STANISLOVO LUKOŠIAUS KAUNAS ŽVILGSNIU
TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA
Kauno miesto muziejus 2022
2
3 S. Lukošiaus jaunystės Kaunas Gyvenamieji namai Socialinės infrastruktūros pastatai Švietimo paskirties pastatai Administraciniai pastatai Summary Photo Register Maldos namai Dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis Dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis Dr. Rokas Sinkevičius Dr. Gediminas Kasparavičius Dr. Gediminas Kasparavičius Dr. Rokas Sinkevičius Turinys 13 43 63 81 105 107 110 91 5 14 44 64 92 106 108 82
S. Lukošiaus jaunystės Kaunas
Mūsų dienų sulaukė įspūdingas Stanislovo Lukošiaus kūrybinis palikimas. Vien Kauno miesto muziejuje šiuo metu saugoma keliolika tūkstančių fotografo darbų, kuriuose dažniausiai pamatysime būtent Kauną – jo pastatus, gatves ir peizažus. Pažvelgę į datas, kruopščiai užfiksuotas prie nuotraukų ir negatyvų, išvysime laiko atkarpą, apiman čią daugiausia šeštąjį, septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius. Ir vis dėlto šeštojo dešimtmečio viduryje prasidėjęs Lukošiaus kūrybos periodas nebuvo pradžia, o jau antrasis fotografo darbų etapas. Vokiečių, o vė‑ liau – antrosios sovietinės okupacijos metai, pokario represijų laikotarpis nebeleido viešumoje nešiotis fotoaparato. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tiek kaip asmenybė, tiek kaip kūrėjas fotografas formavosi Nepri klausomoje Lietuvos Respublikoje, su kuria ir sietina pirmoji jo kūrybi nio kelio atkarpa.
Iš Telšių apylinkių 1926 aisiais atvykęs Lukošius kauniečiu tapo tada, kai mieste jau buvo juntama didžiųjų progreso šuolių aušra –jaunas žemaitis tapo liudininku, kaip sparčiai miestas transformuojasi į modernią nepriklausomos šalies sostinę, o vėliau, dirbdamas prie statybų organizavimo, prie šios raidos prisidėjo ir pats. Būtent trečiojo dešimtmečio antrą pusę galima laikyti laiku, kai situacija Lietuvoje tampa stabilesnė ir mieste po truputį įsivažiuoja įvairūs infrastruk tūros projektai, masiškai plėtojasi naujų gyvenamųjų namų statyba, o miesto kertes po truputį ima pildyti įvairūs visuomeniniai pastatai. Visa tai ypatingą pagreitį įgyja ir dar didesnį mastą pasiekia antrojoje jau ketvirto dešimtmečio pusėje – prieš pat Antrąjį pasaulinį karą ir okupacijų laikotarpį, padariusius pauzę tiek Lietuvos nepriklausomybės egzistencijoje, tiek ir fotografo kūryboje (tiesa, gerokai trumpesnę).
Iš pirmojo ikikarinio kūrybinio S. Lukošiaus periodo šiandien išlikę tik pavieniai egzemplioriai. Gūdžiais 1946 aisiais fotografo archyvas buvo sunaikintas tuomečio nuolatinio kauniečių palydovo – pavasarinio potvynio, tais metais buvusio itin kataklizmiško. Ir tik jau kito dešimt mečio pradžioje atsirado sąlygos vėl atsiduoti savo aistrai – fotografijai. Pirmoje šeštojo dešimtmečio pusėje Lukošius įsidarbino Pramoninės statybos projektavimo institute – taip radosi galimybė suderinti darbą ir pomėgį. Tuokart jis tampa jau visai kitokio didžiulių miesto pokyčių laikotarpio fotometraštininku – laikotarpio, kai Kaunas iš represuotos, tačiau vis dar prieškario romantika dvelkusios buvusios faktinės nepri klausomos Lietuvos sostinės pradėjo transformuotis į didžiulį SSRS pramonės centrą.
1. Skersgatvis K. Donelaičio gatvėje. 1958 m.
5
Vis dėlto tarp Lukošiaus nuotraukų matyti ir ypač ryškus to kito, ankstesniojo, fotografo jaunystės Kauno portretas. Tiek pagal oficia‑ lius užsakymus fiksuoti miesto pokyčiai, tiek ir asmenine iniciatyva dokumentuoti Laikinosios sostinės pastatai sudaro reikšmingą autori nio archyvo dalį. Fotografijų kolekcijoje nėra diskriminuojamas bemaž jokio pobūdžio pastatas – tarp S. Lukošiaus fiksuotų vaizdų matome tiek kuklius, darbininkiškus nuomojamų butų medinius namus, kurių dalies šiandien jau nebėra, tiek ir ryškiausius laisvos Lietuvos periodo reprezentacinius pastatus, kurių vaizdai dabar tiražuojami svarbiau siuose leidiniuose apie miesto architektūrą.
Daugelyje ankstyviausių šeštajame dešimtmetyje darytų nuo traukų matome fotografo įamžintus vis dar originalios formos pasta tus: tie patys dažai, tas pats tinkas; juo labiau nespėta dar įsibėgėti ir su rekonstrukcijomis. Ir vis dėlto, lyginant su S. Lukošiaus jaunystės Kaunu, šiuos pastatus supa jau kito pasaulio detalės: vakarietiškus automobilius pakeitę gamintieji Rytuose, kartais matyti gatvėse ar ant pačių namų iškilę transparantai su būdingais sovietlaikio lozun gais, o iškabų ant fasadų gerokai mažiau ir šios jau visiškai kitokios. Šiose seniausiose nuotraukose matyti ir kai kurie šiandien jau seniai
6 S.
Lukošiaus jaunystės Kaunas
2. Vaizdas į V. Putvinskio gatvę. 1958 m.
išnykę istoriniai pėdsakai: Klinikų korpuso fasadai vis dar perrengti karo metų kamufliažu, o daugybėje nuotraukų matomi Žaliakalnio gatvelių grindinio akmenys žymi didžiąsias ketvirtojo dešimtmečio gatvių grindimo programas.
Ypač vertingos nuotraukos, kuriose fotografas fiksavo būtent gyvenamuosius Laikinosios sostinės namus: nepriklausomos Lietuvos kauniečio būstą. Nors išskirtinesni rezidenciniai pastatai sulaukė foto‑ grafų dėmesio dar nepriklausomybės metais, tačiau daugelis smulkes niųjų, net jeigu ir buvo patekę į savo šeimininkų ar jų svečių objektyvus, tai karo ir pokario negandos šias nuotraukas išblaškė po visą pasaulį. Būtent Lukošiaus darytos daugelio šių pastatų nuotraukos yra seniausi žinomi užfiksuoti jų vaizdai, šiandien tapę nepamainomais dokumen tais miesto istorijos tyrinėtojams ir puikia anuometės kaunietiškosios architektūros rūšinę ir stilistinę įvairovę iliustruojančia kolekcija. Prisimenant jau minėtą autentikos faktorių, atkreiptinas dėmesys ir į statybos darbų kokybę: nors nuo daugelio nuotraukose matomų pastatų statybos yra prabėgę penkiolika, dvidešimt ar daugiau metų, tačiau pastatai dažnu atveju yra puikiai išsilaikę.
3. Kauko laiptų fontano aikštelė. Vaizdas į Žemaičių gatvę. 1961 m.
7