Dr. Caldwell B. Esselstyn, Jr.
Širdies ligos prevencija ir išgydymas
Revoliucinis,
moksliškai įrodytas, mityba grindžiamas gydymas
Pratarmė 8 Įvadas 10
Turinys
Pirma dalis. Gydymo esmė
1. Valgyti, kad gyventume 15
2. „Vieną dieną būsime protingesni“ 25
3. Gydymo paieškos 31
4. Širdies ligų pradžiamokslis 41
5. Kąsnelis žudo 47
6. Gyvi, kvėpuojantys įrodymai 57
7. Kodėl niekas man nepasakė? 67
8. Paprasti žingsniai 77
9. Dažniausiai keliami klausimai 86
10. Kodėl nėra „širdžiai sveiko“ aliejaus? 92
11. Giminingos sielos 97
12. Didingas naujasis pasaulis 104
13. Jūs kontroliuojate 110
Antra dalis. Valgymo teikiamas džiaugsmas
14. Nesudėtinga strategija 123
15. Ann Crile Esselstyn patarimai 129
16. Nebadaukite 137
17. Vaišės iš salotų 148
18. Tiršti ir skysti padažai, mirkalai ir uždarai 167
19. Daržovės paprastai ir įmantriai 183
20. Trintos ir gardžios sriubos 196
21. Sumuštinių visoms progoms 217
22. Pagrindiniai patiekalai 229
23. Nuostabūs, nesudėtingi desertai 276
Padėkos 298
Pastabos 300
I priedas. Saugus maistas 303
II priedas. Šaltiniai 305
III priedas. Autoriaus publikacijos apie širdies ligą 311
Rodyklė 312
Pratarmė
Vieną 1991 m. vasaros rytą mane sudomino prestižinės Klivlando klinikos Ohajyje chirurgo skambutis. Jis neseniai New York Times perskaitė straipsnį apie mūsų tyrimą, skirtą mitybai, gyvensenai ir sveikatai Kinijoje ir susidomėjo išankstinėmis išvadomis. Pakvietė mane pakalbėti konferencijoje, rengiamoje Tusone, Arizonoje. Jis pateikė ambicingą susitikimo temos pavadinimą Pirmoji nacionalinė konferencija apie vainikinių arterijų ligos išgydymą.
Jau vien įtikinti mane priimti pasiūlymą atrodė gana intriguojantis dalykas. Taip pat man padarė įspūdį tai, kad dr. Esselstynas užtikrino, jog dalyvaus daug garsių širdies ligų specialistų, iš jų ir Freiminghamo širdies ligų studijų direktorius Williamas Castellis (Viljamas Kastelis) ir dr. Deanas Ornishas (Dynas Ornišas), pastaruoju metu įgijęs pripažinimą dėl savo darbo, rodančio galimybę įveikti širdies ligą mitybos ir gyvensenos pakeitimu. Tai turėjo būti mažų mažiausiai iššūkius kelianti konferencija. Mano akademinėje aplinkoje tuo metu užsiminti net apie nereikšmingą ryšį tarp mitybos ir širdies ligos atrodė gana stebinama. Bet išgydyti vainikinių arterijų ligą? Tai buvo paradigmos keitimas.
Konferencija tikrai nusisekė ir suintrigavo. Toks buvo ir paskesnis susitikimas Orlande, Floridoje, šį daktaras Esselstynas suorganizavo kartu su Michaelu Eisneriu (Maiklu Aisneriu), paskui tapusiu Walto Disney’aus kompanijos vadovu.
Nuo to laiko mano žmona Karen ir aš gerai susipažinome su dr. Esselstynu – Essy’u, kaip draugai jį vadino – ir jo energinga
žmona bei kolege Ann. Kartu su juo dažnai skaitėme paskaitas iš tos pačios tribūnos. Aš susipažinau su jo įstabiais moksliniais tyrimais ir išvadomis bei svarbiausiomis idėjomis.
