Adamo Juing o Ramioj o vande ny no die nora šti s
Antradienis, lapkričio 12 d . Mūsų garbusis kpt. Molinė šiandien pagerbė „Muškietą“ spyriojimusi su mano šeimininku dėl penkių statinių sūdytos jautienos kainos (reikalas buvo sutvarkytas šauksmingai sulošus trentuno – kapitonas laimėjo). Dideliai nustebau, kad kpt. Molinė, prieš sugrįždamas patikrinti, kaip triūsiama prie laivo, įsiprašė į mano bičiulio Henrio kambarį tyliai persimesti žodžiu. Man rašant tas pasitarimas tebetrunka. Mano draugas buvo perspėtas dėl kapitono despotizmo, vis dėlto man tai nepatinka. Vėliau Pasirodo, kpt. Molinė kamuoja negalia, kuri negydoma gali palaužti visokeriopus įgūdžius, reikalingus jo poste. Todėl kapitonas pasiūlė Henriui, kad mano draugas keliautų su mumis iki Honolulu (maitinimas ir atskiras gultas – dykai), prisiimdamas ir laivo daktaro, ir kpt. Molinė asmeninio gydytojo pareigas iki mūsų nuvykimo. Mano draugas paaiškino ketinąs grįžti Londonan, bet kpt. Molinė neatlyžo. Henris pažadėjo šį dalyką apsvarstyti ir apsispręsti iki penktadienio ryto – dabar įstatyta, kad tądien „Pranašė“ išplaukia. Henris nepaminėjo kapitono ligos, o aš ir neklausiau, nors ir nebūdamas Eskulapijaus globotiniu gali numinti, kad kpt. Molinė yra podagros vergas. Mano draugo diskretiškumas daro jam garbę. Kad ir kokių keistenybių Henris Gusas prisituri su tuo savo retenybių rinkimu, mėklinu, kad jis yra pavyzdingas gydūnas, ir geidingai, kad ir savo naudai, tikiuosi, jog Henris į kapitono pasiūlymą atsakys palankiai.
27