LIFE Peat Restore nuotrauku paroda Atkurdami pelkes švelniname klimato kaitą LT

Page 1

Pelkės – unikalios ekosistemos, kurios neabejotinai svarbios tiek gamtos, tiek ir žmogaus gyvenime: reguliuoja vandens ir maistinių medžiagų ciklus, suteikia vertingas buveines daugeliui unikalių augalų, gyvūnų ir grybų rūšių, durpių kloduose kaupia didelius kiekius organinės anglies ir taip prisideda prie klimato reguliavimo. Žmogaus ūkinė veikla stipriai pakeitė visos Europos kraštovaizdį. Daugumą pelkių esame praradę jau negrįžtamai. Pelkių sausinimas ir durpių kasyba ne tik sunaikino natūralias pelkines ekosistemas su jų prigimtine savybe durpių klode kaupti organinę anglį, bet ir pavertė jas aktyviu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido, azoto oksidų,

Projekto metu penkiose Lietuvos vietovėse – (1) Amalvos pelkėje (215 ha), plytinčioje Žuvinto biosferos rezervate, (2) Plinkšių (69 ha), (3) Sacharos (88 ha) ir (4) Pūsčios (80 ha) pelkėse bei išeksploatuotoje (5) Aukštumalos durpyno dalyje (10 ha) – atkuriamos pelkių buveinės. Gamtotvarkos darbai apima beveik 462 ha sausinimo ir durpių gavybos pažeistų pelkių. Degradavusių aukštapelkių buveinės ir miško jaunuolynai įsikūrė stipriai nusausintų pelkių ir apleistų durpynų dalyse, didelius plotus užima plikų durpių dykros. Dėl sausinimo sunyko pelkių buveinės, suintensyvėjo durpių skaidymasis, padidėjo gaisrų grėsmė. Durpynai tapo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltiniu. Pelkių buveinėms ir tipingai biologinei įvairovei atkurti pasitelkiamos vandens nuotėkį sulaikančios užtūros. Atkuriant atviras pelkines buveines šalinami išvešėję krūmynai ir miško jaunuolynai. Tikimasi, kad novatoriškas kiminų auginimo eksperimentas išeksploatuotoje Aukštumalos durpyno dalyje paskatins durpynus eksploatuojančias įmones atkurti pelkines ekosistemas dar iki nutraukiant ūkinę veiklą.

Leedu projektilad katavad ligi 462 ha kuivendatud turbamaid viiel alal: (1) Amalva jääksoo (215 ha) Žuvintase biosfäärikaitsealal, (2) Plinkšiai (69 ha), (3) Sachara (88 ha), (4) Pūsčia (80 ha) jääksood ning osa (5) Aukštumala jääksoost (10 ha). Kõik need alad on ammendatud freesturbaväljad. Erineva tugevusega kuivenduse mõjul on nii palja turbapinnaga alasid, kõdusoometsi kui ka rabajäänukeid, mis on seisundi parandamisel ise taastumisvõimelised. Suurtel aladel on turbateke lõppenud, sageli esineb tulekahjusid. Kõigil aladel on veetase alanenud, turvas tihenenud ja turbapind mineraliseerunud. Need alad on olulised kasvuhoonegaaside emissiooni allikad. Selleks, et taastada soid, nende ökosüsteemide funktsioone ja elurikkust, rajab projektimeeskond kraavidele paise ja blokeerib vee äravoolu. Innovatiivse meetmena tehakse suurel alal Aukštumala jääksoos turbasambla külvi. See on Leedus turbasammaldega taastamise esimene katse. Loodetavasti julgustab see algatus turbakaevandusfirmasid ammendatud freesväljadel sooelupaiku taastama.

metano) emisijų šaltiniu. Būtent šios dujos kartu su kita žmogaus veiklos nulemta tarša paspartino klimato šiltėjimo procesą. Penkios Europos valstybės, įgyvendindamos LIFE Peat Restore projektą, atkuria pelkių ekosistemas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Taip siekiama sumažinti neigiamą sausinimo įtaką pelkių ekosistemoms ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Šioje parodoje susipažinsite su projekto vietovėmis, pelkių ekosistemų reikšme, atliekamomis funkcijomis, biologine įvairove, estetine verte, svarba mokslui, tvarkymo ypatybėmis ir kitomis įdomybėmis.

Lietuvā projekta teritorijas aizņem 462 ha lielu platību (1) Amalva purvā (215 ha) Žuvintas biosfēras rezervātā, (2) Plinkšiai purvā (69 ha), (3) Sachara purvā (88 ha), (4) Pūsčia purvā (80 ha) un daļā no (5) Aukštumala purva (10 ha). Visas projekta teritorijas ietekmējusi kūdras ieguve un nosusināšana, un tās ir dažādā pakāpē ietekmētas: no kūdras laukiem ar vāji attīstītu veģetāciju līdz degradētiem augstajiem purviem, kuros vēl ir iespējama purvu atjaunošana. Lielās platībās ir izzudusi purvam raksturīgā veģetācija un pārtraukts kūdras veidošanās process. Sausie kūdrāji ir pakļauti augstam ugunsgrēku riskam. Izteiktās nosusināšanas ietekmē visās projekta teritorijās raksturīga kūdras nosēšanās un pastiprināta kūdras virsējā slāņa sadalīšanās, kas rada lielas siltumnīcefekta gāzu emisijas. Lai panāktu purviem raksturīgo ekosistēmas funkciju un bioloģiskās daudzveidības atjaunošanos, projektā būvē aizsprostus uz grāvjiem, kas novērš ūdens aizplūšanu no purva un paaugstina gruntsūdens līmeni. Nosusinātajās teritorijās izcērt kokus un krūmus. Lietuvā pirmo reizi lielā platībā notiek sfagnu ieaudzēšanas izmēģinājums Aukštumala purvā, kur bijusi kūdras ieguve. Cerams, ka šis piemērs mudinās arī kūdras ieguves uzņēmumus rīkoties līdzīgi, lai atjaunotu degradētos purvus.

Na Litwie przedsięwzięcie obejmuje prawie 462 ha odwodnionych torfowisk. Działania związane z odtwarzaniem tych ekosystemów odbywają się w pięciu miejscach: (1) torfowiska Amalva (215 ha) w Rezerwacie Biosfery Žuvintas, (2) Plinkšiai (69 ha), (3) Sachara (88ha) i (4) Pūsčia (80 ha) i częściowo także (5) Aukštumala (10 ha). Wszystkie obszary znajdują się na torfowiskach zdegradowanych przez odwadnianie i wydobycie torfu. Stopień degradacji waha się od pół nagiego torfu o słabo rozwiniętej roślinności do zdegradowanych ale żywych torfowisk, które wciąż zdolne są do regeneracji oraz lasów, które rozwinęły się na dawnych, otwartych terenach torfowisk. Duże powierzchnie utraciły swoją pierwotną roślinność torfotwórczą i są podatne na pożary. Wszystkie torfowiska objęte przedsięwzięciem są przesuszone, wierzchnia warstwa torfu jest skompresowana i szybko się rozkłada, co powoduje dużą emisję gazów cieplarnianych. Aby odtworzyć torfowiska, ich funkcje ekosystemowe i różnorodność biologiczną, zespół litewski buduje tamy na rowach, aby zablokować odpływ i podnieść poziom wody. Drzewa i krzewy, które urosły na mocno osuszonych miejscach, zostaną usunięte. Nowatorskie, wielkoskalowe nasadzenia mchów torfowców na nagim torfie zostanie po raz pierwszy zastosowane na Litwie na torfowisku Aukštumala. Mamy nadzieję, że zachęci to kopalnie, aby zaczęły dbać o te miejsca po wydobyciu torfu.

ATKURDAMI PELKES ŠVELNINAME KLIMATO KAITĄ 2

3

4

5

1

Die litauische Projektfläche umfasst 462 Hektar. An fünf Standorten finden Maßnahmen zur Renaturierung des Ökosystems statt: (1) Amalva (215 Hektar) im Biosphärenreservat Žuvintas, (2) Plinkšiai (69 Hektar), (3) Sachara (88 Hektar), (4) Puščia (80 Hektar) und ein Teil des (4) Aukštumala Hochmoores (10 Hektar). Alle Projektgebiete befinden sich in degradierten, ehemaligen Torfabbaugebieten, die durch Entwässerung und den Torfabbau stark geschädigt sind. Ihr Degradationsgrad reicht von freiliegenden Torfflächen mit schlecht entwickelter Vegetation über regenerationsfähige, degradierte Moore bis hin zu Sekundärwäldern, die sich auf den ehemals offenen Hochmooren entwickelt haben. Große Flächen haben ihre ursprüngliche torfbildende Vegetation verloren und sind anfällig für Brände. Alle Geibete leiden unter Austrocknung, Moorsackung und erhöhter Torfzersetzung, was zu hohen Treibhausgasemissionen führt. Um Moore zu renaturieren, insbesondere ihre Ökosystemfunktionen und ihre Biodiversität, baut das Projektteam Dämme in den Gräben, um den Wasserabfluss zu verhindern und den Wasserspiegel zu erhöhen. Bäume und Sträucher, die sich an den stark entwässerten Stellen angesiedelt haben, werden entfernt. Die innovativen, groß angelegten Aktivitäten zur Pflanzung von Torfmoosen werden in Litauen erstmals auf freiliegendem Torf in dem Aukštumala Hochmoor durchgeführt. Dies wird hoffentlich die Torfgewinnungsunternehmen ermutigen, die Moore nach Beendigung des Torfabbaus zu renaturieren.

In Lithuania, the project covers 462 ha of drained peatlands in five areas: (1) Amalva (215 ha) in Žuvintas Biosphere Reserve, (2) Plinkšiai (69 ha), (3) Sachara (88 ha), (4) Pūsčia (80 ha) peatlands, and part of (5) Aukštumala peatland (10 ha). All project areas are located in degraded post-harvesting peatlands, severely damaged by drainage and peat extraction. Their degree of degradation varies from bare peat fields with poorly developed vegetation to degraded bogs still capable of regeneration and secondary woodlands that have developed in the formerly open bogs. Large areas have lost their original peat-forming vegetation and are prone to fires. All areas suffer from desiccation, peat compression and increased decomposition rate that results in large greenhouse gas emissions. To restore peatlands, their ecosystem functions and biodiversity, the project team is constructing dams on ditches to block the water runoff and raise the water table. Trees and shrubs in the severely drained sites will be removed. Innovative large-scale Sphagnum farming will be used for first time in Lithuania on bare peat in Aukštumala peatland. Hopefully, it will encourage peat harvesting companies to restore peatlands after mining.

Paroda parengta ES LIFE programos lėšomis finansuojamo projekto „CO2 emisijų mažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumoje“ (LIFE15 CCM/DE/000138, LIFE Peat Restore) iniciatyva.


1 2

Dace Znotiņa Agnese Priede

3

Līga Strazdiņa

1 Kadiķu dzegužlini ir pionieraugi un bieži sastopami uz atklātas kūdras pēc ugunsgrēka, kūdras ieguves vai citiem traucējumiem 2 Sausums vasarā izraisa kūdras plaisāšanu Aukštumala purvā 3 Parastā līklape – no Dienvidu puslodes ieviesusies invazīva sūnu suga 1 Palu-karusammal on sageli esimene liik, mis ilmub paljale turbapinnale pärast turba kaevandamist vm häiringut 2 Lõhed turbapinnas Aukštumala jääksoos on tekkinud kuivusest 3 Võõr-kõverharjak on lõunapoolkeralt pärit invasiivne samblaliik, mis on vallutamas rikutud pinnasega soid 1 Smiltyninis gegužlinis vienas pirmųjų įsikuria apleistuose durpynuose ir gaisravietėse 2 Nuo sausros suskeldėjusios plikos durpės Aukštumalos durpyne 3 Jautrioji raštuotė – nekviesta viešnia iš pietų pusrutulio 1 Płonnik jest jedną z pionierskich roślin często spotykanych na nagim torfie po pożarach, wydobyciu torfu lub innych zniszczeniach 2 Pęknięcia na nagim torfie spowodowane przez suszę na torfowisku Aukštumala 3 Ten mech jest gatunkiem obcym zawleczonym tu z półkuli południowej 1 Das Wacholder-Widertonmoos ist eine Pionierpflanze, die häufig auf freiem Torf nach einem Brand, Torfabbau oder anderen Störungen vorkommt 2 Trockenheitsbedingte Risse in freiem Torf im Moorgebiet Aukštumala 3 Das Kaktusmoos ist eine invasive Art aus der südlichen Hemisphäre 1 Juniper haircap moss (Polytrichum juniperinum) is a pioneer plant frequently found on bare peat after fire, peat extraction or other disturbances 2 Cracks of bare peat caused by drought in Aukštumala peatland 3 Heath star-moss (Campylopus introflexus) is an alien from the Southern hemisphere

LITHUANIA


1 3

Žydrūnas Sinkevičius Renatas Jakaitis

2 4

Žydrūnas Sinkevičius Jūratė Sendžikaitė

1 Degradētais Amalva purvs, kādreizējais augstais purvs 2 Purva neskartajā daļā ligzdo dzērves 3 Alnis 4 Dzērvenes ziedkātu forma atgādina saliektu dzērves kaklu 1 Rabaturbaga Amalva jääksoo 2 Sookurg pesitseb soojäänukitel 3 Põder 4 Jõhvika õrnad õievarred meenutava kõveraid kurekaelu 1 Degradavusių aukštapelkių buveinė Amalvos pelkėje 2 Pilkosios gervės peri atokiose pelkės dalyse 3 Briedis 4 Paprastųjų spanguolių žiedai su grakščiais stiebeliais primena išlenktus gervių kaklus 1 Zdegradowane torfowisko wysokie 2 Żuraw żeruje na oddalonych częściach torfowiska 3 Łoś 4 Kwiaty na wdzięcznych łodygach żurawiny przypominają krzywe szyje żurawi 1 Degradiertes Hochmoor im Amalva-Moorgebiet 2 Kraniche brüten in den abgelegenen Teilen des Moores 3 Elch 4 Die Blüten auf anmutigen Blütenstielen der Gewöhnlichen Moosbeere erinnern an die schiefen Hälse der Kraniche 1 Degraded raised bog in Amalva peatland 2 Common crane (Grus grus) breeds in remote parts of the mire 3 Moose (Alces alces) 4 The blooms on graceful flowerstalks of cranberrie (Vaccinium oxycoccus) remind the crooked necks of cranes

