1 Kelias iš Jelgavos į Rygą nėra itin įdomus. Nei kalnų, nei slėnių. Lieka tik įsivaizduoti. Atrodo, visas šis kraštas lyg tyčia rūpestingai sukurtas vaizduotei lavinti. Ir kai esi išmestas iš traukinio ir apsidairai aplinkui, viskas atrodo taip, kad nori apie tai pasakoti draugams, bet kam jiems netikėtas tavo lyrizmas, patys žino viską ir galbūt būtent dabar tai apžiūrinėja, todėl ir tu darai tą patį. Štai Žiemgalos lyguma, plokščia, baisi. Nėra kur pasislėpti, nėra išsigelbėjimo. Saulė svilina retas giraites, ištraukia nuo žvilgsnio ten paslėptas kapines. Ten, toli toje pusėje, yra Lietuva. Prieš pat šią legendinę žemę yra Meitenės stotis. Kaip norėtųsi į ją patekti. Truputį arčiau mūsų – Elėja, burtininkės rezidencija. Paskui – Jelgava, apie ją komentarai nereikalingi. O paskui Uolainė, visko pabaiga, tikras siaubas, Latvijos anarchijos sostinė ir talibano kontroliuojama teritorija. Esame būtent ten. Mes lyg ir už anarchiją, bent jau ką tik dar buvome, paišydavome A raides apskritimuose. Bet Uolainės anarchija buvo
81