Pasaulyje pripažintų knygų
„Izraelio skoniai“ bei „Nidos receptai: 10 metų drauge“ autorė Nida
Degutienė šįkart dovanoja net 132 receptų kolekciją ir užburiančius pasakojimus apie tolimąjį Australijos žemyną, australų buitį, šventes ir gyvenimo būdą. „Australijos skoniai“ – tai knyga, kviečianti į kelionę po nedaug kam pažįstamą šalį. Šalį, kuri pelnytai vadinama gurmanų rojumi, nes joje kunkuliuoja bene visų pasaulio tautų puodai
2 porcijos
1 stiklinė graikiško jogurto
1–2 skiltelės česnako, susmulkintos
Druskos
2–4 kiaušiniai
3 šaukštai ypač gryno alyvuogių aliejaus
2 šaukšteliai aitriųjų paprikų
dribsnių (geriausia – Alepo paprikų)
Patiekti
Šviežių mėtų arba kitų
žalumynų
Jei graikiškas jogurtas jums asocijuojasi su saldžia granola, vaisiais ir skystu medumi karštą vasaros rytą, kviečiu išbandyti kitokį jo patiekimo būdą – su česnakais, druska ir aitriosiomis paprikomis! Šis spalvingas patiekalas į Australiją atkeliavo iš Turkijos ir greitai įsitvirtino madingų kavinių pusryčių valgiaraštyje. Tokius turkiškus kiaušinius pasigaminti namuose – užduotis pradinukui. Tiesa, jei nė karto nesate virę kiaušinių be lukšto, jums pravers keletas naudingų patarimų (22-23 p.).
Į graikišką jogurtą įmaišykite susmulkintus česnakus, žiupsnį druskos (jogurtas turi būti gana sūrus!) ir padalinkite į dvi gilesnes vidutinio dydžio lėkštes.
Užkaiskite nedidelį puodą vandens. Vieną kiaušinį atsargiai, nepažeisdami trynio, įmuškite į mažą dubenėlį ar puodelį. Vandeniui užvirus, sumažinkite kaitrą iki vidutinės ir šaukštu gana intensyviai maišykite vandenį į vieną pusę, puodo viduryje sukurdami sūkurį. Į to sūkurio centrą greitai įleiskite kiaušinį iš dubenėlio ir palikite virti 3 minutes (jei nemėgstate skysto kiaušinio trynio, virkite ilgėliau, apie 4 minutes). Išgriebkite kiaušinį iš vandens kiaurasamčiu, įdėkite į lėkštelę, išklotą popieriniu rankšluosčiu, ir laikykite šiltai. Taip išvirkite visus kiaušinius.
Įleidę paskutinį kiaušinį į puodą, mažoje keptuvėje pakaitinkite aliejų kartu su aitriųjų paprikų dribsniais, kol taps karštas, tačiau neleiskite užvirti.
Sudėkite išvirtus kiaušinius į lėkštes su jogurtu ir iškart viską apliekite karštu aliejumi su aitriąja paprika. Pabarstykite smulkintomis mėtomis ir iškart patiekite su mėgstamos duonos riekele.
4 porcijos
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
2 šaukštai sviesto
2 dideli porai (tik balta ir šviesiai žalia jų dalis), supjaustyti
2 salierų stiebai, supjaustyti
2 mažos bulvės, supjaustytos
1 litras vandens arba sultinio
2 stiklinės žaliųjų žirnelių (tiks šaldyti)
2 saujos šviežių špinatų
Druskos
Pipirų Patiekti
2 riekės padžiūvusios
kvietinės duonos su raugu
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
2 riekės šoninės, supjaustytos
gabalėliais
2 skiltelės česnako, susmulkintos
Šviežių krapų (nebūtina)
Pamėgau šią sriubą gana neįprastomis aplinkybėmis: paragavau panašios laukdama vėluojančio skrydžio viename Australijos oro uostų, lojaliems klientams skirtame salone. Nustebau, kokia ji šildanti, suteikianti namų komforto jausmą, ypač esantiems kelyje. Grįžusi išmėginau namuose, ir tai ilgainiui tapo viena dažniausiai mano verdamų sriubų. Gal todėl, kad šaldiklyje visada turiu žaliųjų žirnelių, o porų parduotuvėje galima nusipirkti bet kuriuo sezonu. Sriuba ypač geidžiama australiškos žiemos mėnesiais – juk tiek žalumos dubenėlyje tikrai kuriam laikui atsveria lapais atsikračiusios gamtos pilkumą! Šią sriubą dažnai patiekiu svečiams ir formalios vakarienės metu. Vegetarams, žinoma, – be keptos šoninės.
