Lietuvių kalba. Vadovėlis 5 klasei, 2 dalis (serija „Atrask“)

LIETUVIŲ K ALBA Asta Kibildienė Asta Leskauskaitė Ingrida Visockienė

2 DALIS

TURINYS

VI SKYRIUS

KALBOS DALYS IR JŲ SANTYKIAI SAKINYJE STEBUKLŲ SALOJE 70

IV SKYRIUS (tęsinys)

TEKSTO KŪRIMAS ATEITIES SALOJE 1. Teksto kūrimo vingrybės 2. II dalis. PIRMASIS SKRYDIS. Tema ir pagrindinė mintis.

Kodėl reikia pavadinimo 3. Tekstų tipai. Pasakojimas, aprašymas, samprotavimas 4. Pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo pastraipos 5. Teksto struktūra 6. Ateities salos atradimai Užduočių bankas Apibendrinimas

4 6 10 14 16 20 22 24 28

V SKYRIUS

KALBOS DALYS IR JŲ SANTYKIAI SAKINYJE DRAUGYSTĖS SALOJE 1. Draugystės saloje 2. Pasakojimas, aprašymas, samprotavimas ir kalbos dalys 3. Morfologijos skyriai. Kalbos dalių sistema 4. Daiktavardžio reikšmė 5. Bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai 6. Daiktavardžio gramatiniai požymiai 7. Linksnių reikšmės. Pagrindiniai vienarūšių sakinio dalių skyrybos atvejai 8. Veiksmažodžių valdomi linksniai.

Taisyklingas linksnių vartojimas 9. Prielinksniai ir polinksniai. Prielinksninės konstrukcijos ir taisyklingas jų vartojimas 10. Atradimai: samprotauju apie draugystę Užduočių bankas Apibendrinimas

2

1. Stebuklų salos išmėginimai 2. Būdvardžio reikšmė, gramatiniai požymiai, derinimas su daiktavardžiu 3. Būdvardžių laipsniai, jų rašybos ypatumai. Įvardžiuotiniai būdvardžiai 4. Būdvardžių daiktavardėjimas. Būdvardis sakinyje 5. Jungtukas. Jungtukų skyriai. Sakinių su jungtukais skyryba 6. Daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimas 7. Daiktavardžių ir būdvardžių rašyba 8. Daiktavardžių ir būdvardžių kirčiavimas 9. Draugystės ir Stebuklų salų atradimai. Pažįstu kalbos dalis 10. Pasakojimas. Tiesioginė kalba pasakojime 11. Pasakojimo (pasakos) tobulinimas 12. Stebuklai pildosi. Projektinio darbo pristatymas Užduočių bankas Apibendrinimas

72 76 80 82 84 88 92 96 98 100 106 110 112 116

30 32 36 38 42 44 48 52 56 58 62 64 68

VII SKYRIUS

SINTAKSĖ IR SKYRYBA KELIAUJANT NAMO

118

1. Namo begrįžtant 2. Aprašymas 3. Sakinių rūšys 4. Žodžių junginys 5. Vienarūšės sakinio dalys 6. Vientisinis sakinys. Sakinio dalys. Veiksnys ir tarinys 7. Papildinys 8. Aplinkybės 9. Pažyminys 10. Sudėtinis sakinys 11. Kreipinys 12. Antra staigmena – Sintaksės išgelbėjimas 13. Aprašymo tobulinimas 15. Atradimai: rašau skelbimą Užduočių bankas Apibendrinimas Kelionei pasibaigus

122 124 128 130 132 134 138 140 142 144 146 150 152 154 156 164 166

3

Kodėl reikia laikytis struktūros kuriant tekstą?

Kaip sukurti geros struktūros tekstą?

5. TEKSTO STRUKTŪRA

Įsidėmėk svarbiausius teksto kūrimo reikala­ vimus. Jie visuomet padės sukurti gerą ir įdomų tekstą.

Į sižiūrėk į šią iliustraciją.

Kaip statybininkai stato namą?

Ar galima pradėti statyti nuo stogo?

O kokia tvarka kuriamas tekstas?

Laikykis teksto kompozicijos: įžanga, dėstymas, pabaiga.

Tekstą skaidyk dalimis (pastraipomis).

Sklandžiai siek mintis tarpusavyje.

Mūsų kelionės tikslas – išmokti kurti įvairius tekstus. Teksto kūrimas – ilgas procesas. Tu jau žinai, kas yra tema, pagrindinė mintis, ką rodo kūrinio pavadinimas, kokie yra tekstų tipai, kas yra pastraipa. Dabar prisimink teksto struktrą.

Struktūrà – sudedamųjų dalių tarpusavio išsidėstymas ir ryšys, sandara.

Kokios yra teksto dalys?

Kiekvieną tekstą sudaro trys dalys: įžanga, dėstymas, pabaiga.

Jas visas sieja tema ir pagrindinė mintis.

I. žanga – įvadinė dalis, pradžia. Įžangoje pasakoma teksto tema, gali būti iškeliama pagrindinė mintis.

II. Dstymas – temos ir pagrindinės minties plėtojimas (pasakojamas įvykis, aprašoma gamta, daiktas ar gyvūnas, išdėstoma ir argumentuojama pagrindinė mintis).

Dėstymas priklauso nuo teksto tipo.

III. Pabaigà – svarbiausių dėstymo minčių apibendrinimas. Čia dar kartą primenama tema ir pabrėžiama pagrindinė mintis, kuri buvo įrodoma, pasakoma išvada, apibendrinamasis įvertinimas.

Įžangą suformuluok glaustai ir aiškiai.

ŠARKOS BIJO BLIZGUČIŲ

Dėstymo dalyje venk pašalinės,

Įprasta manyti, kad šarka yra blizgučių manijos apsėsta vagilė. Pasirodo, šis paukštis šmeižiamas ne­ pelnytai. Nauji tyrimai atskleidė, kad šarkų visiškai netraukia žvilgantys objektai. Èkseterio universiteto (Didžióji Britãnija) moks­ lininkai sugriovė seną mitą. Tyrėjai atliko keletą testų su laukinėmis ir nelaisvėje laikomomis šarko­ mis: buvo stebima paukščių reakcija į blizgančius ir neblizgančius daiktus.

Vyriausiasis tyrėjas Tonis Šefardas sakė, kad iš šarkų elgesio negalima daryti išvadų, jog jas besąly­ giškai trauktų blizgučiai. Priešingai – gauti rezultatai parodė, kad šarkoms būdinga neofobija – liguista viso, kas nauja, baimė. <...> Tiek blizgius, tiek mėlynus objektus paukščiai daž­ niausiai ignoruodavo1 arba jų vengdavo. Kai tie daik­ tai būdavo netoliese, šarkos kur kas atsargiau lesdavo net riešutus. Nelaisvėje laikomi paukščiai blizgančiais daiktais apskritai nesusidomėjo. Panašiai kaip ir ki­ ti varninių šeimos paukščiai, šarkos yra sumanios.

