Socialinio, emocinio ir sveikos gyvensenos ugdymo metodinės rekomendacijos 1-4 klasei.

Irma Liubertienė

Sergejus Neifachas

SOCIALINIS, EMOCINIS IR

SVEIKOS GYVENSENOS UGDYMAS

1–4 KLASĖSE

Metodinės rekomendacijos

AUGU SU EMOCIUDRAMBLIU

Turinys

ĮVADAS

Socialinio, emocinio ir sveikos gyvensenos

ugdymo gairės / 5

Leidinio „Augu su drambliu Emociu“

struktūra / 8

Personalizavimas ir ugdymo sričių integracija / 8

Teigiamas ugdymo(si) mikroklimatas / 13

Mokymosi būdai / 14

Ugdymo proceso refleksija / 15

I TEMA. AŠ. Rekomendacijos

1–2 klasės

1 pamoka. Mano vardas ir portretas / 17

2 pamoka. Apie mane / 17

3 pamoka. Aš esu, aš moku, aš galiu / 18

4 pamoka. Klasės draugas ar draugė

apie mane / 18

5 pamoka. Manyje man patinka / 19

6 pamoka. Mano gyvenimo medis / 19

7 pamoka. I temos kartojimas ir refleksija / 20

3–4 klasės

1 pamoka. Aš sau patinku / 20

2 pamoka. Mano geriausios savybės / 21

3 pamoka. Esu čia ir dabar / 21

4 pamoka. Mano penki pojūčiai / 22

5 pamoka. Aplink mane ir manyje / 22

6 pamoka. Mano aplinka / 23

7 pamoka. I temos kartojimas ir refleksija / 23

II TEMA. MANO KŪNAS Rekomendacijos

1–2 klasės

8 pamoka. Sveikata / 25

9 pamoka. Mano kūno dalys / 25

10 pamoka. Sveiki įpročiai / 26

11 pamoka. Sveikas maistas / 26

12 pamoka. Augu sveikas ir stiprus / 27

13 pamoka. Asmens higiena / 27

14 pamoka. II temos kartojimas ir refleksija / 28

3–4 klasės

8 pamoka. Mano vidus / 28

9 pamoka. Jautrioji širdis / 29

10 pamoka. Sumaniosios smegenys / 30

11 pamoka. Sąmoninga mityba / 30

12 pamoka. Žinau, kad kvėpuoju / 31

13 pamoka. Atsipalaidavimo galia / 32

14 pamoka. II temos kartojimas ir refleksija / 33

III TEMA. MANO JAUSMAI Rekomendacijos

1–2 klasės

15 pamoka. Kaip kas jaučiasi? / 35

16 pamoka. Tinkamas ir netinkamas elgesys / 35

17 pamoka. Kaip aš elgiuosi? / 36

18 pamoka. Kaip jaučiuosi dabar? / 36

19 pamoka. Kaip aš jaučiuosi? / 37

20 pamoka. Penkios pagrindinės emocijos / 37

21 pamoka. III temos kartojimas ir refleksija / 38

3–4 klasės

15 pamoka. Jaustukai / 38

16 pamoka. Vidinė orų prognozė / 39

17 pamoka. Jausmų haiku / 39

18 pamoka. Emocijų spalvos ir formos / 40

19 pamoka. Emometras / 40

20 pamoka. Pauzės mygtukas / 41

21 pamoka. III temos kartojimas ir refleksija / 42

IV TEMA. MANO MINTYS Rekomendacijos

1–2 klasės

22 pamoka. Klausimas „Kodėl?“ / 44

23 pamoka. Ką reiškia mąstyti? / 44

24 pamoka. Įsijaučiu į kito būseną / 45

25 pamoka. Iškalbingos figūros / 45

26 pamoka. Minčių istorija / 46

27 pamoka. Sveikos mintys / 46

28 pamoka. IV temos kartojimas ir refleksija / 47

3–4 klasės

22 pamoka. Mano minčių namelis / 47

23 pamoka. Klausykis atidžiai / 48

24 pamoka. Auginančios mintys / 48

25 pamoka. Pažvelk kitaip / 49

26 pamoka. Taikos sutartis / 49

27 pamoka. Mano vertybės / 50

28 pamoka. IV temos kartojimas ir refleksija / 50

V TEMA. MANO VEIKSMAI Rekomendacijos

1–2 klasės

29 pamoka. Mano elgesio pamatas / 52

30 pamoka. Ginčas / 52

31 pamoka. Kaip įveikti iššūkį? / 53

32 pamoka. Emocijų valdymas / 53

33 pamoka. Atsakingi sprendimai / 54

34 pamoka. Gerumas ir atjauta / 54

35 pamoka. V temos kartojimas ir refleksija / 55

3–4 klasės

29 pamoka. Dėkingumas / 55

