BLOGAS KRAUJAS

BLOGAS KRAUJAS SILICIO SLĖNIO STARTUOLIO MELAI IR PASLAPTYS

JOHN CARREYROU

KNYGŲ SERIJA VERSLO LIŪTAI

Vilnius, 2019

Turinys

AUTORIAUS ŽODIS .................................................................................8 PROLOGAS .................................................................................................10 1. PRASMINGAS GYVENIMAS ................................................................17 2. KLIJŲ DOZAVIMO ROBOTO PRITAIKYMAS ............................28 3. PAVYDAS „APPLE“.....................................................................................42 4. SUDIE, IST PALO ALTAI .........................................................................54 5. VAIKYSTĖS KAIMYNAS .........................................................................69 6. SANIS ...............................................................................................................83 7. DR. DŽEI.........................................................................................................98 8. „MINILAB“.................................................................................................. 114 9. SVEIKATINIMO VEIKLA .................................................................... 129 10. „KAS GI TAS PULKININKAS LEITENANTAS ŠUMEIKERIS?“ ..................................................... 141 11. SUSIDOROJIMAS SU FUISU ........................................................... 155 12. IJANAS GIBONSAS .............................................................................. 165 13. „CHIAT\DAY“ ......................................................................................... 175 14. VEIKLOS PRADŽIA ............................................................................. 187

Turinys |

7

15. VIENARAGIS ........................................................................................... 202 16. ANŪKAS .................................................................................................... 213 17. ŠLOVĖ ......................................................................................................... 232 18. HIPOKRATO PRIESAIKA ................................................................. 246 19. NEOFICIALUS PRANEŠIMAS ........................................................ 257 20. PASALA ...................................................................................................... 276 21. KOMERCINĖS PASLAPTYS ............................................................. 287 22. LA MATTANZA .............................................................................. 297 23. ŽALOS KONTROLĖ ............................................................................ 307 24. KARALIENĖ NUOGA ......................................................................... 323 EPILOGAS................................................................................................. 339 PADĖKA ..................................................................................................... 346 PASTABOS ................................................................................................ 349

Prologas

2006 m. lapkričio 17 d. imas Kempas savo grupei turėjo gerų žinių.

Buvęs IBM vadovas moderniausią kraujo tyrimo sistemą kuriančiame startuolyje „Theranos“ vadovavo bioinformatikos grupei. Buvo ką tik pasibaigęs pirmasis rimtas tiesioginis bendrovės pristatymas farmacijos įmonei. 22 metų „Theranos“ įkūrėja Elizabeta Holms tuo metu buvo išskridusi į Šveicariją, kur turėjo supažindinti su sistemos galimybėmis Europos farmacijos milžinę „Novartis“. „Šįryt man skambino Elizabeta, – rašė Kempas elektroniniame laiške savo penkiolikos darbuotojų grupei. – Ji išreiškė savo dėkingumą ir pranešė, kad „viskas ėjosi puikiai!“1 Ji ypač prašė padėkoti jums ir perduoti, kad labai jus vertina. Be to, Elizabeta užsiminė, kad „Novartis“ taip susižavėjo, jog paprašė pateikti pasiūlymą ir susidomėjo projekto finansavimo sąlygomis. Taigi padarėme, ką galėjome!“

T

Prologas |

11

Šis „Theranos“ momentas buvo lemiamas. Per trejus metus ambicinga startuolio idėja, Elizabetai Holms kilusi Stanfordo universiteto bendrabučio kambarėlyje, virto realiu produktu, kuriuo susidomėjo didžiulė tarptautinė korporacija. Žinia apie demonstracinio projekto sėkmę pasiekė ir antrą aukštą, kur buvo aukščiausio rango vadovų kabinetai.

Vienas iš šių vadovų buvo finansų direktorius Henris Moslis (Henry Mosley). „Theranos“ jis pradėjo dirbti prieš aštuonis mėnesius – 2006 m. kovą. Skvarbių žalių akių, atsipalaidavęs ir netvarkingai apsirengęs Moslis buvo Silicio slėnio technologijų kalvės senbuvis. Moslio vaikystė prabėgo Vašingtono valstijoje. Vėliau, baigęs magistro studijas Jutos universitete, XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje jis atvyko į Kaliforniją, kur ir pasiliko. Savo karjerą jis pradėjo lustų gamybos įmonėje „Intel“, kuri viena pirmųjų įsikūrė Silicio slėnyje. Vėliau jis vadovavo finansų skyriui keturiose technologijų bendrovėse, dvi iš jų tapo viešosiomis įmonėmis. „Theranos“ buvo toli gražu ne pirmoji jo darbovietė.