Užuot susidomėjusios nematytais blizgančiais objek­ tais, jos laikosi nuo šių daiktų saugiu atstumu.

Taigi šarkų pomėgis gvelbti blizgius daiktus veikiau tėra žmonių prasimanymas, įsitvirtinęs folk­ lore, literatūroje ir muzikoje. Vakar Euròpoje ir Šiáurės Amèrikoje šie paukščiai dažnai laikomi blo­ gio nešėjais ir velnio simboliais. Todėl prietaringi žmonės, pamatę šarką, visada ją pasveikina siekda­ mi išvengti nelaimės.

Pagal http://lzinios.lt 1

20

Ignorúoti – tyčia nepastebėti, nepaisyti.

su nagrinėjama tema nesusijusios informacijos.

Savo argumentus ir nuomonę dėstyk nuosekliai.

Pabaigoje nekalbėk apie tai, ko neminėjai dėstyme.

Pabaigą sukurk trumpą.

Ar kadaise tikėjai, kad esama ir milžinų, ir nykštukų? Perskaityk Vytautės Žilinskaitės apsakymo „Antras gurkšnis“ ištrauką ir ją pasiaiškink.

Jonė sėdi ant lopytos sofos ir varto dvi knygeles. Viena apie milžinus, antra apie nykštukus. Sudeda jas greta ir palygina piešinius. Mergaitė vos paskaito, bet skai­ to. Todėl pasakytų, jog nykštukai links­ mesni už milžinus – gal kad mažučiai ir visada it žvirbliai būriu. O milžinai niūres­ ni, gal kad vieniši ir vargiai gali pasislėpti.

Koks nedorėlis pykšt! iš šautuvo – ir griū­ va milžinas kaip ilgas. Mergaitė susimąsto: o jeigu jai reikėtų pasirinkti, kuo būti – milžine ar nykštuke? Patogiau nykštuke: šmikšt it pelytė po sofa, kai girti dėdės barasi ir mušasi nežinia ko... Arba kai mama pasileidžia su jais kvatotis nežinia kaip... Bet ir milžine būti neblogai: čiuptų tuos dėdes už pakarpų ir sviestų už jūrių marių, kad kelio atgal nesurastų...

1. Pasakyk, kokių bėdų turi Jonė.

2. Nurodyk, kuri teksto dalis – įžanga ar pabaiga – yra ši ištrauka. Atsakymą pa­ grįsk.

Įsivaizduok, kad tekstas – tai tavo svajonių namas. Tavo tėvai ketina jį įsigyti, todėl šiandien einate jo apžiūrėti. Pardavimo agentas jus pasitinka prieškambaryje. Čia jūs pasisveikinate, trumpai pasakote, dėl ko atvykote (tai tarsi teksto įžanga).

Tada jus pakviečia į vidų. Jūs apžiūrite visą namą, kiekvienas kambarys vis kitoks, vienas už kitą gražesnis (čia tarsi teksto dėstymas). Agentas pasakoja apie namo privalumus (tai primena pagrindinės minties pasakymą) ir jus išlydi pro galinį išėjimą.

Atsisveikindami dar kartą prisimenate, apie ką kalbėjotės, nes norite įsitikinti, kad tikrai vieni kitus supratote (tai teksto pabaiga).

UŽ DU OT YS IR ĮSIV ERT INI MA S 1. Įvar dyk ir api būd ink teksto dali s.

2. Pas irin k vieną teksto kūrimo reik alavimą ir jį išsamiai paa iški nk.

3. Nur ody k, kuris teksto kūrimo reik alavimas tau atrodo sudėtingiausias.

4. Pas am pro tau k, kodėl rašant teks tą reikia laikytis jo kūrimo reikalavimų .

5. Atli k šiai pamokai skirtas užduoti s (p. 26).

6. Ats aky k į įsivertinimo testo 5 ir 10 klausimus, atli k 16 užduotį (p. 29), užb aik 2.4 teiginį (p. 28).

21

Ar įveikiau antrą Ateičiukų išmėginimą?

Perskaityk tekstą ir sužinosi, ką apie ateitį mano Verslo mokyklos Lietuvojè vadovas Nerijus Pačėsa.

6. ATEITIES SALOS ATRADIMAI teičiukai jau ketina išskristi.

A O tu ar pasiruošęs įveikti paskutinį Ateities salos išmėginimą?

Pasvarstyk, kuo šis išmėginimas tau bus svarbus ateityje.

Prisimink tai, ką išmokai keliaudamas po Ateities salą.

Pasakojimas, aprašymas ar samprotavimas?

Ateities saloje sužinojai, kad yra trys teksto tipai: pasakojimas, aprašymas ir samprotavimas. Taip pat analizavai, kaip kurti kiekvieno tipo pastraipą. Taigi laikas pasirinkti vieną teksto tipą ir atsakyti į „At­ radimų rato“ tiriamąjį klausimą: Ką ir kodėl reikės mokėti ateityje?

Turbūt svarstai, kurį teksto tipą pasirinkti. Pir­ miausia reikėtų atsiversti p. 17–18 ir prisiminti, kaip kurti pastraipą. Tada gali remtis šiais Ateičiukų patarimais: 1. Jeigu pasirinksi pasakojimą, papasakok, kaip, tavo manymu, žmonės gyvens ateityje, kokius darbus dirbs, kokie gebėjimai bus reikalingi.

2.

3.

Jei pasirinksi aprašymą, aprašyk ateityje gyven­ siantį žmogų arba jo aplinką, apmąstyk, ką jis turės sugebėti.

Jei pasirinksi samprotavimą, pirmu sakiniu nurodyk, ką ateityje reikės mokėti, o toliau aiškink, kodėl taip manai, remkis savo arti­ mųjų žmonių nuo­mone, skaityta informacija, matytais filmais.

Sėkmės!

Technologijų pažanga pirmyn šuoliuoja žvėriškais tempais. Kasdien išrandame tech­ nologinių naujovių ir jomis naudojamės.

Tomis naujovėmis spręsime problemas, apie kurias šiandien net nenutuokiame arba dar ne­ žinome, kad jas galima šalinti kaip tik tokiais būdais. Daugybė rytojaus profesijų šiandien neegzistuoja. Tai kokių gi gebėjimų reikia įgy­ ti, kad neliktum be darbo?

