– neramumas keistas tylus iš dangaus ir iš žemės kaip sniegas nekliudydamas medžių šakų – veidą savo slepiu iškreiptą baimės kodėl jūs ateinat be triukšmo nepaskelbdami neiškeldami ženklo – jūsų karo* vežimai gerai sutepti jie negirgžda neprunkščioja jūsų žirgai jų kanopos netrinksi ir neskimbčioja jūsų kardai – jūsų skyduose saulė mėnulis ir žvaigždės neatsispindi – tiktai neramumas keistas tylus iš dangaus ir iš žemės kaip sniegas tik girdėti kaip trankosi neapykantos širdys tik pavydo sparnų šnaresys tiktai krintantis nuodo lašas – jau dega!
1992 04 29 RS
51
* Viršuje skliaustuose: (kovos).
Artėjimas (?)