Henrį į „Theranos“ atviliojo Elizabetos suburti talentingi ir patyrę žmonės. Nors Holms buvo jauna, ją supo žvaigždės. Valdybos pirmininko pareigas ėjo rizikos kapitalo investuotojas Donaldas L. Lukasas (Donald L. Lucas), kuris anksčiau dirbo su milijardieriumi, programinės įrangos antrepreneriu Lariu Elisonu (Larry Ellison) ir padėjo bendrovei „Oracle Corporation“ praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje tapti viešąja įmone. Tiek Lukasas, tiek Elisonas dalį savo pinigų investavo į „Theranos“.

Kitas nepriekaištingos reputacijos valdybos narys buvo Stanfordo inžinerijos mokyklos prodekanas, vienas geriausių Stanfordo dėstytojų – Čeningas Robertsonas (Channing Robertson). Jam paskelbus specialisto išvadas2 apie priklausomybę sukeliančias cigarečių savybes, tabako pramonė paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo priversta su Minesotos valstija sudaryti garsųjį 6,5 mlrd. dole-

12 | Blogas kraujas

rių vertės susitarimą. Mosliui jau po kelių susitikimų su Robertsonu buvo aišku, kad šis yra labai geros nuomonės apie Elizabetą.

Be to, „Theranos“ turėjo stiprią vadovų komandą. Kempas 30 metų dirbo IBM. „Theranos“ komercijos direktorė Diana Parks (Diane Parks) turėjo 25 metų darbo farmacijos ir biotechnologijų įmonėse patirtį. Pirmasis direktorės pavaduotojas gamybai Džonas Hovardas ( John Howard) anksčiau vadovavo dukterinei „Panasonic“ lustų gamybos įmonei. Nedažnai pasitaiko mažame startuolyje sutikti tokio kalibro vadovų.

Tačiau Moslis „Theranos“ pasirinko ne vien dėl valdybos ir vadovų komandos. Pagrindinė priežastis, atvedusi jį į bendrovę, buvo prognozuojama didžiulė rinka. Išbandydamos naujus vaistus, farmacijos bendrovės klinikiniams tyrimams kasmet išleidžia milijardus.

Jei „Theranos“ taptų joms būtina ir gautų bent dalelę tų lėšų, galėtų greitai susikrauti didžiulius turtus.

Elizabeta paprašė Moslio paruošti finansines prognozes, kad jas būtų galima parodyti investuotojams. Pirmieji duomenys jai nepatiko, todėl Moslis juos pakoregavo, padidindamas skaičius. Dėl to jis pasijuto kiek nejaukiai, bet pagalvojo, kad jei bendrovei puikiai sektųsi, tos prognozės gana tikėtinos. Be to, rizikos kapitalo investuotojai, kuriuos startuoliai bandydami gauti finansavimą stengėsi sudominti, žinojo, kad jų įkūrėjai skaičius išpučia. Tai buvo įprasta.

Rizikos kapitalo investuotojai netgi vartojo terminą „ritmušos prognozė“ (angl. hockey-stick forecast). Tokiu atveju vaizduojant pajamas, kelerius metus rodomas sąstingis, o vėliau – magiškas kilimas tiesia linija.

Vienintelis dalykas, kurį Moslis abejojo suprantąs, buvo „Theranos“ technologija. Atvykus galimiems investuotojams, jis palydėdavo juos pas „Theranos“ bendrasteigėją Šonaką Rojų (Shaunak Roy), kuris turėjo chemijos inžinerijos daktaro laipsnį. Jis su Elizabeta dirbo Stanfordo universiteto Robertsono tyrimų laboratorijoje.

Prologas |

13

Šonakas prasidurdavo pirštą. Išspaudęs kelis lašelius kraujo, jo užlašindavo ant baltos kredito kortelės dydžio plastikinės kasetės, kurią įstumdavo į skrudintuvo dydžio stačiakampės dėžės angą. Ši dėžė vadinta skaitytuvu. Jis iš kasetės išgaudavo duomenų signalą, belaidžiu ryšiu perduodamą į serverį. Šis duomenis išanalizuodavo ir siųsdavo rezultatus atgal į skaitytuvą. Toks buvo šios technologijos veikimo principas.

