Turinys
vadas
1
ovandeninio laivo K
2
liekanos
27
valinis kabinetas
52
ilderbergo klubo b stinė
80 Kontrolės riba
28
entreilija
53
idysis adron kolaideris
81
54
vei arijos ort okso bunkeris
55
avarijos tuneliai rdst lle
82
iaurės entinel sala
56
intaro ka barys
83
eipidas
57
iurerio bunkeris
84
ang Kvango entrinis kalėji as eatpažinti obio dyku os dariniai
29 arvi ointo gynybos
idysis Ra iojo vandenyno iuk li ruožas
3
R tyri
bandy 30
stotis
poligonas
iujorko ederalinio
ad anab asva io ventyklos saugyklos
4
o e ijos giraitė
5
kaivokerio ran a
31
ong ines pastatas
58
atikano slaptasis ar yvas
85
32
eilio universiteto au oliejus
59
aisvės radijo b stinė
86
asaulinė sėkl saugykla valbarde
entras
87
in i uango kapas
88
ainano povandenini laiv ba ė ingis ano kapas
6
oogle duo en entras al e
7
otorno kariuo enės ba ė
8 9
kunk orks
eksikos narkotik
kontrabandos tuneliai 10
oji teritorija
atsarg banko saugyklos
iu iuano kos ini skrydži
33
pre idento lėktuvas
60
34
uk ilando pinig a ta
61
35
vantana o įlankos įkalini o entras
36
yva i sala
62
aro a
89
37
urtsėjus
63
a os Ruožo kontrabandos tuneliai
90 Kinijos in or a inio saugu o ba ė
11
ranito kalno ar yv saugykla
38 Karali koji onet kalykla
64
12
lorenso griež iausio reži o kalėji as
39
65
13
ulsės ba ė
40
yriausybinis ry i entras
66
14
ajeno kalno ko pleksas
41
okslo ir te nikos gynybinė
67
15
randuolini atliek saugykla
16
eis o antropologijos tyri
17 18
uardian tele ono entrinė
ionen
ite ountains
ko piuteri entras
91
ossad b stinė egevo branduolini tyri
entras
oji stovykla l Kibar
asis biuras
92
ongbjon branduolini
okslini tyri
93
ektusano kalno slėptuvė
entras
68
rarato ano alija
94 Korėjos de ilitari uotoji ona
42 Karali k j oro pajėg
69
ernobylio apsaugos ona
95
ėnulio ėgini laboratorija
70 U
ort okso aukso saugykla
43 Karalienės iega asis
71
19 Kokakolos re epto saugykla
72
askvos
20
ig kontrolės ir preven ijos entrai
44
b stinė, e
73
a antau kalnas
99
21
ron ountain ojerse
45
ait olo tuneliai
74
objo pirat įlanka
22
aunt e erio nepaprast j
46
nglijos banko saugyklos
75
andoros skrynios koply ia
100 endrosios operatyvinės veiklos
situa ij valdy o entras
47
indaro bunkeris
76
ordo urano sodrini o ga ykla
tabas
23 Reiven Roko kaln ko pleksas
48
ondono auerio brangenybi na ai
77
ora oros urv ko pleksas
24
49 Roslino koply ios r siai
78
iego arsijos sala
50
ildenstein eno kolek ija
79
sa os bin adeno b stinė
Rodyklė
51
a asse our er a
botabade
adėkos
25 26
b stinė R
b stinė
entagonas
ba ė
laboratorija orton aune envit ilo ba ė akinga o r
uose ės na as
si stuvas b stinė etro
oji stovykla
96 sės didžioji ventykla 97
uku i os aii i ato inė elektrinė
98
u eros draudžia oji ona ine ap jungtinis gynybos entras
vadas
Kartais atrodo, kad s pasaulis toks atviras, kaip dar niekada nėra buv s. tėjus pigi skrydži erai, vos per kelias valandas gali e pasiekti kone visus atokiausius planetos ka pelius. enu aldo ai populiarėjant so ialinia s tinkla s, nyksta ribos tarp s vie ojo veido ir as eninio gyveni o. aip, arkas u kerbergas, a ebook įk rėjas ilijardierius, nuolat kalba svajojąs įvykdyti so ialin isiją padaryti pasaulį atviresnį ir prieina esnį . e to, kariaunos politik ir verslinink įtikinėja us, kad yra skaidr s ir kad s vis vaid uo didelėje, atviroje visuo enėje darosi vis svarbesnis. 6
