KLAUSINĖTI –NE TAS PATS, KAS DOMĖTIS
Daugumoje knygų, lyderystės kursų ir koučingo mokymų
pabrėžiama gerų klausimų svarba. Bendrosiose taisyklėse nurodoma užduoti atviruosius klausimus, pirmiau-
sia klausti „ką“, „kada“, „kur“, „kaip“ ir „kas“, vengti „kodėl“.
Tačiau šie patarimai klaidina.
Koučingo specialistai ir vadovai bei lyderiai ilgiau užtrunka bandydami prisiminti klausimus, kuriuos reikia užduoti, užuot daugiau kreipę dėmesį į žmogų, su kuriuo ir vyksta koučingo pokalbis.¹.
Galų gale jie tiesiog seka „ką reikia atlikti sesijoje” sąrašą, kad jų
klausimai atitiktų koučingo mokykloje arba vadovavimo seminare pristatytą modelį, tačiau tai labiau vargina pokalbio partnerį nei jam padeda.
ĮVADAS
Koučingo specialistai per daug galvoja apie patį procesą nei klausosi kliento, ir tuo paverčia koučingą sudėtingesnį, nei reikia. Jie nesuvokia, kad buvimas dėmesingiems ir kliento kalbos atspindėjimas , pavyzdžiui: apibendrinimas, perfrazavimas ir išgirstų skirtumų įvardijimas, gali būti daug veiksmingiau ir lengviau nei magiško klausimo paieškos . Labiau tikėtina, kad koučingo specialisto klausimas, užduodamas po refeksijos, kils ne iš atminties, o dėl smalsumo. Tokiu momentu net uždarasis klausimas gali paskatinti mąstymo proveržį.
Koučingas turi būti ne klausimų serija, o tyrinėjimo procesas. Tokio tyrinėjimo tikslas – ne ieškoti sprendimų, o paskatinti kritiškai apmąstyti savo mintis. Domėjimasis padeda koučingo klientams įžvelgti savo logikos spragas, įsivertinti nuostatas, išsiaiškinti baimes ir troškimus, nuo kurių priklauso jų pasirinkimai. Sprendimai atsiranda, kai mintys perdėliojamos ir išplėtojamos
Teiginiai, skatinantys pažvelgti į savo mąstymą, yra atspindintys. Jie žadina refeksiją, mąstymo atspindėjimą. Refeksyvieji teiginiai – tai reziumavimas, nuostatų pažinimas , metaforų naudojimas, pagrindinių arba prieštaringų aspektų įsivardijimas, emocinių pokyčių atpažinimas. Domėjimasis (tyrinėjimas) susieja klausimus su refeksyviaisiais teiginiais.
Klausimais siekiama atsakymų, o tyrinėjimas žadina įžvalgą.
Kai koučinge pasitelkiami refeksyvieji teiginiai, klientai girdi savo žodžius, mato, kaip jų nuostatos formuoja suvokimą, ir įsisąmonina patiriamas emocijas. Po tokio atspindėjimo einantis klausimas patvirtina (Ar tai tinka jums?) arba dar labiau skatina (kai koučingo specialistas teiraujasi apie „ką“, „kada“, „kur“, „kaip“ ar „kas“), klientams įsisąmoninti savo mintis.
Refeksyvieji teiginiai + klausimai = atspindintis domėjimasis (tyrinėjimas)
Kai į klausimus įtraukiami refeksyvieji teiginiai, koučingas atrodo natūralesnis ir lengvesnis. Nereikia rūpintis, kaip formuluoti TĄ proveržio klausimą.
Refeksyviuosius teiginius su klausimais derinančiam koučingo specialistui nebūtina vargintis, kad rastų tobulą /geriausią/ teisingą klausimą.
Kita vertus, kai kurie koučingo specialistais save laikantys asmenys užduoda klausimus, norėdami išsiaiškinti, ką patarti. Jie kritikuoja Tarptautinę koučingo federaciją (International Coaching Federation, ICF, ankstesnis pavadinimas International Coach Federation) dėl nelanksčių klausimams taikomų reikalavimų. Psichologijos profesorė iš Harvardo pasakė man nebuvusi sertifkuota kaip ICF koučingo specialistė, nes jos aukštas vadovaujamas pareigas einantys klientai nenorėjo atsakyti į klausimą, kaip jie jaučiasi. „Klausti apie jų mintis ir emocijas – tik laiko švaistymas, – pasakojo ji. – Jiems svarbi tik mano dalykinė kompetencija. Jie tiesiog nežino ir tada jiems reikia patarimo arba spyrio į užpakalį.“ Galbūt klientams reikėjo kaip tik to, bet tai ne koučingas. Tai direktyvi mentorystė.