30 pamoka. Padėk kitam / 56

31 pamoka. Aš – lyderis / 56

32 pamoka. Mandagiai nepritariu / 57

33 pamoka. Atsakomybės pyragas / 58

34 pamoka. Laiškas Žemei / 58

35 pamoka. V temos kartojimas ir refleksija / 59

UŽDUOTYS, SKIRTOS KLASĖS ŪGČIAI ĮVERTINTI

Klasės stebėjimo įrankis mokytojui / 60

Klasės įvykių refleksija mokytojui / 64

Grupės veiklos apžvalgos lentelė / 65

UŽDUOTYS, SKIRTOS ASMENINEI

MOKYTOJO ŪGČIAI ĮSIVERTINTI

SESG planavimas ir įsivertinimas / 66

Praktikos refleksija / 67

Emocinė refleksija / 68

Emocinė raiška / 70

REKOMENDUOJAMOS KNYGOS IR KITI ŠALTINIAI / 74

PRIEDAS. SUMANIOSIOS SMEGENYS / 75

MOKYMOSI BŪDAI

Pagrindinis mokymo ir mokymosi būdų tikslas yra palaikyti gerais tarpusavio santykiais grįstą mokymosi aplinką, kuri stiprintų mokinių socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetenciją ir padėtų jiems išlaikyti susidomėjimą mokymosi procesu.

Patarimai mokytojams

Svarbu visus mokinius įtraukti į pamokos veiklą, tačiau atsiminti, kad mokiniai neprivalo kalbėti, jeigu to nenori.

Reikėtų atkreipti dėmesį į teigiamus elementus ir mokinio pastangas per mokymosi procesą.

Refleksija yra žmogaus gebėjimas pažinti save, savo jausmus ir išgyvenimus. Šį gebėjimą galima išsiugdyti: kuo dažniau jį taikysime, tuo labiau jis stiprės. Žodis „refleksija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio reflexio, reiškiančio „atgręžimas, perstatymas“. Reflektuojantis asmuo tarsi stebi save iš šalies – jis save supranta, konstruktyviai kritikuoja savo veiksmus, įsivertina.

„Mokslo metų apžvalga“, mokiniams pateikiamos visų penkių temų apibendrinamosios užduotys. Gali būti, kad vaikams reflektuoti bus nelengva, nes jie dar tik mokosi tai daryti.

1. Įvadas. Pamokos pradžioje rekomenduojama prisiminti, ką veikėte praėjusį kartą, aptarti, kaip tai siejasi su konkrečios pamokos kūrybine idėja ar veikla. Prieš pradedant nagrinėti užduotis labai svarbu pastebėti kiekvieno vaiko jausmus, emocijas. Nei vienoje iš SESG užduočių nėra konkuruojama, visada skatinamas vaikų bendradarbiavimas, pagalba vienas kitam, siekiama sukurti teigiamą klasės mikroklimatą.

2. Užduočių atlikimas. Atliekant užduotis bus naudojami šie metodai: individuali veikla, diskusijos poromis, prasmingi grupės pokalbiai, mokymasis žaidžiant, schemos ir vizualizavimas, kinestetinės veiklos, demonstravimas ar modeliavimas, grįžtamasis ryšys.

3. Refleksija. Refleksijos metu tiek suaugusieji, tiek vaikai gali reflektuoti, pasitelkdami rekomenduojamus klausimus (p. 15) ir atskiras refleksijoms skirtas užduotis. Refleksijos svarbą mokiniams ir mokytojams plačiau aptarsime kitame skyriuje.

Padėti mokiniams susikoncentruoti, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams elementams.

Atkreipti dėmesį į tai, ką mokiniui pavyko pasiekti, ir dalykus, kuriems pasiekti reikia daugiau pastangų. Atkreipti dėmesį į pokyčius. Žymėtis pastabas apie mokinio mokymąsi ir elgesį, kad būtų lengviau pateikti konkrečių

įgūdžių ir žinių pavyzdžių.

Grįžtamasis ryšys turėtų būti susijęs su mokymusi arba elgesiu, bet ne su pačiu mokiniu.

Grįžtamąjį ryšį reikėtų suteikti kuo greičiau. Suteikti mokiniams galimybę mokytis vieniems iš kitų ir reflektuoti.