AD A
a iau nepaisant viso to, pasaulyje dedasi daugybė dalyk , apie kuriuos u s nevalia žinoti. yra tiek daug, kad atrodo, jog ne ažai s kasdienio gyveni o reikal sprendžia a už us už uždar dur . augeliui s , gyvenan i de okratinėse valstybėse, slaptu o idėja kelia neri ą. kart prisi ena e priespaudos kupinus itlerio ar talino reži us, a. nusine usius ilijonus gyvybi . risi ena e karus, kariautus lyg ir dėl s , nors taip iki galo niekas u s ir nei ai kino j es ės. kur dar verslo sprendi ai, apie kuriuos nė nenutuokė e, kol galiausiai
dėl j prarado e darbus. Kur dar visuo enės veikėjai, i televi ori ekran raginantys us elgtis vienaip, o patys atokiau nuo ž oni žvilgsni besielgiantys visai prie ingai. a uelis o nsonas, neabejotinai didžiausias brit žodžio eistras, sudar s ir . i spausdin s įžy jį ngl kalbos žodyną , apie paslaptis turėjo savo nuo on . arsus savo epo os visuo enininkas sykį yra pasak s: Kur prasideda paslaptys ir įslės, lauk kokio blogio ar suktybės. et ar daryda as tokią i vadą dr. o nsonas pernelyg visko nesupaprastino isuo et atsiranda įta pa tarp to, ką turi e žinoti, A DA
7
ką norėtu e žinoti, ir to, ką, kit nuo one, u s reikėt žinoti, tai nuolatinis virvės ta py as. kirtingai nuo o nsono, kardinolui Ri elieu kur kas ažiau r pėjo pa ąsty ai oralės te o is. . ran ijos karaliaus iudviko arybos pir ininkas ir vyriausiasis inistras buvo nenuilstantis realistinės politikos alininkas dar gerokai iki io žodži junginio suk ri o. i ollo a iavellis savo valstybingu o prin ipus i dėstė tokiuose įsp dinguose veikaluose kaip aldovas jo loso ja dažnai apibendrina a posakiu tikslas pateisina prie ones , o Ri elieu visa tai puikiai pritaikė prakti kai ir palaipsniui tapo auk iausiąja valdžia 8
AD A
alia sosto . is paklojo absoliutinės onar ijos pagrindus, kurie galutinai įsitvirtino iudviko laikais. Ri elieu vadovavosi nuostata, kad kartais reikia veikti per daug visie s neai kinant savo veiks pras ės. is rė ėsi viena paprasta tiesa: alstybės reikaluose pats svarbiausias dalykas yra slaptu as. pir o žvilgsnio dabar tokia intis atrodo at estina, bet pritaria e, kad daugelyje gyveni o sri i slaptu as kartais ne pro alį. ei, tarki , j s utbolo ko anda patekt į taurės nalą, turb t neapsidžiaugtu ėte, jei treneris prie varžybas visa pasauliui paskelbt startin ko andos sudėtį ir planuoja us taktinius anevrus.
ygiai taip pat i prie inink tikėsitės, kad ir jie stengsis neatskleisti kort . iuo atveju tokios žaidi o taisyklės. a tikrais atvejais es suvokia e, kad siekiant ilgalaiki tiksl iek tiek paslapties reikia. aip yra ir vie aja e gyveni e. Kiek karini kon ikt užglaisto a slapto is taikos derybo is , kiek darb i saugo a slaptais verslo susitari ais . al gale visada susikirs slaptu o poreikis su nepasitikėji u juo. abai dažnai tie, kurie garsiai reikalauja skaidru o vie aja e gyveni e, labiausiai trok ta privatu o as eninia e. Kad ir kaip nenorėtu e to pripažinti, paslaptys ir slaptu as reik ingi s visuo enės ele entai.