Dr. Esselstyno studijos yra vienos iš rūpestingiausiai atliktų ir itin svarbių medicinos tyrimų per pastarąjį amžių. Jo iškelto tikslo – visiškai išgydyti vainikinių arterijų ligą – gal ir nepavyks įgyvendinti mums dar esant gyviems, tačiau jis pasakė, kad tą galima padaryti ir kaip padaryti. Jo ryžtas vykdyti savo tyrimus ir mokyti mus to, ko pats išmoko, sunkiai įveikiamomis medicinos institucijų opozicijos aplinkybėmis, įrodo jo asmeninę ir profesinę drąsą ir principingumą.
Šią knygą turi perskaityti ir eiliniai piliečiai, besirūpinantys sveikata, ir klinikinių bei medicinos mokslinių tyrimų atstovai. Žmonės, ignoruojantys joje pateikiamą žinią, rizikuoja savo gyvybe. Nėra ir ateityje nebus jokio farmacinio stebuklo ar medicininės gudrybės, prilygstančių šio tyrimo išvadoms.
T. Colinas Campbellas, Kornelio universito mitybos biochemijos profesorius emeritas ir knygos Natūralus būdas išvengti ligų (The China Study, 2005) bendraautoris
Įvadas
Šios knygos ištakos susijusios su dramatiškais išgyvenimais dvidešimt trijų vyrų ir vienos moters, atėjusių pas mane iš nusivylimo ir be vilties maždaug prieš dvidešimt metų. Tuo metu dirbau chirurgu atnaujintoje Klivlando klinikoje. Metams bėgant klinika tapo plačiai pripažįstamu svarbiausiu širdies ligų centru pasaulyje. Ir išties nereikia dirbtinai pabrėžti nepaprastų chirurginio stebuklo naujovių ir pasiekimų, kuriuos mano kolegos sugebėjo pateikti medicinos pasauliui.
Tačiau tik chirurgas turi tiek daug priemonių prieš mirtiną ligą, o jei kalbėtume apie pacientus, kuriems ši knyga skirta, klinikos gydytojai atsidūrė padėtyje, kai turėjo pasakyti, kad daugiau nieko nebegalima padaryti.
Tiesą sakant, laikas, kai paskelbiamas mirties nuosprendis, visuomet yra sunkiausias momentas ir pacientui, ir gydytojui. Šioje padėtyje atsidūrė daugelis mano pacientų 1985 metais. Reikia pripažinti, kad iki atvykdami į mano kabinetą jie tebuvo apgailėtinos sveikatos ir nuotaikos žmonių grupė.
Tuos, kuriems mūsų klinikoje buvo atliktos chirurginės intervencijos, labiausiai demoralizavo pripažinimas, kad viskas, kas buvo padaryta jiems išgelbėti – kartotinės atvirosios širdies operacijos, daug angioplastikos procedūrų, stentai ir daugybė vaistų – regis, jau nedarė jokio naudingo poveikio. Visi vyrai prarado seksualinę potenciją. Daugumai skaudėjo krūtinę – tai bauginanti būklė, vadinama angina. Kai kuriems taip skaudėdavo, kad jie negalėjo
Be abejonių, būtent todėl jie sutiko laikytis mano iškeltų sąlygų, kad tik patektų į bandomojo gydymo, kuriuo aš tikėjau, tyrimą.
Paaiškinau, kad jie turi atsisakyti viso to, ko atsisakyti nebūtų lengva nė vienam amerikiečiui, pripratusiam prie gausios mitybos, susidedančios iš labai daug kepto greitojo maisto, storų didkepsnių ir riebaus pieno produktų. Tačiau, jei jie pasirengę prisidėti prie mano rekomenduojamos mitybos, kaip laikausi aš ir du trečdaliai pasaulio žmonių, tai, pasakiau aš, yra galimybė atmesti jų gydytojų paskelbtą mirties nuosprendį. Per visą procesą mes galėsime parodyti, kad širdies liga – pagrindinis amerikiečių žudikas – yra popierinis tigras ir jį galima nugalėti ir be chirurgo skalpelio.