Refleksija suteikia mokiniams galimybę apgalvoti ir padiskutuoti apie tai, ko jie išmoko. Todėl pagrindiniai refleksijos klausimai gali būti kūrybiškai susieti su kitų formų refleksija. Apmąstyti mokymosi patirtį vaikams padės ir refleksijų žurnalas, esantis užduočių sąsiuvinio viduryje (žurnalą galima išsegti). Refleksijų žurnale vaikai po kiekvienos temos galės fiksuoti tai, ką išmoko, analizuoti įgytas žinias. Sąsiuvinio gale, skyrelyje

Apžvelgti mokslo metų ugdymo procesą mokytojui padės papildoma informacija: užduotys (p. 60–65), skirtos klasės ūgčiai įvertinti, užduotys (p. 66–72), skirtos asmeninei mokytojo ūgčiai įsivertinti. Pirmiausia – tai grįžtamasis ryšys, žinutė, kurioje ir tiesiogiai, ir tarp eilučių parašyta: ką keisti, ką palikti, kaip tobulinti ugdymo(si) procesą ir kaip jį padaryti tikrai efektyvų.

Papildomai rekomenduojama mokytojams, atlikus leidinyje pateiktas veiklas, vykdyti asmenines refleksijas, pasitelkiant žemiau esančius klausimus.

1. Kokius patirtus jausmus, emocijas nurodė mokiniai, atlikę užduotį ar baigę temą?

2. Ko išmoko vaikai, atlikdami užduotį ar mokydamiesi temą?

3. Kokias žinias ar įgūdžius mokiniai galės pritaikyti klasėje ar namie?

4. Kokias pastebėjote mokinių stiprybes, grupei atliekant užduotį ar nagrinėjant temą?

5. Kokius ugdytinių įgūdžius, gebėjimus, kuriuos reikėtų labiau stiprinti, pastebėjote veiklos ar temos nagrinėjimo metu?

Užduotį atliksi savarankiškai Užduotį atliksite poromis Užduotį atliksite visi drauge

Kūrybinės veiklos dalys, rekomenduojamos per kiekvieną pamoką

Užduočių žymėjimas vaikams

I TEMA. AŠ Rekomendacijos

Pirmoji leidinio „Augu su drambliu Emociu“ tema – AŠ. Ji skiriama vaiko savivokai ir pasitikėjimui savimi ugdyti. Tai pirmieji socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos sandai. Pasitikėjimas savimi – tai aukštos savivertės turėjimas, savo identiteto suvokimas. Nuo jo priklauso, kaip mes vertiname aplinkinį pasaulį. Jei vaikas nepasitiki savimi, jis negeba atsispirti kitų daromai įtakai ir spaudimui. Nuo pasitikėjimo savimi priklauso aplinkinio pasaulio suvokimas. Gerai save vertinantis vaikas pasaulį mato pozityviai, draugiškai, jei pasitikėjimo savimi trūksta, tai ir reakcija į aplinką dažniausiai yra priešiška. Pozityviai nusiteikęs vaikas visada lengviau įveikia sunkumus, paprasčiau sprendžia problemines situacijas, o kartais jų net nepastebi. Savęs vertinimą žmogus formuoja visą gyvenimą, pradėdamas nuo vaikystės, tad labai svarbu, kaip tėvai ar globėjai, mokytojai auklėja ir lavina vaiką, koks elgesys jiems būdingas: pagyrimai ir palaikymas ar, atvirkščiai, kritika, peikimas. Tėvai ar globėjai, mokytojai yra neatsiejama vaiko savivertės kūrimo dalis, nes vaikas pirmiausia save vertina per artimiausių žmonių girdimus vertinimus, vėliau – vaikystėje ir paauglystėje –vis didesnę svarbą įgyja bendraamžių ir draugų vertinimai.

Norėdami padidinti vaiko savivertę turime atskleisti stipriąsias jo savybes. Pirmiausia reikia mokyti spręsti problemas ir lavinti gebėjimus, kurie padėtų įveikti kilusius sunkumus ir iššūkius. Suvokęs, kad nėra neišsprendžiamų dalykų, vaikas ims paprasčiau žiūrėti į visas savo problemas, nelaikys jų savyje. Juk sakoma, kad

Ko vaikai mokysis?

Atpažinti asmenines savybes, apibūdinti save. Suprasti savo poreikius, norus, svajones. Atpažinti, kas patinka, kas nepatinka, ką moka ar ko nemoka.

Naudotis klausymo įgūdžiais tam, kad suprastų kitų žmonių jausmus. Apibūdinti kitų žmonių teigiamas savybes.