Kasdienia e gyveni e tai rei kia, kad paprasta ž ogui i gatvės didžiu a i laik pasaulio neprieina a. et, žino a, tai nerei kia, kad u s tai turi patikti ad jeigu ju s kada knietėjo stu telėti uždarytas duris, žvilgtelėti už kokios uždangos ar i irdies supykdė užra as iti draudžia a , i knyga kaip tik ju s. ia apra o a vietovi , kurios daugiau ar ažiau yra vie os, bet realiai neprieina os. riežastys, dėl ko jos uždaros, skirtingos, ta iau visos kartu jos tarsi iliustruoja kovą tarp to, ką norėtu e žinoti, ir to, ką ir kiek u s atskleisti nori kiti. A DA
9
vienas nepateksi e dėl jose vykdo os spe i nės veiklos ten gali b ti ap oko i b si ieji nipai ar saugo a daugybė duo en apie tai, ką kasdien veikia e prisijung prie interneto. ra toki slapt objekt , kad net j eg istavi o niekas nepatvirtina arba nežino a, kur tiksliai jie yra. Kitur patekti draudžia a i saugu o paskat pavy džiui, ka barys, kur laiko i brit karali kieji dei antai, arba tokie ka bariai, kuriuose pavojinga lankytis ar norėtu ėte į vienos dienos ekskursiją po vadina ąją yva i salą . Kitos saugo istorines paslaptis, kaip antai legendinio intaro ka bario, tiesiog pranykusio nuo e ės pavir iaus, ar ingis ano 10
AD A
kapo, kurio užsakytojas įsakė pa io is žiauriausio is prie onė is sergėti kapavietės vietą. ieną vietov didįjį Ra iojo vandenyno iuk li ruožą gali a b t pavadinti didele purvina paslapti i. ai nuolat didėjantis sąvartynas ga toje, apie kurį nenori kalbėti pasaulio galingieji. ei ventai tikite, kad turite teis viską žinoti, ar esate iaip s alsi as enybė, iuose puslapiuose galėsite leistis į pa ius slap iausius, sunkiausiai pasiekia us ar akyliausiai saugo us pasaulio ka pelius tiesa, j gali b ti ir dar paslaptingesni , apie kuriuos es nė nenutuokia e . kur dar proga žvilgtelėti į ora oros urvus, sužinoti apie b stin ar apsilankyti nglijos
banko saugyklose ir visa tai nepakilus nuo patogios supa osios kėdės Kelion pradėsi e giliai po Ra iojo vandenyno bango is, nersi e prie povandeninio laivo skenduolio, si boli uojan io klastingus altojo karo veiks us. uo ten pa ažu keliausi e vis labiau į Rytus aplink pasaulį, stabtelėda i tokiose nepalygina ose vietose kaip a ingtonas, atikano ar yvai, urvas iaurės Korėjoje ar palydov stotis ustralijos platybėse. esvarbu, kas ver ia atskleisti tą ar kitą paslaptį, bet tas atradi o pro esas labai alonus. poetas Robertas rostas puikiai pagavo tą paslapties atskleidi o virpuliuką
tokiose eilėse: es trypia ratu, vis spėlioja , o paslaptis visažinė sau per vidurį sėdi ra i. ad įsitaisykite patogiau ir pasiruo kite viso gyveni o kelionei po tokius ka pelius, apie kokius gal nė nenutuokėte ar bent nesvajojote apsilankyti. agi, stu telėkite duris. uk jos praviros...
A DA
11
6
oo le duomen entras al e
asko apygarda, regonas,
VIETA
ARTIMIAUSIAS MIESTAS
Kolumbi os upė tiekia vandens ener i
ortlandas, regonas kylai saugo as objektas: pir asis oogle spe ialiai suprojektuotas ir pastatytas duo en entras.