Dabar beveik kiekvienas iš esmės supranta, kad nuo to, ką valgome, priklauso, pasireikš ar nepasireikš širdies liga. Kai pradėjau savo studiją, apie tai nebuvo nė kalbos. Vis dėlto ir dėl savo paties grėsmės pojūčio – visi mano giminės mirė gana jauni – aš ėmiau ieškoti alternatyvaus likimo pavyzdžių ir priėjau prie minties apie mažai riebalų turinčią augalinės kilmės mitybą. Atsitiko taip, kad tuo pačiu metu Vakarų Krante dr. Deanas Ornishas pradėjo eiti tuo pačiu keliu. Tuomet mes buvome priešingose kontinento pusėse, nieko nežinojome ir nebuvome girdėję apie vienas kitą.
Beveik visi pas mane atėjusieji, kuriems buvo pasakyta, kad nebėra vilties, dabar – po dvidešimties metų – yra gyvi, jų arterijų liga atsitraukė. Šie žmonės yra gyvas pavyzdys, ką galite padaryti jūs ir kiekvienas, pasirinkęs daryti, kas būtina tam, kad taptumėte atsparūs infarktui. Jie padovanojo man neįkainojamą dovaną –pasitikėjimą, ir aš toliau teikiau patarimus ir gydžiau šimtus kitų pacientų.
Ši knyga skirta mano pirmiesiems pacientams, avantiūrai, kuriai ryžomės pradėję vainikinių širdies arterijų gydymo eksperimentą, ir tam, kaip jie atsikovojo savo gyvenimą pasirinkę kitokią mitybą ir kitokią gyvenseną, kaip susigrąžino gyvenimo džiaugsmą. Kny-
Įvadas 11 atsigulti ir turėjo miegoti sėdėdami. Tik keletas galėjo eiti į ilgus pasivaikščiojimus, o kai kurie negalėjo net pereiti per kambarį, nepatirdami kankinamo skausmo. Tiesa ta, kad kai kurie iš jų buvo vaikščiojantys lavonai.
goje pateikiami pagrindai nesudėtingo, viltį duodančio kelio, vedančio prie ilgo ir jūsų verto gyvenimo.
Leiskite man papasakoti apie savo pacientus, mūsų tyrimus ir apie tai, ko išmokome.
PIRMA DALIS
Gydymo esmė
1
Valgyti, kad gyventume
– Tai nutiko 1996 metų lapkričio penktadienį. Visą dieną operavau. Baigiau darbą, atsisveikinau su savo paskutine paciente ir man pradėjo labai smarkiai skaudėti galvą. Akyse sužaibavo, turėjau atsisėsti. Po minutės ar dviejų pradėjo skaudėti krūtinę. Skausmas išplito į ranką, petį ir žandikaulį.
Tai Joe’aus Crowe (Džojaus Krou), po manęs tapusio Klivlando klinikos Krūties vėžio darbo grupės prezidentu, žodžiai. Jį ištiko infarktas, kai jam tebuvo keturiasdešimt ketveri metai. Jo šeimoje niekas nesirgo širdies liga, neturėjo viršsvorio ir nesirgo diabetu, kraujo spaudimas ir blogojo cholesterolio kiekis kraujyje nebuvo aukšti. Trumpai tariant, jam nebuvo įprastos grėsmės susirgti infarktu. Neatsižvelgiant į tai, jį ištiko infarktas – ir labai sunkus.
Šioje knygoje pateikiu Joe’aus Crowe istoriją ir daugelio kitų pacientų, kuriuos gydžiau per pastaruosius dvidešimt metų, istorijas. Mano tyrimų objektas – vainikinių arterijų liga, jos priežastis ir revoliucinis visiems prieinamas gydymas, padedantis įveikti šią ligą ir išgelbėjęs Joe’ų Crowe ir daugelį kitų. Aš aiškiai ir nesąlygiškai teigiu: vainikinių arterijų liga neturi pasireikšti, o jei ji pasireiškia, neturi progresuoti. Aš svajoju, kad vieną dieną mes galėsime visai išgyvendinti širdies ligą – turtingų šiuolaikinių Vakarų nelaimę –kaip ir daug kitų lėtinių ligų.
