Page 1


UDK 77(474.5) (092) Kl-99

Konsultantai

Julius Kanarskas, istorikas, Kretingos muziejus Stanislovas Žvirgždas, fotomenininkas, fotografijos istorikas habil. dr. Małgorzata Omilanowska, architektūros istorikė, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Jacek Strzałkowski, fotografijos istorikas, Lenkija Gediminas Kulikauskas, istorikas, publicistas Gintas Kavoliūnas, fotomenininkas, VšĮ Atvirosios fotografijos dirbtuvės

Recenzentai

dr. Tomas Petreikis, Vilniaus universitetas dr. Zita Pikelytė, Panevėžio kraštotyros muziejus

Kalbos redaktorės

Vertėjai

Maketavo Viršelyje Iliustracijos

Romualda Nikžentaitienė Vida Butienė © Jolanta Klietkutė © Nida Gaidauskienė © Aidas Baškys © Aurida Bartašiūtė © Irena Fedorovič © Ramunė Šmonovaitė Jolanta Klietkutė J. Klietkutės nuotrauka. Modelis – Alma Leilionaitė 31 – Paulina Mongirdaitė. Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas 317 – Ignas Stropus. Juozo Šimkaus šeimos albumas

© Jolanta Klietkutė, 2015 www.polia.info | 15polia@gmail.com

ISBN 978-609-95754-0-7


Turinys 5 7 15 27

33 57 69 87 93 111 149 155 163 171

Pratarmė Palanga XIX a. pab. – XX a. pr. Kretinga Fotografijos ateljė amžių sandūroje PAULINA MONGIRDAITĖ Mongirdų giminė Paulinos Mongirdaitės asmenybė Fotografinė veikla Signatūros Albumai ir nuotraukų rinkiniai „Laiškeliai“ Darbai spaudoje Paskutiniai gyvenimo metai Fotografiniai archyvai Rinktinė bibliografija

177 187 191 203 213 223 251 263 267 279 287 291 295 297 301

IGNAS STROPUS Pakutuvėnų kaimo Stropų giminė Igno Stropaus asmenybė Fotografo profesija Fotografijos ateljė Palangoje Plungėje Palangos fotografas Signatūros Parodos Atvirukai Leidybinė veikla Atsisveikinimas su Palanga Fotografinis palikimas Dukterys Genutė ir Milda Sūnus Algirdas Rinktinė bibliografija

304 305 306 308 309 310 316

Summary Streszczenie Literatūra Santrumpos Padėka Išnašos Asmenvardžių rodyklė


1. Dvaro rūmai Nugarėlėje – rudos spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“, 1912 Biblioteka Narodova, Poczt. 11656

2. Pirmojo pasaulinio karo metu apgriauta Tiškevičių rūmų koplyčia Nugarėlėje ranka įrašyta: „Ant atminties šaudymo į Palangą 23 kovo 1915“ Matmenys 8,3x14 cm Sauliaus Žulkaus kolekcija