LITHUANIA


1 3

Jūratė Sendžikaitė Jūratė Sendžikaitė

2

Nerijus Zableckis

1 Veca kūdras ieguves vieta, kurā notiek purva atjaunošanās, Plinkšiai purvs 2 Aizsprosta būvēšana Pūsčia purvā 3 Sauss kūdras lauks Plinkšiai purvā 1 Plinkšiai jääksoo vanad turbaväljad on kattunud sootaimedega 2 Tammi rajamine Pūsčia jääksoos 3 Paljas turbapind Plinkšiai jääksoos 1 Užaugę senieji durpių kasimo loviai Plinkšių durpyne 2 Statome užtvanką Pūsčios durpyne 3 Plikų durpių dykros Plinkšių pelkėje 1 Stare miejsca wydobycia torfu odzyskiwane przez torfowisko w Plinkšiai 2 Budowa tamy na zdegradowanym torfowisku Pūsčia 3 Nagi torf na torfowisku Plinkšiai 1 Alte Torfgräben im Plinkšiai Moor, die von Moorvegetation überwuchert wurden 2 Dammbau im Pūsčia Moor 3 Freiliegender Torf im Plinkšiai Moor 1 Old peat pits overgrown by mire vegetation in Plinkšiai peatland 2 Building of dam in Pūsčia peatland 3 Bare peat in Plinkšiai peatland

LITHUANIA


Māra Pakalne

Saullēkts Pūsčia purvā Päikesetõus Pūsčia jääksoos Aušra Pūsčios pelkėje Świt na torfowisku Pūsčia Morgendämmerung im Pūsčia Moor Dawn in Pūsčia peatland

LITHUANIA


1 2

Nerijus Zableckis Žydrūnas Sinkevičius

3

Jūratė Sendžikaitė

1 Pūsčia purvs no putna lidojuma 2 Grāvis purvā 3 Projekta komanda, uzstādot ūdens līmeņa mērījumu aku 1 Pūsčia linnulennu perspektiivis 2 Kuivenduskraav 3 Projekti meeskond veetaseme automaatse mõõtmise daivereid paigaldamas 1 Pūsčia iš paukščio skrydžio 2 Sausinimo griovys 3 Projekto komanda įrengia vandens lygio matavimo šulinėlį 1 Torfowisko Pūsčia z lotu ptaka 2 Rów melioracyjny 3 Zespół projektu instalujący studnię do monitorowania poziomu wody 1 Pūsčia aus der Vogelperspektive 2 Entwässerungsgraben 3 Das Projektteam bei der Installation von Wasserstandsanzeigern 1 Pūsčia from the bird‘s eye perspective 2 Drainage ditch 3 Project team installing water table monitoring well

LITHUANIA


1 2

Jūratė Sendžikaitė Žydrūnas Sinkevičius

3

Žydrūnas Sinkevičius

1 Brīvprātīgie darbā, novācot izcirstos kokus un krūmus Pūsčia purvā (2018) 2, 3 Amalva purvā koku izciršana ir svarīga ekosistēmas atjaunošanas darba daļa 1 Talgulised Pūsčia jääksood puudest ja põõsastest puhastamas (2018) 2, 3 Lagesoo taastamiseks Amalva jääksoos tuleb puud maha võtta 1 Savanoriai padeda kirsti sumedėjusią augaliją Pūsčios pelkėje (2018) 2, 3 Medžių kirtimas – atvirų pelkinių buveinių palaikymo Amalvos pelkėje priemonė 1 Wolontariusze pomagający wycinać drzewa i krzewy na torfowisku Pūsčia w 2018 r. 2, 3 Wycinanie drzew jest ważne dla utrzymania otwartego charakteru torfowiska w Amalva 1 Freiwillige Helfer bei der Rodung von Bäumen und Sträuchern im Pūsčia Moor (2018) 2, 3 Die Rodung von Bäumen ist wichtig, um die offene Moorlandschaft im Amalva-Gebiet zu erhalten 1 Volunteers helping to clear trees and shrubs in Pūsčia peatland (in 2018) 2, 3 Tree removal is important to maintain open mire in Amalva peatland

LITHUANIA


Māra Pakalne

Zirnekļu tīklu mirdzums rasotā rītā Varahommik sädelevate ämblikuvõrkudega Ankstyvą rytmetį rasa suspindo vorų tinkluose Wczesny ranek z błyszczącymi kropami wody na sieciach pajęczych Frühmorgendliches Funkeln von Spinnennetzen Early morning with sparkling spiderwebs

LITHUANIA


1

Jūratė Sendžikaitė

2 3

Jūratė Sendžikaitė Jūratė Sendžikaitė

1 Virši zied 2 Uz sausas, atklātas kūdras Aukštumala purvā spēj augt tikai dažas sugas (virši un bērzi) 3 Purva vaivariņš 1 Õitsva kanarbiku värvid 2 Aukštumala jääksoos kasvavad kased ja kanarbik 3 Sookail 1 Viržių žiedų spalvos 2 Viržiai ir beržai jau bando įsikurti apleistame Aukštumalos durpyne 3 Pelkinis gailis 1 Kolory kwitnącego wrzosu 2 Wrzosy i brzozy pojawiają sie na suchym torfie na torfowisku Aukštumala 3 Bagno zwyczajne 1 Heidekrautblüten in verschiedenen Farben 2 Heidekraut und Birken wachsen auf ausgetrocknetem Torf in dem Moorgebiet Aukštumala 3 Sumpfporst 1 Colours of blooming heathers (Calluna vulgaris) 2 Heather and birches grow on dry peat of Aukštumala peatland 3 Labrador tea (Ledum palustre)

LITHUANIA


1 3

Žydrūnas Sinkevičius Māra Pakalne

2 4

Jūratė Sendžikaitė Jūratė Sendžikaitė

1 Pūsčia purvā kūdras ieguve pārtraukta pirms 25 gadiem. Sadaloties kūdrai un vēja erozijas rezultātā atsegti senu koku celmi 2 Ķērpji kladonijas 3 Garsmailes sfagns 4 Uz mitras kūdras Pūsčia purvā dominē parastais baltmeldrs 1 Kuiv üle 25 aasta vana jääksoo Pūsčias. Turba mineraliseerumise ja tuule-erosiooni tõttu on vanad kännud paljastunud 2 Porosamblik 3 Pudev turbasammal 4 Pūsčia jääksoo märgades kohtades valitseb valge nokkhein 1 Pūsčios durpynas apleistas jau daugiau kaip 25 metus. Dėl durpių skaidymosi ir vėjo erozijos į durpių paviršių išnyra senųjų medžių kelmai 2 Šiurė 3 Smailiašakis kiminas 4 Atsikuriantys plikų durpių saidrynai Pūsčioje 1 Pnie starych drzew wyłaniaja sie z wysuszonego zmineralizowanego torfu na terenach po wcześniejszej eksploatacji torfu na torfowisku Pūsčia 2 Chrobotek 3 Torfowiec spiczastolistny 4 Przygiełka biała dominuje na mokrych częściach torfowiska Pūsčia 1 Das Pūsčia Moor wurde vor über 25 Jahren als Abbaugebiet aufgegeben. Torfzersetzung und Winderosion lassen alte Baumstümpfe zum Vorschein kommen, die vorher von Torf überdeckt wurden 2 Flechten 3 Spieß-Torfmoos 4 Das weiße Schnabelried ist in den feuchten Gebieten des Pūsčia Moors dominierend 1 Pūsčia peatland abandoned over 25 years ago. Peat decomposition and wind erosion reveald old tree stumps that had been hidden in peat before 2 Cup lichen (Cladonia sp.) 3 Feathery bog-moss (Sphagnum cuspidatum) 4 White beak-sedge (Rhynchospora alba) dominates in wet areas of Pūsčia peatland

LITHUANIA


1 3

Žydrūnas Sinkevičius Žydrūnas Sinkevičius

2 4

Jūratė Sendžikaitė Māra Pakalne

1 Rīts Pūsčia purvā 2 Veģetācijas izpēte 3 Saullēkts izkliedē rīta miglu 4 Ziema 1 Hommik Pūsčia jääksoos 2 Taimkatte uuringud 3 Hommikupäike läbi udu 4 Talv rabas 1 Rytas Pūsčioje 2 Augalijos tyrimai 3 Saulės spinduliai sklaido ryto rūką 4 Žiema 1 Poranek na torfowisku Pūsčia 2 Badania roślinności 3 Światło słoneczne rozprasza poranną mgłę 4 Zima na torfowisku 1 Morgens im Pūsčia Moor 2 Vegetationsaufnahmen 3 Sonnenlicht wird im Morgennebel gestreut 4 Winter im Moor 1 Morning in Pūsčia peatland 2 Vegetation studies 3 Sunlight dissipates the morning fog 4 Winter in bog

LITHUANIA


1

Dace Stuķēna

2 3

Aleksandrs Galaks Jūratė Sendžikaitė

1 Zilene 2 Zirneklis un rasas mirdzums 3 Melnā vistene 1 Sinikas 2 Ämblik ja kaste kaelakee 3 Harilik kukemari 1 Vaivoras 2 Voras ir rasos karoliai 3 Juodųjų varnauogių uogos 1 Żurawina 2 Pająk i naszyjnik z rosy 3 Bażyna czarna 1 Rauschbeere 2 Spinne und eine Tauperlenkette 3 Schwarze Krähenbeere 1 Bog bilberry (Vaccinium uliginosum) 2 Spider and dew necklace 3 Crowberry (Empetrum nigrum)

LITHUANIA


Žydrunas Sinkevičius

Atvasara Pūsčia purvā Vananaiste suvi Pūsčia soos Bobų vasara Pūsčioje Babie lato na torfowisku Pūsčia Spätsommer im Pūsčia Moor Indian summer in Pūsčia

LITHUANIA


1 2

Žydrūnas Sinkevičius Selemonas Paltanavičius

3

Jūratė Sendžikaitė

1 Applūduši veci kūdras karjeri Sachara purvā 2 Odze ir vienīgā Lietuvas indīgā čūska, tā bieži sastopama Sachara purvā 3 Makstainās spilves pumpuri liecina par pavasari 1 Vanad turbaväljad Sachara jääksoos 2 Rästik, ainus Leedus elav mürgine roomaja on Sachara jääksoos tavaline 3 Õitsev tupp-villpea kuulutab kevade tulekut rabasse 1 Pasitvenkę senieji durpių kasimo loviai Sacharos durpyne 2 Paprastąją angį, vienintelį nuodingą roplį Lietuvoje, galima dažnai pamatyti Sacharos pelkėje 3 Kupstinių švylių žiedynai – pirmieji pavasario pranašai aukštapelkėje 1 Zalane potorfia na torfowisku Sachara 2 Żmija zygzakowata, jedyny jadowity gad na Litwie, występuje bardzo często w torfowisku Sachara 3 Kwitnąca wełnianke zapowiada nadejście wiosny w torfowisku wysokim 1 Überflutete alte Torfgruben im Sachara Moor 2 Die Kreuzotter, das einzige giftige Reptil in Litauen, kommt sehr häufig im Sachara Moor vor 3 Blühendes Scheiden-Wollgras kündigt die Ankunft des Frühlings im Hochmoor an 1 Flooded old peat pits in Sachara peatland 2 Adder (Vipera berus), the only venomous reptile in Lithuania, is very common in Sachara peatland 3 Flowering cotton grass (Eriophorum vaginatum) heralds arrival of spring in raised bog

LITHUANIA


1 3

Žydrūnas Sinkevičius Krišjānis Libauers

2 4

Žydrūnas Sinkevičius Žydrūnas Sinkevičius

1, 4 Starptautiskā mitrāju diena Pūsčia purvā (2019) 2 Ziema Pūsčia purvā 3 Apsarmojis īssmailes sfagns 1, 4 - 2019. aasta rahvusvahelise märgalade päeva tähistamine Pūsčias 2 Talv Pūsčias 3 Hõre turbasammal 1, 4 Pasaulinės pelkių dienos renginys Pūsčios durpyne (2019) 2 Žiema Pūsčioje 3 Smailusis kiminas pasidengė šarma 1, 4 Światowy Dzień Mokradeł 2019 na torfowisku Pūsčia 2 Zima na torfowisku Pūsčia 3 Torfowiec kończysty pokryty szronem 1, 4 Internationaler Tag der Feuchtgebiete 2019 im Pūsčia Moor 2 Winter im Pūsčia Moor 3 Trügerisches Torfmoos, von Rauhreif bedeckt 1, 4 World Wetlands Day 2019 in Pūsčia peatland 2 Winter in Pūsčia peatland 3 Flat-topped bog-moss (Sphagnum fallax) covered with hoarfrost

LITHUANIA


1 3

Māra Pakalne Jūratė Sendžikaitė

2 4

Jūratė Sendžikaitė Žydrūnas Sinkevičius

1 Makstainās spilves baltajās ziedkopās nobriest sēklas 2 Purva atjaunošanās Sachara purvā 3 Sfagnu pārsteidzošās krāsas 4 Sarkano dzērveņogu krelles mīkstajā sfagnu paklājā 1 Kohevad tupp-villpea viljapallid peidavad endas seemneid 2 Sooelustik Sacharas on taastumas 3 Mitut värvi turbasamblad 4 Sügis puistab punavate jõhvikate kee kohevale samblapinnale 1 Pūkuoti kupstinių švylių kamuoliukai slepia subrandintas sėklas 2 Sacharos pelkė jau atsikuria 3 Kiminų spalvos 4 Rudenėjant ant minkšto kiminų kilimo pabyra cinoberio raudonumo spanguolių karoliai 1 Puchate kulki wełniany kryją nasiona tej rośliny 2 Regenerujące się ekosystemy torfowiska Sachara 3 Kolory torfowców 4 Żurawina błotna 1 Die flauschigen Kugeln des Scheiden-Wollgrases verdecken dessen Samen 2 Das Moor-Ökosystem in Sachara erholt sich 3 Torfmoose in verschiedenen Farben 4 Im Herbst verteilen sich die Moosbeeren auf dem weichen Teppich des Torfmoosrasens 1 The fluffy balls of cottongrass are hiding the seeds 2 Mire ecosystem in Sachara is recovering 3 Colours of bog-mosses (Sphagnum spp.) 4 In autumn the necklace of red cranberries spill on the soft carpet of bog-moss lawn

LITHUANIA


Dabiski purvi ir mitrāju ekosistēmas, kurām ir svarīga, līdz šim nepietiekami novērtēta loma dabā un cilvēku eksistences nodrošināšanā. Purvi regulē ūdens un barības vielu apriti, nodrošina neaizstājamas dzīvotnes savvaļas sugām, kā arī uzkrāj un glabā milzīgus oglekļa krājumus, piedaloties klimata regulēšanā. Lielākā daļa purvu Eiropā ir būtiski pārveidoti. Daudzi no tiem ir zaudēti uz visiem laikiem. Nosusināšana un kūdras ieguve ir iznīcinājusi vai degradējusi milzīgas dabisku ekosistēmu platības. Daudzi no cilvēka ietekmētajiem purviem no oglekļa uzkrājējiem pārvērtušies siltumnīcefekta gāzu emisijas avotos. Nosusināti purvi izdala lielu daudzumu oglekļa dioksīda un

Latvijā projekts veic purvu izpēti un degradēto purvu atjaunošanu (1) dabas liegumos “Augstroze” un (2) “Baltezera purvs”, kā arī (3) dabas parkā “Engures ezers”. Dabas liegumā “Augstroze” (4007 ha) atrodams plašais, lāmām un akačiem bagātais Madiešēnu purvs, trīs mazāki augstie purvi, kā arī pārejas purvi un pārmitri meži. Dabas lieguma “Baltezera purvs” (228 ha) vizītkarte ir savdabīgais pārejas purvs, purvaini meži un Baltezers. Savukārt dabas parks “Engures ezers” (12 580 ha) ir nozīmīgs kaļķainu zāļu purvu saglabāšanā un pazīstams ar orhideju sugu daudzveidību. Visas trīs teritorijas ir nozīmīgas retu, aizsargājamu sugu saglabāšanā. Tomēr teritorijas ietekmējusi nosusināšana, izraktie grāvji sekmējuši purvu daļēju aizaugšanu. Projekts paredz degradētu purvu atjaunošanu aptuveni 300 ha platībā, aizsprostojot grāvjus un izcērtot kokus un krūmus nosusināšanas dēļ aizaugušās purva daļās. Tas palīdzēs atjaunot purvu ekosistēmu spēju regulēt klimatu un ūdens apriti dabā, kā arī uzlabos apstākļus purva augiem, dzīvniekiem un citiem organismiem.

slāpekļa oksīda jeb siltumnīcefekta gāzes. Tādējādi tie kopā ar citiem cilvēka radītiem emisijas avotiem piedalās globālās sasilšanas veicināšanā. Lai novērstu nosusināšanas ietekmi un mazinātu siltumnīcefekta gāzu emisiju, LIFE Peat Restore projekts atjauno purvu un citu kūdrāju ekosistēmas piecās valstīs – Igaunijā, Latvijā, Lietuvā, Polijā un Vācijā. Šī izstāde iepazīstina ar projekta teritorijām, purvu krāšņumu, daudzveidību un lomu dabā, izpēti un ekosistēmu atjaunošanu.