Pateikiu faktus. Vainikinių arterijų liga – tai pagrindinis vyrų ir moterų žudikas Vakarų civilizacijoje. Vien tik Jungtinėse Amerikos
Valstijose kasmet nuo jos miršta daugiau kaip pusė milijono žmonių. Triskart daugiau žmonių ištinka nemirtini infarktai. Ir dar apie trys milijonai žmonių išgyvena „nebylų“ infarktą, pasireiškiantį beveik be klinikinių simptomų, ir tik labai negreitai po šio sužalojimo žmogus suvokia, kad patiria mirtiną grėsmę. Per savo gyvenimą kuria nors šios ligos forma sirgę vienas iš dviejų amerikiečių vyrų ir viena iš trijų moterų.
Kovai su šia epidemija reikia milžiniškų sąnaudų – kur kas daugiau negu kovai su bet kuria kita liga iki šiol. Širdies ligoms gydyti Jungtinės Valstijos per metus išleidžia daugiau kaip 250 milijardų dolerių. Beveik tiek pat šalis išleido per pirmuosius dvejus su puse avantiūros Irake metus, dvigubai tiek, kiek federalinė vyriausybė kasmet skiria visiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, įskaičiuojant tyrimus nacionalinio saugumo srityje.1
O dabar pateiksiu išties sukrečiamą statistiką: beveik visi šie pinigai skiriami simptomams gydyti. Mokama už vaistus širdžiai gydyti, už vaistus krešuliams tirpdyti bei už brangias mechanines priemones, kuriomis sudaromos užsikimšusių arterijų apylankos ar įterpiami balionėliai, maži besisukantys peiliai, lazeriai ir plėtikliai. Visos šios priemonės kelia rimtų komplikacijų, taip pat ir mirties grėsmę. Net jei pasiseka, simptomai tik laikinai palengvėja. Jos visiškai negydo pagrindinės ligos ir neapsaugo kitų galimų aukų nuo jos pasireiškimo.
Aš manau, kad mes, medikai, pasukome neteisinga linkme. Atrodo, tarsi tik stovime ir stebime, kaip milijonai žmonių žygiuoja stačiu šlaitu ir tada paskutinę minutę desperatiškai puolame gelbėti nukritusių nuo krašto. O turėtume juos mokyti, kaip apskritai išvengti bedugnės, kaip eiti šalia prarajos, kad į ją niekuomet neįkristų.
Tikiu, kad galima apsisaugoti nuo vainikinių arterijų ligos, ir net jei ji pasireiškia, jos raidą galima sustabdyti, o jos klastingą poveikį išgydyti. Aš tikiu ir mano pastarųjų dvidešimties metų darbas parodė, kad viską galima padaryti be brangios mechaninės intervencijos ir su labai mažai vaistų. Svarbiausia yra mityba – tiksliau sakant, reikia atsisakyti toksiško amerikietiško maisto ir palaikyti
cholesterolio kiekį kraujyje gerokai mažesnį už sveikatos politikos ekspertų rekomenduojamą.
Būtinas mano rekomenduojamos mitybos programos reikalavimas yra tas, kad joje negali būti nė vieno maisto produkto, sukeliančio ar skatinančio kraujagyslių ligą. Aš dažnai prašau pacientų palyginti savo vainikinių arterijų ligą su gaisru namuose. Jūsų namai dega, nes dėl netinkamo maisto pasireiškia širdies liga. Svarbiausia, kad toliau valgydami maistą, sukėlusį šią ligą, pilate benzino į ugnį.
Nenoriu, kad mano pacientai piltų bent lašelį benzino į ugnį.