Palanga XIX a. pab. – XX a. pr. Palangos vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. balandžio 5 d. Kuršo dalybų tarp Rygos vyskupo ir Livonijos ordino akte. Tai laikoma oficialia Palangos miesto įkūrimo data2. XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip poilsiui ir gydymui tinkama vietovė. Anuomet tai buvo nedidelis miestelis, kurio dauguma gyventojų vertėsi žvejyba. 1819 m. Palanga prijungta prie Rusijos imperijos Kuršo gubernijos Gruobinios apskrities (Palangos valsčiaus). 1824 m. Palangos dvarą iš generolo Ksavero Niesiolovskio nupirko Lenkijos karalystės kariuomenės pulkininkas Mykolas Juozapas Tiškevičius. 1864 m. miestelyje buvo dvi gatvės, turgaus aikštė, penkios parduotuvės, keturi užvažiuojamieji namai, dvylika karčemų, medinė katalikų bažnyčia ir sinagoga3. XIX a. 7-ajame dešimtmetyje Palanga tapo grafų Tiškevičių vasaros rezidencija, o žiemą šeima gyveno Kretingos dvare4. Grafas Juozapas Tiškevičius Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros rūmus, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį Kurhauzą, vasaros teatrą, įveisė parką, nutiesė pasivaikščiojimo takus miške, jūros pakrantėje surentė maudymosi kabinas, įrengė maudykles su šildomu jūros vandeniu, pastatė prieplauką su 630 m ilgio jūros tiltu5. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai. Palangą ėmė lankyti turtingi įvairių Rusijos gubernijų ir Lenkijos poilsiautojai. Du kartus per savaitę į Liepoją plaukdavo Juozapo Tiškevičiaus įsigytas dvylikos vagonečių talpos garlaivis „Phoenix“ (Feniksas), pastatytas 1870 m. Švedijoje6. Kelionė trukdavo 5 valandas. Iš Liepojos uosto gabeno daugiausia iš užsienio kraštų atvežtas prekes, fabrikų produkciją ir pan. Į Liepoją buvo vežama Tiškevičių Vilimiškės (Palangos) plytinės ir perteklinė žemės ūkio produkcija, kitos prekės. Plytos iki prieplaukos būdavo gabenamos vežimais, kuriuos arkliai traukdavo tiltu nutiestais bėgiais. Sąlygos laivybai nebuvo tinkamos: prieplauką dažnai užnešdavo smėlis, per audras laivai negalėdavo priplaukti, plūduriuodavo netoli Palangos, laukdami geresnio oro, arba būdavo priversti plaukti į Klaipėdą. Po kelerių metų grafas įsitikino, kad laivo išlaikymas yra pernelyg brangus – „Feniksas“ buvo parduotas, prieplauka tapo romantiška pasivaikščiojimų vieta7. Arklių traukiama vagonetė pradėta naudoti dvaro svečiams nuvežti iki jūros ir parvežti atgal, kadangi tuo metu kelio (gatvės) iki jūros nebuvo ir tekdavo bristi per smėlį nuo dvaro, buvusio šalia dabartinio Kurhauzo8. Apie 1885 m. į Palangą atvykusi Paulina Mongirdaitė pateko į kurorto gimimo įvykius: matė, kaip buvo statomi nauji Tiškevičių rūmai, įrengiamas parkas, poilsiautojams pritaikomi paplūdimiai, Birutės kalno papėdėje Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdžiu įrengta Palangos Lurdo grota, 1902 m. centre pastatyta mūrinė sinagoga, 1897–1906 m. – nauja neogotikinė katalikų bažnyčia (arch. K. Strandmannas), keitėsi miestelio planinė struktūra9. Palangoje tuo metu dominavo mediniai vieno aukšto, stačiakampio plano, daugiausia su atviro tipo prieangiais prie gatvės fasado gyvenamieji namai, kurie nuo kitų Lietuvos gyvenamųjų namų skyrėsi gausesniais dekoro elementais: kiaurapjūviu augaliniu ornamentu dekoruojami frontonai, ypač puošnūs prieangiai. Dažniausiai buvo statomi dvigaliai gyvenamieji namai, kuriuos į dvi dalis skyrė kaminas ir priemenė. Žvejų namai buvo mažesni, nedaug dekoruoti. Žydų rajone, kur buvo įsikūrusios parduotuvės, dirbtuvės, gyvenamieji namai taip pat buvo dekoruoti kukliau10. 1914 m. iš Palangos į Lenkiją emigravusi P. Mongirdaitės dukterėčia Janina Vrotnovska prisiminimų sąsiuvinyje aprašė to meto Palangą: „Tikrasis mano vaikystės lizdas buvo Žemaitijoje, anuometinėje Kuršo gubernijoje, prie Baltijos jūros. Mažas miestelis Palanga buvo neturtingas, daugiausia žydiškas, jame vienintelis mūrinis pastatas buvo rusiška berniukų progimnazija, t. y. keturklasė mokykla, žemesnė už gimnaziją, kurią baigus galima laikyti egzaminus į penktą aštuon7


8. Kretingos panorama. Seniausia žinoma Kretingos nuotrauka Iš kairės į dešinę matomi katalikų bažnyčios, cerkvės ir evangelikų liuteronų bažnyčios bokštai P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“ p. 26, 1890 (turėjo būti fotografuota anksčiau, nes 1889 m. vasarą evangelikų liuteronų bažnyčia sudegė) LMAVB RSS A-341

9. Šv. Vladimiro cerkvė Kretingos Turgaus aikštėje Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1910 LNM, Algimanto Miškinio fondas


