Vadovas po Būties pasaulius
Ištraukos
Žmogaus sąmonė geba ne tik kilti į vis subtilesnių vibracijų kitus Būties planus, bet ir aprėpti gausias realybes tiek šiapus, tiek anapus mūsų visatos ribų, nes ji yra visa ką sukūrusio Aukščiausiojo Kūrėjo sąmonės ląstelė, turinti savyje dalį visumos. Visi aukštesnieji pasauliai persmelkia žemesniuosius savo virpesiais ir sudaro terpę jiems egzistuoti, tačiau jų atžvilgiu yra neregimi. Juos galime apčiuopti netiesiogiai. Tai kaip šiaurės pašvaistė. Mes žavimės ja ir nesusimąstome, kad tai –tik Žemės magnetiniame lauke siaučiančios audros pasekmė. Kas sukelia geomagnetinę audrą, kurios mūsų fiziniai pojūčiai nefiksuoja ir dėl to jos pačios nepajėgiame matyti ar girdėti? Dar subtilesni ir mūsų fiziniams pojūčiams neprieinami saulės vėjo, arba elektringųjų subatominių dalelių plazmos, srautai. Kai iš Saulės į mus atskrieja stiprus įelektrintų dalelių šuoras, jis sukrečia Žemės magnetinį lauką ir jį persmelkia. Ne tik jį – visą mūsų Saulės sistemą. Galime sakyti, kad visos Saulės sistemos planetos egzistuoja ne tik iš Saulės atsklindančios šviesos fotonų sraute, bet ir iš kitų elektringųjų dalelių sudarytame vėjuje. Taip fizinę realybę yra persmelkusios elektringosios dalelės, atskriejančios iš daugiamatiškesnio gyvybės (sielos) pasaulio. To nefiksuojame savo ribotais pojūčiais ir matome tik pasekmę – gyvybės „pašvaistę“ Žemės ekosistemoje. Gyvybė tai suveša po intensyvių mus pasiekusių gyvybės pasaulio vėjo šuorų, tai apsilpsta iki masinio išnykimo. Tokie pat daugiamačių dalelių vėjai smelkia mūsų realybę iš proto pasaulio (dvasios) ir iš monados pasaulio, skatindami proto ir aukštesniojo sąmoningumo raidą. Be to beasmenio vėjo iš subtiliųjų pasaulių, taip pat atkeliauja ir subtiliųjų pasaulių sąmoningosios būtybės. Visa tai ir pamėginkime apžvelgti. Dalį patirties iš savo „kelionių“ po daugiaplanę Būtį esu pateikusi romanuose per literatūrinių veikėjų gyvenimą Dabar visa tai surenku į vieną sąvadą.
(...) Ir savo kūriniuose, ir bendraudama dažnai akcentuoju kūrybą. Turiu omenyje ne vien menininkus, kuriančius muziką, paveikslus ir kt. Kiekvienas mūsų ne šiaip „pragyvename“, „patiriame“ savo dieną ir jos įvykius, – mes kuriame ją. Stebime realybę savo penkiais fiziniais ir gausybe nefizinių pojūčių, leidžiame ją per save, giliai asmeniškai išgyvename ir savo viduje, savo sąmonės atmosferoje, toje kosminėje alcheminėje laboratorijoje kuriame naujas būties pasireiškimo galimybes, naujasjausmų, minčių, suvokimųformas. Kuodaugiausąmoniųprabunda dvasineikūrybai, tuo daugiau jų gali jungtis į kūrybines energines bendruomenes. Kūrybos procesas amžinas kaip ir visa mūsų Būtis. Kūrybos principas, kažkada Būties aušroje išsklidęs iš Visa Ko Kūrėjo, amžinai gyvas kiekvienoje Jo dalelėje ir skatina kiekvieną iš mūsų kurti – pagal savo sąmonės lygį ir galios realizuoti savo idėjas stiprumą. Sėkmingos jums kūrybos, mieli skaitytojai!