Gyvenimo transerfingas 1

VIRSELIS Sveik i, d ra u ga i k ib o rg a i !

 91

sudėtinga tema, peržengianti transerfingo ribas. Apskritai transerfingas – tai tik pirmieji sąmoningi naujagimio žingsniai šiame labai keistame pasaulyje. Jei panorėsite eiti toliau, pasidomėkite akademiko V. Bronikovo mokymu. Aš pats dar tik pačioje kelio pradžioje.

S ąmonės p ara zit ai

„Jeigu yra pusiausvyros jėgų, veikiančių žmogų, tai kodėl gi jos nedaro poveikio švytuoklėms, kurios kaip nepasotinamos energijos kaupėjos ir rijikės sukelia disbalansą?“ Kaipgi nedaro poveikio? Švytuoklės – tai pirmiausia gyvybės forma. Gyvos būtybės gimimas jau savaime yra pusiausvyros sutrikdymas. Ir jūs puikiai žinote, kuo toks sutrikdymas ištaisomas. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu nebūtų mirties. Pasaulyje įsiviešpatautų visiška suirutė.

Subtiliosios materijos būtybės irgi miršta. Pavyzdžiui, pamirštų pagonių dievų švytuoklės seniai negyvos. Švytuoklė nuslopsta, kai į nebūtį nutolsta tai, kas ją sukūrė. Žiūrėkite, kiek jau visko dingo: senovės civilizacijos, visokiausios žmonių bendruomenės, gyvūnų populiacijos, įvairūs socialiniai reiškiniai... Prisimenate, kadaise gyvavo plokštelių industrija, mados, meno, buities retro srovės...

Be to, švytuoklių pasaulyje nuolat vyksta kautynės. Nė viena švytuoklė negali neribotai didinti savo galios – jai

S ą m o n ės p a ra z i ta i

 93

tiesiog niekas neleis. Vienos miršta, kitos atsiranda. Senas pakeičia naujos, aktyvesnės ir ėdresnės. Visos viena kitą puola, graužia, ryja, baisiau nei džiunglėse. Švytuoklės nesiekia jokių tikslų, nes neturi sąmoningo ketinimo ir proto. Negalima sakyti, esą jos kažką rezga. Švytuoklės panašios į parazitinius augalus, kurie apnarpliojo visą planetą. Jos plinta visur, bet ne sąmoningai, o natūraliai, kaip ir visi kiti parazitai. Viskas vyksta savaime.

Tačiau jų veiklos rezultatai keltų siaubą, jei tik žmonės galėtų visa tai pamatyti ir suvokti.

Pavyzdžiui, jūs suprantate, kad šalia jūsų gyvena būtybės, kurios ne tik minta jūsų energija, bet dar ir įsiskverbia į jūsų sąmonę? Aš iki šiol negaliu prie šito priprasti.

Viduje viskas sukyla ir priešinasi: ne, tai pernelyg blogai, kad būtų tiesa! Verčiau tai pamiršti!

Taip ir išeina – žmonės labiau linkę miegoti ir negalvoti apie tai, kad į jų protą įsigavo parazitai. Ir vis dėlto nuo realybės niekur nepabėgsi. Švytuoklės – tai antroji civilizacija Žemėje, beje, kur kas galingesnė, nes tyliai ir nepastebimai valdo pirmąją. „Turiu vieną labai rimtą bėdą. Dabar man 25, bet tai trunka jau 10 metų. Nors atgarsių buvo dar vaikystėje. Gimiau Maskvoje, augau pasiturinčioje šeimoje, buvau labai protinga ir talentinga mergaitė. Vaikystėje turėjau visa, apie ką gali svajoti vaikas. Žinoma, buvo ir problemų, ir kompleksų.