Pristatydamas sistemą investuotojams, Šonakas atkreipdavo jų dėmesį į kompiuterio ekraną, kuriame buvo rodomas kraujas, tekantis per skaitytuvo kasetę. Moslis nesuprato, kaip veikia tie fizikos ar chemijos dėsniai. Bet to jam ir nereikėjo. Jis – finansininkas. Svarbiausia, kad sistema veikė. Ir ji visada buvo veiksminga.

PO KELIŲ DIENŲ Elizabeta grįžo iš Šveicarijos. Neskubėdama ji vaikštinėjo šypsodamasi, ir Moslis suprato, kad kelionė pavyko. Nebuvo nieko neįprasto. Elizabeta dažnai būdavo gerai nusiteikusi. Ji tryško beribiu optimizmu, būdingu antrepreneriams. Savo laiškuose darbuotojams „Theranos“ misiją ji mėgdavo apibūdinti žodžiu „extra-ordinary“ (liet. nepaprasta), „extra“ rašydama pasvirai ir per brūkšnelį. Elizabeta kiek persūdydavo, bet atrodė, kad ji nuoširdžiai tuo tiki, ir Moslis žinojo, kad sėkmingai dirbančių Silicio slėnio startuolių įkūrėjai būdavo savotiški evangelistai. Juk būdamas ciniku pasaulio nepakeisi.

Tačiau keista buvo tai, kad grupelė kolegų, kurie vyko kartu su Elizabeta, panašu, netryško tokiu pačiu entuziazmu. Kai kurie atrodė net prislėgti.

Pusiau juokaudamas Moslis stebėjosi, ar tik nebus kurio šunelis į avariją patekęs.

Jis palengva leidosi laiptais žemyn, kur dauguma iš šešiasdešimties bendrovės darbuotojų sėdėjo savo kabinose, ir bandė susirasti Šona-

14 | Blogas kraujas

ką. Šis tikrai žinos, jei kilo kokia nors problema, Mosliui praslydusi pro akis.

Iš pradžių Šonakas apsimetė nieko nežinąs. Bet Moslis jautė, kad jis kažką nutyli, todėl atkakliai mygo. Pamažu Šonakas prarado budrumą ir prisipažino, kad „Theranos 1.0“, kaip Elizabeta pavadino kraujo tyrimo sistemą, ne visada veikė. „Iš tiesų ji nepatikima, – pasakė jis. – Kartais pavyksta gauti rezultatus, o kartais ne.“ Mosliui tai buvo naujiena. Jis manė, kad sistema veikia. Juk viskas atrodė gerai, kai investuotojai atvykdavo susipažinti su technologija. „Na, buvo vienas dalykas, kodėl atrodė, kad ji visada veikia, – paaiškino Šonakas. – Vaizdas kompiuterio ekrane, kuriame matėsi kraujas, tekantis per kasetę ir subėgantis į duobutes, buvo tikras. Bet niekada negalėjome garantuoti, kad gausime rezultatą. Todėl būdavo įrašomas vieno iš tų kartų, kai sistema veikdavo, rezultatas. Ir tas rezultatas rodomas pasibaigus kiekvienam pristatymui.“ Moslis buvo priblokštas. Jis manė, kad rezultatai buvo gaunami iš kasetėje esančio kraujo realiu laiku. Ir tuo, žinoma, siekta įtikinti investuotojus, kuriuos atvesdavo Moslis. Tai, ką Šonakas papasakojo, buvo panašu į aferą. Galima investuotojus nuteikti optimistiškai ir suteikti jiems vilčių, tačiau yra riba, kurios peržengti nevalia. O čia, Moslio nuomone, ji buvo peržengta.

Taigi, kas iš tiesų atsitiko derantis su „Novartis“?

Nė iš vieno žmogaus Mosliui nepavyko gauti tiesaus atsakymo, bet dabar jis įtarė, kad buvo panašiai pučiama migla į akis. Ir jis buvo teisus. Vienas iš dviejų skaitytuvų, kuriuos Elizabeta vežėsi į Šveicariją, ten sugedo. Su ja vykę darbuotojai visą naktį bandė jį taisyti. Norėdama nuslėpti problemą, kitą rytą vykstant pristatymui, Kalifornijoje likusi Timo Kempo komanda persiuntė suklastotus rezultatus.

TĄ POPIETĘ Moslio laukė kassavaitinis susitikimas su Elizabeta.