PASLAPTIES ESMĖ
„Google“ – viena pirmaujančių pasaulio interneto bendrovių, padedanti kurti šiuolaikinę kultūrą ir uždirbanti kalnus pinigų. Didžiausios pasaulyje paieškos sistemos turėtojai nori užtikrinti daugybės kompiuterinių stočių sklandžią veiklą. Milžiniškas Dalzo duomenų centras statytas ypatingo slaptumo sąlygomis. 600 mln. dolerių atsiėjęs objektas veikia nuo 2006 m. Kreitso kelias
Kaip žinia, bendrovę „Google“ įsteigė Larry Page as ir Sergey us Brinas dar studijuodami Stanfordo universitete, o nuo 1998 m. – privati bendrovė. Jos misija, anot jų pačių, yra „susisteminti pasaulinę informaciją, daryti ją visiems prieinamą ir naudingą“. Pradėjusi veikti kaip paieškos sistema, siekdama savo tikslo „Google“ skilo į programinės įrangos, socialinių tinklų ir kompiuterių operacinių sistemų bendroves. Nenuostabu, kad bendrovė visai nenori pasakoti apie savo tarnybines stotis pasaulyje, nors numanoma, kad tokių centrų įvairiuose pasaulio kampeliuose ji turi per dešimt, o juose yra daugiau kaip milijonas tarnybinių stočių Kai „Google“ nutarė statytis pirmąjį centrą pagal autorinį projektą, sklypas palei Kolumbijos upę netoli Dalzo užtvankos pasirodė esąs ne tik tinkamas tokio objekto statyboms – čia įdarbinta ir vietos gyventojų darbuotojų apie 200 , naudojama – ir nemažais kiekiais – visai ekologiška vandens energija. Tokiam centrui kaip „Google“, sunaudojančiam labai daug elektros energijos, galimybė pastatyti aplinkos 22
UN T NĖ
AME
O
A
T
O
neteršiantį objektą puikiai sutapo su bendrovės skelbiamu šūkiu: „Nekenk.“ Duomenų centras, iš pradžių vadintas kodiniu pavadinimu „Projektas 02“, atidarytas itin slaptomis aplinkybėmis – net čia lankęsi žurnalistai turėjo pasirašyti slaptumo susitarimą. Nors nuo tada slaptumo šiek tiek sumažėjo, saugumas – ir paties objekto, ir jame laikomų duomenų – tebėra pirmaeilės svarbos dalykas. Elektroninės informacijos vientisumą užtikrina nuolatinė Informacijos saugumo komanda, o patį centrą juosia aukšta tvora, akylai stebima apsaugininkų ir nepailstančių apsaugos kamerų. Gal „Google“ ir siekia, kad informacija būtų prieinama pasauliui, tačiau savo duomenų centrų taip viešinti tikrai nelinkusi.
Keturaukš iai aušinimo bokštai tarnybini sto i sau ykloms vėdinti Stilhedo kelias
Pa rindiniai tarnybini sto i pastatai
eneratorinė tiekia tarnybinėms stotims ener i
Administra i os pastatas
17
ėnulio mė ini laboratori a
žonsono kos oso entras, eksasas,
VIETA
ARTIMIAUSIAS MIESTAS
justonas, eksasas tin saugo as objektas: laboratorijos, pastatytos ir įrengtos ėnulio ėginia s laikyti ir tirti.
PASLAPTIES ESMĖ
NEŽEM DA Y A ėnulio grunto mėginiai, atskraidinti ėnulyje pabuvusių pollo erdvėlaivių, saugomi Džonsono kosmoso entro pastate 1 , o ialiai atvėrusiame duris 1 m. azėje yra saugomi mėginiai iš devynių skirtingų ėnulio tyrinėjimo vietų.
