias būdas, todėl tie, kurie galėjo sau leisti, rinkdavosi pavažiuoti į paplūdimį konke – arkliniu tramvajumi (bėgiais riedančiu vagonėliu, kurį tempia arkliai, tas pats buvo naudojamas ir plytoms gabenti). Rytai buvo skirti paplūdimyje būti moterims, popietės – vyrams, o vakarop maudytis nebuvo leidžiama – pajūris tapdavo romantiškų pasivaikščiojimų vieta. Tiesa, ir maudynės būdavo visai kitokios: rodyti maudymuką, tiksliau – maudymosi aprangą (kostiumą
iš šortų ir marškinėlių), ir mados degintis dar nelabai buvo. Visiems patiko privatumas, todėl vandenį žmonės pasiekdavo išlipę iš medinės kabinos su dideliais ratais, kurią į jūrą įtempdavo žirgas. Beje, pasakojama, kad apsilankymas paplūdimyje priklausė ir nuo to, kiek pinigų tavo kišenėje žvanga. Jei pinigų kapšas banke pilnas ir esi aristokratas – pirmyn į paplūdimį tilto kairėje, o jei kišenėje vos vienas kitas pinigėlis, esi darbininkas – keliauk į dešinę.
Tik gerokai vėliau tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Dabartinis beveik pusės kilometro ilgio tiltas buvo pastatytas praėjusio amžiaus pabaigoje. Šiandien tai turbūt pati žymiausia Lietuvoje saulės palydėjimo vieta.