Aš buvau gana ligotas ir vėlyvas, bet lauktas vaikas. Gyvenau, gerai mokiausi. Bet kai man sukako

94 

Va dim Ze la nd

17, gyvenimas pasikeitė: gydytojai man diagnozavo obsesinį kompulsinį sutrikimą (įkyriųjų būsenų neurozę). Tai reiškiasi nuolatiniu nešvarumų ant savęs, ant aplinkinių daiktų jutimu. Arba aš nepakankamai švari, arba daiktai. Aš nuolat viską plaunu, ir labai ilgai, save ir daiktus, kuriais naudojuosi. Taip pat atlieku tam tikrus ritualus, spontaniškai ateinančius man į galvą. Tie ritualai labai varginantys ir ilgi, su pasikartojančiais judesiais. Jie atima beveik visas jėgas ir, žinoma, daug energijos. Gydytojai sako, kad tokių ligų neįmanoma išgydyti, galima pasiekti vien remisijos būseną.

Bet tik vaistais.

Tėvai nežinojo, ką daryti, ir aš ėmiau lankytis pas psichoterapeutą. Man pradėjo išrašinėti vaistus, iš pradžių silpnus antidepresantus, vėliau psichotropinius preparatus ir neuroleptikus. Ir kai sykį dėl susiklosčiusių aplinkybių likau kelioms dienoms be vaistų vasarvietėje, mano būklė pablogėjo, aš iššokau pro antrojo aukšto langą ir susilaužiau koją.

Neketinau žudytis, tik norėjau pakeisti savo dvasines kančias fizinėmis. Po lūžio man anksti nuėmė gipsą, kaulai blogai suaugo, rezultatas – kulnakaulio artrozė. Gydytojai pasakė, kad reikalinga brangiai kainuojanti operacija užsienyje, kitaip šlubuosiu visą gyvenimą. Bet mes tuo metu jau nebeturėjome galimybių. Daug metų iš tiesų šlubavau, po to pripratau prie skausmo ir lioviausi, vėliau skausmas sumažėjo, dabar skauda nuo krūvių ir oro.

S ą m o n ės p a ra z i ta i

 95

Du kartus gulėjau ligoninėje, psichinės sveikatos centre, kur buvau paversta daržove. Dėl vaistų poveikio mano svoris padidėjo iki 86 kilogramų, nors šiaip sveriu 45. Priaugau per pusmetį. Ir čia aš supratau, kad reikia sustoti ir nebegerti vaistų – nuo jų man nebuvo geriau, mano bėda liko su manimi, aš tik tapau daržove ir sustorėjau. Paskui labai ilgai po truputį mažinau vaistų kiekį, nes jie sukelia narkotinę priklausomybę, ir liesėjau. Man tai pavyko! Baigiau mokyklą ir net įstojau į institutą. Bet mano bėda neišnyko – tiesiog kartais man pasidarydavo visai bloga, ir aš ištisas dienas ir naktis atlikinėdavau tuos ritualus. Ieškojau įvairių gydymo būdų. Mėginau valios pastangomis nutraukti įkyrias mintis ir veiksmus, bet veltui. Jei aš neleisdavau sau kažko daryti, tai kurį laiką ištverdavau, užtat vėliau viskas sugrįždavo dvigubai.

Vėliau atsitinka dar vienas įvykis: miršta mano tėtis. Žinoma, ir be šito daug ko buvo mano gyvenime, aš sutikdavau vyrų, su kai kuriais netgi gyvenau, bet su mano problemomis tai sunku. Kad ir kaip keista, skirdavausi su jais ne dėl ligos. Taigi, dabar man 25. Aš netekėjusi. Netrukus baigsiu institutą, mokausi neakivaizdiniu būdu, bet nedirbu, nors bandžiau. Nepavyko daugiausia dėl mano ligos. Beveik visas dienas praleidžiu namuose, gyvenu su mama. Ir liga atima beveik visą mano laiką.

Juk aš net negaliu padėti savo mamytei, o jai taip sunku aprūpinti mane ir save po tėčio mirties! Aš

96 

Va dim Ze la nd

labai noriu pati užsidirbti, kad ji išeitų iš darbo, juk jai jau beveik 60!