1969–1972 m. nusileidę Mėnulyje „Apollo“ erdvėlaiviai parskraidino į Žemę apie 382 kg neįkainojamų geologinių pavyzdžių. 1300 m plotą užimanti Mėnulio mėginių laboratorija įsteigta 8 ojo d mečio gale – buvo numatyta, kad neužterštoje aplinkoje bus nuolat saugojami brangieji akmenys iš Mėnulio, o ne mokslininkai į laboratoriją nebus įleidžiami.
Laboratoriją kasmet aplanko ir mėginius tyrinėja maždaug 100 patikrintų pedagogų ir mokslininkų. Čia yra dviejų rūšių mėginių: tie, kurie duodami mokslininkams tyrinėti ir vėliau grąžinami, ir neužterštieji, po atskraidinimo į Žemę taip ir neištrūkę iš NASA globos. Dirbdami su neužterštaisiais mėginiais lankytojai turi laikytis griežčiausių reikalavimų. Atvykę jie turi palikti visus papuošalus ir persirengti nailono kombinezonais vadinamaisiais triušių kostiumais , užsidėti kepures, apsimauti pirštines ir apsiauti keletą porų botų. Tada jie dar prapučiami oro srove, kad neliktų netyčia teršalų. Su neužterštaisiais mėginiais dirbama nerūdijančiojo plieno spintelėse su pritvirtintomis guminėmis pirštinėmis: į jas mokslininkai sukiša rankas, kad tiesiogiai nesiliestų su mėginiu. hermetišką spintelę nuolat leidžiamas inertinis azotas, kad pro pirštinių medžiagą prie mėginio netyčia neprasiskverbtų reaktyvių dujų. Su visais tyrimų įrankiais turi būti atlikta ypatinga valymo procedūra, jie laikomi hermetiškose talpyklose. Vienintelės medžiagos, kurioms leidžiama leistis su 50
UN T NĖ
AME
O
A
T
O
neužterštaisiais mėginiais – nerūdijantysis plienas, aliuminis ir te onas. Pati laboratorija statyta kruopščiausiai atrenkant statybines medžiagas, kad jos būtų chemiškai neužterštos, joje nuolat veikia naujausios apsaugos sistemos. Bazės saugykla, kur NASA saugo apie 26 000 neužterštųjų mėginių, turi sunkias duris su dviem kodinėmis spynomis. Mėginiai išnešami per hermetišką kamerą, o kilus uragano pavojui galima užsklęsti ir vandeniui atsparias duris. Saugykla įrengta virš aukščiausios galimos vandens ribos, jei uraganas sukeltų potvynį. Nedaug, bet svarbių mėginių laikoma kitoje slaptoje vietovėje – tam atvejui, jei Džonsono kosmoso centrą ištiktų nelaimė. Turint galvoje, kad šie Mėnulio akmenys gali duoti atsakymų į fundamentalius klausimus apie mūsų visatą, nenuostabu, kad jie taip akylai saugomi.
AMŽ A MUO airėje tyrinėjimų laukiantis Džonsono kosmoso entro ėnulio mėginių laboratorijos eksponatas. Dešinėje arrisonas mittas 1 2 m. – pirmasis ir kol kas vienintelis geologas, vaikščioj s ėnulio paviršiumi. is ten skrido su paskutine pilotuojama trijų žmonių įgulos misija į ėnulį – pollo 1 .
60
Pasaulinė sėkl sau ykla valbarde
Pa rindinės kameros, kiekviena iš
ARTIMIAUSIAS MIESTAS
ongjyrbienas, valbardas riežtai saugo a vieta: pože inė saugykla, kurioje kaupia os augal sėklos i visos pasaulio.
PASLAPTIES ESMĖ
Planeta nuolat laviruoja ant kokios nors katastrofos slenksčio, todėl daugelis šalių ėmėsi saugos priemonių: pradėjo kaupti augalų ypač maistinių kultūrų sėklų pavyzdžius. Jei kokia rūšis staiga dingtų nuo žemės paviršiaus, ji galėtų būti atkurta iš sėklų, saugomų tokiame banke. Svalbardo saugyklą galima pavadinti „visų bankų banku“ – čia laikomi sėklų, sukauptų kitose saugyklose visame pasaulyje, dublikatai.
