

TOMAS DIRGĖLA OMAS OMAS
Kompiuterinių žaidimų turnyro byla
PENKIOLIKTA KNYGA
TOMAS DIRGĖLA
Kompiuterinių žaidimų turnyro byla
PENKIOLIKTA KNYGA
Iliustravo Rytis Daukantas
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
© Tomas Dirgėla, 2024
© Rytis Daukantas, iliustracijos, 2024
© „Tyto alba“, 2024
ISBN 978-609-466-819-7
Keturios žiurkės, septyniolika nenuodingų vorų ir trys nuodingi, vienas aliga...
Ai, viskas paaiškės skaitant skyrių! ........................
Nerašiau tau eilių kurį laiką, Bet nereiškia, kad aš nemylėjau... ...........................
Svarbi žinia: mokyklos direktorius vadovauja gaujai! .......................................................
Jos Piktenybės planas nukenksminti
Tomą ir Upę ..................................................
Kepsniai su sūriu, salotos su
valdo, Mėmė mafia go, jou men mėmė rūūlz
LIUDAS MĖMĖ IR
PAGELTĘS KOMPIUTERIS
Liudas Mėmė, visiems gerai pažįstamas Miestamiesčio miesto Miestiečių mokyklos direktorius, pasuko raktelį automobilio spynelėje ir variklio garsas tuoj nutilo.
– Aha, štai kas čia taip burzgė visą kelią, – pasikrapštė pakaušį Liudas Mėmė. – O aš maniau, kad traktorius iš paskos važiuoja.
Išlipęs iš savo senutėlio opelio, direktorius
domas ir tomas. kompiuterinių žaidimų turnyro byla
smarkiai stumtelėjo dureles, bet staigiai prišokęs jas iškart sugavo – Liudas Mėmė kartais primiršdavo, kad su savo senutėliu automobiliu turėtų elgtis kiek švelniau, nes...
• Sykį kiek per smarkiai pasuko vairą ir šis liko Mėmės rankose.
• Nepamatęs kūdikio pėdutės dydžio duobelės, Liudas Mėmė ant jos užvažiavo, o tada turėjo sustoti ir susirinkti du nulūžusius ratus, priekinius žibintus, bagažinės dangtį ir nukritusį duslintuvą.

domas ir tomas. kompiuterinių žaidimų turnyro byla
• Pamiršęs, kad opelis visiškai iškleręs, Liudas
Mėmė ant priekinės keleivio sėdynės padėjo ne
tik savo portfelį, bet ir pirštines. Sėdynė neatlaikė papildomo svorio ir portfelis su pirštinių
pora perskrodė kiaurai sėdynę ir opelio dugną.
Kol skaitei šiuos punktus, Liudas Mėmė spėjo
nubėgti iki savo kabineto paimti pačios lipniausios lipniosios juostos ir automobilio dureles priklijuoti.
– Turiu paskubėti, – murmėjo sau po nosimi beveik bėgdamas mokyklos koridoriumi ir nuo kaktos
šluostydamasis prakaitą. – Reikia spėti pasitikrinti elektroninį paštą, paskaityti naujienas mokyklos
direktoriams, užsakyti dovaną Danai gimtadienio proga...
Šitaip murmėdamas Liudas Mėmė skubomis
įkišo raktą į spyną, ši porą sykių trakštelėjo, ir direktorius įžengė vidun.
Pribėgęs prie savo darbo stalo Mėmė keturis
kartus trinktelėjo per pageltusį didžiulį, ne paties
naujausio (gal net seniausio, patikėk manim!) monitoriaus korpusą. Ekranas keletą sykių sumirgėjo
domas ir tomas. kompiuterinių žaidimų turnyro byla
ir galiausiai pasigirdo trumpa įjungimo melodija, o mirguliavimą ekrane pakeitė iš lėto procentais besipildanti įkrovimo procentų juosta.
– Vienas, – tarė Mėmė žiūrėdamas į ekraną.
Netrukus direktorius nusižiovavo, ir jo akys ėmė po truputį merktis. Pagaliau, po gero pusvalan-
džio, kompiuterio operacinės sistemos krovimosi procentus rodantis skaičius pasikeitė!
– Du! – iš džiaugsmo Liudas Mėmė net suplojo delnais.