Tai, ką šiandien nešiojamės kišenėje, prieš 40 metų buvo pastato dydžio. Futurologai1 pranašauja, kad po 25 metų tai susitrauks iki kraujo kūnelių dydžio. Tada jau bus sukurta dirbtinė intuicija, gebėsime iš atminties leng­ vai ištraukti informaciją – įvykius ir faktus.

Technologijos ir žmogus taps vieniu2. „Kokių tokioje ateityje gebėjimų reikės, kad veikla būtų sėkminga?“ – kelia klausimą Nerijus Pačėsa.

1

Futurològas – ateities prognozuotojas.

2

Vienóve.

Atsakydamas remiasi Harvardo universite­ to dėstytojo dr. Tonio Vagnerio nurodomais septyniais išgyvenimo gebėjimais: kritinis mąstymas ir problemų sprendimas, bendradarbiavimas ir lyderystė, judrumas ir prisitaikymas, verslumas ir iniciatyvumas, veiksmingas žodinis ir rašytinis bendra­ vimas, informacijos paieška ir analizė, smalsumas ir kūrybingumas. „Tikimės, kad baigę aukštąsias mokyklas žmonės bus drąsūs, kūrybingi, naujoviškai mąstantys ir galvojantys, jog tai jie kuria atei­ tį“, – pranešimą baigė Nerijus Pačėsa.

Pagal http://www.15min.lt/verslas/naujiena/karjera/ nerijus-pacesa-apie-7-gyvybiskai-svarbius-igudzius-issilaikyti-ateities-darbo-rinkoje-666-496118

1. Pafantazuok, koks neįtikėtinas išradimas galėtų būti ateityje.

2. Pamąstyk, kokių profesijų gali atsirasti po dešimt, dvidešimt metų.

3. Pasirink vieną iš tekste pateiktų septynių išgyvenimo gebėjimų ir pakomentuok, kaip jį supranti.

Prisimink ir apgalvok!

Tema ir pagrindinė mintis.

Kodėl reikia pavadinimo?

UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINI MAS

Pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo pastraipos

1. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. 27).

Tekstų tipai. Pasakojimas, aprašymas, samprotavimas

Teksto struktūra

22

2. Atsakyk į įsivertinimo testo 11 klau­simą, atlik 17 ir 18 užduotis (p. 29).

3. Atlik trečiosios „Atradimų rato“ pakopos užduotį (p. 28). Susumuok balus (p. 29) ir sužinok, ar įveikei antrą Ateičiukų išmėginimą.

23

UŽDUOČIŲ BANKAS

❷ TEMA IR PAGRINDINĖ MINTIS. KODĖL REIKIA PAVADINIMO

p. 10–13

1. Pasakyk, kokia tema tau būtų lengva sukurti rašinį. Paaiškink, kodėl. Kokia būtų pagrindinė to rašinio mintis?

2. Perskaityk Ramutės Skučaitės eilėraštį.

❶ TEKSTO KŪRIMO VINGRYBĖS

p. 6–9

1. Pasakyk, pagal kokią taisyklę parašyti šie žodžiai.

Tekšt, tekšt, tekšt! – Lašai nuo stogo: – Oi, kaip mums gyventi bloga!

Tekšt! – bėda tikrai opi – Esam visąlaik šlapi!

Neteisinga tai! Visai!

Norim būt sausi lašai!

Eisim, saulei pasiskųsim, Pasiskųsim ir pradžiūsim!

Kas lašiukams atsitiko?

Vos pradžiūvo ir... neliko!

2.1. Nurodyk, su kokiu žmogumi galėtum palyginti Ramutės Skučaitės eilėraščio lašus.

2.2. Pasakyk pagrindinę šio eilėraščio mintį.

2. Įrašyk praleistas raides ir pasitikrink jų rašybą. Kai kurių žodžių reikšmė pasikeičia, kai į jų šaknį įrašomos skirtingos raidės. Rask tuos žodžius.

Pavyzdys. Rąžosi – ręžtis – ryžtis.

M stytojas, gr ža, paž stamas, šv sti,

neįl si, t sinys, dr sta, sotėlis,

š ž dr gr

lame, sinėlis, skosi, žtis,

sp tr m gr

sti, šos, slingas, sia,

užg so, m žta, spr sti, t sti,

sutr šo, išgr sta, t žta, gl žta.

2.1. Pasirink penkis sunkiausius žodžius ir parašyk su jais po sakinį.

3. Parenk dešimties žodžių diktantą bendraklasiui. Šiuo diktantu turi išsiaiškinti, ar jis išmoko rašyti nosines raides šaknyje.

3.1. Padiktuokite žodžius vienas kitam.

3.2. Įvertinkite vienas kito darbą pažymiu (už vieną klaidą atimamas vienas balas).

4. Ar esi kada žaidęs žaidimą „Paslaptis“? Jei ne, paskaityk aprašymą.

Norint žaisti šį žaidimą reikia turėti keletą įvairių daiktų, tarkim, gėlių žiedų, saldainių popieriukų, šakelių, akmenukų ir pan. Iš jų dėliojamas paveikslas – mozáika. Kur nors nuošalesnėje saugioje vietoje iškasama duobutė ir iš turimų medžiagų sudėliojama mozaika. Užbaigta uždengiama stikliuku ir užrausiama žemėmis. Žaidimo esmė tokia: šis slaptas kūrinys rodomas tik geriems draugams.

4.1. Paaiškink, kodėl vaikui naudinga žaisti „Paslaptį“.

4.2. Pasvarstyk, kaip žaidimą „Paslaptis“ galima susieti su pamokos tema „Teksto kūrimo vingrybės“.

5. Patikrink, ką gali tavo vaizduotė. Įsivaizduok, kad esi ąžuoliukas, išdygęs prie galingo ąžuolo šaknų. Keliais sakiniais aprašyk, kaip jautiesi. Rašyk pirmuoju asmeniu.

3. Nubraižyk temos „Išmaniojo telefono nauda“ minčių žemėlapį.

3.1. Žvelgdamas į minčių žemėlapį suformuluok pagrindinę temos mintį.

4. Pamąstyk, kodėl svarbu išmokti suformuluoti pagrindinę temos mintį, išmanyti pavadinimo paskirtį.

❸ TEKSTŲ TIPAI. PASAKOJIMAS, APRAŠYMAS, SAMPROTAVIMAS

p. 14–15

1. Aprašymas, Pasakojimas ir Samprotavimas nusprendė susidraugauti su Veiksmu, Vaizdu ir Mintimi. Nu­ spręsk, kas su kuo būtų geriausi draugai. Kodėl taip manai?