Aš labai noriu dirbti, pasiturimai gyventi, ištekėti, gyventi normalų visavertį gyvenimą! Bet net savo namuose, o tiksliau, ypač juose, man viskas atrodo nešvaru, aš galiu liesti baldus ir daiktus tik savo kambaryje, nes ten viską valau, o kituose kambariuose negaliu nei atsisėsti, nei ką nors liesti, viską imu su pirštinėmis, o jei paliečiu ką nors, kas, mano įsitikinimu, nešvaru, tai mane apima panika, iškart puolu praustis. Žinoma, puikiai suprantu, kad visa tai kažkokios išgalvotos taisyklės, nesąmonės, bet negaliu jų nesilaikyti. Lyg mane visą laiką kažkas valdytų. Nežinau, ką man daryti. Nežinau, kaip toliau gyventi. Kartais, o jei atvirai, tai dažnai, man visai nesinori gyventi... Bet aš gyvenu, nes tikiu, kad stebuklas dar gali įvykti ir mano liga paleis mane. Prašau, padėkite man. Aš labai pavargau.“ Gydytojai jums nepadės, nes nežino, su kuo turi reikalą.

Pakenkti – nesunku. Tuo jūs pati įsitikinote, kai buvote vaistais privaryta iki daržovės būsenos. Kai gydytojai mato, kad yra bejėgiai prieš psichinę ligą, jie pripumpuoja savo pacientą psichotropinių medžiagų. Taip lengviau.

Daržovę bent jau galima valdyti. Jis netrukdo, nereikalauja, nesiskundžia. Su juo galima daryti, ką nori. Gydytojai įsikalę savo metodus: jeigu yra liga, ją reikia gydyti. Kuo? Žinoma, vaistais. Viena, ko neturite daryti, – tai gerti jų

S ą m o n ės p a ra z i ta i

 97

„vaistų“, nes toks kelias nuves jus į aklavietę, dar didesnę priklausomybę.

Jūs pati galite išspręsti savo problemą. Tai ne liga. Tai sąmonės parazitai, jie taip pat ir švytuoklės. Jūs turite suprasti, kad įkyrios mintys kyla ne jūsų galvoje, o primetamos iš išorės. Jei kalbėsime tiksliai, jūsų galvoje apskritai nėra jokių minčių. Smegenys atsako daugiausia už išorinės informacijos priėmimą ir apdorojimą, todėl atrodo, kad mintys „verda“ galvoje. Iš tikrųjų yra kitaip. Žmogus panašus į televizorių, kuris atkuria laidas iš variantų erdvės. Kai jūs apie kažką susimąstote, jūsų „TV imtuvas“ prisijungia prie tam tikro variantų erdvės sektoriaus. Jūs galite savarankiškai, savo valia pasirinkti programą. Bet tam reikia būti šeimininku, laikyti valdymo pultą savo rankose. Galvoje turi būti „karalius“.

Tačiau žmogus iš prigimties tingus ir pasyvus. Jis linkęs nekontroliuoti savo minčių – deda valdymo pultą ant lentynos. Ir tada prie grandinės tarp „televizoriaus“ ir variantų erdvės prisijungia švytuoklė. Ji „paspaudžia mygtuką“, ir – grandinė sujungiama, teka srovė. Parazitui nesvarbu, kokia laida transliuojama, jam reikalinga tik viena – jūsų energija. Jūs pradedate mintyse žiūrėti tą variantų erdvės sektorių, prie kurio jus prijungė. O jei tos mintys verčia dar ir atlikti kažkokius veiksmus, ritualą, tada susidaro tvirtas ryšys su pasirinktu sektoriumi – savotiškas „raudonasis budėjimo mygtukas“. Tereikia švytuoklei paspausti šį mygtuką, ir jūs jos valdžioje. Kartoju, tai ne liga.