Jei liaujiesi pilti benziną, ugnis užgęsta. Jei pakeisite savo valgymo įpročius, nebeliks ir širdies ligos.
Štai pačios paprasčiausios mano programos taisyklės:
• Nevalgyti nieko, kas turi akis (mėsos, paukštienos ar žuvies).
• Nevalgyti pieno produktų.
• Nevartoti jokios rūšies aliejaus – nė lašo. (Taip, Viduržemio jūros patiekalų, kurie turi alyvuogių aliejus, mėgėjai. Tai paaiškinsiu 10-ame skyriuje),
• Apskritai negalima valgyti nei riešutų, nei avokadų.
Tačiau galima valgyti daug įvairių, gardžių, maistingų produktų:
• Visas daržoves, išskyrus avokadus. Galima valgyti lapines žalias daržoves, šakniavaises daržoves, raudonas, žalias, tamsiai raudonas, oranžines ir geltonas arba kitų atspalvių daržoves.
• Visas ankštines daržoves – pupas, žirnius, įvairių rūšių lęšius.
• Viso grūdo grūdus ir jų produktus, tokius kaip duona ir makaronai, jei juose nėra papildomų riebalų.
• Visus vaisius.
Tai padeda. Per pirmąjį dvylika metų trukusį labai sergančių pacientų, apie kuriuos papasakosiu šioje knygoje, mitybos poveikio tyrimą paaiškėjo, kad tiems pacientams, kurie laikėsi mano programos, visiškai sustojo vainikinių arterijų ligos klinikinė raida ir ženkliai sumažėjo ligos simptomų. Pacientams, kurie visapusiai laikėsi
mano rekomenduojamos mitybos, angina išnyko per keletą savaičių, o padidėję fizinio krūvio mėginio rezultatai vėl tapo normalūs.
Prisiminkime Joe’aus Crowe ligos istoriją. Tyrimų rodmenys po infarkto 1996 m. rodė, kad visas trečdalis kairiosios apatinės priekinės nusileidžiančiosios vainikinės arterijos – kraujagyslės, einančios į širdies priekinę dalį, dėl žinomų priežasčių vadinamos „našlystės“ kraujagysle, – yra apimtas ligos. Dėl vainikinių arterijų anatominių savybių buvo nustatyta, kad jam negalima sudaryti chirurginės apylankos, atlikti angioplastikos ar įterpti stentų, tad suprantama, toks jaunas, turintis žmoną ir tris mažus vaikus dr. Crowe buvo nepaguodžiamas ir prislėgtas. Jis sportavo, nerūkė, o cholesterolio kiekis kraujyje santykiškai buvo nedidelis – 4,03 mmol/l, lyg ir nieko nebegalėjo pakeisti, jokie akivaizdūs gyvensenos pokyčiai nebegalėjo įveikti ligos.
Joe’us buvo girdėjęs apie mano susidomėjimą vainikine liga. Praėjus dviem savaitėms po infarkto jis su žmona Mary Lind (Meri Lind) atėjo pas mane į namus papietauti ir aš turėjau progą smulkiai papasakoti apie savo tyrimus. Joe’us ir Mary Lind iškart suvokė, ką augalinės kilmės mityba reiškia Joe’ui. Ir štai – neturėję visiškai jokio pasirinkimo, dabar jie turėjo galimybę. Kaip pasakė Mary Lind: – Tai buvo baisi mūsų nelaimė ir staiga atsirado mažytė prošvaistė.
Joe’us nedelsdamas griebėsi mano mitybos programos, atsisakė gerti visų cholesterolį mažinančių vaistų ir vėl suvokė žodžio „pasišventimas“ reikšmę. Jis griežtai laikėsi plano. Galiausiai bendrojo cholesterolio kiekis nukrito net iki 2,30 mmol/l, o LDL – „blogasis choresterolis“ sumažėjo nuo 2,53 mmol/l iki 0,98 mmol/l.