2. Klausimams priskirk teksto tipą.

• Kas atsitiko?

• Kaip atrodo?

Kodėl tai įvyko? •

• Aprašymas • Samprotavimas • Pasakojimas

3. Perskaityk šiuos tris tekstų pradžios ir pabaigos sakinius ir nustatyk teksto tipą. Atsakymą pagrįsk. a) Atvažiavau į kaimą. <...> Namo grįžau puikiai nusiteikęs. b) Kolibris – nuostabiausias žirgas pasaulyje. <...> Vienu žodžiu, gražesnio už jį nėra. c) Joris mėgsta konstruoti lego, nes taip gali išpildyti savo svajones. <...> Konstruodamas berniukas atskleidžia savo kūrybiškumą.

4. Perskaityk Miko prisiminimus ir pasakyk, kodėl jo atsakymas Daumantą nuvylė.

5.1. Keliais sakiniais papasakok, kaip suvoki aplinkinį pasaulį, pavyzdžiui, gamtą, žmones, kitus ąžuoliukus.

Rašyk pirmuoju asmeniu.

Neseniai Mikas grįžo iš Laplandijos. Kiemo draugas Daumantas jo paklausė: „Kaip atrodo Kalėdų Senelis?“ Mikas ėmė pasakoti: „Kad tu žinotum... Pirmiausia mus aprengė šiltais drabužiais, tada įsėdome į roges. O jas vilko tikri elniai!“ Daumantas susiraukė...

5.2. Parašyk, kur ir kokiu laiku norėtum gyventi, jei būtum ąžuolas. Rašyk pirmuoju asmeniu.

4.1. Parašyk trumpą Kalėdų Senelio aprašymą arba papasakok, ką Mikas veikė Laplandijoje.

6. Sugalvok, kaip lengviau galėtum įsiminti tuos žodžius, kurių šaknyje rašomos nosinės raidės. Pavyzdžiui, nesunkiai įsidėmėtum žodžių tąsi, tįsta, tęsiasi rašybą perskaitęs tokią linksmą kramtomosios gumos reklamą: „Ji tąsi, todėl tęsiama tįsta be galo, be krašto.“ 24

2.3. Sugalvok eilėraščiui du pavadinimus: pirmas tegul rodo temą, antras – sužadina smalsumą.

5. Paaiškink, kuo skiriasi pasakojimas, aprašymas ir samprotavimas.

5.1. Pagalvok, kas galėtų simbolizuoti pasakojimą, aprašymą ir samprotavimą. Simbolius nupiešk.

25

❹ PASAKOJIMO, APRAŠYMO IR SAMPROTAVIMO PASTRAIPOS

p. 16–19

1. Perskaityk Liusės Mod Montgomeri romano „Anė iš Žaliastogių“ ištrauką.

❻ ATEITIES SALOS ATRADIMAI

p. 22–23

1. Pildydami minčių žemėlapį išskleiskite temą „Kokių gebėjimų reikės ateityje“.

Mergaitė buvo maždaug vienuolikos metų, aprengta labai trumpa, labai ankšta, labai negražia suknele iš gelsvai pilkšvos pusvilnonės flanelės. Ant galvos užsidėjusi nublukusią rudą šiaudinę skrybėlaitę, o iš po jos per visą nugarą tįsojo storos, rusvos kasos. Veidelis smulkus, išbalęs, liesas ir be galo strazdanotas. Burna didelė, akys irgi didžiulės, tai žalsvos, tai pilkos – nelygu šviesa ir nuotaika.

Tai šit ką būtų pastebėjęs pašalietis. O įdėmesnis stebėtojas gal būtų pamatęs, kad jos smakras smailus ir išraiškingas, kad didžiulės akys gyvos ir žvitrios, kad lūpos švelnios ir putlios, o kakta plati ir aukšta. Trumpai sakant, įžvalgesnis stebėtojas tikriausiai būtų padaręs išvadą, jog šios beglobės būtybės, kurios taip absurdiškai baiminosi drovusis Matijus Katbertas, kūne turėtų gyventi nepaprasta siela.

2. Prisimink tai, ką išmokai keliaudamas po Ateities salą, rašymo žingsnius, pasirink teksto tipą ir sukurk pa­ straipą tema „Ką ir kodėl reikės mokėti ateityje?“ 2.1. Gali remtis siūloma pagalba: duotas pirmas ir paskutinis temos sakiniai.

Koks gyvenimas bus po dešimties ar dvidešimties metų, beveik neįmanoma pasakyti, bet jau dabar turime apmąstyti, ką ir kodėl reikės mokėti ateityje. <...> Vadinasi, tik nuo manęs priklauso, ar būsiu laimingas.

1.1. Nurodyk kiekvienos pastraipos temą.

1.2. Nustatyk šio teksto tipą ir paaiškink, kodėl taip manai.

2. Perskaityk penktokės sukurtą pastraipą.

Kas yra drąsa? Į šį klausimą vieno atsakymo nėra. Kiekvienas drąsą suvokiame savaip. Man atrodo, kad drąsus poelgis yra atkakliai, nepaisant galimų sunkumų ar pavojų, siekti savo tikslo. Pavyzdžiui, jodamas nukrinti nuo žirgo, visą kūną skauda, bet tu nepasiduodi, vėl sėdi į balną ir joji toliau. Amèrikos prezidentas Ronaldas Reiganas yra pasakęs: „Ateitis nepriklauso bailiams, ji priklauso drąsiems.“ Mano manymu, drąsūs žmonės gyvenime pasiekia daugiau, nes nebijo susidurti su kliūtimis. Taigi drąsa – tai atkaklumas.

3. Apsikeisk sukurta pastraipa su bendraklasiu. Pieštuku ištaisyk draugo pastraipos klaidas (rašyba, skyryba, neaiški mintis, kartojama mintis ar žodis, netinkama pastraipos sandara).

2.1. Nustatyk teksto tipą.

6. Prisimink, kokius du išmėginimus įsipareigojai įveikti, kad gautum Ateities salos Atradimų medalį. Įsivertink.

2.2. Surask teiginį ir pastraipos apibendrinimą.

2.3. Parašyk, kokiais dviem skirtingais argumentais įrodomas teiginys.

3. Sukurk samprotavimo pastraipą apie tai, kuo norėtum būti užaugęs, ir paaiškink, kodėl tai, kuo ketini užsi­ imti, tau patinka. Kurdamas pastraipą naudokis žinynais, žodynais.

3.1. Sukurta pastraipa apsikeisk su bendraklasiu ir žalia spalva pabrauk jo pastraipos teiginį, geltona – ar­ gumentus, raudona – pastraipos apibendrinimą.