Läti projektialad paiknevad (1) Augstroze looduskaitsealal, (2) Baltezers’i soo looduskaitsealal ja (3) Engure järve looduspargis. Augstroze looduskaitseala (4007 ha) on omapärane, seal on suur laugaste ja järvega raba Madiešēnu Mire ja kolm väiksemat raba, siirdesoo ning soomets. Baltezers’i soos (228 ha) levib siirdesoo ja soomets. Ala on nime saanud suure segatoitelise Baltezers’i järve järgi. Engure järve looduspargist (12 580 ha) on suur osa kaetud lubjarikaste madalsoodega ja see ala on väljapaistev käpalisterohkuse poolest. Kõik kolm taastamisala on olulised haruldaste liikide elupaikadena. Kõik alad on kuivendatud või teisel viisil rikutud, mille tõttu on looduslikud elupaigad kahjustunud. Projekti eesmärk on taastada sooelupaiku ca 300 hektaril sulgedes kuivenduskraave ja võttes maha puid ning põõsaid. Sel viisil parandatakse sooökosüsteemide seisundit ja taastatakse nende liigirikkus. Taastamise tagajärjel paraneb ka nende alade süsiniku sidumise võime ning taastub turbateke.

Projekto vietovės Latvijoje išsidėsčiusios trijose saugomose teritorijose – (1) Augstrozės ir (2) Baltezero pelkių draustiniuose bei (3) Engurės ežero gamtos parke. Augstrozės draustinyje (4007 ha) plyti Madiešeno pelkė (didžiulė aukštapelkė su gausiais pelkiniais ežerėliais), trys mažesnės aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės ir pelkiniai miškai. Baltezero pelkėje (228 ha) vyrauja tarpinio tipo pelkių ir pelkinių miškų buveinės, tyvuliuoja mezotrofinis Baltezero ežeras. Engurės ežero gamtos parke (12 580 ha) didelius plotus užima šarmingos žemapelkės, garsėjančios gegužraibinių augalų gausa. Visos projekto teritorijos yra itin svarbios daugelio retų ir saugomų rūšių apsaugai. Deja, visur akivaizdūs sausinimo ir kitos žmogaus ūkinės veiklos padariniai, dėl kurių ir pradėjo blogėti šių ekosistemų būklė. Projekto tikslas Latvijoje – atkurti pažeistas pelkių ekosistemas beveik 300 ha plote. Pagrindinės gamtotvarkos veiklos – sausinimo griovių tvenkimas ir sumedėjusios augalijos šalinimas, ne tik užtikrinančios biologinės įvairovės apsaugą, bet ir gerinančios ekosistemų būklę, sudarančios palankias sąlygas atsinaujinti pelkėdarai, kauptis organinei angliai ir vandens ciklui reguliuoti.

PURVU ATJAUNOŠANA – IEGULDĪJUMS KLIMATA PĀRMAIŅU MAZINĀŠANĀ 1 3 2

Na Łotwie projekt obejmuje trzy obszary: (1) Rezerwat Przyrody Augstroze, (2) Rezerwat Przyrody torfowiska Baltezers oraz (3) Park Przyrody Jeziora Engure.

In Lettland umfasst das Projekt drei Gebiete: (1) das Naturschutzgebiet Augstroze, (2) das Naturschutzgebiet Baltezers Moor und (3) den Naturpark Engure-See.

In Latvia, the project covers three areas: (1) Augstroze Nature Reserve, (2) Baltezers Mire Nature Reserve, and (3) Lake Engure Nature Park.

Na rezerwat przyrody Augstroze (4007 ha) składa się rozległe torfowisko Madiešēnu, licznych basenów i jezior, trzech mniejszych torfowisk wysokich, przejściowych i lasów bagiennych.

Für das Naturschutzgebiet Augstroze (4007 Hektar) ist das riesige Madiešēnu Moor charakteristisch, einem großen Hochmoor mit Tümpeln und Seen, drei kleineren Hochmooren, Übergangsmooren und Moorwäldern.

Augstroze Nature Reserve (4,007 ha) is peculiar with the vast Madiešēnu Mire (a large raised bog with pools and lakes), three smaller raised bogs, transition mires, and peatland forests.

Torfowisko Baltezers (228 ha) pokrywają torfowiska przejściowe, lasy bagienne i mezotroficzne jezioro Baltezers. Park przyrody jeziora Engure (12 580 ha) obejmuje znaczący areał torfowisk alkalicznych i słynie z dużej różnorodności storczyków. Wszystkie te trzy obszary są ważne z punktu widzenia ochrony rzadkich, chronionych gatunków. Niestety wszystkie cierpią z powodu przeprowadzonych melioracji i innych działań człowieka, które spowodowały degradację tych ekosystemów. Celem przedsięwzięcia jest odtworzenie tych zniszczonych torfowisk na obszarze około 300 hektarów poprzez zablokowanie rowów odwadniających i usunięcie części drzew i krzewów. Działania te wspierają różnorodność biologiczną i poprawiają stan zachowania tych siedlisk poprzez przywrócenie im ich zdolności do pochłaniania dwutlenku węgla i regulacji obiegu wody.

Das Baltezers Moor (228 Hektar) umfasst, neben dem mesotrophen Baltezers-See, Übergangsmoore und Moorwälder. Der Naturpark Engure-See (12 580 Hektar) beherbergt bedeutende Gebiete mit Kalkflachmooren und ist bekannt für seine große Vielfalt an Orchideen. Alle drei Gebiete sind wichtig für den Erhalt seltener, geschützter Arten. Leider sind alle drei Flächen von Entwässerung und anderen anthropogenen Einflüssen betroffen, die zu einer Degradierung der Ökosysteme geführt haben. Das Projekt zielt darauf ab, die sich in einem schlechten Zustand befindlichen Moore auf rund 300 Hektar zu renaturieren, indem Entwässerungsgräben verschlossen und die aufgewachsene Baum- und Strauchdecke entfernt werden. Diese Maßnahmen werden die biologische Vielfalt positiv beeinflussen und die Gesundheit des Ökosystems verbessern, indem sie die Fähigkeit zur Kohlenstoffbindung und zur Regulierung des Wasserzyklus wiederherstellen.

Baltezers Mire (228 ha) is covered by transition mire, bog woodlands and the mesotrophic Lake Baltezers. Lake Engure Nature Park (12,580 ha) hosts significant areas of alkaline fens and is outstanding with large variety of orchid species. All three areas are important for conservation of rare, protected species. However, the areas are affected by drainage and other human-caused impacts that have induced degradation of natural environment. The project aims at restoring the deteriorated peatlands in approximately 300 ha by blocking drainage ditches and removing the excess tree and shrub cover. These actions will support biodiversity and improve the health of ecosystem by restoring its carbon sequestration and water cycling regulation capability.

Izstāde sagatavota projektā “Degradēto purvu atjaunošana CO2 emisiju mazināšanai Ziemeļeiropas zemienē” (LIFE15 CCM/DE/000138, LIFE Peat Restore). Projektu finansē Eiropas Savienības LIFE programma.


1 3

Dace Stuķēna Dace Znotiņa

2 4

Dacīte Beķere Gatis Gribusts

1–4 Fotogrāfu plenērs Madiešēnu purvā, dabas liegumā “Augstroze” 1–4 Fotograafide välitöösessioon Madiešēnu soos Augstroze looduskaitsealal 1–4 Fotografijos pleneras Madiešeno pelkėje, Augstrozės gamtos draustinis 1–4 Warsztaty fotograficzne na torfowisku Madiešēnu w rezerwacie przyrody Augstroze 1–4 Fotoworkshop im Madiešēnu Moor, Augstroze Naturschutzgebiet 1–4 Photography workshop in Madiešēnu Mire, Augstroze Nature Reserve

LATVIA


1 3

Dacīte Beķere Māra Pakalne

2 4

Dace Znotiņa Agnese Priede

1, 4 Veģetācijas monitorings Madiešēnu purvā dabas liegumā “Augstroze” 2, 3 Lācenes ziedi un ogas 1, 4 Taimkatte seire Madiešēnu soos Augstroze looduskaitsealal 2, 3 Muraka õis ja viljad 1, 4 Augalijos monitoringas Madiešeno pelkėje, Augstrozės gamtos draustinis 2, 3 Avietės tekšės žiedai ir sirpios uogos 1, 4 Monitoring roślinności na torfowisku Madiešēnu, Rezerwat przyrody Augstroze 2, 3 Owoce i kwiaty maliny moroszki 1, 4 Vegetationsaufnahmen im Madiešēnu Moor, Augstroze Naturschutzgebiet 2, 3 Blüten und Früchte der Moltebeere 1, 4 Vegetation monitoring in Madiešēnu Mire, Augstroze Nature Reserve 2, 3 Cloudberry flowers and fruits (Rubus chamaemorus)

LATVIA


1 3

Māra Pakalne Agnese Priede

2 4

Aleksandrs Galaks Krišjānis Libauers

1 Siltumnīcefekta gāzu mērīšana Madiešēnu purvā dabas liegumā “Augstroze” 2 Akacis Madiešēnu purvā 3 Grāvis purvā 4 Ūdens līmeņa monitorings 1 Kasvuhoonegaaside mõõtmine Madiešēnu soos Augstroze looduskaitsealal 2 Rabalaugas 3 Kuivenduskraav 4 Veetaseme seire 1 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų matavimai Madiešeno pelkėje, Augstrozės gamtos draustinis 2 Pelkinis ežeras 3 Sausinimo griovys 4 Vandens lygio monitoringas 1 Pomiary emisji gazów cieplarnianych na torfowisku Madiešēnu, Rezerwat Przyrody Augstroze 2 Torfianka 3 Rów melioracyjny 4 Monitoring poziomu wody 1 Messung der Treibhausgasemissionen im Madiešēnu Moor, Augstroze Naturschutzgebiet 2 Moorbecken 3 Entwässerungsgraben 4 Wasserstandsmessungen 1 Measuring greenhouse gas emission in Madiešēnu Mire, Augstroze Nature Reserve 2 Bog pool 3 Drainage ditch 4 Water table monitoring

LATVIA


1 3

Sandra Ikauniece Māra Pakalne

2

Aleksandrs Galaks

1–3 Augstrozes Lielezers 1–3 Augstroze Suurjärv 1–3 Augstrozės Lieležeris 1–3 Jezioro Augstrozes Lielezers 1–3 Augstrozes Lielezers See 1–3 Lake Augstrozes Lielezers

LATVIA


1

Māra Pakalne

2 3

Krišjānis Libauers Māra Pakalne

1, 3 Kūdras parauga urbšana Madiešēnu purvā, dabas liegumā Augstroze 2 Augstā purva mikroreljefs 1, 3 Turbalasundi puurimine Augstroze looduskaitsealal 2 Raba mikroreljeef 1, 3 Durpių pavyzdžio ėmimas geologiniu grąžtu Madiešeno pelkėje, Augstrozės gamtos draustinis 2 Aukštapelkės mikroreljefas 1, 3 Wiercenia w torfie na torfowisku Madiešēnu, Rezerwat Przyrody Augstroze 2 Mikrorzeźba na torfowisku wysokim 1, 3 Entnahme eines Bodenprofils im Madiešēnu Moor, Augstroze Naturschutzgebiet 2 Mirkorelief in einem Hochmoor 1, 3 Peat coring in Madiešēnu Mire, Augstroze Nature Reserve 2 Microrelief in raised bog

LATVIA


Māra Pakalne

Saullēkts Madiešēnu purvā, dabas liegumā Augstroze Päikesetõus Madiešēnu soos Augstroze looduskaitsealal Saulėtekis Madiešeno pelkėje, Augstrozės gamtos draustinis Świt na torfowisku Madiešēnu, Rezerwat Przyrody Augstroze Sonnenaufgang im Madiešēnu Moor, Augstroze Naturschutzgebiet Sunrise in Madiešēnu Mire, Augstroze Nature Reserve

LATVIA


Aivars Petriņš

Ūpja mazulis Kassikaku poeg Didžiojo apuoko jauniklis Puchacz Uhu Eagle owl chick (Bubo bubo)

LATVIA


1

Harijs Zemītis

2 3

Krišjānis Libauers Māra Pakalne

1 Biotopu kartēšana dabas liegumā Augstroze 2 Ieapaļā rasene 30x palielinājumā 3 Apaļlapu rasene 1 Biotoobi määratlemine Augstroze looduskaitsealal 2 Hübriidne huulhein 30x suurenduses 3 Ümaralehine huulhein 1 Buveinių inventorizavimas Augstrozės gamtos draustinyje 2 Bukalapė saulašarė, vaizdas padidintas 30 kartų 3 Apskritalapė saulašarė 1 Inwentaryzacja siedliska w Rezerwacie Przyrody Augstroze 2 Rosiczka owalna pod powiększeniem 30x 3 Rosiczka okrągłolistna 1 Habitataufnahme im Augstroze Naturschutzgebiet 2 Sonnentau unter 30facher Vergrößerung 3 Rundblättriger Sonnentau 1 Habitat inventory in Augstroze Nature Reserve 2 Obovateleaf sundew under 30x magnification (Drosera x obovata) 3 Round-leaved sundew (Drosera rotundifolia)