Daug valstybių turi savo sėklų bankus, tačiau neišvengiamai kyla klausimas, kas nutiks, jei katastrofa, kuri gali sunaikinti augalus, pasikėsins ir į juos. Juk branduolinis ginklas ar cunamiai niekam nedaro išimčių Pasaulinę sėklų saugyklą, esančią 1300 km nuo iaurės ašigalio, galima drąsiai pavadinti didžiuoju draudimo liudijimu, saugančiu nuo pasaulinės katastrofos, kuri gali grėsti rūšių įvairovei. picbergenas, kur ir stovi saugykla, – didžiausia Svalbardo salyno, priklausančio Norvegijai, sala. Pati saugykla, kurią sudaro trys pagrindinės kameros, yra 120 m gylyje smiltainio kalne. Vieta be galo nuošali – tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pasirinkta ši teritorija. Potencialiems įsibrovėliams būtų sudėtinga patekti net į Svalbardą, ką jau kalbėti apie saugyklą is regionas yra ir vienas ramiausių ir politiškai stabiliausių pasaulyje be abejo, dėl gana nedidelio gyventojų skaičiaus . Be to, vietovė yra 130 m virš jūros lygio, todėl tikriausiai išliks saugi net ir pradėjus tirpti poliariniams ledynams. Čia taip pat yra menkas tektoninis aktyvumas, o amžinas 150
NORV EG I J A
m il io
pi bergenas, valbardas, orvegija
VIETA
A A VA asaulinėje sėklų saugykloje valbarde, giliai po amžinojo rkties įšalo sluoksniu, žemoje temperatūroje saugomi atsarginiai sėklų iš viso pasaulio egzemplioriai. kameras, kuriose yra unikalieji indėliai, patenkama per m ilgio tunelį, padalytą į tris rakinamus skyrius. Priei os durys, rakinamos keliais raktais
įšalas padeda išlaikyti optimalias klimatines sąlygas sėkloms saugoti. 2008 m. pradėjusi veikti saugykla kainavo beveik 10 mln. JAV dolerių. Ji administruojama pagal susitarimą, kurį pasirašė Norvegijos vyriausybė, iaurės genetinių išteklių centras angl. Nordic Genetic Resource Centre ir Pasaulio maistinių kultūrų įvairovės fondas angl. Global Crop Diversity Trust . Saugyklą finansuoja įvairios nacionalinės vyriausybės ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Kaip ir bet kokie kiti bankų depozitai, sėklų pavyzdžiai yra išimtinė indėlininkų nuosavybė, ir nei saugyklos vadovybė, nei Norvegijos vyriausybė neturi į juos jokių teisių. Tiesa, neaišku, kam priklausytų vienos ar kitos šalies depozitas, jei ta šalis dėl kokių nors priežasčių nustotų egzistuoti. Saugykla projektuota maždaug 1000 metų. kameras patenkama 98 m tuneliu, į jį įeinama pro matinio plieno duris. Pats tunelis padalytas į tris atskirus rakinamus skyrius, kiekvienas iš jų vis šaltesnis. Storos
Kontrolės patalpa ir šaldymo įren inys, palaikantys ma dau 18 temperat r
ustiprinta rankovė sau o tunelį nuo ero i os, per kurį patenkama į sau ykl
ė imas į sau ykl
69
ernobylio apsau os ona
VIETA
Pripetės upė
Kijevo sritis, Ukraina
ARTIMIAUSIAS MIESTAS
Kijevas Ribota prieiga: teritoriją, kurioje įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė avarija.
PASLAPTIES ESMĖ
1986 m. Černobylio atominėje elektrinėje įvyko baisiausia nelaimė per visą branduolinės energetikos istoriją. Apsaugos zona, kartais vadinama „Negyvenama zona“ arba tiesiog „Zona“, aprėpia plotą 30 km spinduliu apie sprogusį reaktorių. Paprastai į ją patekti draudžiama, tačiau nedidelė mokslininkų grupė ir toliau stebi tragedijos padarinius.
