VIRŠELIS I šs k i r t i n i s i n te r vi u
•
11
– Rimantas Burnickis, – atsakė Berė. – Kai paskambinote, leidote tai suprasti. – Įvertindama jūsų ir savo visuomeninę padėtį, dabar su prantu, kad sumanymas susitikti buvo klaida. Nuo to laiko, kai mirė Robertas, esu kaip nesava. Pamaniau, man reikia apie tai pakalbėti, tačiau klydau. Kuo daugiau apie tai kalbu, tuo labiau kraustausi iš proto. – Jūs netekote kūdikio. Turite teisę atsiverti, – tarė Berė uždėdama delną moteriai ant rankos. – Būkite sau atlaides nė. Taip jau nutinka, kartais kūdikius ištinka staigi mirtis. Ponia Merit nusiėmė saulės akinius ir pažvelgė Berei tie siai į akis. – Jūs taip manote? Tada Vanesa Armbruster Merit, pirmoji Jungtinių Valstijų ponia, užsimetė ant peties rankinės dirželį ir atsistojo. Prie gretimo stalelio sėdintys slaptosios tarnybos agentai skubiai pašoko ant kojų. Prie jų prisidėjo trys kiti, jie nematomi bu dėjo prie metalinių turėklų. Grupelė glaudžiu ratu apsupo pirmąją ponią ir išlydėjo iš restorano į laukiantį limuziną.