LATVIA


1 3

Māra Pakalne Māra Pakalne

2 4

Māra Pakalne Inese Aleksāne

1 Kūdras aizsprosta būvēšana 2 Kūdras aizsprosts 3 Sphagnum medium (lielāks, zaļā krāsā) un Varnstorfa sfagns (mazākais, sarkanā krāsā) 4 Hidroloģiskā izpēte dabas liegumā “Augstroze” 1 Turbapaisu rajamine 2 Turbapais 3 Sphagnum medium (suurem, roheline) ja Warnstorfi turbasammal (väiksem, punane) 4 Hüdroloogilise seire punkt Augstroze looduskaitseal 1 Durpinių užtūrų įrengimas 2 Durpinė užtūra 3 Sphagnum medium (stambesnis, žalias) ir Varnstorfo (smulkesnis, raudonas) kiminai 4 Hidrologinis monitoringas Augstrozės gamtos draustinyje 1 Budowa tamy torfowej 2 Tama torfowa 3 Torfowiec magellański (większy, zielony) oraz Warnstorfa (mniejszy, czerwony) 4 Badania hydrologiczne w rezerwacie przyrody Augstroze 1 Bau einer Dammstelle 2 Damm 3 Sphagnum medium (größer, grün) und Sphagnum warnstorfii (kleiner, rot) 4 Aufnahme von hydrologischen Daten im Augstroze Naturschutzgebiet 1 Building of peat dam 2 Peat dam 3 Sphagnum medium (larger, green) and Warnstorf’s bog-moss, Sphagnum warnstorfii (smaller, red) 4 Hydrological inventory in Augstroze Nature Reserve

LATVIA


1 3

Māra Pakalne Oļģerts Aleksāns

2

Māra Pakalne

1, 2 Dižā aslape 3 Meteroloģiskie mērījumi Engures ezera dabas parkā 1, 2 Lääne-mõõkrohi 3 Meteoroloogilised mõõtmised Engure järve looduspargis 1, 2 Šakotoji ratainytė 3 Meteorologiniai tyrimai Engurės ežero gamtos parke 1, 2 Kłoć wiechowata 3 Pomiary meteorologiczne w Parku Przyrody Jeziora Engure 1, 2 Binsenschneide 3 Meteorologische Messungen im Naturpark Engure See 1, 2 Great fen-sedge (Cladium mariscus) 3 Meteorological measurements in Lake Engure Nature Park

LATVIA


1

Oļģerts Aleksāns

2 3

Māra Pakalne Oļģerts Aleksāns

1 Nivelēšana pie grāvja Engures ezera dabas parkā 2 Ekspertu diskusija purvā 3 Meliorācijas grāvis, kas nosusina kaļķainos zāļu purvus 1 Kuivenduskraavi pinna kõrguse mõõtmine Engure järve looduspargis 2 Ekspertide nõupidamine soo taastamisalal 3 Kuivenduskraav lubjarikkas madalsoos 1 Pelkės paviršiaus matavimai greta sausinamojo griovio Engurės ežero gamtos parke 2 Ekspertų diskusijos atkūrimo pluotuose 3 Šarmingą žemapelkę sausinantis griovys 1 Niwelacja terenu przy rowie w Parku Przyrody Jeziora Engure 2 Dyskusja w terenie 3 Rów odwadniający torfowisko alkaliczne 1 Oberflächennivellierung an einem Entwässerungsgraben im Naturpark Engure See 2 Expertenrunde im Projektgebiet 3 Entwässerungsgraben im Kalkflachmoor 1 Surface levelling at drainage ditch in Lake Engure Nature Park 2 Expert discussion in the restoration area 3 Ditch draining the alkaline fens

LATVIA


Dacīte Beķere

Orhideju taka Engures ezera dabas parkā Käpaliste avastusrada Engure järve looduspargis Gegužraibių takas Engurės ežero gamtos parke Szlak orchidei nad Jeziorem Engure Orchideenpfad im Naturpark Engure See Orchid trail in Lake Engure Nature Park

LATVIA


1 3

Agnese Priede Agnese Priede

2 4

Māra Pakalne Agnese Priede

1, 2 Kaļķains zāļu purvs Engures ezera dabas parkā pavasarī un vasarā 3, 4 Ar dižo aslapi aizaugoša lāma pēc lietus un pēc ilgstoša sausuma 1, 2 Lubjarikas madalsoo Engure järve looduspargis kevadel ja suvel 3, 4 Madal tiik lääne-mõõkrohuga suvel pärast vihma ja pärast kuiva perioodi 1, 2 Ankstyvas pavasaris ir vasara Engurės ežero gamtos parko šarmingose žemapelkėse 3, 4 Seklus ežeras su šakotąja ratainyte po lietaus ir sausos metu 1, 2 Torfowisko alkaliczne nad Jeziorem Engure wiosną i latem 3, 4 Plytki staw z kłocią wiechowatą w lecie po deszczu i w czasie suszy 1, 2 Kalkflachmoor im Naturpark Engure See im Frühjahr und Sommer 3, 4 Flacher Teich mit Binsenschneide im Sommer, nach Regen und nach einer Trockenperiode 1, 2 Alkaline fens in Lake Engure Nature Park in spring and summer 3, 4 Shallow pond with great fen-sedge in summer after rain and after dry period

LATVIA


1

Māra Pakalne

2

Māra Pakalne

1 Lēzeļa lipare 2 Asinssarkanā dzegužpirkstīte 1 Soohiilakas 2 Täpiline sõrmkäpp 1 Dvilapis purvuolis 2 Raiboji gegūnė 1 Lipiennik Loesela 2 Dactylorhiza cruenta 1 Sumpf-Glanzkraut 2 Blutrotes Knabenkraut 1 Fen orchid (Liparis loeselii) 2 Flecked marsh-orchid (Dactylorhiza cruenta)

LATVIA


1 2

Māra Pakalne Māra Pakalne

3

Māra Pakalne

1 Rūsganā melncere 2 Kaļķains zāļu purvs ar rūsgano melnceri Engures ezera dabas parkā 3 Stāvlapu dzegužpirkstīte 1 Pruun sepsikas 2 Lubjarikas madalsoo pruuni sepsikaga Engure järve looduspargis 3 Kahkjaspunane sõrmkäpp 1 Rausvasis vikšrenis 2 Šarminga aukštapelkė su rausvuoju vikšreniu Engurės ežero gamtos parke 3 Raudonoji gegūnė 1 Marzyca ruda 2 Torfowisko alkaliczne z marzyca rudą nad jeziorem Engure 3 Kukułka krwista 1 Rostrotes Kopfried 2 Kalkflachmoor mit Rostrotem Kopfried im Naturpark Engure See 3 Fleischfarbenes Knabenkraut 1 Brown bog-rush (Schoenus ferrugineus) 2 Alkaline fen with brown bog-rush in Lake Engure Nature Park 3 Early marsh-orchid (Dactylorhiza incarnata)

LATVIA


1

Oļģerts Aleksāns

2

Līga Strazdiņa

1 Meliorācijas grāvja caurteka dabas liegumā Baltezera purvs 2 Pūslīšu mēslsūna 1 Kuivenduskraavi teealune truup Baltezers’i soo looduskaitsealal 2 Pudelpõisik 1 Senojo drenažo vamzdis Baltezerio pelkės draustinyje 2 Mėšlius paputžandis 1 Przepust na rowie melioracyjnym w rezerwacie przyrodt torfowiska Baltezers 2 Podsadnik pęcherzykowaty 1 Wasserleitung (Düker) an einem Entwässerungsgraben im Naturschutzgebiet Baltezers Moor 2 Flaschenfrüchtiges Schirmmoos 1 Culvert on drainage ditch in Baltezers Mire Nature Reserve 2 Cruet collar-moss (Splachnum ampullaceum)

LATVIA


1

Māra Pakalne

2

Māra Pakalne

3

Māra Pakalne

1 Mušu ofrīda 2 Alpu mazmeldrs 3 Plankumainā dzegužpirkstīte 1 Kärbesõis 2 Alpi jänesvill 3 Kuradi-sõrmkäpp 1 Musinis ofris 2 Alpinė kūlingė 3 Dėmėtoji gegūnė 1 Dwulistnik muszy 2 Wełnianeczka alpejska 3 Kukułka plamista 1 Fliegen-Ragwurz 2 Alpen-Rasenbinse 3 Geflecktes-Knabenkraut 1 Fly orchid (Ophrys insectifera) 2 Cotton deergrass (Trichophorum alpinum) 3 Spotted-orchid (Dactylorhiza maculata)

LATVIA


1 3

Agnese Priede Māra Pakalne

2 4

Agnese Priede Lauma Strazdiņa

1 Kūdras īpašību izpēte dabas liegumā Baltezera purvs 2 Baltezers 3 Metāna gāzes burbuļi Baltezera purvā 4 Apsaimniekošanas plānošana ar a/s “Latvijas valsts meži” pārstāvjiem 1 Turbauuringud Baltezers’i looduskaitsealal 2 Baltezers 3 Metaanimullid Baltezers’i soos 4 Projekti ekspertide ja Läti Riigimetsa esindajate arutelu taastamismeetmete valiku üle 1 Durpių savybių tyrimai Baltezerio pelkės draustinyje 2 Baltezeris 3 Metano bubuliukai Baltezerio pelkėje 4 Diskusijos su UAB “Latvijos miškų urėdijos” atstovais dėl projekte numatytų gamtotvarkos veiklų 1 Badanie właściwości torfu w rezerwacie przyrody torfowiska Baltezers 2 Jezioro Baltezers 3 Bąbelki metanu na torfowisku Baltezers 4 Dyskusja o działaniach ochronnych z JSC – Lasami Państwowymi Litwy 1 Untersuchung der Torfeigenschaften im Naturschutzgebiet Baltezers Moor 2 Baltezers See 3 Methanblasen im Baltezers Moor 4 Besprechung der Managementaktivitäten mit JSC “Latvia’s State Forests” 1 Investigation of peat properties in Baltezers Mire Nature Reserve 2 Lake Baltezers 3 Methane bubbles in Baltezers Mire 4 Discussing management activities with JSC “Latvia’s State Forests”

LATVIA


1 2

Māra Pakalne Aleksandrs Galaks

3

Aivars Petriņš

1 Baltezera purvs 2 Šaurlapu spilve 3 Rubenis 1 Baltezers’i soo 2 Ahtalehine villpea 3 Tedrekukk 1 Baltezerio pelkė 2 Siauralapis švylys 3 Tetervinas 1 Torfowisko Baltezers 2 Wełnianka wąskolistna 3 Cietrzew 1 Baltezers Moor 2 Schmalblättriges Wollgras 3 Birkhuhn 1 Baltezers Mire 2 Common cottongrass (Eriophorum angustifolium) 3 Black grouse (Tetrao tetrix)

LATVIA


Sood on unikaalsed märgalaökosüsteemid, millel on oluline koht nii looduses kui ka inimeste elus. Sood reguleerivad vee ja toitainete ringet, paljude liikide jaoks on sood ainsad elupaigad. Sood talletavad suuretes kogustes süsinikku ja muudavad kliima tänapäevaste liikide eluks soodsamaks. Väga suur osa Euroopa soodest on mõjutatud inimtegevusest, paljud sood on igaveseks kadunud kuivendamise ja turba kaevandamise tõttu. Kuivendatud sood on muutunud atmosfäärist pärineva süsiniku sidujatest kasvuhoonegaaside heite tekitajateks. Kuivendatud turbast vabanevad süsihappegaas ja

Eesti taastamisala Suursoo-Leidissoo (3343 ha) on projekti suurim. Ala asub Harjumaa ja Läänemaa piiril ja on osa Läänemaa Suursoo ja Leidissoo soostikust (>22 600 ha). Projektialal levivad lubjarikas madalsoo, siirdesoo ja erinevad metsatüübid turbapinnasel. Varasem märg luhasoo kuivendati 19. sajandil heinamaaks. 1960. aastatel lõigati ala idaosas labidaturvast, see piirkond kaeti tiheda kraavivõrguga. 1970. aastatel kraave süvendati kuid mingisugust majanduslikku kasutamist sellele ei järgnenud. Ka heina niitmine lõppes. Praeguseks on pikaajalise kuivendamise tagajärjel sooveetase langenud, turvas on tihenenud ja turbapind langenud, eriti kraavikallastel. Suur osa varasemast lagedast madalsoost on metsastunud või täis kasevõsa. Kuivendamise mõjul on alanud rabastumine – protsess, milleks soode loodusliku arengu käigus kulub aastasadu ja -tuhandeid. Paljud lagesoodele omased liigid on kadunud. Projekti eesmärk on tõsta veetase soopinna lähedale ja vähendada hooajalisi veetaseme kõikumisi. Selleks paisutatakse ja suletakse kraave. Nii luuakse paremad kasvutingimused sooelupaikade taastumiseks ja turbatekkeks.

dilämmastikoksiid, mis koos teiste inimtekkeliste heitmetega suurendavad globaalset soojenemist. Sooelupaikade taastamiseks ja kasvuhoonegaaside heitekoguste vähendamiseks taastatakse projekti LIFE Peat Restore raames soid viies riigis – Eestis, Lätis, Leedus, Poolas ja Saksamaal. See näitus tutvustab teile projektis taastatavaid alasid, nende praegust seisundit, seisundi hindamiseks vajalike seirealade rajamist ja tehtavaid mõõtmisi ning taastamismeetmeid, aga ka säilinud elurikkust ja ilu.

Projekta teritorija Suursoo-Leidisoo purvā (3343 ha) ir daļa no plašā Läänemaa Suursoo purvu kompleksa, kas aizņem vairāk nekā 22 600 ha ziemeļrietumu Igaunijā. Suursoo-Leidisoo ir kaļķainu zāļu purvu, pārejas purvu un pārmitru mežu komplekss. Šī mitrāju teritorija daļēji nosusināta jau 19. gs. beigās siena pļaušanai. 20. gs. 60. gados purva austrumu malā ieguva kūdru. Kopš 20. gs. 70. gadiem teritorijā saimnieciska darbība vairs nenotiek. Mūsdienās purvs joprojām ir nosusināšanas ietekmēts, tajā ir pārāk zems gruntsūdens līmenis, kas izraisījis kūdras slāņa nosēšanos un pastiprinātu kūdras virskārtas sadalīšanos, īpaši grāvju tuvumā. Nosusināšanas dēļ lielas platības aizaugušas ar krūmiem un kokiem. Meliorācija sekmējusi strauju zāļu purva pārveidošanos pārejas purvā – dabiskos apstākļos šis process būtu daudz lēnāks. Pazeminātais gruntsūdens līmenis nelabvēlīgi ietekmē bioloģisko daudzveidību. Projektā paredzēta grāvju aizsprostošana, lai paaugstinātu gruntsūdens līmeni un radītu piemērotus apstākļus purva veģetācijai un kūdras veidošanās procesam. Tas uzlabos purva oglekļa uzkrāšanas un ūdens aprites regulēšanas spēju. Šīs rīcības ir svarīgas arī purva bioloģiskās daudzveidības saglabāšanai.