Kretinga Senoje pajūrio žemių vietovėje abipus Akmenos upės plyti Kretinga. Legendiniu jos įkūrėju laikomas gotų karalius Armonas iš Grutingų giminės. Pasakojama, kad apie IV amžių jis pastatęs Grutingos (Kretingos) pilį, kuri, manoma, buvo tarp dabartinės Kretingos ir Kretingalės, ant Valėnų piliakalnio, kairiajame Dangės (Akmenos) upės krante. 1253 m. balandžio mėn. Kuršo vyskupo Henriko rašte pirmą kartą paminėta Kretingos pilis kaip kuršių genties gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Ją valdyti kryžiuočiai patikėjo feodalui Veltūnui ir jo broliams, tačiau 1263 m. Livonijos riteriai pilį sunaikino. XV a. pajūrio žemėse pradėjo kurtis žemaičiai, XVI–XVII a. asimiliavę kuršius. 1422 m. Melno taikos sutartimi nustačius sieną tarp LDK ir Vokiečių ordino, Kretingos pilies žemės buvo suskaidytos į dvi dalis. Lietuvai atitekusioje Kretingos pilies apygardos žemėje XV a. susiformavo Kretingos kaimas, šalia kurio XV–XVI a. kūrėsi nauji kaimai. Jiems administruoti ir valstybinei sienai kontroliuoti Kretingoje buvo įsteigtas dvaras, o valstybiniams mokesčiams rinkti atidaryta muitinė. Kaimo žemės plytėjo abipus Akmenos, ribojosi su Kurmaičių, Dopšaičių, Pryšmančių, Kvecių kaimais, Kretingos dvaru, pietuose – su Prūsijos kunigaikštyste. Kretingos dvarą valdė Žemaičių seniūnai Kęsgailos, Lietuvos didieji kunigaikščiai Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas, didikai Chodkevičiai, Sapiegos, Masalskiai, Potockiai, Zubovai ir Tiškevičiai. Ryškiausią pėdsaką Kretingos istorijoje paliko vienas žymiausių Lietuvos karvedžių Jonas Karolis Chodkevičius. 1602 m. į Kretingą grafas pasikvietė vienuolius bernardinus, Akmenos upės dešiniajame krante pastatė pirmąją medinę bažnyčią, 1605–1617 m. sumūrijo dabartinę bažnyčią ir vienuolyną. 1607 m. išrūpino Kretingai prekybos teisę, 1609 m. sausio 23 d. Berzaunės pilyje pasirašė privilegiją, kuri skelbė, kad Kretingoje šalia vienuolyno, bažnyčios ir dvaro kuriamas miestas, kuris pavadinamas Karolštatu (vok. Karolstadt, lot. Carolstadium, lenk. Karolsztad) – įkūrėjo Karolio Chodkevičiaus vardu ir jam suteikiamos Magdeburgo teisės bei herbas. Kretinga tapo svarbiu Vakarų Žemaitijos užsienio prekybos ir amatininkystės centru, katalikybės tvirtove protestantiškos Prūsijos pasienyje. Kazimiero Jono Sapiegos valdymo laikotarpiu 1672 m. buvo surašytas Kretingos dvaro inventorius: dvaro sodyba stovėjo toje pačioje vietoje, kur yra ir šiandien – prie Akmenos ir Dupulčio upių santakos. Užtvenkto Dupulčio pietiniame krante stovėjo mediniai rūmai su pagalbiniais ūkiniais pastatais, prie užtvankos – vandens malūnas, šiauriniame krante – dabartiniame Padvarių kaime – palivarko (dvaro ūkinio padalinio) pastatai. Į palivarką iš aplinkinių kaimų sukelti baudžiauninkai. Sodybą juosė griovys ir akmenų mūro siena, kurioje nuo miesto pusės buvo įrengti vartai ir tiltas. 1769 m. Kretingos savininku tapo kunigaikštis, Vilniaus vyskupas, senatorius, LDK iždininkas, Edukacinės komisijos pirmininkas Ignotas Jokūbas Masalskis. Vyskupas rūpinosi iš tėvo M.  J.  Masalskio paveldėtos Kretingos valdos ateitimi. I.  J.  Masalskis įsakė pradedant turgaus aikšte statyti tik mūrinius namus, nes mieste buvę mediniai pastatai, todėl ugnis įsiplieksdavusi greitai ir ilgam. 1771 m. ėmėsi atnaujinti ir plėsti apleistą dvarą: pirmiausia įsakė suremontuoti ir ant aukšto mūrinio pamato pakelti dvaro sodybos pastatus. Priešais rūmus, pietvakarinėje parko dalyje, užveisė didelį vaismedžių sodą, 1778 m. kelią nuo dvaro iki bažnyčios (dab. Vilniaus g.) apsodino liepų alėja. 1771 m. Kretingoje gyveno 147 šeimos, stovėjo rotušė, svečių namai, prieglauda, karčema, vandens malūnas, buvo 140 gyvenamųjų namų. XVIII a. viduryje įsikūrė žydų bendruomenė. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, Karolštatu vadinta Kretinga neteko Magdeburgo teisių, tapo provincijos miesteliu, pavadintu Kretinga (Кретингень). 15


28. Šeimos portretas Matmenys: nuotraukos – 14,2x9,9, kortelės - 16,4x10,6 cm Nugarėlėje – mėlynos spalvos antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ Jolantos Klietkutės kolekcija