4. Perskaityk draugo pastabas ir, jeigu jos tau atrodo pagrįstos, pastraipą pakoreguok.

5. Pastraipą perrašyk.

1. Už pirmą išmėginimą mokytojas mane įvertino ... .

2. Už pirmą išmėginimą save vertinu ... .

3. Už antrą išmėginimą mokytojas mane įvertino ... .

4. Už antrą išmėginimą save vertinu ... .

5. Manau, kad esu vertas gauti Ateities salos Atradimų medalį, nes ... .

Manau, Ateities salos Atradimų medalį gausiu tik tada, kai...

3.2. Įvertink bendraklasio darbą – parašyk, kas patiko, ką keistum.

❺ TEKSTO STRUKTŪRA

p. 20–21

1. Paaiškink, ką reikia dėstyti teksto įžangoje, o ką – pabaigoje.

2. Nurodyk, kam tekstui reikalingas dėstymas.

2.1. Papasakok, apie ką rašysi kurdamas pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo dėstymą.

3. Perskaityk sakinius ir nustatyk, kuris yra teksto pradžios, o kuris – pabaigos. ) a) Taigi ši istorija man įrodė, kad visur gerai, bet namie geriausia. ( ) b) Džiaugiuosi, kad Martis grįžo, nes mūsų šeima jį labai myli. ( ) c) Pagaliau išaušo ta diena, kai rankose laikiau bilietą į Kretą. ( ) d) Po to karto daugiau niekada nešoku nuo lieptelio į vandenį. ( e) Pirmaisiais laiško žodžiais noriu pasidžiaugti, kad pagaliau sulaukiau Kalėdų. ( f) Neseniai perskaičiau labai įdomią Janinos Degutytės knygą „Nepalik manęs“. (

) )

4. Viena pora parašo rašinio „Vaikystę prisiminus“ įžangą, kita – pabaigą.

4.1. Apsikeiskite sąsiuviniais su kita pora ir perskaitykite draugų sukurtą rašinio pabaigą arba įžangą. Nurodykite vieną jos privalumą arba vieną trūkumą (ką reikėtų taisyti).

4.2. Pasitarkite, ką rašytumėte kurdami dėstymą.

26

27

APIBENDRINIMAS

ĮSIVERTINU 1 balas 8.) . p , ką o am p 1 2 balai s šaknyje? (Žr. ės nerašomo id ) ra 2. ės –1 n 11 si . o p n , ką 1. Kada 3 balai s? (Žr. 2 pamo ką, p. 14.) rindinė minti o ag p am p ir 3 a r. m (Ž te ?

2. Kas yra mprotavimas 1 balas rašymas ir sa ap , as jim o ak as 3. Kas yra p 3 balai oką, p. 17.) pa? (Žr. 4 pam ai tr as p a yr .)

4. Kas pamoką, p. 20 ruktūra? (Žr. 5 st to ks te a yr 5. Kokia 4 balai ) 7. . p , ką o ? am tu p 1 II. Ką supran ausimai? (Žr.

3 balai p. 12.) liami keturi kl , ke ką o tą ks am p te t 2 r. (Ž rian pavadinimo?

6. Kodėl ku 3 balai ? tekstui reikia ų či as ež ri p ami skirtingai ri ijų ku tr i ų ta ki ks ko te o 7. Dėl samprotavim , aprašymo ir o jim o ak as p 1 balas 8. Kodėl .) ų sandara? p 14 . ai p tr , as ką p o o am m tavi (Žr. 3 p mo ir sampro ojimo, aprašy ak as p si ia ir 3 balai 9. Kodėl sk 20.) .

–18.) p , 17 . ką p , o ką am o p 5 (Žr. 4 pam abaigoje? (Žr.

1 balas je, dėstyme, p o g an įž ką, p. 22.) to o ks am te p ti 6 šy r. ra (Ž ą las?

10. K astraipos tiks teksto tipo p o kt in ir as p 11. Koks 3 balai oką, p. 7, 9.) am p 1 r. (Ž ą. ? m III. Ką gebu 1 balas dyti kūrybišku rie padeda ug ku s, u ) d 2. ū b –1 is 10 tr i p.

12. Nurodyt r. 2 pamoką, 3 balai slapyvardį. (Ž jo rė kū ip 14.) . ka p , vo ką sa o i rt am p ku 3 13. Su ksto tipą. (Žr. ir nustatyti te s iu n ki . sa ti g apie 14. Pabai s papasakosiu Šiandien jum . s Ji . au .

Parodoje mači mukus, nes fil s iu n ci . a im n a es ti n , rė ū 1 balas nių filmukų Mėgstu ži ci a im n a ti rė stu žiū kvienas ie „K i iu in ig Arba: Nemėg te ių gyvenimo p. 16–19.) vo ar aplinkin sa iš į d yz r. 4 pamoką, av p (Ž .

2 balai ti s“ ik iu te g el Pa o . p 15 žmonės už savo je as ty g n ei ki at ą sa at „K s a žmogu s sakinius tem tinį pastraipo ku as p ir ą m ir p 3 balai p. 20–21.)

16. Parašyti ikės r. 5 pamoką, re (Ž ėl “. d ai si ko u ir ia ą b „K vertins la astraipą tema ių elementų p n ri ū kt ru st trijų 2 balai oką, p. 22.)

17. Parašyti ti savo darbą. je?“ (Žr. 6 pam lin ty u b ei at to ti ip kė ka o , m oti s ir susiplanu pos trūkumu ai tr as p i yt d 18. Nuro , p. 22.) (Žr. 6 pamoką

I. Ką žinau?

ATRADIMŲ RATAS TIRIAMASIS KLAUSIMAS Ką ir kodėl reikės mokėti ateityje?

Keliu naujų klausimų...

1. P RISIMENU, KLAUSIU, NUMANAU

3. ATRANDU Apibendrindamas atsakymus gebu pateikti išvadas trimis sakiniais.

Ateities žmogus „Pirmojo skrydžio“ stovykloje mokysis kurti tekstus.

1. Kadangi ateityje žmonės , drįs. čiau teigti, jog

1. Ateities žmogus turės būti kūrybiškas, .

2. Žinoma, galima manyti, kad .

2. Ar jam reikės aiškiai, rišliai išsakyti savo mintis?

Taip, reikės, nes .

Ne, nereikės, nes .

Žinias pritaikau...

3. Vis dėlto (pateikiama galutinė išvada).

2. IEŠKAU, SPRENDŽIU, TYRINĖJU 1. Ateities žmogus, perskaitęs tekstą ar išklausęs kalbą, suvokia 2. Ateities žmogus žino, kaip rašyti 3. Ateities žmogus gali parašyti

, nes

.