Šiaurės vakarų Estijoje plytinti Sūrso-Leidiso žemapelkė (3343 ha) priklauso Lenemos Sūrso pelkiniam kompleksui (>22 600 ha). Sūrso-Leidiso pelkėje gausu vertingų buveinių: šarmingų žemapelkių, tarpinių pelkių ir liūnų bei durpiniuose dirvožemiuose įsikūrusių miškų. XIX a. pabaigoje pelkė buvo nusausinta, taip vietos gyventojams buvo palengvintos šienavimo sąlygos. 1960–1970 m. rytinėje pelkės dalyje buvo ne tik šienaujama, bet ir kasamos durpės. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl kritusio vandens lygio pelkės būklė blogėja, nyksta tipinga biologinė įvairovė, o suaktyvėjus durpių skaidymuisi suslūgo durpių klodas. Tai nesunkiai pastebima sausinamųjų griovių aplinkoje. Dideli pelkės plotai apaugę krūmais ir medžiais. Sausinimas paskatino žemapelkių buveines transformuotis į tarpinio tipo pelkes. Toks procesas natūraliomis sąlygomis yra gerokai lėtesnis. Projekto metu tvenkiami pelkę sausinantys grioviai. Tokiu būdu pakeliamas gruntinio vandens lygis, atkuriamas durpių formavimosi procesas, pagerinamos vandens kaupimo, durpojų augimo ir durpių formavimosi sąlygos.

W Estonii obszar przedsięwzięcia obejmuje Suursoo-Leidissoo (3343 ha). Jest on częścią rozległego kompleksu mokradeł Läänemaa Suursoo (> 22 600 ha) w północno-zachodniej Estonii. Suursoo-Leidissoo to kompleks torfowisk alkalicznych, przejściowych i lasów na glebach torfowych. Teren ten został osuszony pod koniec XIX wieku, aby ułatwić koszenie i zbiór siana. W latach 60tych XX w. na wschodniej krawędzi obszaru wydobywano torf. Koszenia i wydobycia torfu zaprzestano w latach 70-tych XX wieku. Dziś torfowisko nadal cierpi z powodu obniżonego poziomu wód gruntowych, gdyż obniżyło to poziom powierzchni torfowiska i kompakcję torfu, zwłaszcza w pobliżu rowów. Duże obszary torfowiska porośnięte są krzewami i drzewami. Drenaż spowodował szybkie przekształcenie torfowiska alkalicznego w przejściowe, co w warunkach naturalnych byłoby znacznie wolniejsze. Obniżony poziom wód gruntowych ma także niekorzystny wpływ na różnorodność biologiczną. Działania ochronne obejmują blokowanie rowów i podniesienie poziomu wód gruntowych w celu poprawy warunków dla roślinności torfotwórczej, przywracając w ten sposób również akumulację węgla i zdolność do magazynowania wody w torfowiskach. Odtworzenie torfowisk zwiększy także różnorodność biologiczną tych obszarów.

SOODE TAASTAMINE – PANUS KLIIMAKAITSESSE

Das estnische Projektgebiet SuursooLeidissoo umfasst 3343 Hektar. Es ist Teil des riesigen Moorkomplexes Läänemaa Suursoo (>22 600 ha) im Nordwesten Estlands. Suursoo-Leidissoo ist ein Gebiet aus Kalkflachmooren, Übergangsmooren und Moorwäldern. Das Moor wurde Ende des 19. Jahrhunderts entwässert, um den Heuschnitt zu erleichtern. In den 1960er Jahren wurde der östliche Rand des Gebietes durch Torfabbau beeinträchtigt. Der Heuschnitt und Torfabbau wurde in den 1970er Jahren eingestellt. Bis heute hat das Moor einen niedrigen Wasserstand, was zu Moorsackungen und Torfverdichtungen, insbesondere in der Nähe von Gräben, geführt hat. Große Teile sind mit Sträuchern und Bäumen bewachsen. Die Entwässerung hat eine schnelle Umwandlung des Niedermoores in ein Übergangsmoor bewirkt, ein Prozess, der unter natürlichen Bedingungen viel langsamer ablaufen würde. Ein abgesenkter Wasserstand hat negative Auswirkungen auf die Biodiversität. Die Projektmaßnahmen umfassen das Verfüllen von Gräben zur Erhöhung des Wasserspiegels, um die Bedingungen für die torfbildende Vegetation zu verbessern und damit auch die Kohlenstoffbindung und die Wasserspeicherkapazität des Moores wiederherzustellen. Die Renaturierung des Moores wird die Biodiversität unterstützen.

The Estonian project area SuursooLeidissoo covers 3,343 hectares. It is part of the vast Läänemaa Suursoo mire complex (>22,600 ha) in northwestern Estonia. Suursoo-Leidissoo is a complex of alkaline fen, transition mire and forests on peat soils. The peatland was drained at the end of the 19th century to ease hay cutting. In the 1960s, the eastern edge of the area was affected by peat cutting. Hay cutting and peat digging was ceased in the 1970s. Today the mire still suffers from lowered groundwater table that has resulted in surface level subsidence and peat compression, especially near ditches. Large areas of the fen have overgrown with shrubs and trees. Drainage has induced rapid transformation of the fen into transition mire, a process that would be much slower in natural conditions. Lowered water table has unfavourable impact on biodiversity.

The project actions include blocking of ditches to raise the water table to improve conditions for peat forming vegetation, thus restoring also carbon sequestration and water storing capability of the peatland. Peatland restoration will support the mire biodiversity.

See näitus on koostatud EL LIFE programmi poolt finantseerutud projekti “CO2 emissiooni vähendamine kuivendatud soode taastamise teel Põhja-Euroopa madalikul” (LIFE15 CCM/DE/000138, LIFE Peat Restore).


1

Raimo Pajula

2

Raimo Pajula

1 Ceļš līdz monitoringa vietām nav viegls 2 Sausoknis 1 Kraavi ületamine teel seirealale 2 Kuivanud puu 1 Kelią link tyrimų aikštelės kerta sausinamasis griovys 2 Sausuolis 1 Przekraczanie rowu melioracyjnego w drodze do punktu monitoringu roślinności 2 Stojące martwe drzewa 1 Überquerung eines Entwässerungsgrabens auf dem Weg zur Monitoring-Stelle 2 Ein noch stehender, toter Baum 1 Ditch crossing on the way to monitoring plot 2 Standing dead tree

ESTONIA


1

Laimdota Truus

2 3

Raimo Pajula Raimo Pajula

1 Fuksa dzegužpirkstīte zāļu purvā 2 Aizaudzis pārejas purvs ar parasto purvmirti 3 Veģetācijas parauglaukumu aprakstīšana 1 Vööthuul-sõrmkäpp madalsoos 2 Puistunud siirdesoo porsaga 3 Taimkatteanalüüsid kõdusoometsas 1 Aukštoji gegūnė žemapelkėje 2 Pajūrinis sotvaras mišku apaugusioje tarpinio tipo pelkėje 3 Augalijos tyrimai nusausintame pelkiniame miške 1 Kukułka Fuchsa rosnąca na torfowisku niskim 2 Zalesione torfowisko przejściowe z woskownica europejską 3 Badania roślinności na osuszonym lesie bagiennym 1 Fuchs’ Knabenkraut wächst auch in Niedermooren 2 Ein bewaldetes Übergangsmoor mit Gagelstrauch 3 Vegetationsaufnahme in einem entwässerten Moorwald 1 Common spotted orchid (Dactylorhiza fuchsii) growing in fen 2 Forested transition mire with bog myrtle (Myrica gale) 3 Vegetation sampling in drained peatland forest

ESTONIA


1

Laimdota Truus

2 3

Raimo Pajula Raimo Pajula

1 Automātisko ūdens līmeņa mērierīču uzstādīšana 2 Vecs, sekls grāvis 3 Vulfa sfagns ir reti sastopams 1 Soovee taseme automaatmõõtmisdaiveri installeerimine 2 Vana madal kraav 3 Wulfi turbasammal on taastamisalal väga haruldane 1 Automatinių vandens lygio matavimo daviklių įrengimas 2 Senasis sausinimo kanalas 3 Vulfo kiminas 1 Instalacja automatycznych rejestratorów poziomu wody 2 Stary płytki rów 3 Torfowiec Wulfa jest bardzo rzadki 1 Installation eines WasserstandsMonitoringsystems 2 Ein alter Entwässerungsgraben 3 Mit dem Torfmoos Sphagnum wulfianum findet man hier noch eine sehr seltene Art 1 Installation of automatic water table measurement diver 2 Old shallow ditch 3 Wulf’s bog-moss (Sphagnum wulfianum) is very rare

ESTONIA


1

Raimo Pajula

2 3

Kairi Sepp Raimo Pajula

1 Dzeltenbaltā stāvlapu dzegužpirkstīte 2 Bebru darbība sekmē grāvju apkārtnes aizaugšanu ar niedrēm 3 Iztaisnotā Pennu upīte 1 Kollakas sõrmkäpp 2 Tihe roostik on ojakaldal tänu kobrastele 3 Õgvendatud Pennu oja 1 Gelsvoji gegūnė 2 Bebrų patvenkto griovio aplinkoje susiformavo tankus nendrynas 3 Ištiesintas Pennu upelis 1 Kukułka krwista żółtawa 2 Trzcinowiska wzdłuż rowu są skutkiem działalności bobrów 3 Skanalizowany strumień Pennu 1 Strohgelbes Knabenkraut 2 Durch Aktivitäten des Bibers konnten entlang des Grabens Schilfbestände wachsen 3 Begradigter Pennu-Strom 1 Early marsh-orchid (Dactylorhiza incarnata ssp. ochroleuca) 2 Reed stands along the ditch result from beaver activity 3 Straightened Pennu stream

ESTONIA


1 2

Raimo Pajula Agu Leivits

3

Raimo Pajula

1 Veģetācijas monitorings pārejas purvā. Fotogrāfēts ar dronu 2 Skabiozu pļavraibenis 3 Meteoroloģisko novērojumu stacija ir uzstādīta! 1 Püsiseireruut võsastunud siirdesoos. Droonifoto 2 Teelehe-mosaiikliblikas 3 Ilmajaam on püsti pandud! 1 Augalijos tyrimų aikštelė sumedėjusia augalija apaugančioje tarpinio tipo pelkėje 2 Auksuotoji šaškytė 3 Meteorologinė stotelė įrengta! 1 Punkt monitoringu roślinności na zarastającym torfowisku przejściowym. Zdjęcie z lotu ptaka 2 Przeplatka aurinia 3 Stacja meteorologiczna zainstalowana! 1 Vegetationsaufnahme in einem überwucherten Übergangsmoor, Drohnenaufnahme 2 Skabiosen-Scheckenfalter 3 Die Wetterstation ist installiert! 1 Vegetation monitoring plot in overgrowing transition mire. Drone photo 2 The marsh fritillary (Euphydryas aurinia) 3 Weather station installed!

ESTONIA


1 Raimo Pajula 2 Raimo Pajula 1 Pārejas purvs. Fotogrāfēts ar dronu 2 Nosusināts purvs ar grāvi. Fotogrāfēts ar dronu 1 Siirdesoo. Droonifoto 2 Kõdusoomets kraavikallastel. Droonifoto 1 Tarpinio tipo pelkė 2 Apsausintose pelkėse griovių pakraščiai apauga mišku 1 Torfowisko przejściowe. Zdjęcie z drona 2 Osuszony las bagienny na krawędziach rowu. Zdjęcie z drona 1 Ein Übergangsmoor aus der Drohnenperspektive 2 Ein entwässerter Moorwald entlang von Grabenufern, Drohnenaufnahme 1 Transition mire. Drone photo 2 Drained peatland forest on ditch banks. Drone photo

ESTONIA


Raimo Pajula

Atklātā purvā aļņa pēdas vienmēr aizved uz krūmāju Lagedas soos viivad põdrarajad ikka põõsaste juurde Atvirose pelkėse briedžių takai veda į krūmynus Na otwartym torfowisku ścieżki łosi zawsze prowadzą w zarośla In offenen Mooren führen die Elchpfade immer ins Gebüsch In the open mire, the moose paths always lead to bushes

ESTONIA


1

Raimo Pajula

2

Laimdota Truus

3 Raimo Pajula

1 Orhideja purva sūnene 2 Purva dzeguzene aug krūmājā purva perifērijā 3 Bezdelīgactiņa 1 Sookäpp 2 Soo-neiuvaip madalsoo servas võsas 3 Pääsusilm 1 Pelkinė laksva 2 Pelkinis skiautalūpis žemapelkę juosiančiuose krūmynuose 3 Raktažolė pelenėlė 1 Wątlik błotny 2 Kruszczyk błotny w zaroślach wokół torfowiska 3 Pierwiosnek omączony 1 Sumpf-Weichorchis 2 Sumpf-Stendelwurz im Gebüsch um ein Niedermoor herum 3 Mehlprimel 1 Bog orchid (Hammarbya paludosa) 2 Marsh helleborine (Epipactis palustris) in shrubbery around the fen 3 Bird’s-eye primroses (Primula farinosa)

ESTONIA


1 3

Laimdota Truus Raimo Pajula

2 4

Raimo Pajula Raimo Pajula

1 Kas tā ir par sfagnu sūnu? 2 Nosusinātā purvā ieviesušies bērzi 3 Šādi grāvji degradē purvu 4 Lielais sfagns 1 Mis turbasammal see on? 2 Sookask kuivendatud madalsoos 3 Sellised kraavid kuivendavad sood hästi 4 Turris turbasammal 1 Ir kokia gi čia kiminų rūšis? 2 Plaukuotieji beržai nusausintoje žemapelkėje 3 Tokie grioviai žaloja visą pelkės ekosistemą 4 Didysis kiminas 1 Jaki to gatunek mchu? 2 Brzoza omszona na osuszonych torfowiskach niskich 3 Takie rowy niszczą torfowiska 4 Torfowiec Dusena 1 Welches Torfmoos ist das? 2 Moorbirken in einem entwässerten Niedermoor 3 Solche Gräben schaden den Mooren 4 Torfmoos 1 Which bog-moss species is this? 2 Downy birches (Betula pubescens) in drained fen 3 Such ditches damage the mire 4 Olive bog-moss (Sphagnum majus)

ESTONIA


1

Raimo Pajula

2 3

Raimo Pajula Māra Pakalne

1 Stāvlapu dzegužpirkstīte 2 Darba diena galā 3 Mazāk ietekmētajā purva daļā dominē rūsganā melncere 1 Kahkjaspunane sõrmkäpp 2 Tööpäev sai läbi 3 Pruun sepsikas on madalsoo dominantliik 1 Raudonoji gegūnė 2 Darbo diena baigėsi 3 Rusvasis vikšrenis auga nepažeistose žemapelkėse 1 Kukułka krwista 2 Koniec dnia roboczego 3 Marzyca ruda dominuje na dobrze zachowanych torfowiskach niskich 1 Fleischfarbenes Knabenkraut 2 Ein langer Arbeitstag neigt sich dem Ende zu 3 Das Rostrote Kopfried kommt in naturnahen Niedermooren häufig vor 1 Early marsh-orchid (Dactylorhiza incarnata) 2 Working day is over 3 Brown bog-rush (Schoenus ferrugineus) dominates in the wellpreserved fen