Kiekvienas žmogus turi daugiau ar mažiau sąmonės parazitų. Beje, visus žalingus įpročius palaiko būtent pa-

98 

Va dim Ze la nd

razitai. Manau, kad atsikratyti jūsų įkyriųjų būsenų bus ne sunkiau, nei mesti rūkyti. Rūkymas – tai irgi ne tiek fiziologinė priklausomybė, kiek ritualas, kabliukas, už kurio tampo švytuoklė. Kad atsikratytumėte švytuoklės, reikia įjungti kitą laidą, pavyzdžiui, sveiką gyvenseną. Lygiai taip pat galima atsikratyti įkyrios melodijos galvoje įjungus kitą. Kitaip tariant, jūsų uždavinys – paimti televizoriaus valdymo pultą į savo rankas ir spustelėti naują mygtuką. Savo valia. Sąmoningai.

Tiesiog turite pasielgti štai šitaip. Kai tik kils noras atlikti ritualą, nubuskite ir suvokite, kas vyksta: švytuoklė paspaudė mygtuką jūsų pulte. Nepakluskite. Jūs turite paimti valdymo pultą į savo rankas. Įjungti naują laidą.

Iš anksto apgalvokite kokią. Pavyzdžiui, tai gali būti paprasčiausia gimnastika. Arba koks nors užsiėmimas, kuris jums patinka. Pageidautina, kad tai būtų aktyvus veiksmas. Tik periodiškai keiskite laidas, kad nepaverstumėte jų dar vienu ritualu. Jūs turite būti savo proto šeimininkė.

Jūs turite valią. Parazitas valios neturi, jis tik instinktyviai prisisiurbia prie bešeimininkio energijos šaltinio.

Iš pradžių laidos pakeitimas gali sukelti didelį diskomfortą, abstinencijos sindromą. Bet jūs turite suprasti, kad nutraukiate ydingą ryšį, ir šis supratimas suteiks jums jėgų. Nereikia kovoti su švytuokle, kai ji jus vers atlikti įprastinį ritualą. Reikia būtent persiorientuoti į ką kita, sulaužyti seną algoritmą. Kiekvieną sykį, kai parazitas vėl laušis pas jus pro duris, keiskite laidą, įjunkite naują.

Tarkime, vakar jūs pakeitėte seną ritualą dainavimu, šiandien – šokiais. Taip jūs suklaidinsite švytuoklę, už-

S ą m o n ės p a ra z i ta i

 99

rakinsite sąmonę dar viena spyna. Ankstesnis raktas jau nebetiks, ir parazitas bus priverstas ieškoti sau kito maitintojo.

Atminkite – tai ne kova, o slėpynių žaidimas su švytuokle. Jūsų pranašumas tas, kad jūs turite sąmonę ir valią, o ji – viso labo tik akla ir bejėgė įkyruolė su čiulptuvėliais.

Jeigu jūs ne kovojate su ja, o bėgate ir slepiatės, vis keisdama žaidimo taisykles, tada ji jus tiesiog pameta iš akių. Svarbiausia – nepaleiskite pulto iš rankų. Dabar jūs pati sprendžiate, kuriuos mygtukus spaudyti.

Kad galutinai įsitvirtintumėte kaip šeimininkė, reikia smarkiai sutelkti dėmesį į šį tikslą. Vadovaukitės tiksline mintimi: aš – savo sąmonės šeimininkė; valdymo pultas – mano rankose; aš, ir tik aš, sprendžiu, kuriuos mygtukus spaudyti; mano valia stipri; aš valdau savo mintis; mano sąmonė švari ir aiški; aš viską galiu; aš vienintelė viešpatauju savo karalystėje; su manimi Galia.

Kuo dažniau kartokite šią mintį. Ypač kai užsiimate aktyvia veikla. Tik ne automatiškai, o suvokdama minties prasmę. Galite ją sutrumpinti ar pakeisti savo nuožiūra.