BALAI

.

pastraipas, nes

4. Ateities žmogus išmano teksto struktūrą, nes

, nes

. .

Pažymys Pasiekimų lygis

0–7

8–12

13–17

18–22

23–26

27–30

31–34

35–37

38–40

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Reikia pagalbos!

Turėtum dar pasimokyti.

Pirmyn!

Atėjo laikas apsilankyti ir kalbos dalių namuose. Pasi­ domėk, kaip vienuolika geriausių draugių gyvena.

Kaip atskirti kalbos dalis?

3. MORFOLOGIJOS SKYRIAI. KALBOS DALIŲ SISTEMA

Klaidžius netyčia nugirdo visų vienuolikos kalbos dalių ginčą, kuri iš jų reikalingesnė. Jis šį ginčą bandė išspręsti, bet nesugebėjo. Padėk Klaidžiui – pasvarstyk, kurios kalbos dalys reikalingiausios.

Kodėl?

Kodėl ne visos kalbos dalys gali tapti sakinio dalimis?

Lietuvių kalboje yra vienuolika kalbos dalių. Jos visos draugauja: tekste prie daiktavardžių ir veiksmažodžių glaudžiasi kitos kalbos dalys ir sukuria įdomių istorijų.

Kalbos dalys sakinyje tampa sakinio dalimis. Tik ar tikrai visos kalbos dalys gali būti ir sakinio dalys?

Deja, ne! Daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis eina sakinio dalimis.

Tai savarañkiškosios kalbõs dãlys. Jungtukas, prielinksnis ir dalelytė yra nesavarañkiškosios kalbõs dãlys, todėl sakinyje sakinio dalimis netam­pa. Prielinksniai su daiktavardžiais sudaro prielinksninius junginius, kurie sakinyje gali atlikti įvairias funkcijas.

Ištiktukas gali eiti tariniu, taip pat padeda sustiprinti įspūdį, pavaizduoti, pamėgdžioti garsus, vaizdus, pojūčius. Todėl jis savarankiška kalbos dalis. Jaustukas nepriklauso nei savarankiškosioms, nei tarnybinėms kalbos dalims.

Kalbõs dãlys – tai žodžių gramatinės klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių (santykių su kitais žodžiais), morfologinių požymių (formų ir gramatinių reikšmių ypatybių) bendrumą.

Linksniãvimas – kaitymas linksniais, pavyzdžiui: lėlė, lėlės, lėlei, lėlę, lėle, lėlėje, lėle!; lėlės, lėlių, lėlėms, lėles, lėlėmis, lėlėse, lėlės!

Asmenãvimas – kaitymas asmenimis, pavyzdžiui: bėgu, bėgi, bėga, bėgame, bėgate, bėga.

Laipsniãvimas – kaitymas laipsniais, pavyzdžiui: geras, geresnis, geriausias; gerai, geriau, geriausiai.

Kaip skirstomos kalbos dalys?

Kiekviena kalbos dalis turi ir išskirtinius požymius, vadinamus gramãtiniais.

Patyrinėk schemą:

Kas yra morfologija?

Kalbos dalys Nekatomosios

Katomosios Linksniúojamosios

Morfològija – kalbos mokslas, tiriantis kalbos dalis ir jų sudėtį – kaitybą ir darybą.

Asmenúojamoji

ant, į, už, per ir kt.

„Koks keistas žodis...“ – veikiausiai dingtelės tau į galvą. Žodis morfològija kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: morphē – „forma“ ir logos – „mokslas“.

Kalbos šalyje morfologija eina svarbias pareigas – ji yra tarsi vieno iš šios šalies didmiesčių merė. Jai pavaldi savivaldybė sudaryta iš trijų seniūnijų, vadinamų skỹriais.

Daiktavardis:

Veiksmažodis:

kėdė, saulė, bėgimas.

einu, eini, eina, einame, einate, eina.

Būdvardis:

Skaitvardis:

Ištiktukas: kapt, triokšt, liuokt.

Įvardis: Žõdžių sándara –

žodžių klasės (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prielinksnis, prieveiksmis, jungtukas, dalelytė, ištiktukas, jaustukas).

žodžio darybinių ir (ar) kaitybinių sudedamųjų dalių visuma.

Žõdžių darýba – naujos reikšmės žodžių darymas pridedant priešdėlį, priesagą, kitą šaknį ar kamieną, pakeičiant galūnę.

ir, o, bet, kad ir kt.

gi, vos, kaži(n).

Morfologijos skyriai

Kalbõs dãlys –

Jungtukas:

Dalelytė:

stropus, auksinis, baltas.

penki, antras, vienuolika.

38

Prielinksnis:

Jaustukas:

ji, toks, kitas.

ai, oi, ak, ačiū.

Dalis prieveiksmių laipsniuojami.

Prieveiksmis: gražiai (gražiau, gra­ žiausiai), ten, visada.

39

Perskaityk lietuvių liaudies pasakos „Dangus griūva“ ir Oskaro Milašiaus pasakos „Dangus griūva“ pradžias.

Kaip manai, ar galima daiktavardį, kitas linksniuojamąsias kalbos dalis asmenuoti? „Nesąmonė!“ – pasakysi. Tačiau finougrų, tiurkų kalbų daiktavardžiai, kitos linksniuojamosios kalbos dalys gali būti kaitomos asmenimis, o mongolų – net laikais!

Jonas Šukys

Liaudies pasaka

Oskaro Milašiaus pasaka

Gyveno senutė ir turėjo katinuką. Išėjo jie abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katinukui ant uodegytės. Katinukas pradėjo rėkti: – Senučiut, senučiut, dangus griūva – bėgsiu!

– Nebėk, katinuk, negriūva.

Kitas lapelis vėl tiktai šlept katinukui ant uodegytės. Katinukas vėl šaukia: – Senučiut, dangus griūva, bėgsiu!

Nu bėgt! Nu bėgt!

Susitiko kiškį: – Kiški piški, bėkim, bėkim – dangus griūva!

– Kas gi tau sakė?

– Aš pats mačiau: man ant uodegytės buvo užgriuvęs.

Kartą išėjo katinėlis daržan pamedžioti; beliuoksint tarp kopūstų šlept ir nukrito jam ant uodegos dideliausias tų simpatingų daržovių lapas.

– O siaube! Dangus griūva ant galvos!

Katinėlis pasipusto padus. Pašėlusiai lėkdamas, susitinka zuikį.

– Zuiki, zuiki, negaišuok nė valandėlės, dangus griūva!