Bijau, kad koučingas kaip atskira profesija išnyks, nes šį pavadinimą savinasi ir žmonės, norintys tiesiog patarti. Koučingas yra veiksminga metodika, padedanti žmonėms greitai permąstyti, pakeisti požiūrį ir iš naujo įvertinti save ir savo situacijas.. Koučingo specialistai dirba kaip mąstymo partneriai su žmonėmis, įstrigu-
siais savo istorijose ir nuostatose. Jie padeda klientams mąstyti plačiau , peržengiant baimių susikurtas kliūtis, nusistovėjusius įsitikinimus ir nepagrįstas prielaidas, ribojančias galimybes. Dėl šios naujos perspektyvos klientai atranda naujų sumanymų, jie įgyvendina sprendimus, kurių vengė, ir ryžtasi ilgalaikiams elgesio pokyčiams dažniau nei tada, kai jiems nurodoma, kaip elgtis.
Koučingo tikslas – paskatinti klientus stabtelėti ir suabejoti perspektyvą ribojančiomis mintimis ir poelgiais, kad įžvelgtų naujų
būdų, kaip įgyvendinti savo troškimus . Refeksyvioji praktika suteikia galimybę klientams iš karto pastebėti, kaip jie pasakoja savo istorijas. Tada klausimai padeda klientams atpažinti savo nuostatas ir elgesio modelius. Taip jie patys pamato, kokie modeliai neveiksmingi, netgi žalingi. Jei tai vyksta kantriai ir pagarbiai, labai tikėtina, kad jūsų klientai aiškiai supras, ką jiems reikia daryti be jūsų puikių patarimų.
Atspindintis domėjimasis (ar tyrinėjimas) kaip veiksminga mokymosi metodika buvo taikoma daugiau nei šimtmetį. I dalyje pateiksiu atspindinčio tyrinėjimo ištakas.
KOUČINGAS NETURI BŪTI TOKS SUDĖTINGAS
Atspindintis (arba refektyvusis) tyrinėjimas, , rūpestingumas ir palaikymo atmosfera padeda sukurti saugų ryšį, tad klientas gali kritiškai tirti savo mąstymą. Jis nesijaučia verčiamas gilintis į savo blokus, tai vyksta savaime. Girdėdamas savo žodžius, jis noriai įsisąmonina savo teiginių prasmę. Suvokia, kai jo žodžiai yra gynybinis elgesio, neatitinkančio jo pagrindinių vertybių ir norų, racionalizavimas.
Vedant koučingo sesiją, jūsų, kaip mąstymo partnerio, o ne eksperto, užduotis – užfksuoti ir atspindėti kliento mintį. Neturite išrasti meistriško klausimo. Jums nereikia bandyti aiškintis, ar tai, ką norite pasakyti, yra intuicija, ar atviras jūsų minčių išsakymas.
Neprivalote žinoti visų atsakymų. Jūs atliksite viską gerai, jei pasidalinsite tuo, ką girdite ir matote, ir galbūt išsakysite savo požiūrį į tai, kas vyksta, nesiekdamas būti teisus.
Išsakę tai, ką išgirdote, matėte ir jautėte, tikriausiai užduosite klausimą, tačiau šis klausimas kils iš jūsų refeksijos, o ne iš banalaus „gerų klausimų“ sąrašo.
Kai mokau šių technikų, koučingo specialistai iš viso pasaulio atsiliepia šitaip:
„Ačiū. Išvadavote mane nuo būtinybės užduoti tobulą klausimą.“
„Pažiūrėjus, kaip dirbate kaip koučingo specialistė, tarsi akmuo nuo širdies nukrito.“
„Parodėte, kaip koučingo specialistas gali dirbti smagiai.“
„Taip! Būk čia ir dabar, atspindėk tarsi veidrodis ir užkurk!“
Šioje knygoje rasite, kaip koučingo pokalbiai gali būti labiau prasmingi ir efektyvūs, kai atspindinčio (refektyvaus) tyrinėjimo būna daugiau. Metodai ir pavyzdžiai perteiks, kaip pasiekti įsimintinų ir reikšmingų rezultatų, nesvarbu, ar esate profesionalus koučingo specialistas, ar vadovas, tėvas, mokytojas, ar draugas, pokalbiuose taikantis koučingą.