Fotografijos ateljė amžių sandūroje Daugelis pirmųjų XIX a. vidurio foto ateljė buvo vadinami tiesiog „Fotografija“. To laikotarpio fotografija – dienos šviesos, nes elektros dar nebuvo, tad galimybės fotografuoti buvo labai ribotos: tik tam tikru paros metu, kai natūralus apšvietimas geriausias, todėl ateljė būdavo įrengiamos pastogėse, verandose ar priestatuose su stiklo sienomis ir lubomis ar bent viena stikline siena. Šviesos kiekį reguliuodavo užuolaidėlėmis. Klientams nejudant tekdavo pozuoti apie 10 sekundžių, todėl paviljonuose būdavo specialūs strypai su atramomis galvai, rankoms. Fotografijų fonas – vos įžiūrimas. XIX a. pabaigoje fonas darėsi įmantresnis, atsirado daugiau ir įvairesnių dekoracijų – dažiausiai per visą sieną pakabinamų ar pastatomų ant drobės tapytų peizažų. Imtas naudoti rekvizitas, padedantis sudaryti gyvenamojo kambario, kabineto, sodo ar lauko iliuziją. Iki nuotrauką įteikdavo klientui, reikėjo įdėti daug darbo: paruošti chemikalus ir plokštelę, dekoracijas, pritaikyti apšvietimą, fotografuoti, ryškinti, fiksuoti, džiovinti ir retušuoti negatyvus, spausdinti ant fotopopieriaus, valyti, kadruoti, klijuoti ryžių krakmolu ant kartoninės fotografinės kortelės, priklijuoti apsauginius popierius, džiovinti, presuoti, retušuoti ir tik tuomet įteikti klientui. XX a. 3-iajame dešimtmetyje paplito mažo formato fotoaparatai, atsirado daug fotografų mėgėjų, tačiau retas kuris pajėgė namuose įsirengti fotolaboratoriją. Daugelis ryškinti fotojuostas ir spausdinti pozityvus atiduodavo fotografams profesionalams20, tai skatino fotolaboratorijų vystymąsi. Fotografui reikėdavo pagalbininkų – asistentų ar laborantų. Po vieną fotografai nedirbdavo – ateljė būdavo ir du, ir trys, ir penki darbuotojai. Iki 1940 m. Lietuvoje nebuvo nei mokyklų, nei oficialių kursų norintiesiems išmokti fotografijos amato, tad profesionalai, kuriems reikėjo papildomų darbo rankų, priimdavo po kelis mokinius. Mokslas trukdavo 2–3 metus, ir už jį reikėjo mokėti. Pirmaisiais metais mokinys valydavo laboratoriją, retušuodavo nuotraukas, antraisiais buvo mokomas dirbti laboratorijoje ir tik po to jam leisdavo fotografuoti ir retušuoti negatyvą. Įgudęs mokinys kartais pasilikdavo fotografo pagalbininku ir gaudavo atlyginimą21. Fotoaparatai ir kita technika bei cheminės medžiagos buvo atvežtinės: iš Rygos, Varšuvos, Maskvos, Peterburgo. Kai kuriomis cheminėmis medžiagomis galima buvo apsirūpinti vietos vaistinėse. XIX a. pab. – XX a. pr. fotografija buvo verslas, pakankamas pragyventi, tačiau prabangaus gyvenimo negarantavo22.

27


LVIA f. 391, a. 8, b. 2571, l. 50-51v

33. Mongirdų giminės herbas Wadwicz.

Mongirdų giminės genealogija

32. Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo įrašus sudarė genealogas Aidas Baškys, 2013-04-25, Vilnius Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo įrašus, Kretingos muziejaus archyvo informaciją bei Agnieszkos Jakubczyk duomenis papildė Jolanta Klietkutė, 2015-05-17, Kretinga


Mongirdų giminė Mongirdų giminė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai, Wadwicz (Vadvič) herbo atstovai. Wadwicz (Žuvys)  – lenkų bajorų herbas, paplitęs Poznanės žemėse, pirmą kartą paminėtas 1404  m. teismo knygose23. Pirmasis Lietuvos bajoras, 1413 m. Horodlės seime už nuopelnus gavęs adaptuotą Wadwicz herbą, buvo Šalčininkų ir Ašmenos žemių paveldėtojas, LDK didikas Petras Mangirdaitis24 (Mondyger25, Montygerdowicz, Mondigird, Mondiger26), turėjęs ir ikihorodlinį herbą, tačiau būtent Wadwicz yra jo atspaude27. Herbas priklauso daugiau kaip trisdešimčiai lenkų, lietuvių, rusų šeimų.