– Kas tau sakė?

– Ogi niekas, man pačiam nukrito ant uodegos didelis dangaus lopas.

Kokie požymiai padeda atskirti kalbos dalis vieną nuo kitos?

Kaitymas padeda atskirti kalbos dalis vieną nuo kitos. Kaitant lengva atpažinti veiksmažodį, nes tik jis asmenuojamas.

Linksniuojami daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, o kai kurie būdvardžiai dar ir laipsniuojami. Kaitymas padeda atskirti įvardį nuo prieveiksmio, palyginkite: tas, kas – įvardžiai, nes linksniuojami, ten, tada – prieveiksmiai, nes nekaitomi.

O kaip atskirti nekaitomąsias kalbos dalis? Reikia žiūrėti, kokį vaidmenį jos atlieka sakinyje. Pavyzdžiui, sakinyje Mergaitės ir berniukai ilgėjosi namų „ir“ yra jungtukas, nes jungia žodžius; sakinyje Ilgai kalbėjausi su mama „su“ yra prielinksnis, nes eina su linksniuojamuoju žodžiu „mama“, abu atsako į klausimą su kuo kalbėjausi?

Kalbos dalys viena nuo kitos skiriasi ir reikšme. Kaip manai, kas galėtų pasakyti jų reikšmę? Ogi pavadinimai! Palygink žodžius tyla, tylus, tylino, tyliai.

Tyla reiškia ypatybės pavadinimą (kas tai?) – daiktavardis.

Tylus – pačią ypatybę (koks?) – būdvardis.

Tylino – veiksmą (ką veikė?) – veiksmažodis.

Tyliai paaiškina veiksmo ypatybę (kaip?) – prieveiksmis.

40

UŽDU OTYS IR ĮSIVER TINIM AS 1. Paaišk ink, kas pasako kalbos dalių reikšmę.

2. Nurod yk požymius, kurie padeda atskirti kalbos dalis vieną nuo kitos.

3. Pasvar styk, kodėl vienos kalbos dalys eina sakinio dalimis, o kitos – ne.

4. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. 64–65).

5. Atsaky k į įsivertinimo testo 3 klausimą, atlik projekto III etapo užduotį (p. 69) ir užbaik 2.2 teiginį (p. 68).

UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS 1. Paaiškink, kas pasako kalbos dalių reikšmę.

2. Nurodyk požymius, kurie padeda atskirti kalbos dalis vieną nuo kitos.

3. Pasvarstyk, kodėl vienos kabos dalys eina sakinio dalimis, o kitos – ne.

4. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. ...).

1. Išsiaiškink, kurių kalbos dalių daugiausia abiejų pasakų pradžiose.

5. Atsakyk į įsivertinimo testo 4, 13 klausimus (p. ...) ir užbaik ... teiginį.

2. Pasvarstyk, kuriai kalbos daliai

priskirtum žodį šlept. Dėl ko abiejose pasakose šis žodis pavartotas?

3. Nurodyk paryškintų sakinių kalbos dalių pavadinimus. Rask deminutyvus. Kurios tai kalbos dalys?

41

Kuo panašūs ir kuo skiriasi bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai?

5. BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI

Pasvarstyk, kuo skiriasi ir kuo panašūs paveikslėlio sakinyje pavartoti daiktavardžiai eglė.

Ką pavadina tikriniai daiktavardžiai?

Patyrinėk schemą ir išsiaiškink, ką pavadina tikriniai daiktavardžiai.

Mitinių būtybių vardai: Žmonių vardai, pavardės, slapyvardžiai ir pravardės:

Perkūnas, Vandenis, Žemyna.

Gyvūnų vardai: arklių – Bėris, Žvaigždė, karvių – Dangė, Žalė, kačių – Micius, Runcė, šunų – Brisius, Sargis, Belė.

Agnė, Kęstutis, Mačernis, Vaišnoras, Maironis, Žemaitė, Miknius.

Gyvų būtybių vardai

Tikrinių daiktavardžių skyriai pagal reikšmę Epochų, svarbių istorinių įvykių, švenčių pavadinimai:

Ar žinai, be ko niekas negali būti? Be vardo!

O kuri kalbos dalis visus pavadina?

Daiktavardis! O ką ir kaip pavadina daiktavardis, išsiaiškinsi apsilankęs bendrinių ir tikrinių daiktavardžių valdose.

Renesansas, Žalgirio mūšis, Kalėdos, Velykos.

Kokie yra daiktavardžių skyriai?

Kosminių ir astronominių objektų pavadinimai:

Daiktavardžių išties gausu. Ne vienam kyla klausimas, kaip tarp jų nepasiklysti. O tai padaryti visai paprasta – reikia tik žinoti, į kokius skyrius daiktavardžiai skirstomi.

Daiktavardžiai skiriami į du skyrius: bendriniùs ir tikriniùs daiktãvardžius .

Bendrnis daiktãvardis reiškia daiktą kaip tokių pat daiktų visumos atstovą. Pavyzdžiui, miestas žymi tai, kas bendra visiems miestams, o Vìlnius – išskirtinis miestas, Lietuvõs sostinė. Bendriniai daiktavardžiai – tai apibendrinti vienarūšių daiktų, gyvų padarų ar reiškinių pavadinimai (akmuo, džiaugsmas, gėlė, poetas, šuo, žemė, meilė, žaibas).

Tokie daiktavardžiai rašomi mažąja raide.

44

Mokslinės ir grožinės literatūros, meno kūrinių pavadinimai: „Vasara su Katšuniu“, „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“.

Negyvų dalykų pavadinimai Pagamintų daiktų, maisto produktų pavadinimai:

Marsas, Mėnulis, Saturnas, Žemė.

„Magija" (sūreliai), „Snaigė“ (šaldytuvas).

Tikrniais daiktãvardžiais vadiname tuos daiktavardžius, kurie reiškia daikto, asmens vardą, skiriantį tą daiktą, asmenį iš kitų tos pačios rūšies daiktų, asmenų. Tikriniai daiktavardžiai – individualūs miestų, upių, ežerų, kalnų, dangaus kūnų, žmonių ir kiti vardai. Tokie daiktavardžiai rašomi didžiąja raide.

Draugijų, įstaigų, gamyklų, organizacijų pavadinimai: „Inkaras“, „Žalgiris“.

Vietovardžiai, tai yra gyvenamųjų vietų, ežerų, upių, kalnų, miškų ir kiti pavadinimai:

Periodinių leidinių pavadinimai: „Aušra“, „Atgimimas“.

Lietuvà, Krãžiai, Dùsetos, Narùtis, Nẽmunas, Šventóji, Medvė́galis.

