Pirmieji šautuvai Dagtinis šautuvas
Bazinis šautuvas
P
irmojoje XVI a. pusėje atsirado tam tikros rū šies muškieta, vadinama „dagtiniu šautuvu“. Dagtinis šautuvas – pirmoji ištisus dešimt mečius modernizuotos arkebuzos patobulinta versija. Dagtinis šautuvas buvo užtaisomas taip: pro laibgalį apy tiksliai iš parakinės beriamas parakas. Parako kiekis nor malizavosi tobulėjant seikėjimo įtaisui. Parakas grūstuvu sugrūdamas iki galo ir užfiksuojamas vamzdyje medžia giniu kamščiu ar pakulomis. Parakas būdavo talpinamas uokse, jam skirtoje ertmėje. Šaulys specialiu rakčiuku ga lėjo pamažu priartinti degančią dagtį prie parako, kuris užsiliepsnojęs išstumdavo
kulką. Išradus vadinamąjį „serpantiną“, ne bereikėjo naudotis raktu ir tokiu būdu viena šaulio ranka tapo laisva. Laikiklis, į kurį anksčiau būdavo atremiamas ginklas, irgi pasidarė nebereikalingas, kadan gi buvo galima šaudyti nuo peties. Atrodo, jau XV a. buvo pastebėta, kad pakanka vidinėje vamzdžio pusėje įrėžti
Dagtine arkebuza ginkluotas samdinys pėstininkas. Dovydo iš Neko graviūra, apytikriai 1520 m. spiralinę įrantą ir suteikus kulkai sukamąjį judesį stabili zuojasi trajektorija bei padidėja šaudymo tikslumas. Ilgą laiką pagrindinės tokio pobūdžio ginklų ga mintojos buvo Vokietijos im perijos šalys.
Prancūziška dagtinė arkebuza, XVI a.
13