Mongirdų giminės herbą Wadwicz (heraldikos nuosmukio laiku pieštą rusų raštininko28, 33), pavaizduotą 1864 m. genealoginiame medyje29, sudaro centre esantis skydas, virš jo – karūnuotas riterio šalmas, puoštas trimis stručio plunksnomis. Skydas statmenai padalintas į dvi dalis: dešinėje raudoname fone – sidabrinė žuvis, kairėje sidabriniame fone – raudona žuvis, nugaromis pasisukusios viena į kitą. Šalmo skraistę abiejose skydo pusėse sudaro po keturis ąžuolo lapus. Mongirdų giminės palikuonė Eleonora Bucevičienė viename straipsnyje rašė: „Žemaičiai ir lietuviai, senesni už gudus, turėjo anuomet, kaip ir kitos tautos, turėti tą gyventojų grupę, kurią viduramžiai (pasekdami senove) pavadino rycerių luomu. Lietuva, kaip ir kiekviena kita tauta, viduramžiais turėjo išvesti savo rycerius iš valdančiųjų namų, ir būtų tai istorinė neteisybė, jeigu mes kartotume tą klaidingą nuomonę, būk lietuvių bajorais buvę tiktai gudų bojarinai, kurie karaliaus Jogailos laikais buvo priimti lenkų bajorų skaičiun. Jogailos laikų Lietuva, žymiai sugudėjusi, temdo mums istorinės sklaidos šviesą, kuri iš kitų atžvilgių gana aiški ir lengvai suprantama. Lietuvių (ne

34. Paulinos Mongirdaitės motina Zofija Mongird (Griškevičiūtė) Matmenys 8x5 cm P. Mongirdaitė (?), ~1914 Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

35. Janina Valicka su tėvu Stanislovu Valicku Matmenys 3,6x13,4 cm P. Mongirdaitė (?) Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

33


78. Kretingos apylinkių mergina P. Mongirdaitė, ~1905

Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvas


Paulinos Mongirdaitės asmenybė Paulina Mongirdaitė – jauniausia šeimoje, gimė apie 1865  metus. Deja, jos pačios gimimo datos ar vietos atrasti nepavyko: 1863 metų sukilimas atnešė daug neramumų, painiavos, tad gali būti, jog Krikšto metrikų knygoje įrašas paprasčiausiai nebuvo padarytas, o gal ją krikštijo kurioje nors kitoje Lietuvos ar Lenkijos parapijoje. Paulina Mongirdaitė buvo lavinama privačiame ponios Čarnockos (Czarnocka) pensione Varšuvoje96, kur mokėsi kalbų, literatūros, meno, muzikos, šokio, gerų manierų, namų ruošos ir t. t. Šeima neturėjo pajamų, įsikūrus Palangoje, Paulina su motina bandė verstis siuvimu, bet šis darbas kenkė silpniems Paulinos plaučiams97. Tuo metu visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie moterų lygiateisiškumą. Varšuvoje ponios Tleck (gal Fleck?98) įkūrė fotografijos kursus moterims. Paulinos motina, labai prieštaravusi savarankiškam vyresniosios dukters darbui, dabar nulėmė jaunesniosios likimą: Paulina baigė fotografijos kursus99. Deja, XIX  a. pabaigos Varšuvos ir Lenkijos fotografų sąrašuose nei moterų fotografių, nei ponių Tlek pavardžių nėra100. Tikriausiai tai buvo kelios privačios pamokos, nes Paulinos Mongirdaitės ankstyvosios nuotraukos rodo, kad fotografijos ji išsamiai nesimokė, tikriausiai tik susipažino su technika, procesu, o vėliau visko siekė pati. Lietuvoje nerasta nė vieno pačios Paulinos portreto. Vieninteles keturias nuotraukas, kuriose įamžinta fotografė, pavyko rasti Lenkijoje gyvenančios P.  Mongirdaitės sesers Zofijos proprovaikaitės Agnieškos Jakubčyk šeimos albume, tad dabar fotografės išvaizda jau nėra paslaptis ir peržvelgiant muziejų, archyvų ar šeimos albumų nuotraukas jau galima bus atpažinti Pauliną Mongirdaitę. Fotografė visą gyvenimą nugyveno viena, šeimos nesukūrė. Paraseiniuose jai labai patiko ponas Stanislovas, tačiau tuomet ji buvo dar vaikas. Baigusi mokslus grįžo į Palangą, bet anuomet merginai be kraičio sunku buvo

79. P. Mongirdaitė (kairėje), ~1905 Fotografas nežinomas Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas

57


92. Sofija Tiškevičienė su vaikaičiais naujųjų Palangos dvaro rūmų vestibiulyje Pirmoje eilėje, dešinėje, ant grindų sėdi kretingiškis Kazimieras Viktoras Justinas Marija (1896–1941). Antroje eilėje į dešinę nuo S. Tiškevičienės – palangiškis Jonušas (lenk. Januš) Marija (1900–1987). Trečioje eilėje iš dešinės – kretingiškis Jurgis (1899–1939), 3–6-ta – palangiškės Marija Kristina (?) (1897–1932), Sofija (1896–1945), Antanina (?) (1903–1921), Marija Teresė (1894–1935). Abipus kolonos – kretingiškiai Stanislovas (1888–1965) ir Aleksandra (1893–1983). Matmenys: nuotraukos – 16,7x22,7 cm, kortelės – 20x25,9 cm. Nugarėlėje – rusvas antspaudas „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w POŁĄDZE (Kurlandja)“, 1907. Apačioje, dešiniajame kampe, juodu tušu įrašyta: „dla Miśia“ KM IF6850