Atpažinti ir apibūdinti savo savybes, vertybes ir jas susieti su elgesiu. Apibrėžti, kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė. Atpažinti ir įvardyti, kuo gali mokiniui padėti šeima, bendraamžiai, mokykla ir bendruomenė.

Pasakyti, ką nori išmokti daryti geriau, kokius žingsnius reikia žengti, ir vertinti savo tikslo siekimo pažangą. Prisidėti prie šeimos, mokyklos ir bendruomenės gerovės.

susidorojus su vienu ar kitu iššūkiu gerokai palengvėja. O atradus sritį, kurioje sekasi, stiprėja ir pasitikėjimas savimi. Suaugusiesiems svarbu pastebėti net pačias mažiausias vaiko sėkmes, pasidžiaugti jo pažanga. Nuolatinis skatinimas, palaikymas ir džiaugimasis kartu vaiką išlaisvina ir atpalaiduoja. Suvokęs, kad turi pranašumo vienoje ar kitoje srityje, jaunas žmogus pamažu ima save geriau vertinti ir kitose srityse, nebėra sau toks kritiškas, sustiprėja pažinimo ir mokymosi motyvacija.

1–2 klasės

Mano vardas ir portretas 1 pamoka

Tikslas

Gebėjimų plėtojimas

Trukmė

Papildoma medžiaga

Užsiėmimo eiga

Stiprinti savimonę, savęs pažinimą.

Atpažįsta asmenines savybes, apibūdina save.

1 pamoka (45 min.)

QR nuoroda, vaizdo įrašas „Istorija apie dramblį“.

Pamokos pradžioje pasakykite vaikams, kad kiekvienam žmogui yra labai svarbu pažinti save. Galite kartu su vaikais pasižiūrėti istoriją apie dramblį ir aptarti, kodėl turime išmokti suvokti savo emocijas, pojūčius, mintis, kodėl savęs pažinimas –svarbus darbas ir jam reikia skirti laiko. Vėliau pakvieskite vaikus susipažinti su pagrindiniais veikėjais – Emociu, Irute ir Sauliumi, užrašyti jų vardus ir nupiešti Emocį. O tada pasiūlykite vaikams užrašyti savo vardą ir nupiešti savo portretą. Ši pamoka padės ugdytiniams sužinoti, kokių jie turi stiprybių, kokių silpnybių, o klasės draugams geriau vieniems kitus pažinti.

Refleksija

Su vaikais aptarkite užduotį, tegul kiekvienas iš eilės pasako savo vardą ir pristato portretą. Svarbu, kad ugdytiniai mokytųsi pagarbiai išklausyti, nepertraukti, nekomentuoti kito vaiko prisistatymo.

Apie mane

Tikslas

Gebėjimų plėtojimas

Trukmė

Užsiėmimo eiga

Stiprinti savimonę, savęs pažinimą.

Atpažįsta ir pasako, kas patinka, kas nepatinka, apibūdina poreikius, norus, pomėgius, nurodo, ką moka ir ko nemoka.

1 pamoka (45 min.)

Pasakykite vaikams, kad visi žmonės yra skirtingi, skiriasi jų pomėgiai, požiūriai, jausmai. Paskatinkite vaikus pabaigti užduotyje esančius sakinius ir patikinkite, kad nėra neteisingų atsakymų, kad užduotį apie save reikia atlikti savarankiškai, remiantis savo patyrimais.

Užduotį galima pabaigti susėdus į ratą ir vaikams paeiliui pasakojant, ką jie apie save parašė: kas yra jų geriausi draugai, dėl ko jie kartais nerimauja, būna liūdni ar laimingi. Būtų šaunu, jei mokytojai taip pat pasidalytų su vaikais svarbiais dalykais apie save: papasakotų apie geriausią draugą, pasakytų, kas jiems puikiai pavyksta, dėl ko nerimauja, būna liūdni, laimingi, kas jų artimiausias žmogus, o šalia ko nė už ką nenorėtų atsidurti. Leiskitės į savęs ir kitų pažinimo kelionę drauge!

Emocinė

refleksija

Kiek sėkmingai bus įgyvendinamos socialinio, emocinio ir sveikos gyvensenos ugdymo programos, pirmiausia priklausys nuo pačių mokytojų turimų žinių, gebėjimų ir savijautos – įrodyta, kad mokytojo socialinė ir emocinė kompetencija bei gera savijauta labai veikia mokinius. Dauguma mūsų nebuvome mokyti tinkamai išreikšti savo emocijas. Vieni mano, kad tai labiau tinka asmeniniam, bet ne profesiniam gyvenimui. Iš dalies tai tiesa. Tačiau, kita vertus, pagalvokime: ar gali mokytojas užmegzti šiltą ryšį su mokiniais, nebūdamas atviras ir sąžiningas sau?