ESTONIA


1

Līga Strazdiņa

2

Dace Stuķēna

1 Pundurbērzs 2 Purva cūkausis 1 Vaevakask 2 Soovõhk 1 Beržas keružis 2 Pelkinis žinginys 1 Brzoza karłowata 2 Czermień błotna 1 Zwerg-Birke 2 Sumpf-Calla 1 Dwarf birch (Betula nana) 2 Bog arum (Calla palustris)

ESTONIA


1 3

Laimdota Truus Raimo Pajula

2 4

Raimo Pajula Raimo Pajula

1 Siltumnīcefekta gāzu (SEG) emisijas mērījumi 2 Sfagnu klājiens 3 Ar mežu aizaudzis pārejas purvs 4 SEG monitoringa stacijas ierīkošana purvā 1 Kasvuhoonegaaside (KHG) mõõtmine 2 Kiiresti kasvav turbasamblavaip 3 Siirdesoomets 4 KHG mõõtmisväljaku rajamine 1 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų matavimai 2 Sparčiai augantis kiminų kilimas 3 Miškas tarpinio tipo pelkėje 4 ŠESD emisijų matavimo aikštelės įrengimas 1 Pomiary emisji gazów cieplarnianych (GC) 2 Szybko rosnący dywan mszarny 3 Zalesione torfowisko przejściowe 4 Instalacja punktu pomiaru GC 1 Treibhausgasmessungen im Feld 2 Schnell wachsender Torfmoosteppich 3 Bewaldetes Übergangsmoor 4 Vorbereitung eines Treibhausgasmesspunktes 1 Measuring greenhouse gas (GHG) emission 2 Fast growing bog-moss carpet 3 Forested transition mire 4 Installation of GHG monitoring plot

ESTONIA


Raimo Pajula

Pamesta kūdras ieguves vieta. Fotogrāfēts ar dronu Mahajäetud turba kaevandamise ala. Droonifoto Apleistas išeksploatuotas durpynas Opuszczone tereny po eksploatacji torfu. Zdjęcie z drona Ein verlassenes Torfabbaugebiet aus Drohnenperspektive Abandoned peat cutting area. Drone photo

ESTONIA


Aivars Petriņš

Mednis Metsis Kurtinys Głuszec zwyczajny Auerhuhn Capercaillie (Tetrao urogallus)

ESTONIA


1 3

Aivars Slišāns Raimo Pajula

2 4

Līga Strazdiņa Māra Pakalne

1 Lielā dzērvene 2 Viļņainā skrajlape 3 Purva bērzs nosusinātā zāļu purvā 4 Sila virsis 1 Harilik jõhvikas 2 Lainjas lehiksammal 3 Sookask kuivendatud madalsoos 4 Kanarbik 1 Paprastoji spanguolė 2 Vingialapė lapūnė 3 Apsausintoje žemapelkėje augantis plaukuotasis beržas 4 Šilinis viržis 1 Żurawina błotna 2 Płożymerzyk falisty 3 Brzoza omszona na osuszonym torfowisku niskim 4 Wrzos zwyczajny 1 Gewöhnliche Moosbeere 2 Welliges Sternmoos 3 Moorbirken in einem entwässerten Niedermoor 4 Heidekraut 1 Cranberry (Vaccinium oxycoccus) 2 Hart’s-tongue thyme-moss (Plagiomnium undulatum) 3 Downy birch (Betula pubescens) on drained fen 4 Heather (Calluna vulgaris)

ESTONIA


Torfowiska są wyjątkowymi ekosystemami mokradłowymi, które odgrywają ważną rolę w przyrodzie i naszym życiu. Regulują one obieg wody i składników odżywczych, zapewniają niezastąpione siedliska dla wielu gatunków, akumulują ogromne ilości węgla i regulują procesy klimatyczne. Większość torfowisk w Europie została zmodyfikowana przez człowieka. Wiele z nich straciliśmy na zawsze. Ze względu na melioracje i wydobycie torfu, które zniszczyły duże obszary niegdyś dziewiczych torfowisk, wiele z nich zmieniło się z naturalnych pochłaniaczy dwutlenku węgla w źródła jego

Obszar realizacji przedsięwzięcia w Polsce obejmuje torfowiska w Słowińskim Parku Narodowym. Wszystkie torfowiska na obszarach objętych przedsięwzięciem ucierpiały z powodu melioracji lub wydobycia torfu. Torfowiska porosły lasem i jedynie gdzieniegdzie zachował się otwarty charakter siedliska z płatami roślinności torfotwórczej. (1) torfowisko wysokie Kluki (530 ha) jest silnie zmeliorowane i zeutrofizowane. Obecnie w krajobrazie nadal widoczne są trzy kopuły torfowiskowe, jednak z powodu osuszania powierzchnia porośnięta jest lasem sosnowym i brzozowym. (2) Ciemińskie Błota (150 ha) to bór sosnowy i bagienny w pobliżu brzegu jeziora Łebsko. (3) Wielkie Bagno (630 ha) jest kompleksem mokradeł, który powstał w zagłębieniach między wydmami, które wypełniły się roślinnością torfotwórczą i częściowo porośnięte są borem bagiennym. W tym obszarze wydobycie torfu spowodowało powstanie torfianek – otwartych basenów wypełnionych wodą. Przedsięwzięcie przyczynia się do odtwarzania torfowisk poprzez blokowanie rowów, aby zatrzymać odpływ wody i usunięcie drzew i krzewów by przywrócić otwarty charakter torfowisk. Działania obejmują także nowatorskie działania tj. przekształcenie jednego z basenów poeksploatacyjnych i instalację pływających wysp z roślinnością torfotwórczą.

emisji. Odwodnione torfowiska uwalniają dwutlenek węgla i podtlenek azotu, tak zwane gazy cieplarniane, które wraz z innymi antropogenicznymi emisjami powodują również globalne ocieplenie. Aby złagodzić te skutki i zmniejszyć emisję gazów cieplarnianych, projekt LIFE Peat Restore odtwarza torfowiska w pięciu krajach – Estonii, Łotwie, Litwie, Polsce i Niemczech. Ta wystawa przedstawia Ci nasze obszary realizacji przedsięwzięcia, funkcje ekosystemów torfowiskowych, ich różnorodności biologicznej, piękna, badań, zarządzania i innych aspektów.

Poola projektiala asub Słowiński Rahvuspargi turbamaadel. Kõik taastamisalad on mõjutatud kuivendamisest või ka turba kaevandamisest. Rabad on metsastunud, vaid laiguti on seisund nii hea, et turbateke on säilinud.

Polijā projekta teritorija atrodas Slovinski Nacionālajā parkā, kur purvi ir nosusināšanas un kūdras ieguves ietekmēti. Nosusināšanas dēļ agrāk klajie augstie purvi aizauguši ar mežu, tikai vietām saglabājušies laukumi ar atklāta purva veģetāciju.

(1) Kluki raba (530 ha) on kuivendatud ja eutrofeerunud. Kolm rabakuplit on veel looduses alles, kuid on kuivendamise tõttu kattunud kaasikutega ja männikutega.

(1) Kluki augsto purvu (530 ha) stipri ietekmējusi nosusināšana un eitrofikācija. Mūsdienās te ir saglabājušies trīs augstā purva kupoli, tomēr nosusināšanas dēļ teritorija ir aizaugusi ar mežu.

(2) Ciemińskie Błota rabas (150 ha) kasvavad Łebsko järve ümbruses rabamännikud. (3) Wielkie Bagno raba (630 ha) on liivaluidete vahelises nõos paiknev märgalakompleks, mis on kattunud sootaimedega, osaliselt levib seal rabamets. Kaevandatud turbaväljade kohale on seal kujunenud avaveelised taimestumata basseinid. Projekti rakendamise käigus taastatakse sookoosluste hea seisund. Selleks suletakse kraave, et vee äravoolu aladelt takistada ning eemaldatakse puid ja põõsaid praeguseks metsastunud lagesoode alalt. Uudse lähenemisena püütakse taimestada ühte kaevandusjärgselt kujunenud veebasseini taimesaartega. Madalsootaimedega taimestatud kunstsaared viiakse avaveele, kus need ankurdatakse. Neilt saartelt saavad taimed levida laiali, aidates kogu madalaveelisel basseinil taastaimestuda.

(2) Ciemińskie Błota augstais purvs (150 ha) Lebsko ezera krastā mūsdienās ir aizaudzis ar priežu un bērzu mežu. (3) Wielkie Bagno augstais purvs (630 ha) ir mitrāju komplekss, kas izveidojies starpkāpu ieplakās, kas laika gaitā aizaugušas ar purva veģetāciju un tur uzkrājusies kūdra. Mūsdienās šī teritorija nosusināšanas dēļ lielākoties klāta ar purvainu mežu, bet kūdras ieguves vietās izveidojušās ūdenstilpes. Projektā notiek purvu atjaunošana, aizsprostojot grāvjus, kas palīdzēs novērst ūdens strauju aizplūšanu. Vietās, kur agrāk bijis atklāts purvs, tiek izcirsti koki un krūmi. Izmantota arī inovatīva metode, lai palīdzētu atjaunoties purva augājam kūdras ieguves radīto ūdenstilpju vietā. Lai veicinātu veģetācijas nostabilizēšanos, tiek daudzveidota ūdenstilpes krasta līnija un ūdenī ielaistas mākslīgas peldošas salas ar purva augiem.

OCHRONA TORFOWISK DLA KLIMATU 1

2

3

Projekto teritorija Lenkijoje apima pelkes, esančias Slovinų nacionalinio parko ribose. Visos šios pelkės yra apsausintos, dalyje jų – eksploatuotos durpės. Ilgainiui nusausintų pelkinių buveinių vietoje įsikūrė miškai, tad išliko vos keletas atvirų aukštapelkių fragmentų.

Das polnische Projektgebiet umfasst Moore im Słowiński Nationalpark. Alle Moore in den Projektflächen sind durch Entwässerung oder Torfabbau beeinflusst. Die Hochmoore sind mit Wald bewachsen, nur einige Stellen der torffbildenden offenen Moorvegetation sind noch erhalten.

The Polish project area covers peatlands in Słowiński National Park. All peatlands in the project areas have suffered from drainage or peat extraction. The bogs have overgrown with forest, only some patches of peat-forming open mire vegetation have survived.

(1) Klukių aukštapelkė (530 ha) yra stipriai pažeista sausinimo ir eutrofikacijos. Nors iki šių dienų yra išlikę trys aukštapelkės kupolai, tačiau dėl sausinimo jie apaugo pušų ir beržų medynais.

(1) Das Hochmoor von Kluki (530 Hektar) ist stark von Entwässerung und Eutrophierung beeinträchtigt. Heute sind noch drei Hochmoorkuppen in der Landschaft vorhanden, jedoch ist das Gebiet aufgrund der Entwässerung mit Kiefern- und Birkenwäldern bewachsen.

(1) Kluki raised bog (530 ha) is strongly affected by drainage and eutrophication. Nowadays three raised bog domes still occur in the landscape, however, due to drainage the area has overgrown with pine and birch woods.

(2) Ceminskės aukštapelkėje (150 ha) vyrauja pušys ir pelkiniai miškai, įsikūrę Lebsko ežero kaimynystėje. (3) Didžiosios aukštapelkės (630 ha) pelkinis kompleksas susiformavo tarpukopyje, kuriame ilgainiui įsikūrė durpę formuojanti augalija ir iš dalies apaugo pelkiniu mišku. Šioje projekto vietovėje buvo kasamos durpės, dabar nenaudojamame durpyne plyti atviri vandens telkiniai. Projekto metu tvenkiami sausinimo grioviai, o anksčiau buvusiose atvirose pelkės vietose šalinama sumedėjusi augalija. Projektui iškeltas gana inovatyvus pelkių atkūrimo uždavinys – viename iš dirbtinių vandens telkinių įrengti plūduriuojančias salas, kuriose būtų įkurdinti tipingi pelkių durpojai, t. y. durpes formuojantys augalai.

(2) Das Ciemińskie Błota Hochmoor (150 Hektar) ist ein Kiefern- und Moorwald am Ufer des Sees Łebsko. (3) Das Hochmoor Wielkie Bagno (630 Hektar) ist ein Feuchtgebietskomplex, der sich in Mulden zwischen den Dünen entwickelte, die sich mit torfbildender Vegetation gefüllt haben und teilweise mit Moorwäldern bewachsen sind. In diesem Bereich hat der Torfabbau große Wasserbecken hinterlassen. Das Projekt trägt zur Renaturierung des Moores bei, indem es Gräben schließt, um den Wasserabfluss zu stoppen und Bäume und Sträucher aus den ehemals offenen Mooren entfernt. Zu den Projektmaßnahmen gehören die Umgestaltung eines der Torfabbaubecken und die Installation von schwimmenden Inseln mit torfbildender Vegetation, die einen neuen Ansatz in der Moorrenaturierung darstellen.

(2) Ciemińskie Błota raised bog (150 ha) is a pine and bog woodland near the shore of Lake Łebsko. (3) Wielkie Bagno raised bog (630 ha) is a wetland complex developed in inter-dune depressions that have filled up with peatforming vegetation and partly overgrown with bog forests. In this area, peat cutting has created basins with open water. The project is contributing to peatland restoration by blocking ditches to stop runoff of water and removal of trees and shrubs from the formerly open mires. The project actions include reshaping one of the peat cutting ponds and installing floating islands with peat-forming vegetation that is a novel approach in peatland restoration.

Wystawa została przygotowana w ramach przedsięwzięcia “Ograniczenie emisji CO2 poprzez renaturyzację torfowisk na Nizinie Wschodnio- i Środkowoeuropejskiej” (LIFE15 CCM/DE/138 LIFE Peat Restore) finansowanego ze środków programu LIFE UE.