Fotografinė veikla Apie 1889 metus Paulina Mongirdaitė – pirmoji Lietuvoje moteris fotografė  – atidarė pirmąją Palangoje meninės fotografijos ateljė111. P. Mongirdaitės albumo „Kretynga“, sudaryto 1890 metais, 26-ame puslapyje esanti panoraminė Kretingos nuotrauka (8) turėjo būti padaryta anksčiau, nes joje užfiksuota liuteronų bažnyčia sudegė 1889 metų vasarą. Taigi, kol kas ankstyviausia P. Mongirdaitės daryta nuotrauka yra būtent ši. Albumo pabaigoje yra ir kelios to laikotarpio Palangos nuotraukos. Iki tol į kurortą fotografas atvykdavo iš Telšių, o nuotraukas atsiųsdavo paštu112. Po 1863 m. sukilimo bet kokiai kūrybinei veiklai Lietuvoje reikėjo registracijos ir leidimų, kuriuos išduodavo generalgubernatoriaus kanceliarija. 1895  m. ir 1899  m. gubernatoriaus į Peterburgą siųstuose fotografų sąrašuose nurodoma, kad Paulina Mongirdaitė 1892 m. lapkričio 28 d.113 gavo leidimą įkurti Palangoje meno fotografijos įmonę. Gali būti, kad kraštovaizdžių fotografavimui ji turėjo atskirus leidimus, kurių rasti archyvuose dar nepavyko, o gal anksčiau ji fotografavo neoficialiai, vietos policijos viršininko Nikolajaus Nikitinskio leidimu. 1902 m. lapkričio 28 d. Paulina pakartotinai gavo leidimą fotografuoti. Įrašyta – Pauline Monszard, tačiau raštininkai anuomet dažnai priveldavo klaidų pavardėse114. Medinis nedidelis Paulinos namelis stovėjo Mongirdų sklype, toliau nuo gatvės, vakarų pusėje, gilyn į kiemą115, už naujojo namo. Namelio viduje rytų pusėje esantis tamsus prieškambaris vedė tiesiai į siaurą fotografijos laboratoriją, dešinėje buvo Paulinos miegamasis (kartais ir fotografijos dirbtuvės), kairėje  – kambarys svečiams, o iš jo  – išėjimas į įstiklintą fotopaviljoną116. Kadangi elektros nebuvo, paviljonas, kaip ir visos to laiko ateljė, buvo dienos šviesos  – stikliniu stogu ir siena. Paviljono sienas Paulina puošė

93. P. Mongirdaitės reklama leidinyje „Połąga“, 1905 „Paulinos Mongird Meninės fotografijos įmonė Palangoje Memelio g. 7. Ten pat nuomojami 5 kambariai su baldais, fortepijonu bei įrengta virtuve, viloje pamiškėje su patogiu praėjimu iki jūros. Kaina 250 rublių už sezoną.“

94. P. Mongirdaitės reklama leidinyje „Połąga“, 1915 „P. Mongird Meninės fotografijos įmonė egzistuoja nuo 1892 m. Memelio g., šalia vaistinės Palangoje PORTRETAI, GRUPĖS, KRAŠTOVAIZDŽIAI, PADIDINIMAS, MENINIAI ATVIRUKAI. NUOTRAUKOS ATELJĖ, PRIE JŪROS IR PAN. SIDABRO MEDALIS Lvovas 1911

69


123. Palangos pajūris Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1907 Henriko Grinevičiaus kolekcija

124. Žmonės pakrantėje Palangoje Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ VUB RS F46-1539


