KLAIPĖDOS RAJONAS: Andrius Kundrotas Atveria horizontus: Klaipėdos rajonas
ATVERIA HORIZONTUS
Nebus nieko, jei nebus įkvėpimo. Ir retas kuris jo ieškos streso perpildytame didmiestyje. Dažniau – ten, kur harmonija. Tarp gamtos ir industrijų, tradicijų ir naujų gyvenimo būdo madų, darbo ir atostogų, tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos. Čia visos sąlygos gimti naujiems gražiems ir turiningiems dalykams. Klaipėdos rajonas ATVERIA HORIZONTUS.
Klaipėdos rajonas atveria horizontus. Gyvenimui, džiaugsmui, kūrybai. Čia, keturių vandenų apsuptyje gyvenantys, vertina ir brangina taip arti prie miestų ir miestelių prigludusią gamtą, grožisi savo krašto saulėtekiais ir saulėlydžiais, atgaivą sielai randa tykiuose gamtos kampeliuose. Pajūrio ir pamario kraštas – klesti. Čia kasmet daugėja gyventojų, kasmet apsilanko daugiau turistų. Optimizmą ir naujus planus įkvepia Klaipėdos rajono plėtra: gyventojai kuria ir puoselėja verslus, savivalda rūpinasi vis naujais projektais, o uostamiesčio kaimynystė taip pat prideda verslo, pramonės, turizmo perspektyvų. Čia gera gyventi. Klaipėdos rajonas atveria horizontus – tai pažadas, kalbantis apie naujas galimybes, ilgalaikes perspektyvas, tvarią ateitį. Horizontai čia atveriami ir verslui, karjerai, sportui, poilsiui, geram gyvenimui. Gargždiškis fotografas Andrius Kundrotas visus metus fotografavo bundančią ir mingančią gamtą, miestų ir miestelių gatves, svarbesnius pastatus ir objektus, šventes, žmones. Daugelis kadrų užfiksuoti labai anksti ryte, saulei tekant, rūkui besisklaidant, kai kurie – naktį, tykiai žibant dangaus begalybei. Iš kelių tūkstančių kadrų išrinkti tuos, kurie sutilptų į daugiau nei 100 fotografijų knygos puslapių, nebuvo paprasta, bet - įdomu. Pervertus knygos puslapius vienu atsikvėpimu, mūsų krašto grožis nepalieka abejingų, užgniaužia kvapą.
Autorius pateikė savo įžvalgas, kokį Klaipėdos rajoną mato ir mėgsta, kurie jo vaizdai atspindi čia gyvenančių kasdienybę ir erdves, kuriose gyvenama, švenčiama ar ieškoma ramybės. Kai kur - netikėtas požiūrio kampas, neįprasti reginiai, kai kur – kasdienis, mėgstamas vaizdas, įsispaudęs daugelio atmintyje. Klaipėdos rajono žmonės išties apdovanoti puikais gamtovaizdžiais, jaukiomis erdvėmis ir plačiais horizontais pajūryje, pamaryje, vaizdingose Minijos apylinkėse. Kiekvienas čia turime labiausiai pamėgtas erdves, tradiciškai lankomas vietas, kur palydime ir į mūsų kraštą atvykusius, dalinamės gamtos grožiu ir unikalumu. Klaipėdos rajone dera šaltų industrinių erdvių ir nepažabojamos gamtos sąveika. Dera Mažosios ir Didžiosios Lietuvos tradicijos ir paveldas, kuriuos puoselėjame. Gamtos erdvės, vandens stichija, laisvė įkvepia. O jaukūs, žaluma ir žydėjimu puošiami miesteliai suteikia galimybių kasdien gyventi patogiai, paprastai, siekti naujų tikslų, ieškoti, atrasti, kurti ir puoselėti savo kraštą. Tegul Klaipėdos rajono miestų ir miestelių, gamtos, formų fotografijos papildo mūsų krašto pažinimą, meilę jam ir tegul įkvepia čia dar nebuvusius atvykti, pabūti, pasimėgauti. Dalinkimės meile savo kraštui ir pildykime ją vis naujais atradimais, juk horizontas – begalinis. Klaipėdos rajono savivaldybė
2
Kelias į Gargždus per Senąjį tiltą. Gargždų (Kalniškės) piliakalnis.
3
4
Gargždų (Kalniškės) piliakalnis ankstyvą rytą. Rasų šventė ant piliakalnio.
