OPERACIJA LIETUVOJE
Parašiutininkai jėgeriai žygyje Lietuvoje. 1944 m.
Estijoje, kur trumpą laiką buvo pavaldus SS tankų korpuso 3-iajam (germanų) batalionui, tačiau operacijose jis taip ir nedalyvavo. Štai vieno šio junginio buvusio kario atsiminimai: „1944 m. liepos pradžioje į traukinius sulaipinti daliniai per visą Reichą geležinkeliu buvo nugabenti į Gotenhafeną prie Baltijos jūros. Atsimenu, kaip toliau geležinkeliu važiavome iš Gotenhafeno į Estiją, tačiau ten buvome tik keletą dienų, nes netrukus transportu buvome vėl grąžinti į Lietuvą, kur ties Vilniumi ir Kaunu prasiveržusios stiprios rusų pajėgos jau kėlė pavojų Reicho sienai Rytų Prūsijoje“.
1944 m. birželio 22 d. Raudonoji armija su dviem milijonais kareivių, 31 000 pabūklų, 5200 tankų ir 6000 lėktuvų pradėjo prieš „Centro“ armijų grupės – 3-iąją tankų bei 4-ąją, 2-ąją ir 9-ąją armijas vasaros puolimą „Bagrationas“. 43-iajai sovietų ir 6-ajai gvardijos armijoms nuo Vitebsko į šiaurės vakarus puolant vokiečių IX armijos korpusą, vadovaujamą artilerijos generolo Vutmano (Wuthmann)1, 1944 m. liepos 10 d. pavyko padaryti 25 km pločio spragą tarp „Centro“ armijų grupės 3-iosios „Šiaurės“ tankų armijos ir armijų grupės 16-osios armijos 2-ojo armijos korpuso, vadovaujamo generolo leitenanto Hasės (Hasse). Kadangi, susidarius tokiai padėčiai, 3-iajai tankų armijai nepavyko uždaryti šios spragos, 16-oji armija suformavo tarpinę grupę „Kleffel“, kuriai priklausė 225-oji pėstininkų divizija ir 11-asis SS tankų žvalgybos batalionas.2 Tačiau, ir šioms pajėgoms nepavykus vėl susijungti su „Centro“ armijų grupe, „Šiaurės“ armijų grupei ėmė grėsti apsuptis. 3-iosios tankų armijos vyriausiojo vado, generolo pulkininko Reinhardto, rekomendacijai atitraukti dalinius už Berezinos upės Hitleris nepritarė. Taip kilo interesų konfliktas tarp fronto generolų, kurie mėgino vėl sujungti „Šiaurės“ ir „Centro“ armijų grupes, o kiti norėjo, atsitraukę iš teritorijos, apsaugoti vokiečių pajėgas nuo sunaikinimo. Užsispyrusio Hitlerio viltis, vadovaujantis jo įsakymu, jokiu būdu nesitraukti ir kovoti iki galo, kuris iš dalies pasitvirtino 1
Biografiją žr. priede Nr. 5.
2
Žr.: Michaelis, Rolf: Die 11 SS-Freiwilligen-Panzer-Grenadier-Division „Nordland“, Berlin, 2004.
64
65