1

Łukasz Pietruszynski

2

Katarzyna Bociąg

1 Pavasarī applūdis kūdras ieguves ietekmēts purvs 2 Kūdras ieguves ietekmēts purvs pēc ilgstoša sausuma 1 Suvine üleujutus kaevandatud jääksoos 2 Freesväli jääksoos kuival ajal 1 Pavasario potvynis durpyne 2 Neeksploatuojamo durpyno dalis nuslūgus potvyniui 1 Wiosenne podtopienia powierzchni po eksploatacji torfu 2 Powierzchnia po eksploatacji torfu w okresie niskiego poziomu wody 1 Frühlingshochwasser auf ehemaligen Torfabbauflächen 2 Ehemalige Torfabbaufläche bei niedrigen Wasserständen 1 Spring floods in post-harvested peatland 2 Post-harvested peatland after long period of drought

POLAND


1

Łukasz Pietruszynski

2

Łukasz Pietruszynski

1 Ūdens līmeņa mērierīces uzstādīšana 2 Aizaudzis meliorācijas grāvis augstajā purvā. Grāvja malās aug parastās vīgriezes 1 Sooveetaseme seire süsteemi paigaldamine 2 Osaliselt kinni kasvanud kraav kuivendab raba. Kaldal õitseb angervaks 1 Vandens lygio monitoringo sistemos įrengimas 2 Pelkę sausinančio griovio šlaituose žydi pelkinės vingiorykštės 1 Montaż automatycznych rejestratorów poziomu wody 2 Zarastający rów odwadaniający torfowisko. Na brzegach kwitnąca wiązówka błotna 1 Installation des MonitoringSystems zur Überwachung des Wasserstands 2 Überwucherter Entwässerungsgraben mit blühendem Mädesüß am Rand 1 Installation of water table monitoring system 2 Overgrown ditch draining raised bog. On the egdes blooming meadowsweet (Filipendula ulmaria)

POLAND


1

Katarzyna Bociąg

2 3

Łukasz Pietruszynski Līga Strazdiņa

1 Reti sastopama paparde – karaliskā osmunda 2 Ūdens fizikālI ķīmisko īpašību noteikšana purva grāvī 3 Pļavas ķirzaka 1 Haruldane kuninglik sõnajalg – kuningosmunda 2 Sood kuivendava kraavi vee füüsikalis-keemiliste omaduste määramine 3 Arusisalik 1 Karališkoji osmunda 2 Sausinamuoju grioviu srūvančio vandens fizikinių ir cheminių savybių tyrimai 3 Gyvavedis driežas 1 Rzadka paproć Długosz królewski 2 Badanie właściwości fizycznochemicznych wody w rowie odwadniającym torfowisko 3 Jaszczurka żyworodna 1 Seltener Königsfarn 2 Untersuchung der physikalischchemischen Eigenschaften des Wassers im Entwässerungsgraben 3 Waldeidechse 1 Rare royal fern (Osmunda regalis) 2 Examination of physicochemical properties of water in the ditch draining the bog 3 Viviparous lizard (Lacerta vivipara)

POLAND


1 3

Māra Pakalne Māra Pakalne

2

Magdalena Makowska

1 Siltumnīcefekta gāzu mērīšanas kamera 2 Šaursliežu dzelzceļš, kas izmantots kūdras izvešanai no purva 3 Projekta partneru tikšanās siltumnīcefekta gāzu mērīšanas vietā 1 Kasvuhoonegaaside mõõtmise kamber 2 Kitsarööpmeline raudtee – seda mööda transporditi freesturvas soost välja 3 Partnerid teistelt projektis osalevatelt maadelt jälgimas kasvuhoonegaaside mõõtmist 1 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų matavimo kamera 2 Siaurojo geležinkelio bėgiais buvo išvežamos durpyne išgautos durpės 3 Projekto partneriai šiltnamio efektą sukeliančių dujų matavimo aikštelėje 1 Komora do pomiarów emisji gazów cieplarnianych 2 Linia kolejki wąskotorowej – tędy wywozi się wydobyty w kopalni torf 3 Wizyta partnerów – spotkanie w trakcie pomiaru gazów cieplarnianych 1 Kammer für die Treibhausgasmessungen 2 Schmalspurbahn; eine Transportroute, die den Torfgewinnungsbereich mit den Verbrauchern verband 3 Treffen der Projektpartner während der Treibhausgasmessungen im Moor 1 Chamber for measuring greenhouse gas emissions 2 Narrow-gauge railway line, a transport route that connected peat extraction area to consumers 3 Project’s partners meeting while measuring greenhouse gases in the bog

POLAND


1 2

Katarzyna Bociąg Katarzyna Bociąg

3

Katarzyna Bociąg

1 Purva atjaunošanās vietā, kas pamesta pēc kūdras izstrādes 2 Lielogu dzērvene, introducēta svešzemju suga, kas ieviesta purvā pēc kūdras ieguves 3 Daudzkrāsainais sfagnu paklājs 1 Sootaimestiku taastumine suurel jääksoo alal 2 Suureviljalise jõhvika vili – ilus, kuigi võõrliik, sattus siia ebaõnnestunud arendusprojekti tõttu 3 Erinevate turbasamblaliikidest koosnev värvikas vaip 1 Pliką durpę užkloja augalų kilimas 2 Stambiauogė spanguolė – pažeistoje pelkėje introdukuota svetimkraštė rūšis 3 Kiminų dangos spalvos 1 Regeneracja roslinnosci torfowiskowej na rozległej powierzchni poeksploatacyjnej 2 Czerwone korale owoców żurawiny – piękny choć obcy gatunek wprowadzony na torfowisko w ramach nieudanych prób zagospodarowania terenu 3 Kolorowy dywan różnych gatunków torfowców 1 Regeneration des Moores in einem großen ehemaligen Abbaugebiet 2 Großfrüchtige Moosbeere, eine gebietsfremde Art, die auf ehemaligen Abbaugebieten eingebracht wurde 3 Farbenprächtige Wiese verschiedener Torfmoose 1 Regeneration of mire in a large post-harvesting area 2 Red cranberry (Vaccinium macrocarpon) – an alien species, escaped in wild after introduction in post-harvested peatland 3 Colorful lawn of different Shagnum mosses

POLAND


Łukasz Pietruszynski

Atmirušo koku stumbri purvā pēc ūdens līmeņa paaugstināšanas. Šeit kādreiz iegūta kūdra Veetaseme tõstmise järel on sootaimestik taastuma hakanud. Kuival jääksool kasvanud puudest on saanud surnud mets Nudžiuvusių medžių kamienai atsikuriančioje pelkėje. Čia kadaise buvo kasamos durpės Pnie martwych drzew na regenerującym się po podniesieniu poziomu wody torfowisku w obszarze po ekploatacji torfu Stümpfe abgestorbener Bäume während der Regeneration des Moores auf einer ehemaligen Abbaufläche nach Erhöhung des Wasserstands Stumps of dead trees in regenerating peatland after raising of water level. The area after peat exploitation

POLAND


Māra Pakalne

Grīņa sārtene Soo-eerika ehk mudakanarbik Tyrulinės erikos žiedai Różowe dzwoneczki kwiatów wrzośca bagiennego Glockenheide Pink bells of cross-leaved heath (Erica tetralix)

POLAND


Māra Pakalne

Skaistā, bet kukaiņiem bīstamā garlapu rasene atklātas kūdras laukā Vahelmine huulhein Trapus, bet vabzdžiams itin pavojingas augalas. Mažalapė saulašarė Delikatna choć drapieżna rosiczka pośrednia na nagim torfie Zart, aber gefährlich für Insekten. Mittlerer Sonnentau auf freiliegendem Torf Delicate though dangerous for insects. Oblong-leaved sundew (Drosera intermedia) on bare peat

POLAND


1 3

Katarzyna Bociąg Katarzyna Bociąg

2

Grzegorz Jędro

1 Parastās purvmirtes vīrišķie dzinumi 2 Vakarlēpis nereti sastopams atklātos purvos 3 Parastās purvmirtes vīrišķie augi 1 Harilik porss 2 Öösorr lendab tihti lagesoode kohal 3 Harilik porss kuivendatud rabas 1 Kuokeliniai pajūrinio sotvaro žirginiai 2 Lėlys – dažnas atvirų pelkių paukštis 3 Pajūrinio sotvaro sąžalynai 1 Męski okaz Woskownicy europejskiej 2 Lelek zwyczajny, ptak częsty na otwartych powierzchniach torfowisk 3 Woskownica europejska na torfowisku 1 Männliches Exemplar des Gagelstrauchs 2 Ziegenmelker, eine Vogelart, die häufig in offenen Moorlandschaften vorkommt 3 Gagelstrauch 1 Male specimen of bog-myrtle (Myrica gale) 2 European Nightjar (Caprimulgus europaeus), a common bird species in open mires 3 Bog-myrtle (Myrica gale) in drained raised bog

POLAND


1

Dace Stuķēna

2 3

Paweł Pawlaczyk Magdalena Makowska

1 Purva cūkauša ziednesis 2 Peldošas salas – inovatīvs risinājums applūdinātas kūdras ieguves vietas veģetācijas atjaunošanai (divus gadus pēc iestādīšanas) 3 Uz peldošās salas nupat sastādīti augi 1 Soovõhk 2 Innovatiivne lahendus lainetava pinnaga madala veekogu taimestamiseks – ujuvsaared kaks aastat peale paigaldamist 3 Värskelt istutatud taimedega saar 1 Pelkinis žinginys 2 Novatoriški sprendimai – dirbtinės plaukiojančios salos antraisiais metais po įrengimo 3 Ką tik nuleista į vandenį ir pelkiniais durpojais apsodinta dirbtinė sala 1 Nietypowy kwiat czermieni błotnej 2 Nowatorskie rozwiązania – pływające wyspy w 2 lata po zwodowaniu 3 Wyspa tuż po zwodowaniu i nasadzeniu roślinności 1 Eine ausgefallene Blume: die Sumpfcalla 2 Innovative Lösung – schwimmende Inseln zwei Jahre nach ihrem Launch 3 Die Insel kurz nach ihrem Launch und grade frisch bepflanzt 1 Fancy flower of bog arum (Calla palustris) 2 Innovative solution – floating islands two years after launching 3 The island just after launching and planting vegetation

POLAND


Magdalena Makowska

Pirmā peldošā sala – peldspējas tests Esimese ujuvsaare ujuvustest Pirmoji dirbtinė sala – plūdrumo patikrinimas Pierwsza zwodowana wyspa – próba pływalności Die erste Insel – ein Auftriebstest First launched island – buoyancy test

POLAND


1 3

Katarzyna Bociąg Dace Znotiņa

2 4

Māra Pakalne Katarzyna Bociąg

1 Nosusināts, ar kokiem apaudzis purvs pirms koku izciršanas 2 Virši zied 3 Purva vaivariņš 4 Izretināti koki, lai atjaunotu nosusināto purvu 1 Metsastunud kuivendatud raba enne taastamist 2 Väikesed ja õrnad kanarbiku õied 3 Sookail 4 Puurinde harvendamine enne veetaseme tõstmist 1 Medžiais apauganti apsausėjusi aukštapelkė prieš gamtotvarkos darbus 2 Šilinis viržis žydi 3 Pelkinis gailis 4 Atkuriama atvira pelkė 1 Zarastający drzewami płat przesuszonego mszaru przed zabiegami ochrony czynnej 2 Delikatne i niewielkie kwiaty wrzosu 3 Bagno zwyczajne na niezwyczajnym bagnie 4 Zabiegi ochrony czynnej na przesuszonych torfowiskach – usunięcie części drzew 1 Vor dem Beginn der Maßnahmen überwuchern Bäume die trockenen Moorflächen 2 Kleine, zarte Blüten der Besenheide 3 Sumpfporst 4 Bäume werden teilweise entfernt, um stark entwässerte Moorflächen zu renaturieren 1 Severely drained raised bog, overgrown with trees, before restoration 2 Delicate and small flowers of heath (Calluna vulgaris) 3 Marsh Labrador Tea (Ledum palustre) 4 Trees are partly removed to restore severely drained peatland

POLAND


1 2

Katarzyna Bociąg Katarzyna Bociąg

3

Māra Pakalne

1 Purvains bērzu mežs ar molīniju nosusinātā purvā 2 Grāvis piepildījies ar ūdeni 3 Apsaimniekošanas pasākumu plānošana 1 Sinihelmika-sookaasik kuivendatud soos 2 Vett täis kuivenduskraav 3 Arutelu kaitsemeetmete rakendamise üle 1 Pelkinis miškas 2 Vandens sklidinas sausinamasis griovys 3 Diskusijos dėl atkūrimo darbų apimčių 1 Bagienny las brzozowy z trzęślicą modrą w runie na przesuszonym torfowisku 2 Rów odwadniający torfowisko wypełniony wodą 3 Dyskusje o zakresie działań ochronnych 1 Moorbirkenwald mit Kleinem Pfeifengras im Unterholz einer entwässerten Moorfläche 2 Mit Wasser gefüllter Entwässerungsgraben 3 Diskussionen über den Umfang der Naturschutzmaßnahmen 1 The bog birch forest with the purple moor-grass (Molinia caerulea) in undergrowth of drained peatland 2 Draining ditch filled with water 3 Discussions on scale of conservation measures

POLAND


Moore sind einzigartige Feuchtgebiets-Ökosysteme, die eine wichtige Rolle in der Natur und in unserem Leben spielen. Sie regulieren den Wasser- und Nährstoffkreislauf, bieten vielen Arten unersetzliche Lebensräume, speichern große Mengen an Kohlenstoff und regulieren das Klima. Ein Großteil der Moore in Europa wurde durch den Menschen in ihrem natürlichen Zustand stark beeinträchtigt. Viele Moore sind für immer verloren. Durch Entwässerung und Torfabbau, die große Teile unberührter Ökosysteme zerstört haben, sind viele von ihnen von natürlichen Kohlenstoffsenken zu Quellen für Kohlenstoffemissionen geworden. Entwässerte Moore setzen Kohlendioxid und Lachgas, so genannte Treibhausgase,

Das deutsche Projektgebiet besteht aus den Naturschutzgebiet- und Natura 2000 Flächen “Erlenbruch am Pfauenfließ”, „Erlenbruch am Plötzenseefließ” und dem “Moorbirkenwald südlich des Plötzensees”. Das insgesamt 15,5 ha große Gebiet liegt nordöstlich von Berlin im Land Brandenburg, Landkreis Barnim, innerhalb des Biesenthaler Beckens. Das Projektgebiet wird von Moorwäldern, hauptsächlich Schwarzerlen und Birken, dominiert. Ursprünglich für landwirtschaftliche Zwecke in den 70er Jahren des 20 Jh. entwässert vor allem für Grünland und Weidenutzung, beherbergt das Gebiet heute eine Vielzahl gefährdeter Tier- und Pflanzenarten wie Weißstorch, Fischotter, Biber, Moorfrosch und Schwarzschopf-Segge. Um den Wasserstand zu erhöhen werden Sohlgleiten installiert, Gräben verfüllt und die Grabenenden teilweise verschlossen.

frei, die zusammen mit anderen vom Menschen verursachten Emissionen auch die globale Erwärmung verursachen. Um die Folgen der Entwässerung zu mildern und den Ausstoß von Treibhausgasen zu verringern, werden im Rahmen des Projekts LIFE Peat Restore in fünf Ländern – Estland, Lettland, Litauen, Polen und Deutschland – Moore renaturiert. Diese Ausstellung zeigt Ihnen unsere Renaturierungsflächen und führt Sie in die Funktionen des Ökosystems Moor, seine Biodiversität und Schönheit, Forschung, das Management und andere Aspekte des Projekts ein.

Saksa projektialad paiknevad Berliinist kirdes Brandenburgi Liidumaal Barnimi maakonnas Biesenthaleris kolmel väikesel kuivendusest mõjutatud alal – Erlenbruch am Pfauenfließ, Erlenbruch am Plötzenseefließ ja Moorbirkenwald, mis asub Plötzensee järvest lõunas. Kolme taastamisala pindala kokku on 15,5 ha. Suuremat osa taastamisaladest katavad sanglepikud ja kaasikud. Ohustatud loomaja taimeliikidest esinevad aladel valge toonekurg, saarmas, nastik, veekonn ja eristarn. Sooveetaseme tõstmiseks suletakse kuivenduskraave, tõstetakse ojapõhi kõrgemale ja veevoolu aeglustatakse luuakse meandreid. Tiheda puistuga aladelt eemaldatakse puurinne ja suletakse kraavid.