Vos įėjęs į kabinetą, jis ir vėl pajuto jos charizmą. Elizabeta atrodė

Prologas |

15

daug vyresnė nei iš tikrųjų. Kai ji nemirksėdama žvelgdavo savo didelėmis mėlynomis akimis, jausdavaisi lyg pasaulio centras. Tas žvilgsnis veik hipnotizuodavo. Šį užburiantį poveikį dar sustiprindavo balsas: Elizabeta kalbėjo neįprastai žemu baritonu.

Moslis nusprendė aptarti įprastus reikalus, o tada jau pakalbėti apie tai, kas kėlė nerimą. „Theranos“ buvo ką tik įveikusi trečiąjį finansinių reikalų tvarkymo etapą. Ką besakytum, bendrovę neabejotinai lydėjo sėkmė: be 15 mln. dolerių, gautų per pirmuosius du etapus, trečiajame etape į įmonę buvo investuota 32 mln.3 Įspūdingiausia buvo naujoji jos vertė – 165 mln. dolerių. Nedaug trejus metus veikiančių startuolių buvo tiek verti.

Viena svarbi tokios didelės vertės priežastis buvo ta, kad „Theranos“ investuotojams pristatė sutartis, sudarytas su partneriais – farmacininkais. Per pristatymą buvo išvardytos šešios sutartys su penkiomis bendrovėmis, kuriose numatyta per pirmus 18 mėnesių uždirbti 120–130 mln. dolerių.4 Taip pat nurodyta, kad deramasi dėl 15 sandorių. „Power Point“ pristatyme akcentuota, kad šių sandorių sėkmės atveju „Theranos“ pajamos siektų 1,5 mlrd. dolerių.

Farmacijos bendrovės norėjo naudoti „Theranos“ kraujo tyrimo sistemą, kad galėtų stebėti pacientų reakciją į naujus vaistus. Vykdant tyrimus, kasetes ir skaitytuvus ketinta pristatyti pacientams į namus. Šiems būtų reikėję keliskart per dieną prasidurti pirštą, o skaitytuvas kraujo tyrimo rezultatus persiųstų tyrimo užsakovui. Jei rezultatai rodytų neigiamą reakciją į vaistus, gamintojas galėtų skubiai sumažinti vaistų dozę, nelaukdamas tyrimo pabaigos. Be to, farmacijos bendrovėms tai leistų net 30 proc. sumažinti vaistų tyrimams skiriamas sąnaudas. Arba maždaug tiek, kaip buvo teigiama pristatant.

Visi šie teiginiai ir pažadai investuotojams dar labiau sustiprino Moslio nerimą. Pirmiausia per aštuonis darbo mėnesius „Theranos“ jis niekada nematė jokių sutarčių su farmacijos įmonėmis. Kiekvieną kartą pasiteiravus apie jas, Mosliui būdavo atsakoma, kad sutartis „peržiūri teisininkai“. Dar svarbiau – jis pritarė toms ambicingoms

16 | Blogas kraujas

pajamų prognozėms, nes manė, kad „Theranos“ sistema veikia sklandžiai.

Jei Elizabeta ir nuogąstavo, to neparodė. Ji buvo atsipalaidavusi ir laiminga vadovė, kuri itin didžiavosi naujuoju „Theranos“ įvertinimu. Mosliui ji pasakė, kad daugėjant investuotojų, valdybą gali papildyti nauji direktoriai.

Nutaikęs progą, Moslis užsiminė apie kelionę į Šveicariją ir gandus, kad kažkas nepavyko. Jam pradėjus apie tai kalbėti, Elizabeta pripažino, kad bėdų buvo, bet esą jos nereikšmingos. Holms pasakė, kad viską bus lengva išspręsti.

Turėdamas galvoje viską, ką jau žinojo, Moslis tuo abejojo. Jis pasakė, ką Šonakas papasakojo apie pristatymus investuotojams, ir nurodė, kad būtina liautis, jei rezultatai nėra tikrai geri: „Mes apgaudinėjame investuotojus. Daugiau nebegalime to daryti.“ Elizabetos išraiška staiga pasikeitė. Vos prieš kelias sekundes demonstruotą linksmumą pakeitė priešiškumas. Tarsi perjungus jungiklį. Ji šaltai pažvelgė į savo finansų direktorių: – Henri, jūs nesate komandos narys, – tarė ji lediniu tonu. – Manau, turėtumėte tuoj pat išeiti.

Tai, kas įvyko, nebuvo jokia klaida. Elizabeta neprašė tiesiog išeiti iš kabineto. Ji nurodė palikti bendrovę, ir nedelsiant. Moslis buvo atleistas.