Puode storu dugnu įkaitinkite aliejų ir sviestą, suberkite porus ir kepinkite ant nedidelės ugnies, kol suminkštės, bet nespės paruduoti. Suberkite salierus ir dar kelias minutes pakepinkite. Sudėkite bulves, supilkite vandenį (arba sultinį), užvirinkite ir, uždengę puodą dangčiu bei sumažinę kaitrą iki minimalios, virkite sriubą apie 10 minučių, kol bulvės taps minkštos.
Suberkite žirnelius ir dar pavirkite 2–3 minutes. Sudėkite špinatus, išmaišykite, palaukite, kol karštame skystyje jie suglebs, tada trintuvu (arba supylę sriubą į kokteilinę) suplakite iki norimos konsistencijos (kartais aš noriu, kad sriuba būtų visiškai glotni, tarsi šilkinė, o kartais man patinka, kai ji nėra vienalytė). Pagardinkite pagal skonį druska ir pipirais.
Kol sriuba verda, įkaitinkite orkaitę iki 190 °C. Duonos riekeles supjaustykite arba suplėšykite, sudėkite į nedidelę skardelę, pašlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir rankomis išmaišykite, kad aliejus ir druska pasiskirstytų tolygiai. Kepkite apie 10 minučių, kol skrebučiai gražiai apskrus.
Į mažą keptuvę sudėkite šoninės gabalėlius ir įjunkite kaitrą. Leiskite keptuvei kaistant pamažu tirpti šoninės riebalams (jei šoninė labai liesa, įpilkite apie pusę šaukšto aliejaus). Kepinkite šoninės gabalėlius, kol taps traškūs. Nukelkite keptuvę nuo ugnies ir kol ji labai karšta, suberkite susmulkintus česnakus, išmaišykite.
Patiekite sriubą šiltą, pabarstę duonos skrebučiais ir česnakinės šoninės traškučiais, papuoškite susmulkintais krapais.
Australijoje neįmanoma nepastebėti parduotuvių lentynų, nukrautų apetitą žadinančiais mėsos pyragais. Pikantiškų kepinių idėja čia greičiausiai atkeliavo iš Anglijos, tačiau australiški pyragai kepami kitaip nei britiški: anglai įdarui renkasi kiaulieną, australai – jautieną arba ėrieną. Aromatingas mėsos įdaras čia dedamas į dviejų rūšių tešlą: trapią pagrindo ir sluoksniuotą viršaus. Tokius šviežiai iškeptus pyragus per pietus akimirksniu išgraibsto į Richardo mėsinę užsukantys statybininkai, sodininkai ir kiti fizinį darbą dirbantys vyrai. Savaitgaliais mėsos pyragų lentynos dar labiau ištuštėja – juos australai mėgsta vežtis į keliones, iškylas, prie jūros.
„Griffith“ mėsinėje kepamų mėsos pyragų receptai buvo tobulinami ištisą dešimtmetį, šie pyragai išties vieni skaniausių visoje Kanberoje. Draugiškas mėsinės šeimininkas neprieštarauja, kad vienu populiariausių jo pyragų receptų pasidalinsiu ir su savo skaitytojais. Tačiau prieš tai – keletas naudingų Richardo patarimų tiems, kurie australišką mėsos pyragą keps pirmą kartą.