Degradētu kūdrāju atjaunošana Vācijā notiek trīs Natura 2000 teritorijās: Erlenbruch am Pfauenfließ, Erlenbruch am Plötzenseefließ un Moorbirkenwald dienvidos no Plötzensee ezera, kopā 15,5 ha platībā. Projekta teritorijas atrodas ziemeļaustrumos no Berlīnes, Brandenburgas federālajā zemē, Barnimas reģionā, Bīzentāles sateces baseinā. Teritorijā dominē kūdrāji, kas 20. gs. 70. gados nosusināti galvenokārt lauksaimniecības zemju ierīkošanai, bet mūsdienās aizauguši ar bērzu un melnalkšņu mežu. Te sastopamas Vācijā retas, apdraudētas augu un dzīvnieku sugas, piemēram, baltais stārķis, ūdrs, gludenā čūska, purva varde un satuvinātais grīslis. Lai nosusinātajā teritorijā paaugstinātu ūdens līmeni, projektā paredzēta grāvju aizsprostošana un aizbēršana, kā arī ūdensteču gultnes līmeņa paaugstināšana un noteces krituma samazināšana. Tas palīdzēs atjaunot teritorijai raksturīgo dabisko mitruma režīmu.

MOORRENATURIERUNG – EIN BEITRAG FÜR DEN KLIMASCHUTZ

Vokietijoje pelkių atkūrimo veiklos vykdomos 15,5 ha plote, apimančiame Erlenbruch am Pfauenfließ, Erlenbruch am Plötzenseefließ ir Moorbirkenwald į pietus nuo Plötzensee ežero, plytinčias į šiaurės rytus nuo Berlyno (Brandenburgo žemė, Barnimo apskritis). Projekto vietovėse vyrauja apsausinti beržynai ir pelkinių miškų buveinės, tapusios prieglobsčiu ne vienai nykstančių augalų ir gyvūnų rūšiai. Šiose vietovėse galima pamatyti baltųjų gandrų, ūdrų, lygiažvynių žalčių, smailiasnukių varlių, juodalksnynams būdingus šeriuotųjų viksvų kupstus.

W Niemczech obszar przedsięwzięcia obejmuje tereny Erlenbruch am Pfauenfließ, Erlenbruch am Plötzenseefließ i Moorbirkenwald na południe od jeziora Plötzensee. Obszar 15,5 ha znajduje się na północny wschód od Berlina w Brandenburgii, powiat Barnim, w obrębie zlewni Biesenthaler. Teren ten zdominowany jest przez przesuszone bory bagnienne i brzezinę bagienną. Występuje tu wiele zagrożonych gatunków zwierząt i roślin, takich jak bocian biały, wydra, gniewosz plamisty, żaba moczarowa i turzyca tunikowa.

Norint pakelti gruntinio vandens lygį projekto vietovėse patvenkiami ir užstumdomi pelkes sausinantys grioviai.

Aby zwiększyć poziom wody, główne działania obejmują zablokowanie rowów melioracyjnych i podniesienie dna strumienia, a także spowolnienie jego przepływu.

The German project area covers the nature reserve and Natura 2000 sites “Erlenbruch am Pfauenfließ”, “Erlenbruch am Plötzenseefließ”, and “Moorbirkenwald south of Lake Plötzensee”. The 15.5 ha area is located northeast of Berlin in the state of Brandenburg, district of Barnim, within the Biesenthaler Becken. The project area is dominated by forested peatlands, mainly black alder and birch. Originally drained for agricultural purposes in the 1970s, primarily for grassland and pasture, the area nowadays hosts a variety of endangered animal and plant species in Germany, such as white stork, otter, beaver, moor frog and fibrous tussock-sedge. In order to increase the water level, the main activities include the construction of flat river bed glides, backfilling and blocking ditches.

Die Ausstellung wurde im Rahmen des Projekts „Verminderung der CO2-Emissionen durch Renaturierung degradierter Moore im nordeuropäischen Tiefland” (LIFE15 CCM/DE/000138, LIFE Peat Restore) vorbereitet, das aus dem EU-LIFE-Programm finanziert wird.


1 2

Andreas Herrmann Līga Strazdiņa

3

Līga Strazdiņa

1 Tipisks kūdrājs Biesenthaler Becken teritorijā. Augājā dominē melnalkšņi un sievpapardes 2 Struplapu īsvācelīte 3 Melnalkšņa augļu sastats 1 Biesenthaler Beckeni tüüpiline soomets musta lepaga ja naistesõnajalaga 2 Harilik lühikupar 3 Musta lepa käbid 1 Tipinga Biesenthaler Becken apylinkių pelkė, kurioje stiebiasi juodalksniai ir klesti paprastieji blužniapaparčiai 2 Žalioji trumpė 3 Juodalksnio vaisiai – kotuoti kankorėžėliai 1 Typowe torfowiska w Biesenthaler Becken, zdominowane przez olszę czarną i paprocie 2 Krótkosz szorstki 3 Owoce olszy czarnej 1 Eine typische Moorlandschaft im Biesenthaler Becken, dominiert von der Schwarzerle und dem WaldFrauenfarn 2 Gemeines Kurzbüchsenmoos 3 Die kegelförmigen Früchte von Schwarzerlen 1 Typical peatland in Biesenthaler Becken, dominated by black alder (Alnus glutinosa) and lady-ferns (Athyrium filix-femina) 2 Rough-stalked feather-moss (Brachythecium rutabulum) 3 Black alder cone-like fruits

GERMANY


1 3

Janine Jachtner Līga Strazdiņa

2 4

Janine Jachtner Agnese Priede

1 Tipisks degradēts kūdrājs Vācijā 2 Kūdras īpašību novērtēšana 3 Parastā kociņsūna bieži sastopama Biesenthaler Becken staignājā 4 Parastais zalktis nav indīga čūska, tā parasti sastopama ūdeņu tuvumā 1 Tüüpilisel Saksa degradeerunud turbamaal kasvab must lepp 2 Turba koostise uurimine 3 Harilik tüviksammal on Biesenthaler Beckenis tavaline 4 Harilikku nastikut kohtab kõige sagedamini vee ääres 1 Tipiška degradavusi Vokietijos pelkė, kurioje vyrauja juodalksnių medynai 2 Durpių savybių tyrimai 3 Palminė junetė dažna Biesenthaler Becken pelkės samana 4 Geltonskruostis žaltys – nenuodinga gyvatė, mėgstanti įsikurti greta vandens telkinių 1 Typowe zdegradowane torfowisko w Niemczech, zdominowane przez olchę czarną 2 Badanie właściwości torfu 3 Drabik drzewkowaty jest stosunkowo pospolity na torfowisku Biesenthaler Becken 4 Zaskroniec zwyczajny to nie jadowity wąż przebywający najczęściej w pobliżu wody 1 Ein typisches degradiertes Moor in Deutschland, dominiert von Schwarzerlen 2 Untersuchung der Torfeigenschaften 3 Das Bäumchen-Leitermoos ist im Biesenthaler Becken weit verbreitet 4 Die Ringelnatter ist eine ungiftige Schlange, die oft in der Nähe von Gewässern vorkommt 1 A typical degraded peatland in Germany, dominated by black alder trees 2 Investigation of peat properties 3 Tree climacium moss (Climacium dendroides) is quite common in Biesenthaler Becken 4 Grass snake (Natrix natrix) is a non-venomous snake found near water

GERMANY


Andreas Herrmann

Grāvi aizbērs, lai apturētu ūdens noplūdi prom no meža. Teritorija kļūs purvaināka un klajāka, un daļa koku izmirs Vee äravoolu takistamiseks see kraav suletakse. Selle tagajärjel läheb ala märjemaks ja puurinne hõreneb Patvenkus pelkę sausinančius griovius sumažės vandens nuotėkis, buveinė taps drėgnesnė ir menkiau apaugusi mišku Ten rów zostanie wypełniony, aby zatrzymać spływ wody. Obszar stanie się bagienny i mniej zalesiony Dieser Graben wird bis zum Ende des Wasserablaufs gefüllt. Das Gebiet wird sumpfiger und weniger bewaldet This ditch will be filled up to stop runoff of water. The area will become swampier and less forested

GERMANY


1 3

Andreas Herrmann Marc Kupetz

2 4

Andreas Herrmann Andreas Herrmann

1 Siltumnīcefekta gāzu (SEG) mērīšanas kameru uzstādīšana 2 Ūdensmērītājs 3 SEG mērīšanas ekipējums 4 Gāzu emisijas mērījumiem izmanto caurspīdīgas un necaurspīdīgas kameras 1 Kasvuhoonegaaside (KHG) mõõtmise kambri ülessättimine 2 Harilik liuskur 3 KHG mõõtmise varustus 4 Ökosüsteemi süsihappegaasi emissiooni ja hingamise vahe määramiseks kasutatakse mõõtmisel läbipaistvat ja pimekambrit 1 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų matavimo įrangos ruošimas darbui 2 Kūdrinis čiuožikas 3 ŠESD emisijų matavimo įranga 4 ŠESD emisijų matavimui naudojamos skaidrios ir tamsios kameros 1 Konfigurowanie komory do pomiaru gazów cieplarnianych (GC) 2 Nartnik duży 3 Urządzenia do pomiaru GC 4 Przezroczyste i nieprzezroczyste komory służą do pomiaru wymiany dwultenku węgla w ekosystemie i oddychania 1 Die Kammer für die Treibhausgasmessungen wird vorbereitet 2 Gemeiner Wasserläufer 3 Ausrüstung für die Treibhausgasmessungen 4 Zur Messung des NettoKohlendioxidaustausches und der Atmung im Ökosystem werden transparente und intransparente Kammern verwendet 1 Setting up the chamber for greenhouse gas (GHG) measurement 2 Common pond-skater (Gerris lacustris) 3 GHG measurement equipment 4 Transparent and non-transparent chambers are used to measure net ecosystem carbon dioxide exchange and respiration

GERMANY


1 3

Janine Jachtner Līga Strazdiņa

2 4

Andreas Herrmann Agnese Priede

1 Vācijas eksperti apmeklē projekta teritoriju Biesenthaler Becken 2 Vecs nosusināšanas grāvis sausajā 2018. gada vasarā. Grāvi aizsprostos, lai atjaunotu kūdrāju 3 Spurainais sfagns 4 Ūdenslīmeņa monitoringu veic, lai novērtētu biotopu atjaunošanas sekmes 1 Projekti saksa eksperdid Biesenthaler Beckenis 2 Vana kraav kuival 2018. aasta suvel. Soo taastamiseks ehitatakse kraavile paisud 3 Mets-turbasammal 4 Taastamismeetmete edukuse hindamisel on veetaseme mõõtmine oluline 1 Vokietijos ekspertai lankosi Biesenthaler Becken vietovėje 2 Senasis sausinimo griovys karštą 2018 m. vasarą. Patvenkus griovį pagerės sąlygos pelkei atsikurti 3 Garbanotasis kiminas 4 Atkūrimo priemonių efektyvumo vertinimui įrengta vandens lygio stebėsenos sistema 1 Niemiecki zespół ekspertów odwiedza Biesenthaler Becken 2 Stary rów czasie suszy latem 2018 r. Rów zostanie zablokowany, by odtworzyć torfowisko 3 Torfowiec nastroszony 4 System monitorowania poziomu wody jest instalowany w celu oceny skuteczności działań ochronnych 1 Das deutsche Expertenteam in der Projektfläche im Biesenthaler Becken 2 Ein alter Entwässerungsgraben im trockenen Sommer 2018. Der Graben wird befüllt, um das Moor zu renaturieren 3 Stacheliges Torfmoos 4 Zur Beurteilung der Wirksamkeit der Renaturierungsmaßnahmen wird der Wasserstand überwacht 1 The German expert team visits Biesenthaler Becken 2 An old ditch in the dry summer of 2018. The ditch will be blocked to restore the peatland 3 Spiky bog-moss (Sphagnum squarrosum) 4 Monitoring of water level is established to assess the effectiveness of the restoration measures

GERMANY


Andreas Herrmann

Sausuma dēļ 2018. gada vasarā upē strauji kritās ūdenslīmenis. Pēc grāvju aizbēršanas ūdens līmenis kļūs stabilāks Kuival 2018. aasta suvel kadus vesi ojast. Taastamismeetmete rakendamise järel peaks veetase püsima stabiilsena Itin sausą 2018 m. vasarą upelyje ženkliai nukrito vandens lygis. Atkūrus pelkės hidrologinį režimą vandens lygis upelyje bus stabilesnis Poziom wody w strumieniu spadł z powodu suszy letniej w 2018 r. Po przeprowadzeniu działań ochronnych wzrośnie Der Wasserpegel im Bach ist aufgrund des trockenen Sommers 2018 gesunken. Nach der Renaturierung wird er steigen The water level in the stream has dropped due to summer drought in 2018. After restoration it will rise

GERMANY


Agnese Priede

Zaļā varde Veekonn Didžioji kūdrinė varlė Żaba wodna Wasserfrosch Edible frog (Rana esculenta), also known as the common water frog

GERMANY


Andreas Herrmann

Melnalkšņu mežs. Šādos apstākļos uzkrājas kūdra, taču skābekļa trūkuma dēļ izdalās metāns Lodumets musta lepaga. Turba moodustumiseks peaksid olema tingimused soodsad. Samas on metaani emissioon hapnikuvaestes oludes üsna suur Juodalksnynuose yra puikios sąlygos pelkėdarai. Vis dėlto į bedeguonę aplinką patekusios augalų liekanos išskiria metano dujas Podmokły ols. Warunki są odpowiednie dla przyrostu torfu. Jednak z powodu braku tlenu rozkład roślin powoduje emisje metanu Schwarzerlen-Wald. Die Bedingungen hier sind für die Torfbildung gut geeignet. Aufgrund des Fehlens von Sauerstoff führt die Zersetzung der Vegetation jedoch zu Methanemissionen Black alder swamp. Conditions are suitable for peat formation. However, due to lack of oxygen decomposition of vegetation causes methane emissions

GERMANY


1

Aleksandrs Galaks

2 3

Agnese Priede Agnese Priede

1 Purva skalbe 2 Parastā sievpaparde 3 Purva purene 1 Kollane võhumõõk 2 Harilik naistesõnajalg 3 Harilik varsakabi 1 Geltonasis vilkdalgis 2 Paprastasis blužniapapartis 3 Pelkinė puriena 1 Kosaciec żółty 2 Wietlica samicza 3 Knieć błotna 1 Wasserschwertlilie 2 Wald-Frauenfarn 3 Sumpfdotterblume 1 Yellow iris (Iris pseudacorus) 2 Lady-fern (Athyrium filix-femina) 3 Marsh-marigold (Caltha palustris)

GERMANY