Maždaug po dvejų su puse metų, kai Joe’us ėmė laikytis griežtos augalinės mitybos, atėjo momentas, kai labai daug dirbantis ir išgyvendamas didelį stresą chirurgas vėl pajuto krūtinėje tam tikrą sunkumą. Jo kardiologai, sunerimę dėl kartotinės anginos, pareikalavo atlikti daugiau tyrimų, pasitikrinti kodėl.
Tą dieną, kai angiograma buvo pakartota, po darbo užėjau į dr. Crowe kabinetą. Kai pasisveikinome, pamaniau, kad jis verkia. – Ar viskas gerai? – paklausiau.
– Tu išgelbėjai man gyvybę, – pasakė jis. – Praėjo! Viskas išnyko! Mirtinos grėsmės nebėra! Mano pastarojo tyrimo angiograma normali.
Praėjus beveik dešimčiai metų Mary Lind prisiminė, kad patį pirmąjį vakarą mūsų namuose jiedu stebėjosi: „Kaip Esselstynai tai padarė“, – kaip mes sugebėjome visiškai pakeisti savo valgymo įpročius.
– Dabar ir mums tai įprasta, – sako ji. – Valgome taip daug metų ir viskas vyksta savaime.
Paskui, kai paklausiau Joe’aus, kas privertė juos apsispręsti daryti pokyčius, jo atsakymas buvo labai nuoširdus: – Mes tikėjome tavimi, – pasakė ir pridūrė: – Aš neturėjau alternatyvos, todėl ėmiausi mitybos. Jei būčiau turėjęs galimybę chirurginei apylankai, mityba nebūtų buvusi pirmoje vietoje. Mityba mums parodė kitą kelią, leido daryti tai, ką žinojome sugebėsią padaryti.
Joe’aus Crowe angiogramos, pirmoji, padaryta po infarkto, ir paskesnė – po pustrečių metų, pateiktos 1 paveiksle (žr. įkliją). Tai pats aiškiausias iš visų mano matytų vainikinių arterijų ligos išgijimo pavyzdys, grafiškai įrodantis, kad augalinės kilmės mityba gali padėti organizmui pačiam išsigydyti.
Mitybos pokyčiai, per pastaruosius dvidešimt metų padėję mano pacientams, gali padėti ir jums. Jie tikrai gali padėti įgyti atsparumą infarktui. Be to, yra užtektinai įrodymų, kad jie naudingi ne tik gydyti vainikinių arterijų ligai. Jei valgote tam, kad išsaugotumėte savo širdį, jūs valgote tam, kad apsisaugotumėte nuo kitų ekstravagantiškos mitybos sukeltų ligų, tokių kaip insultas, hipertenzija, nutukimas, osteoporozė, suaugusiųjų diabetas ir, tikėtina, lengvas kognityvinis sutrikimas. Apsisaugosite nuo daugybės kitų negalių, susijusių su mityba, iš jų nuo impotencijos, nuo krūtų, prostatos, gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos, gimdos ir kiaušidžių vėžio. Ir jei šitaip maitindamiesi siekiate geros sveikatos, turėsite šalutinę naudą, kurios gal nė nesitikėjote: visą likusį gyvenimą niekuomet nereikės skaičiuoti kalorijų ar nerimauti dėl savo svorio. Vis daugiau gydytojų supranta, kad mitybos vaidmuo sveikatai
yra lemiamas ir kad mitybos permainos, kurias rekomenduoju, gali smarkiai paveikti pasireiškiančią ir besivystančią ligą. Tačiau dėl daugelio priežasčių šiuolaikinėje medicinos praktikoje pirminei ir antrinei prevencijai skiriama mažai dėmesio. Dauguma gydytojų mitybai neskiria ypatingo dėmesio. Mityba nėra vienas iš kertinių dalykų mokantis medicinos. Kiekviena medicinos studentų karta mokosi apie įvairiausias tabletes ir procedūras, bet negauna jokių žinių apie ligų prevenciją. Ir praktikoje gydytojai nėra skatinami mokyti pacientų apie tikrai sveikos gyvensenos naudą.