• Mėsos pyragai turi būti kepami metalinėse formose – taip tešla išliks traški. Mažučiai mėsos pyragai gali būti kepami ir keksiukų formelėse.
• Mėsos įdaro turi būti daug, jam galima sunaudoti pietų ar šventės likučius. Tiks troškiniai ir kariai, tiesa, įdarą reikėtų sutirštinti miltais arba krakmolu.
• Paruoštą mėsos įdarą patartina naktį palaikyti šaldytuve – jam sustingus bus lengviau suformuoti pyragą.
• Prieš pašaunant kepti svarbu nepamiršti pyrago viršuje išpjauti mažos ertmės, kad kepant išeitų garai.
• Jei kepate pyragus su skirtingais įdarais, kiekvieną pažymėkite, nes iškepusius pyragus bus sunku atskirti: iš tešlos atraižų išpjaukite ornamentą ar raidę ir kiaušinio plakiniu priklijuokite ant pyrago viršaus.
Geriausias indas skrudinti žuviai – gilus, kurio kraštai platėja į viršų (pvz., kiniška keptuvė). Nepilkite į indą pernelyg daug aliejaus – jo turėtų būti ne daugiau nei iki pusės indo kraštų.
Žuviai skrudinti skirta tešla ruošiama iš 1 stiklinės miltų ir maždaug 1¼ stiklinės skysčio.
Švelnesnei, gležnesnei žuviai skrudinti kvietinius miltus pakeiskite japonišku tempuros mišiniu, o alų –gazuotu vandeniu.
Jokiu būdais neperkepkite žuvies! Patikrinti, ar ji iškepusi, greičiausiai galima plonu metaliniu smeigtuku: įbeskite jį į storiausią žuvies dalį. Jei smeigtukas iškart sušyla, žuvis tinkama valgyti. Svarbi detalė: ištraukto smeigtuko temperatūrą tikrinkite… lūpomis!
Iškepusius žuvies
gabalėlius dėkite į popieriniu rankšluosčiu išklotą lėkštę. O jei norite, kad žuvis ilgiau neprarastų traškumo, verčiau juos palaikykite ant grotelių, įstatytų į nedidelę kepimo skardelę.
Neskubėkite išpilti panaudoto aliejaus, nebent pasikeitusi jo spalva ir skonis. Palaukite, kol aliejus atvės, tada nukoškite jį per popierinį kavos filtrą arba keliais sluoksniais sulankstytos marlės gabalėlį. Nukoštą aliejų supilkite atgal į butelį, užkimškite ir laikykite tamsioje vietoje. Naudojant tinkamai, tą patį aliejų galima vartoti maždaug keturiems skrudinimams.
Skrudinimui rinkitės rapsų, saulėgrąžų, žemės riešutų aliejų.
Jei po ranka neturite termometro aliejaus temperatūrai matuoti, įmeskite į įkaitusį aliejų mažą gabalėlį baltos duonos. 180 °C temperatūros riebaluose duona turėtų apskrusti per 15 sekundžių. Jei aliejaus temperatūra pernelyg aukšta, duona ims svilti, o aliejus rūks.
Skrudindami žuvį neperkraukite puodo, antraip aliejus pernelyg atvės, tešla sugers daugiau riebalų. Kaskart iškepę vieną porciją palaukite, kol aliejaus temperatūra vėl pasieks 180 °C.
Saugumo sumetimais skrudindami maistą riebaluose visuomet dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis.
Šie „Medaus koriai“ gali tapti puikia valgoma dovana Kalėdoms! Karštų garų vonelėje ištirpinkite plytelę juodojo arba pieniško šokolado ir skystu šokoladiniu glaistu padenkite kiekvieną korio gabalėlį. Kai išdžius, supakuokite į gražius maišelius arba dėžutes.