Signatūros Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo naudojamas labai plonas fotografinis popierius. VU Rankraščių skyriuje esanti P. Mongirdaitės daryta fotografija (124) ir dvi D. Raupelio kolekcijos nuotraukos (112, 113) iliustruoja, kokio plonumo buvo šis popierius: nuotraukos ištisai užklijuotos ant fotografinių kortelių, dešinėje pusėje, net skenuotame variante, persišviečia ant kortelės buvęs įspaudas „Cabinet portrait“. Siekiant plonoms ir trapioms nuotraukoms suteikti tvirtumo, jos imtos klijuoti ant specialiai paruoštų didesnių už nuotrauką kieto kartono kortelių (fotokortelių), kurių priekinės pusės kraštai dažnai aprėminti įvairiais ornamentais ar paauksuotomis juostelėmis, nugarėlėje  – fotografo firminio ženklo litografija. Nuotraukų apsaugai paklijuojamas apsauginio popieriaus viršelis, t.  y. pergamentinio popieriaus lapelis, kartais su tokiu pat kaip nugarėlėje atspaustu firminiu ženklu (118). Daugelio P.  Mongirdaitės fotokortelių nugarėlių viršutinėje dalyje matoma klijų juostelė nuo buvusio apsauginio popieriaus. Pagrindinis portretinių nuotraukų formatas, vadinamasis carte-de-visite,  – tai ~10,5x6,5  cm fotografinės kortelės, kurių kampai suapvalinti, briaunos įstrižai nusklembtos, dengtos aukso spalvos dažais. Ant jų paklijuojamos kiek mažesnio ~9x6 cm formato nuotraukos, apačioje paliekant kortelėje atspaustą užrašą „Visit protrait“, „Cabinet portrait“, fotografo ar įmonės pavadinimą. Savo nuotraukas Paulina Mongirdaitė žymėjo įvairiomis signatūromis, kurių kol kas pavyko išskirti vienuolika variantų. Retai pasitaikanti fotografės XIX  a.  pab. fotografijos kortelė: priekinėje pusėje apačioje įspaustas kaspino formos aukso spalvos užrašas „Visit portrait“, nugarėlėje pavaizduota debesų fone žengianti alegorinė sparnuota moteris, dešinėje rankoje laikanti 125, 126. Kun. Povilas Dogelis (1877–1949), 1902–1904 carinės valdžios kalintas Kretingos vienuolyne. Matmenys: nuotraukos – 8,9x5,9 cm, kortelės – 10,6x6,5 cm KM IF6972

87


140. Ankstyviausias žinomas (H. Grinevičiaus kolekcijoje su 1899 m. pašto antspaudu) Palangos vaizdo atvirukas Palyginus šį atviruką ir albumėlį „Polonga Bains de mer “, jo autorystė priskiriama P. Mongirdaitei Dainiaus Raupelio kolekcija

141. Albumo „M. Pauline. Polonga Bains de mer “, p. 6 paplūdimys, Birutės kalnas, Memelio gatvė, upės Rąžės krantai, pasivaikščiojimas Dainiaus Raupelio kolekcija


Albumai ir nuotraukų rinkiniai Miestų vaizdų rinkiniai ar albumai pradėti sudarinėti maždaug nuo 1860 m.146, juos gamino patys fotografai. Savo nuotraukų rinkinius albumais leido ir P. Mongirdaitė. Šiuo metu yra žinomi trys fotografei priskirtini albumai: rankų darbo nuotraukų albumas „Kretynga“ bei du spausdinti litografiniai albumėliai. 1890  metais, Paulina, tikriausiai grafų Tiškevičių užsakymu, pagamino 46 puslapių, 49 originalių fotografijų albumą „Kretynga“ (148–156). Albumo viršelis – tamsiai vyšninės spalvos odos, jame auksinėmis didžiosiomis raidėmis įspausta antraštė „Kretynga.“. Viršelis ir nugarėlė su ornamentiniais įspaudais. Autorės pavardės nėra, leidimo vieta ir metai nenurodyti, teksto albume taip pat nėra. Pirmasis ir paskutinis lapai dekoruoti užklijavus baltą banguoto reljefo popierių. Lapų kraštai paauksuoti. Fotografijos iš abiejų pusių paklijuotos ant gelsvos spalvos kartono lapų. Prie pirmosios nuotraukos juodu tušu įrašyta „1890“. Fotografijose Nr. 3, 41, 42 apatiniame dešiniajame kampe yra kartu su negatyvu atspaustos raidės: . Ant kitų fotografijų nėra jokių ženklų. Gali būti, kad nuotraukos su inicialais M. T. buvo įdėtos į albumą, bet darytos ne Paulinos, o galbūt kažkurio iš Tiškevičių. Albumėlio matmenys  – 19x23  cm, kartono – 18,4x22,7 cm, fotografijų matmenys skirtingi, pvz.: 12x17,2 cm, 9,5x14 cm ir kt. Albumo nuotraukos išdėstytos taip, tarsi vestų žiūrovą grafų Tiškevičių dvarų keliu iš Kretingos į Palangą. Kelionė pradedama Kretingoje, šalia dvaro rūmų, apžvelgiamas Žiemos sodas ir parkas, dvaro pastatai. Tuomet išeinama į Kretingos miestą, palypėjus ant Pelėdos kalno užfiksuota miestelio panorama, aplankoma bažnyčia, parodoma jos architektūra bei interjeras, miestelio gatvės ir kraštovaizdis. Toliau fotografijos nukelia į Palangą: vaizduojamas pro medžių properšą spindintis pajūris, senoji medinė Palangos bažnyčia, pajūryje esantis prekių sandėlis su šalia besimėtančiais rąstais (po kelerių metų būtent čia bus suvaidintas pirmasis lietuviškas spek-