Emocinis reguliavimas – itin svarbus dalykas mokytojo gerai savijautai kurti ir palaikyti. Norint išmokti reguliuoti ir valdyti savo emocijas, pirmiausia būtina išmokti jas pažinti. Kas sekundę žmogaus limbinė sistema (pasąmonė) pateikia daugybę vertingos emocinės informacijos. Tačiau ši informacija taps naudinga tik tada, kai išmoksime ją perskaityti. Įprastas būdas, kuriuo mūsų pasąmonė išreiškia savo išgyvenimus, yra kūno pojūčiai. Pirmas žingsnis pažįstant savo emocijas – kūno pojūčių stebėjimas. Antras – emocijų įvardijimas. Kadangi daugelio mūsų emocinis žodynas

gana siauras, pirmiausia galima emocijai parinkti metaforą: jei emocija, kurią jaučiu, būtų spalva, forma, vaizdinys? Jei šie pojūčiai būtų gyvūnas, tai koks? Jei tai būtų paveikslas, koks jis būtų? Kokia muzika geriausiai atspindėtų šiuos pojūčius? Trečias emocinės reguliacijos žingsnis – elgesio apmąstymas ir pasirinkimas.

Siekiant giliau pažinti save ir lavinti savo emocinę refleksiją, kviečiame mokytojus naudotis schema: PASTEBĖK – ĮVARDYK – PASIRINK.

ŠokiruotasIšsiblaškęsMieguistasNekontroliuojantis

PriblokštasSuglumęsNusivylęsDirglus

EnergingasNekantrusPagarbus

Sužadintas Žvalus

Laisvas Linksmas

Smalsus Žingeidus* Sėkmingas

Pasitikintis

Gerbiamas

Vertinamas Drąsus Kūrybingas

EMOCIJŲ RATAS

PriblokštasSkubinamasSpaudžiamas

Nuobodus

Išsigandęs

PriblokštasSusirūpinęsNetinkamasNepilnavertisBevertisNesvarbusIšskirtasPersekiojamasPersekiojamasPersekiojamas

NerimastingasNesaugusNeryžtingasAtstumtasGrėsmingas

NuviltasPažemintas

Kandus

IšduotasĮsižeidęsNeįvertintas Išjuoktas

Nemalonus

Pažeistas

Patenkintas

Susidomėjęs

Išdidus

Priimtas

StiprusTaikusPasitikintisOptimistiškas

Pyktis

Pasibjaurėjęs Liūdesys

Įsiutęs

Agresyvus

Frustruotas

Atsiribojęs

Įniršęs Pavydus

Provokuojantis

Apmąstykite, kokias emocijas jautėte pastaruoju metu (šią savaitę, mėnesį, sezoną)? Surašykite jas ant atskiro lapo (galite pasinaudoti „Emocijų ratu“), kad galėtumėte atlikti emocijų refleksiją. Skirkite laiko ir prisiminkite pasirinkto laikotarpio įvykius, situacijas klasėje ar už jos ribų, kurios vienaip ar kitaip veikė

jūsų emocinę būseną. Atkreipkite dėmesį, kad nėra gerų ar blogų emocijų – visos jos tėra informacija apie tai, kaip vieni ar kiti įvykiai paveikė jūsų savijautą. Reflektuojant galima sau pagelbėti geriau suprasti įvykius ir išgyvenimus, mokytis keisti savo reakcijas ir elgesį.

MylintisDėkingasJautrusArtimasĮkvepiantisIzoliuotasPaliktasKenčiantisTrapusSielvartaujantis Bejėgis

Depresiškas Kaltas

ĮskaudintasAtmestasBjaurusNusivylęsNepritariantisKritikuojantis

Viltingas

Tuščias NiekamtikęsNusivylęsSumišęs

Priešiškas Susierzinęs Sudirgęs VengiantisAtstumiantisSkeptiškasSustingęs

GąsdinantisAbejojantisPasibaisėjęsNiekinantisMaištaujantis Šlykštus

Kritiškas

Gniuždantis

Šaltinis: „Emocijų ratas“, Dr. Gloria Willcox, 1982 (vertimas: Šeimų terapijos centras)

2. Įvardyk (žodžiai, spalva, forma, vaizdinys, muzika)

1. Pastebėk

3. Trys elgesio variantai

1. Ką padarei?

2. Kaip galėjai pasielgti?

3. Kaip dar galėjai pasielgti?

ŽaismingasSužadintasNustebęsSumišęsApstulbęsPavargęsStresuojantisPerkrautas