Kai tėvų nebūdavo namie, dažnas vaikystėje imdavomės virti cukraus karamelę. Australijoje vaikai greičiausiai eksperimentuodavo su jų kraštuose populiariu skanėstu, vadinamu „Medaus koriu“. Medaus šiame gardėsyje nėra nė gramo, bet jo struktūra išties primena korį!
Trapūs cukrinio korio gabalėliai labai dažnai Australijoje barstomi ant desertų, jais gardinami ledai, šokoladai. Tai viena populiariausių valgomų dovanų, kokias australai dovanoja vieni kitiems Kalėdų proga. Šiuos saldėsius galima papildyti riešutais, kukurūzų spragėsiais ir prieskoniais –cinamonu, imbieru, kava...
Gaminant šį desertą jums prireiks kulinarinio termometro. Visus ingredientus ir priemones būkite pasiruošę iš anksto, kadangi procesas labai greitas ir trumpas, o kiekviena uždelsta minutė gali reikšti prisvilusį puodą ir sugadintus produktus...
6–8 porcijos
225 g baltojo cukraus
40 ml vandens
80 ml auksaspalvio cukraus
sirupo
½ šaukšto valgomosios sodos
Gilią vidutinio dydžio skardą (20 x 20 cm) išklokite kepimo popieriumi.
Į puodą suberkite cukrų, supilkite vandenį ir auksaspalvį cukraus sirupą. Maišydami kaitinkite ant vidutinės kaitros, kol skystis užvirs. Stebėdami virinkite masę 7–10 minučių, kol karamelės temperatūra pasieks 140 °C. Nukelkite puodą nuo ugnies ir nuolat maišydami iškart suberkite valgomąją sodą. Neišsigąskite – cukraus masė pašviesės ir ims putoti. Tuoj pat supilkite visą putojančią karamelę į paruoštą skardą (jei uždelsite, masė ims stingti puode). Palikite skardą su cukraus mase atvėsti ir sukietėti (apie 1 valandą).
Išimkite sukietėjusį skanėstą iš skardos, nulupkite kepimo popierių. Mėsos muštuku arba didelio peilio kotu suskaldykite į nelygių formų gabalus, tada peiliu juos dar pasmulkinkite. Iškart sudėkite į sandarų indą (antraip korys prisigers drėgmės ir ims minkštėti, taps lipnus), laikykite jame iki savaitės.
Nemažai gerų dalykų pasaulyje atsirado atsitiktinai. Vienas jų –lamingtonai, tikras Australijos pasididžiavimas ir vizitinė kortelė! Spėjama, kad šie saldūs kvadratėliai pirmąkart buvo patiekti lordo Lamingtono rezidencijoje prieš daugiau nei 100 metų, kai prancūziškų šaknų turintis rezidencijos šefas, gavęs paskutinės minutės užduotį pavaišinti netikėtai aplankiusius svečius, supjaustė vakarykščio biskvito gabalą kvadratais, tada kiekvieną jų pamerkė į skystą šokolado glaistą ir apvoliojo kokosų drožlėse. Kokosai tais laikais buvo naujovė Australijoje, tačiau tik ne lamingtonus pagaminusiam šefui, kuris šių egzotiškų riešutų buvo ragavęs žmonos gimtinėje Tahityje. Svečiams ir šeimininkams taip patiko šis desertas, kad nuo tol šefas tokius pyragaičius turėjo gaminti kur kas dažniau, o netrukus niekas kitaip jų ir nevadino, kaip lamingtonais.
Desertas Australijoje toks populiarus, kad čia galima įsigyti net specialią kepimo skardelę aukštesniais nei įprasta kraštais, kuri vadinama lamingtonų skardele, o kasmet liepos mėnesį australai švenčia Lamingtonų dieną. Kai kurie šių laikų kepėjai lamingtonus pagerina pertepdami įvairių skonių putėsiais ir džemais, tačiau man skaniausi –tradiciniai.