5
Gargždų panorama. 6
7
GargĹždai dienÄ… ir vakare. 8
9
Senasis Gargždų parkas. Klaipėdos rajono savivaldybės aikštėje kasmet įžiebiama kalėdinė eglė.
10
11
Senąjį Gargždų parką puošia Minijos senvagė, pievelėje bendruomenės sodinami narcizai, o Minijos kilpa, primenanti „omegos“ ženklą, tapo Gargždų ir miesto parko simboliu.
12
13
Daugiabučio stogas. 14
Pramoninio Gargždų rajono fragmentas. 15
Vandenvietė. 16
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos vidinis kiemas. 17
Vasario 16-osios gatvėje Gargžduose – ir nuosavų namų kvartalai. 18
Gargždus kerta pagrindinė – Klaipėdos gatvė. 19
Žemaitės ir Vasario 16-osios gatvių sankryža Gargžduose. 20
Senosios Gargždų kapinės. 21
Gargždų miesto stadionas. 22
Gargždai vadinami žaliuojančiu miestu. Įvažiavimas į miestą, Gargždų „Minijos“ progimnazijos prieigos.
23
Ta pati Gargždų miesto stadiono krepšinio aikštelė skirtingais metų laikais. Ir nuošaliuose daugiabučių kiemuose sporto aikštelės – populiarios. 24
25
Gargždų karjerų teritorija. 26
27
Futbolo klubo „Banga“ merginų komanda. 28
Gargžduose - Klaipėdos gatvėje - Kovo 11-osios eisena.
Gargždų daugiabučių kiemai. 29
Gargždai, fotografuojami iš paukščio skrydžio, džiugina nekasdieniais vaizdais. 30
31
Gargždų „pyla“. Išlikusi senojo Gargždų malūno prie „pylos“ detalė.
32
33
Pelkynai Gargždų prieigose naktį. 35
Rekonstruotas senasis tiltas per Miniją į Priekulę. 36
Priekulės centrinė gatvė. 37
Priekulės panorama. Rekonstruota Turgaus aikštė, Kultūros centras, Klaipėdos ir Pamarių bei Žalgirio gatvių sankryža. 39
Priekulės architektūros detalės. 40
41
Pagrindinė Priekulės Klaipėdos gatvė. 42
43
44
Kelias į Priekulę. Priekulės Šv. Antano Paduviečio katalikų bažnyčia.
45
46
Senoji PriekulÄ—s geleĹžinkelio stotis. Dreverna.
47
48
49
Pramogos Kuršių mariose prie Drevernos. 50
Drevernos uosto laivelių prieplauka. 51
Prie Kuršių marių persipina senųjų žvejų ir augančio Drevernos uosto kuriamos turistinės tradicijos. 52
53
Rekonstruota laivadirbio J.Gižo sodyba ir naujasis Drevernos apžvalgos bokštas – turistiniai objektai, kuriantys savitą aurą atgimstančioje Drevernoje. 54
55
56
Ant Kuršių marių kranto - jėgos aitvarų ir burlenčių mėgėjų meka – Svencelė, kurioje įsikūrė pirmoji Lietuvoje moderni rekreacinė gyvenvietė.
Dviračiai, jėgos aitvarai, įspūdingi gamtovaizdžiai į Dreverną ir Svencelę kasmet sukviečia vis daugiau poilsiautojų ir turistų.
57
Drevernoje siūloma apsistoti nedideliuose 8 vietų nameliuose ir mėgautis vandens pramogomis: išsinuomoti valtį, vandens dviratį, keltu persikelti į Juodkrantę, pasigrožėti gamtovaizdžiais. Lietuvos technikos paminklas – Lankupių šliuzas. Čia prasideda 25 kilometrus iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos besidriekiantis Karaliaus Vilhelmo kanalas, sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.
58
59
Agluonėnus puošia atnaujintas obelų sodas. Bendruomenės poilsio ir laisvalaikio erdvėje yra scena renginiams, mediniai takai, primenantys Agluonos upelio vingius, 4 aktyvaus poilsio aikštelės: vaikų žaidimų, riedutininkams, smėlio tinklinio, rutulio metimo aikštelė senjorams. Mėnulio pilnaties halas pakeliui į Palangą, netoli Girkalių.
60
Ant Agluonėnų Aukuro kalno, minint kaimo 450 metų jubiliejų, buvo atidengtas Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras (skulptorius Justinas Mickevičius), skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, o 2015-aisiais pastatytas paminklas kaimo 475 metinėms pažymėti. Aukuro kalno priegose auga Lietuvininkų ąžuolynas, vyksta kaimo šventės.