APNUODYTA ŽEMĖ Daugiau nei 1000 km2 plotas aplink Černobylį po sprogimo buvo nuklotas pavojingais sunkiaisiais elementais. Lengvesni radioaktyvieji izotopai pasklido po didžiąją dalį Europos ir vis dar daro poveikį žemės ūkiui.
Pripetės miestas
Aušinimo baseinas Ketvirtasis reaktorius
Černobylio atominė elektrinė netoli Ukrainos sienos su Baltarusija pradėta statyti 1970 m. Tuo metu Ukraina buvo viena iš respublikų, įėjusių į Sovietų Sąjungos sudėtį, ir elektrinė oficialiai pavadinta V. Lenino vardu. Tuo pat metu buvo pastatytas ištisas miestas Pripetė, skirtas elektrinės darbuotojams ir jų šeimoms. Pirmasis reaktorius pradėtas eksploatuoti 1977 m., iki 1983 m. paleisti dar trys. Buvo statomi du nauji, tačiau 1986 m. balandžio 26 d. įvyko katastrofa. Iki tos dienos keturi Černobylio reaktoriai gamino apie 10 % Ukrainos elektros energijos. Tačiau ir anksčiau elektrinėje būta nelaimių: 1982 m. avariją patyrė pirmasis reaktorius, pasklido radioaktyviosios medžiagos. Ją komunistinis Maskvos režimas nuslėpė. Tačiau šio incidento negalima net lyginti su tuo, kas nutiko ketvirtajam reaktoriui tą balandžio šeštadienį. Galios šuolis sukėlė jo viduje seriją sprogimų, grafitas, naudotas neutronams lėtinti, užsidegė. Didžiuliai radioaktyviųjų dūmų debesys pakilo į dangų virš visos Europos, daugiausia nuodingų kritulių teko Baltarusijai. Milžiniški radionuklidų kiekiai buvo išmetami į aplinką dešimt dienų po avarijos, ir manoma, 172
U KRAIN A
kad bent 200 000 km2 Europoje buvo daugiau ar mažiau užteršta. Maskvos valdžia pirmiausia siekė nuslėpti krizę. 53 000 Pripetės gyventojų buvo evakuoti tik kitą dieną, žinia apie avariją pranešta pirmadienį – ši televizijos informacija truko mažiau nei 30 sek. Ilgalaikius Černobylio įvykių padarinius sunku apskaičiuoti. Sovietų šaltiniai nurodė, kad dėl avarijos žuvo tik 31 žmogus, tačiau kiti sveikatos ekspertai mano, jog iš tiesų nuo vėžio, išprovokuoto radioaktyvių kritulių, galėjo mirti dešimtys tūkstančių. Sovietų vyriausybė patyrė didžiulių nuostolių. Pavojingas teritorijas bandyta valyti, iš jų turėjo būti iškeldinta daugiau nei 350 000 žmonių. Žemės ir miškų ūkis aplink Černobylį buvo nusiaubtas, 800 000 ha dirbamos žemės ir 700 000 ha miškų tapo nebetinkami apdirbti ir naudoti. Kai kurių ekspertų skaičiavimais, avarija padarė šimtus milijonų dolerių nuostolių per metus ir paspartino SSRS ekonomikos žlugimą. Ketvirtasis reaktorius paskubomis buvo uždengtas betono ir plieno sarkofagu. Kai
Elektros stulpai
Vandens kanalas, vedantis į reaktorius
Reaktoriai, statyti 1986 m.
DINGUSIOS SVAJOS Ši apleista klasė – klaiki ir nebyli Černobylio katastrofos ir jos viską griaunančių padarinių liudytoja. Visos gyvenvietės buvo paskubomis evakuotos, ir tie, kurie šiandien drįstų grįžti atgal, rastų tik miestus ir kaimus, virtusius vaiduokliais.