Praeitą šimtmetį Jungtinių Valstijų medicinoje vis labiau dominavo mechaninis ligų gydymas. Chirurgija yra pavyzdys, ir jos stulbinama pažanga – ji šviesmečių atstumu nutolusi nuo vidurių valymo, kraujo nuleidimo ir amputacijos procedūrų, dominavusių medicinoje ankstesniais amžiais – užima kvapą. Tačiau chirurgija turi rimtų trūkumų. Ji yra brangi, skausminga ir kelia baimę, dažnai tampa neįgalumo ir išvaizdos subjaurojimo priežastimi ir pernelyg dažnai ji yra tik laikina priemonė nuo ligos, kurią turėtų išgydyti. Tai mechaninis požiūris į biologinę problemą. Ko gero, nė viena kita medicinos šaka neatskleidžia mechaninio požiūrio į ligą geriau už kardiologiją ir širdies chirurgiją. Įsivaizduokite – Jungtinėse Valstijose gyvena tik 5 % viso pasaulio gyventojų, tačiau gydytojai Amerikos ligoninėse kasmet atlieka daugiau kaip 50 % visų pasaulyje atliekamų angioplastikos ir apylankų sudarymo procedūrų. Viena iš priežasčių yra ta, kad mechaninė medicina yra romantiška ir ryški, tikras magnetas žiniasklaidos dėmesiui pritraukti. Prisiminkite prieš kelerius metus kilusią dramą dėl dirbtinės širdies implantų. Daugelis recipientų mirė per keletą savaičių po operacijos, o jų gyvybę paskutinėmis dienomis palaikė aparatūra, ne tik kad nepagerinusi jų gyvenimo kokybės, o dar labiau ją pabloginusi. Neatsižvelgiant į tai, jaudinančios intervencijos mėnesių mėnesiams patraukė žmonių vaizduotę.
Kalbėta, kad gydytojai buvo per mažai skatinami studijuoti alternatyvius būdus, kaip įveikti ligą. Taigi mechaninis / procedūrinis požiūris toliau dominuoja medicinoje, nors nedaug ką tegali pasiūlyti milijonams pacientų, neįtariančių, kad ir jie taps ligos aukomis.
Modernios ligoninės dažnai beveik nieko nesiūlo pagerinti visuomenės sveikatai. Tai tikros ligų katedros.
Esama šiokių tokių požymių, kad padėtis keičiasi. Vis daugiau gydytojų ir tyrėjų pritaria, kad sveikatos priežiūrai būtini gyvensenos pokyčiai – matuoti kraujo spaudimą, mesti rūkyti, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mankštintis ir keisti mitybą. Sunku paneigti įrodymus, nes jų kasmet daugėja, kad žmonės, visą gyvenimą valgę amerikietišką maistą turi skaudžių nemalonumų. Neseniai dr. Lewisas Kulleris (Ljuisas Kaleris) iš Pitsburgo universiteto paskelbė dešimtmetį trukusios Širdies ir kraujagyslių sveikatos studijos išvadas. Tai buvo Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto projektas. Išvada sukrečianti: „Visi vyresni kaip 65 metų vyrai, priversti gyventi pagal tradicinę Vakarų gyvenseną, serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir jiems turėtų būti taikomas atitinkamas gydymas.“2
Net kardiochirurgai ima abejoti savo procedūrų tikslingumu. 1999 metais Davidas Watersas (Deividas Votersas), Kalifornijos universiteto kardiologas, vykdė studiją – buvo lyginami angioplastikos – kai į vainikinę arteriją įterpiamas balionėlis arterijai praplėsti ir kraujotakai gerinti – rezultatai ir vaistų, vartotų cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti, rezultatai. Diskusijų dėl rezultatų nebuvo. Į ligoninę dėl krūtinės skausmo ir infarkto teko guldyti mažiau pacientų iš tų, kurie vartojo vaistus cholesterolio kiekiui mažinti, o ne tų, kuriems buvo atlikta angioplastika ir vykdyta standartinė pooperacinė priežiūra.3
