Sverdėdama atsitraukė porą žingsnių, prisivertė sustoti. Visos iki šiol tyliai tūnojusios juslės dabar maldaute maldavo bėgti. Elena sugniaužė kumščius. – Kur Stefanas? Tarp tamsių Deimono antakių išryškėjo vagelė. – Koks dar Stefanas? Elena žengė artyn ir skėlė Deimonui antausį. Padarė tai negalvodama ir paskui vos galėjo patikėti taip pasielgusi. Bet smūgis buvo stiprus – vožė iš visų jėgų, net Deimono galva kryptelėjo į šoną. Perštėjo delną. Ji stovėjo, stengdamasi nuraminti alsavimą, ir stebėjo jį. Jis buvo visas juodas, kaip ir tada, kai Elena jį išvydo pirmą kartą. Avėjo minkštus juodus batus, mūvėjo juodus džinsus, vilkėjo juodą megztinį ir odinę striukę. Ir buvo panašus į Stefaną. Elena nesuprato, kaip anksčiau to nepastebėjo. Tokie pat tamsūs plaukai, blyški oda, stulbinamas grožis. Tik jo plaukai tiesūs, ne banguoti, akys juodos lyg vidurnaktis, o lūpos nuožmios. Deimonas palengva atgręžė veidą, ir Elena pamatė, kaip skruostas, per kurį tėškė, rausta. – Nemeluok, – virpančiu balsu tarė ji. – Žinau, kas tu toks. Tu vakar vakare nužudei poną Tanerį. O dabar pradingo Stefanas. – Nejaugi? – Pats žinai! Deimonas šyptelėjo, bet tuoj pat surimtėjo. – Perspėju, jei jį nuskriaudei... – Kas tada? – paklausė jis. – Ką tu padarysi, Elena? Ką tu gali man padaryti? 10
Vampyrės dienoraštis. Kova
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.