VIRSELIS įriedėjo juodas reindžroveris. – Žiū, pats senis Tompsonas. – Richardas taip spustelėjo greičio pedalą, kad išorinė jėga plote priplojo Emelę prie sėdynės atlošo. – Ką darai? – sušuko. Tačiau Richardas nepaleido pedalo ir privertė staigiai stabdyti automobilio vairuotoją. Nusileidus lango stiklui, išlindo senio Tompsono veidas. Richardas jam pareiškė ka rišką pagarbą. – Turiu garbės, Tompsonai. Neįsižeisk! Įtūžęs Tompsonas kratė mobilųjį telefoną, kuriuo ką tik kalbėjo. – Na, pala, Litlvudai. Tau atsirūgs, dar ilgai mane minėsi! – Laukiu nesulaukiu susitikimo su tavo vyrukais. Tikiuosi, galėsiu juos kai ko pamokyti, – atšovė Richardas. Atsiprašy damas dėl staigaus judesio pasiaiškino Emelei: – Negalėjau praleisti progos jį paerzinti. Tegu susipakuoja iščiustytą du krelę ir važiuoja. Kaip sakoma, atitiko kirvis kotą. Emelė atsitiesė, išsitraukė iš rankinės didelius tamsius sau lės akinius ir užsidėjo. Paskui pažvelgė pro langą. Prieš įsiliedamas į automobilių srautą Richardas akies kampučiu dirstelėjo į ją. Ilgi banguojantys plaukai krito ant pečių. Geltoni kaip laukinių bičių medus, kurį jis kopinėdavo iš avilių, stovinčių už namo. Richardui kilo pagunda švelniai suimti jos plaukų sruogą ir prisitraukti artyn. Jai pasilenkus, nertinio iškirptėje subolavo žavus tarpelis tarp pilnų, stangrių krūtų. Ji buvo be liemenėlės. Žmogau, nesiblaškyk, vairuok atidžiau, paragino save mintyse.
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.