NAMUC IAI Raidžiu
Eiliuota ir įgarsinta ABĖCĖLĖ
Įgarsino
Ilona Balsytė
Iliustravo Inga Dagilė
Ramutė
AVInukAS AtSIkėlė,
VAnDEnėlIo AtSIgėRė...
AVInukAS – BAltAS RūkAS.
AVInukAS – pIEnėS pūkAS.
O AvIS AplInkuI SukAS:
– kuR tAS mAnO AVInukAS?
kaS čIa? langaI SEnoj pIlaItėj?
o už langElIų – kaRalaItė?
o gal taI B RaIDElė gulI
IR tylIaI žIūRI Į mėnulĮ?
Barška BrOlIukO BaRškutIS.
mano BRolElIS mažutIS...
BrOlIuI BaRškutIS patInka,
jIEDu aBuDu SutInka:
BaRškučIuI patInka BaRškėtI, BrOlIukuI – BaRškutĮ gIRDėtI.
jEIgu tu pIEšI naktElę, jEI paDangę tu pIEšI, pažIūRėk, aR Į mėnulĮ
RaIDė C nepanašI.
CukRauS gaBalą aplIpę, Cy Cy Cy – pElIukaI CypIa.
nEnutIko nIEko RImto –
CukRų jIE IškaRt SukRImto, o SukRImtę vėl vISI
ėmė CyptI Cy Cy Cy.
lyg Būtų kIaušInIS, BEt lukšto pRItRūko.
lyg Būtų kIškElIS, BEt auSyS nutRūko...
– ESu aš BE lukšto, ESu BE auSų, pRašau ĮSImIntI: Č RaIDė ESu!
ČIa aš šunĮ pamaČIau.
jIS vaDInaSI ČIau ČIau.
EISIu pažIūRėt aRČIau,
kaIp atRoDo taS ČIau ČIau.
pažIūRėjau. pamaČIau.
nESIaRtInSIu vERČIau.
muS vISuS mama vaIšIna, mumS dalIja apElSIną.
po SkIltElę.
po SkIltElę? –
kIEkvIEnam po d RaIDElę.
daGIlIO dRaugaS kIkIlIS
Buvo Į dangų pakIlęS.
– dagIlI, man tEn patIko!
manE kaIp dRaugą SutIko!
dagIlI, kIEkvIEna žvaIgždė
man Sakė laBaS IR SudIE!
vaje, nelaImė atSItIko:
tIk tRyS DantukaI gRėBlIuI lIko!
aR čIa nelaImė?
aIšku, ne: DaBaR gRėBlIukaS vIRto e !
ežeRIukaS, ežeRIukaS,
ežeRėly – ešeRIukaS,
o ant kRanto – Du ežIaI vaIkštInėja Sau gRažIaI.
DvIem ežIamS Į kRanto tylą
ešeRIukaS taIp pRaByla:
– šokIt ežeran, ežIaI!
paSIplaukIoSIm gRažIaI!