Didžiausia šios studijos pamoka ta, kad sisteminis ligos gydymas smarkiai cholesterolio kiekį kraujyje mažinančiais vaistais yra aiškiai pranašesnis už selektyvią vietos intervenciją ten, kur yra užsikimšusi ir susiaurėjusi arterija. Tai sukėlė didelį kardiologų pasipiktinimą. Tačiau, kaip pastebi dr. Watersas: „Kardiologijoje egzistuoja tradicija to negirdėti.“
Kodėl? Pinigai! Daugelį metų aš nepritariau šiai išvadai, tačiau įrodymai labai svarūs. Kardiochirurgai kasmet uždirba šimtus tūkstančių dolerių, labai daug darbo turintys kardiologai uždirba milijonus. Be to, atlikdamos kardiologines procedūras ligoninės gauna milžiniškas pajamas. Ir draudimo pramonė palaiko mecha-
ninį / procedūrinį kraujagyslių ligos gydymą. Daug lengviau dokumentuoti ir apskaičiuoti kompensavimo procedūras, o ne dokumentuoti ir apskaičiuoti gyvensenos pokyčius, kurie kaip tik ir apsaugo nuo šių procedūrų poreikio.
Kaip gydytoją mane trikdo tokia menka sveikesnės gyvensenos reikšmė medicinoje. Turime pakeisti požiūrį į lėtinę ligą.
Darbas, kurį aprašysiu tolesniuose skyriuose, patvirtina, kad ilgalaikiai mitybos pokyčiai ir, jei reikia, nedidelės cholesterolio kiekį mažinančių vaistų dozės maksimaliai apsaugo nuo kraujagyslių ligos. Kiekvienas, kas tiksliai laikysis programos, gali būti beveik tikras, kad liga nepažengs, ir tikriausiai pastebės, kad kai kurie jos požymiai nyksta. Išvada, kurią triuškinamai patvirtina pasaulio gyventojų tyrimai, – šiuos mitybos pokyčius pasirinkę sveiki žmonės niekuomet neapsirgs širdies ligomis.
Kardiologai, susipažinę su recenzuotais mano gautais duomenimis, dažnai pripažįsta, kad vainikinių arterijų ligos raidą galima sustabdyti ir išgydyti, jei keičiama mityba ir gyvenimo būdas, tačiau priduria, jog netiki, kad jų pacientai laikysis tokių „radikalių“ mitybos pokyčių.
Tiesa ta, kad mano mitybos planas neturi nieko radikalaus. Jis toks įprastas, koks tik begali būti. Keturiems milijardams iš 5,5 milijardų pasaulio gyventojų mano rekomenduojamos programos maistas yra įprastas ir širdies ligomis bei daugeliu kitų lėtinių negalavimų jie beveik neserga. Žodis radikalus labiau tiktų apibūdinti tipiškai amerikietiškai mitybai, užtikrinančiai, kad milijonai kentės nuo nesveikos kraujagyslių sistemos. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog pacientai, sužinoję, kad gali pasirinkti arba invazinę chirurgiją, kuri nieko nepadarys jų pagrindinei ligai išgydyti, arba mitybos pokyčius, kurie užkirs ir išgydys ligą bei pagerins jų gyvenimo kokybę – noriai pasirinks mitybos pokyčius.
Vienas mano pacientas, Jerry’s Murphy’s (Džeris Merfis), atėjo pas mane būdamas 67 metų, po to, kai jo kardiologas rekomendavo atlikti atvirąją širdies operaciją. Jerry’s buvo pasiryžęs jos išvengti.
– Nė vienas vyras iš Murphy’ų giminės negyveno ilgiau kaip 67 metus – jis pareiškė. – Ką galite padaryti?