45

Kaip bendriniai daiktavardžiai tampa tikriniais, o tikriniai – bendriniais?

SVARBU: kalbos ir tautybės yra bendriniai daik-

tavardžiai ir rašomi mažąja raide, pavyzdžiui, lietuvių kalba, lietuvis.

Saulė, Žemė ir Mėnulis vartojami ir kaip tikriniai, ir kaip bendriniai daiktavardžiai. Kai kalbama apie astronomijos objektus, sakomi tikriniai vardai, o kai nusileidžiama į žemiškąjį žmogaus gyvenimą, šie astronomijos objektai tampa paprastais žmogaus aplinkos daiktais, tada jų pavadinimai rašomi mažą­ ja raide, turi mažybines formas (saulė, saulelė, saulytė, mėnulis, mėnuliukas, žemė, žemelė). Žmonių vardai ir pavardės gali būti kilę iš bend­ rinių daiktavardžių, kaip antai: vardai – Rasa, Rūta, Gintaras, Linas, pavardės – Vilkas, Lapė, Žvirblis, Gaidys, Sakalas, Uosis ir kt.

Griežtos ribos tarp tikrinių ir bendrinių daiktavardžių nėra. Kalboje kartais pasitaiko, kad tikrinis daiktavardis visiškai atitrūksta nuo savo pirmykštės individualios reikšmės ir imamas vartoti kaip bendras tam tikros rūšies daiktų ar reiškinių pavadinimas. Tada jis virsta bendriniu daiktavar­ džiu. Šitaip iš žmonių pavardžių atsirado tarptau­ tiniai bendriniai daiktavardžiai amperas, brauningas, fordas, omas, niutonas, parkeris, rentgenas, vatas, voltas, mauzeris, mersedesas ir kt.

Panašiai į kalbą atėjo bendriniai daiktavardžiai mecenatas ir mentorius, tik čia vieno asmens vardas ar pavardė perkelta kitiems asmenims, pasižymin­ tiems panašiomis savybėmis. Žmonių pavadinimų yra kilusių ir iš literatūros bei meno kūrinių personažų vardų, pavyzdžiui, donkichotas, donžuanas.

Kada reikia kabučių?

Veikiausiai pastebėjai, kad kai kurie tikriniai daiktavardžiai rašomi su kabutėmis. Išsiaiškink, kada jų reikia.

Perskaityk lietuvių pasaką „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“.

Kabutėse rašome: 1. Mokslinės ir grožinės literatūros, meno kūrinių pavadinimus: „Kliudžiau“, „Sveikatos biblija“, „Ūkanos“ (paveikslo pavadinimas).

2. Periodinių leidinių (laikraščių, žurnalų) pavadinimus: „Lietuvos rytas“, „Panelė“.

3. Draugijų, įstaigų, gamyklų, organizacijų pavadinimus: akcinė bendrovė „Gintaras“, berniukų choras „Ąžuoliukas“.

4. Pagamintų daiktų, maisto produktų pavadinimus: saldainiai „Paukščių pienas“, mobilusis telefonas „Huawei P9“, automobilis „Lexus“.

Pagal http://www.lamokykla.com/main/wp-content/ uploads/2012/10/bendriniai-tikriniai.pdf

Kiekvienoje kalboje didžiųjų raidžių rašymo tradicijos skirtingos, savitos. Štai vokiečių kalboje visi daiktavardžiai, nesvarbu, kokia jų rūšis (tikrinis ar bendrinis), rašomi didžiosiomis raidėmis, o arabų, indų, kinų kalbose didžiosios raidės apskritai nevartojamos (žinoma, čia daug lemia ir jų rašymo sistema, saviti raidynai). XVIII amžiuje anglų kalba rašytuose tekstuose ne vienas šiandienis skaitytojas rastų kur kas daugiau didžiosiomis raidėmis parašytų žodžių (beveik visus daiktavardžius tuomet mėgta rašyti iš didžiosios raidės) nei šiandien.

Seniai seniai, neatmenamais laikais, kada dar žmonių nebuvo pasaulyje, viename gražiame namelyje gyveno Mėnuo ir Saulė. Begyvendami jie taip vienas kitą pamilo, jog ėmė ir susituokė, o gražiai mylėdami ir dukters susilaukė. Dukte­ riai davė Žemės vardą.

Daug daug metų Mėnuo su Saule sutardami pragyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko.

– Jeigu tu tokia karštuolė, aš tave pamesiu, – sako Mėnuo Saulei.

– O jeigu tu ir toliau būsi toks šaltas, tai aš su tavimi negyvensiu, – atsakė Saulė.

– Gerai, skirkimės. Bet duktė liks pas mane, – tarė Mėnuo.

– Ne. Dukters aš tau nepaliksiu! Tu nori, kad ji, prie tavęs gyvendama, sušaltų? – ėmė pykti Saulė.

Kreipiasi jie į Perkūną ir prašo išspręsti jų ginčą. Šis, išklausęs Mėnesį ir Saulę, tarė griausmin­ gu balsu: – Tegul bus taip: Saulė dieną saugos savo dukterį Žemę, o Mėnuo – naktį.

Taip jie net iki šiol ir vykdo Perkūno valią: nuo ryto iki vakaro Saulė žiūri į savo dukterį Žemę, o nuo vakaro iki ryto – Mėnuo ją globoja.

O kai Mėnuo neturi laiko, tada Žemei šviečia jo seserys žvaigždės.

1. Išsiaiškink, kodėl pasakoje daiktavardžiai Saulė, Mėnulis ir Žemė rašomi didžiąja raide.

2. Pasvarstyk, kurie pasakoje vartojami bendriniai daiktavardžiai galėtų virsti tikriniais. Kodėl?

3. Aptark, ko galima pasimokyti iš pasakos veikėjų elgesio.

UŽ DU OT YS IR ĮSIV ERT INI MA S 1. Nur ody k, į kokius skyrius skirstom i daiktavardžiai.

2. Paa iški nk, kaip tikriniai daiktava rdžiai virsta bendriniais.

3. Pas var styk , kodėl augalų pavadinimai kartais tampa tikriniais daiktavardžiais.

4. Išsi aišk ink žodžių mecenatas, mentorius, donkichotas, donžuanas reikšmes tarptautinių žodžių žodyne (www.zodynas.lt/ tarptautinis-zodziu-zodynas).

5. Atli k šiai pamokai skirtas užduoti s (p. 65–66).

6. Ats aky k į įsivertinimo testo 5 klausimą, atli k projekto V etapo užduotį (p. 69).

Pagal Aureliją Tamošiūnaitę

46

47