Jūs turite įprasti prie to, kad savo pasaulyje esate karalienė. Jūs pati sprendžiate, kokias mintis įsileisti į savo sąmonę, o kokias vyti šalin. Pajuskite tą būseną. Ji jums turi patikti. Dar kartą įsitvirtinkite kaip karalienė. Nepamirškite ir netingėkite. Iš pradžių reikės valios pastangų.

Užtat galiausiai parazitai nukris nuo jūsų kaip blakės ir jūs tapsite laisva. Štai dar ką reikėtų padaryti. Be proto parazitų, žmogaus kūne gyvena paprasti fiziniai parazitai. Jie taip pat

100 

Va dim Zela nd

gali daryti poveikį sąmonei. Atsikratykite jų. Yra įvairių antiparazitinių programų, pavyzdžiui, pagal žinomą N. Semionovos knygą „Apsivalyk nuo parazitų“ arba B. Medvedevo knygą „Šaliname iš organizmo parazitus“, dar yra Koralų klubo programa, apie kurią galima daugiau sužinoti internete. Pasirinkite tai, kas patiks.

Ir paskutinis patarimas. Atsisakykite sintetinio maisto. Kodėl? Mat švytuoklės veikia žemų dažnių diapazonu.

Maistas, gautas pramoniniu būdu, nustato jus žemiausioms vibracijoms. O natūralus maistas išvalo organizmą ir sureguliuoja jį aukščiausių vibracijų diapazonu. Pereiti reikia ne staigiai, o po truputį. Išsamiau apie tai – knygoje „Realybės Lėmėjas“. Kai jūsų organizmas apsivalys nuo fizinių parazitų ir pradės maitintis gyvu natūraliu maistu, tada jūs objektyviai tapsite nematoma sąmonės parazitams, nes pereisite į jiems nepasiekiamą vibracijų diapazoną.

O štai panašią bėdą turėjusios skaitytojos, kuri pati intuityviai rado sprendimą, laiškas. „Keista, perskaičiau naujienlaiškį ir nustėrau. Šios merginos bėda man labai artima ir pažįstama, mane kamavo toks pat sutrikimas, bet ne nuo 17 metų, o nuo ankstyvos vaikystės, ir tik apie 20 gyvenimo metus man pavyko keistu būdu apgauti šiuos parazitus. Aš buvau dar ir bauginama (mirtimi, dvejetu mokykloje ir kitais man baisiais dalykais), galima tik numanyti, kaip ilgai jie manimi manipuliavo. Siutino dar ir tai, kad kai aš atsi-

S ą m o n ės p a ra z i ta i

 101

sakydavau atlikti kokį nors veiksmą (ritualą), visi bauginimai tučtuojau būdavo realizuojami. Girdi, stok į rikiuotę ir vykdyk, kas tau liepta, arba neišvengiamai būsi nubausta. Dažnai verkdavau dėl tokios kvailos ir beprasmiškos vergovės. Niekas ir nežinojo, kad man galvoje kvankt, net giminės ir artimieji niekada negalėjo šitaip apie mane pagalvoti, na, šiek tiek keistoka mergina, bet ne keistesnė nei visos šiame pasaulyje. T. y. man buvo dar dvigubai sunkiau, o gal ir gerai, kad nebuvau tampoma pas gydytojus, tai būtų tik padidinę problemą, liga būtų patikėję dar ir aplinkiniai. Nežinau, kaip man atėjo į galvą ta idėja, kuri mane išlaisvino. Aš visą laiką turėjau galvoje vieną frazę: „be žalingo įpročio, ir viskas bus gerai“. T. y. jei aš neatliksiu to, kas man primetama (ritualo), man tai baigsis gerai, o ne su sąlyga, kad tik po to, kai aš atliksiu veiksmą, man niekas nebegrės! Man dabar 24, ir aš jau 4 metus gyvenu laisva.“