APIE KĄ KALBAMA ŠIOJE KNYGOJE
I dalyje patikslinsiu, kokių praktikų reikia norint vesti koučingo pokalbius, kurie padėtų žmogui geriau apmąstyti dilemas. Terminas koučingas buvo taikomas įvairioms veikloms, todėl kviesiu pradėti nuo bendrosios sampratos apie procesą , kurį tyrinėsime.
1-ame skyriuje paaiškinama, kodėl šis koučingo metodas (atspindintis tyrinėjimas) toks veiksmingas keičiant mąstymą ir skatinant ilgalaikius elgesio pokyčius. Aprašau, kaip atspindintis tyrinėjimas susijęs su smegenų mokslu apie įžvalgų atsiradimą (o tai svarbus mokymosi elementas) ir kaip koučingas padeda klientams
tyrinėti savo mąstymą taip, kaip jiems nepavyktų savarankiškai.
1-ame skyriuje taip pat apžvelgiama, kada geriausia įsijausti į koučingo specialisto vaidmenį. Koučingas neskirtas visoms situacijoms. Beatodairiškai jį taikydami tik suerzinsite savo darbuotojus, draugus ir sutuoktinį. Tam reikia rimtos priežasties, o kartais ir leidimo. Rasite scenarijų, kurie laikomi geromis koučingo galimybėmis, sąrašą.
2-ame skyriuje nagrinėjamos penkios su koučingu nesuderinamos nuostatos. Paaiškinu kiekvieną atskirai, kodėl jos tinka tik tam tikrais atvejais ir kaip riboja koučingo veiksmingumą, kai taikomos kaip griežtos taisyklės. Taip pat pateikiu kiekvienos nuostatos alternatyvią nuomonę su pavyzdžiais, kaip tai tinka koučingo santykių kontekste.
II dalyje, kuri yra šios knygos esmė, pateikiama penkių esminių koučingo technikų samprata ir aptariama, kaip jas įgyvendinti.
1. Dėmesio centras: susitelkti į žmogų, o ne į problemą
2. Aktyvusis atkartojimas: esminių detalių atkartojimas persvarstymui
3. Smegenų nulaužimas (brain hacking’as): lobių paieškos
4. Tikslo siekimas: krypties laikymasis.
5. Nauja ir naudinga: įžvalgų ir įsipareigojimų skatinimas
Koučingo meistriškumas – tai ne tik ištobulinti įgūdžiai; taip pat būtina greitai pastebėti vidinius trukdžius ir sugrąžinti dėmesį į pokalbį su klientu. III dalyje paaiškinami trys mąstymo įpročiai, reikalingi atspindėjimui praktiškai įsisavinti:
1. Prisiderinti mąstymą
2. Priimti visumą (ne tik klausytis)
3. Pastebėti, kad teisiate, ir sumažinti tai Tūkstančiams koučingo specialistų visame pasaulyje pristačiau tiek esmines technikas, tiek mąstymo įpročius. Jie man dėkojo už tai, ką išmoko, arba už tai, kad padėjau prisiminti tai, ką žinojo.
Kai šių technikų mokau vadovus, jie supranta, kad pagrindinė
jų dingstis netaikyti koučingo – neva trūksta laiko – pagrįsta baime, kad nemoka to atlikti veiksmingai. Tikriausiai jie bandė ir nepavyko, nes ieškojo gerų klausimų. Šioje knygoje vadovams pateikiamas koučingo metodas, padedantis tokios baimės atsikratyti, nes atrandami paprasti veiksmai, kuriuos atlikus pasiekiami greitesni ir labiau įpareigojantys rezultatai.
Pasitelkdami atspindintį tyrinėjimą vadovai suvokia, kad tai yra geriausias būdas požiūrio ir elgesio pokyčiui. Be to, pokalbiai tampa kūrybingi, prasmingi, naudingi, taip pat įkvepia kitus augti.
Gerą ir teisingą koučingą išbandę žmonės sako, kad tai pakeitė jų gyvenimą. Koučingo esmė nėra tik problemų sprendimas arba veiksmų gerinimas. Tie, kas įsipareigoję taikyti atspindintį tyrinėjimą , yra pokyčių iniciatoriai, aktyviai pakraunantys žmogaus dvasią. Kartais, kai dvasią gniuždo įvykiai darbe ir pasaulyje, koučingas praskaidrina kelią.