61
Autostrada ir Jakų žiedas – Klaipėdos ir Klaipėdos rajono bendrystės vartai. 62
63
64
65
Kretingalės apylinkės. Golfo klubo „National golf resort“ laukuose – Lietuvos žemėlapio formos sala.
66
67
Kretingalėje 1880 m. pastatytas tiltas per Dangę, kuriuo eina plentas į Smilgynus.
Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčia. 68
69
Dovilų miestelio centre neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1862 metais. Dovilų miestelyje išliko tradicinių Mažosios Lietuvos architektūros detalių. Dauparuose – Valstybės dienai skirta akcija, kai geltonais, žaliais arba raudonais rūbais vilkintys daupariškiai įsiamžino Lietuvos vėliavos nuotraukoje. 70
71
72
73
Dauparų apylinkės. 74
75
KvietiniĹł laukai ir apylinkÄ—s.
76
77
78
Kvietinių smėlio kanjonas. Saulėtekis Lapių apylinkėse.
79
Ant Utrių kalno Lapių bendruomenės centras įrengė pirmąją slidinėjimo trasą Vakarų Lietuvoje. 80
81
DÄ—l vaizdingos gamtos Lapiai vadinami ir Lietuvos Ĺ veicarija. 82
83
Iš užtvenkto Trumpės upelio atsiradęs Greičiūnų tvenkinys tapo populiaria Lapių ir aplinkinių kaimų gyventojų poilsio, maudynių ir žvejybos vieta. 84
85
Vėžaičius puošia išlikę Volmerų dvaro baltieji vartai. 86
Buvusiose dvaro arklidėse dabar įrengtas modernus ir jaukus Vėžaičių kultūros centras. 87
Vėžaičių tvenkinys ir užtvanka.
88
Vėžaičių dvarininkai Volmerai dar 1784 m. pastatė medinę Šv. Kazimiero bažnyčią. 89
Vėžaičių miestelio panorama.
90
91
92
Per Onines vėžaitiškiai meilę savo miesteliui išreiškė sustodami į V raidės ir širdies formos kompoziciją. Tradicinė Oninių šventė Vėžaičių dvarko parke, Skinijos slėnyje.
93
Restauruota koplytėlė – valstybės saugomos paveldo vertybės - Vėžaičių dvaro sodybos komplekso dalis. 94
Vėžaičių dvaro Raudonieji vartai. 95
96
Šiauriniame Endriejavo miestelio pakraštyje telkšo Kapstato ežeras. Kapstato ežeras, kurio ilgis vakarų-rytų kryptimi siekia 1,2 km, o plotis iki 0,5 km (gylis - 2,4 m) poilsiautojų ir žvejų lankomas ištisus metus.
97
98
99
Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriaus tvora su vartais valstybės saugomo pastatų komplekso dalis. 100
Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.
101
Veiviržėnų apylinkės švintant. 102
Veiviržo upės slėnyje vasarą vyksta kino festivalis po atviru dangumi „Filmų naktys“. 103
Lakūno Stepono Dariaus gimtinėje-muziejuje Dariaus kaime, Judrėnų seniūnijoje, kasmet minimos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinės. 104
105
Prie Baltijos jūros, Karklėje, etnografiniame kaime Pajūrio regioniniame parke, tęsiamos ir gintarų gaudymo tradicijos. 106
107
Olandų kepurė – unikalus moreninis gūbrys, 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa, nuolat ardoma bangų mūšos, į pajūrį leidžiasi 16–18 m aukščio nuožulnuma. 108
Karklėje, Pajūrio regionianiame parke, poilsiautojų patogumui įrengti link jūros vedantys mediniai takai ir laiptai.
109
110
Karklėje esantis Olandų kepurės skardis - Gamtos paveldo objektas, viena iš turistų lankomiausių Lietuvos gamtinių vietovių.
111
Fotografijų autorius: Andrius Kundrotas Redakcinė kolegija: Violeta Riaukienė, Ligita Liutikienė, Gintautas Bareikis, Gytis Kasperavičius, Raimonda Kučinskaitė. Dizainas: Agnė Rimeikaitė Spausdino: UAB STANDARTŲ SPAUSTUVĖ Išleido Klaipėdos rajono savivaldybė ISBN 978-609-95951-0-8 Vilnius, 2017