domas ir tomas. kompiuterinių žaidimų turnyro byla
Kad neužmigtų kaskart laukdamas, kol pageltęs kompiuteris užsikurs, Mėmė iš internetinės pigių
niekučių parduotuvės buvo užsisakęs daugybę pagalbinių dalykėlių – į akis įstatomus specialius pagaliukus, neleidžiančius akių vokams užsimerkti; be perstojo pypsintį aparačiuką, kurio skleidžiamas
garsas taip paveikia smegenis, kad žmogus nebegali užmigti maždaug tris dienas; šokoladinių kavos skonio saldainių, kurių vieno sudėtyje kavos yra maždaug tiek, kiek penkiasdešimt keturiuose espreso puodeliuose.
– Penkiolika! – džiaugsmingai sušuko Mėmė ir vėl kai ką prisiminė. – Ei, juk laukdamas galiu pagalvoti, ką nupirkti Danai rytojaus gimtadienio proga!
Ir, iš akių išsiėmęs pagaliukus, Liudas Mėmė ėmė vaikštinėti po kabinetą.
– Šuolis parašiutu?
Mėmė tuoj prisiminė, kad Danai tai būtų tik laiko gaišimas – juk dar taip neseniai, tarnaudama specialiosiose policijos pajėgose ir atlikdama įvairias misijas visame pasaulyje, ji šokinėdavo iš lėktu-

vo be parašiuto, o kritimą suminkštindavo medžių šakos arba Atlanto vandenyno bangos!
– Aštriųjų pipirų degustacija?
Bet dabar Liudui Mėmei prieš akis išniro prisiminimas, kaip kadaise drauge su Dana keliaudami po Afriką pasiklydo džiunglėse ir pateko į laukinės genties nelaisvę, kur surištai Danai buvo sumaitintas aštriausias pasaulyje aitrusis pipiras. O Mė-
domas ir tomas. kompiuterinių žaidimų turnyro byla
mienė jį sukramčiusi tik atsiraugėjo, iš burnos paleisdama ugnies pliūpsnį, ir išsigandę nedraugiški
laukiniai pasileido laukais.
– O gal jai patiktų... – pradėjo Liudas Mėmė, bet nebaigęs minties ėmė snūduriuoti.

„Nėra už ką!“ Skaitytojai © Guodos Kavaliauskaitės nuotr.
TOMAS DIRGĖLA – populiariausias Lietuvos vaikų rašytojas, kurio knygos nuolat kartojamos ir verčiamos į užsienio kalbas, o vaikai tiesiog eina iš proto dėl jo detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“! T. Dirgėla parašė jau daugiau nei 50 knygų, o vaikai ir tėvai jį atpažįsta net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar paprašo bendros nuotraukos.
Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykla sulaukia ypatingo dėmesio –būtent čia jau greitai turėtų vykti mokinių kompiuterinių žaidimų turnyras! Direktorius Liudas Mėmė jau užsakė perdažyti senus pageltusius kompiuterius baltutėle spalva, visų nuotaika itin pakili, bet...
Bet staiga mokykloje apsilanko seno priešo pasiųsti pakalikai, turintys jiems skirtą užduotį – viską sujaukti ir pasistengti, kad Miestamiesčio mokykla patirtų didžiulę gėdą!
Ar jiems pavyks pakenkti rengiamam kompiuterinių žaidimų turnyrui? O gal nepavyks? Atsakymas – vienas iš dviejų, bet jį sužinosi tik perskaitęs šią istoriją!
„Ačiū, kad skaitote!“ Tomas Dirgėla

ISBN 978-609-466-819-7