142, 143. Albumo „M. Pauline. Polonga Bains de mer “ viršelis ir nugarėlė Dainiaus Raupelio kolekcija

93


178, 179. Atvirukai, ~1900 LeidÄ—jas nenurodytas Dainiaus Raupelio kolekcija


„Laiškeliai“ Originalių P. Mongirdaitės fotografijų išliko mažai, tačiau jos gausiai leistų atvirukų galima rasti daugelyje kolekcijų156. Galima sakyti, kad Paulina yra viena iš atvirukų leidėjų Vakarų Lietuvoje pradininkių157, nes šiame krašte iliustruoti pašto „laiškeliai“158 pradėti leisti maždaug po 1895 m.159 Poilsiautojai visais laikais juos labai noriai pirkdavo. Pirmasis atvirukas  – pašto kortelė trumpam laiškui persiųsti – pasauliui buvo pristatytas Austrijos-Vengrijos imperijos sostinėje 1869  m. spalio 1  d. Vokietijoje jis vadintas Postkarte, Prancūzijoje – Carte Postale, Rusijoje  – Открытое письмо (atvirlaiškis). Pirmieji iliustruoti Lietuvos atvirukai XIX a. pabaigoje buvo spausdinami Vokietijos, Švedijos, Rusijos ir Lenkijos spaustuvėse. Laikantis Pasaulio pašto konvencijos reikalavimų, ankstyviausieji atvirlaiškiai buvo leidžiami prancūziškais pavadinimais, vėliau – rusų ir lenkų kalbomis. 1878  m. Tarptautiniame pašto kongrese Paryžiuje buvo nustatytas atvirukų formatas – 9x14 cm, galiojęs iki 1925 m.160, tad ir visi Paulinos Mongirdaitės leisti atvirukai yra būtent tokio dydžio. Ankstyviausias žinomas Palangos vaizdo atvirukas (140), pažymėtas 1899  m. liepos 22 d. įrašu, yra H. Grinevičiaus kolekcijoje. Jame litografuoti Birutės kalnas, Kurhauzas / Kazino, Rąžės upė, Baltijos jūra ir ką tik pastatytos vilos. Šio atviruko vaizdai yra tapatūs esantiems albumėlyje „Polonga Bains de mer“, tad jo autorystė priskiriama P. Mongirdaitei. Kitas tos pačios serijos atvirukas yra ir D. Raupelio kolekcijoje (182). Pirmuosiuose fotografės atvirukuose objektų pavadinimai rašomi prancūzų, kiek vėliau ir lenkų kalbomis. 1904  m., panaikinus lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą161, pavadinimai rašomi ir lietuviškai. Keliuose atvirukuose (gimnazijos, pašto162) yra vertimas į rusų kalbą. 1907  m. atvirukai išleisti lietuvių, lenkų, prancūzų ir rusų kalbomis.

180. Grota Atvirukas. „P. V. Mongird, Polangen“, ~1900 Henriko Grinevičiaus kolekcija

181. Saulėlydis Atvirukas. „Atelier P. Mongird“, ~1904 Sauliaus Žulkaus kolekcija

111


274. Palangos vilos (Tiškevičiaus gatvė, vilos „Aldona“ ir „Gražina“) „W. Mongird“. Iš J. Deubnerio knygos „Malerische Ansichten aus Livland, Estland, Kurland“. Ryga, 1901, p. 244 Latvijas Nacionālā bibliotēka

275. Rusijos ir Prūsijos pasienis, Palanga „W. Mongird“. Iš J. Deubnerio knygos „Malerische Ansichten aus Livland, Estland, Kurland“. Ryga, 1901, p. 248 Latvijas Nacionālā bibliotēka


Darbai spaudoje XX a. pradžioje nebuvo įprasta spaudoje nurodyti fotografijos autoriaus pavardę, todėl pavyko nustatyti tik vieną kitą Lietuvos fotožurnalistikos pradininką, tarp jų minima ir P. Mongirdaitė190. V. Juodakis knygoje „Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940“ nurodo Lietuvos spaudoje atrastą vieną Paulinos nuotrauką, pažymėtą fotografės pavarde.

JAV lietuvių veikėjo kunigo Antano Miluko 1898 ir 1900 m. Šenandore (Shenandoah, Pensilvanija) išleistame albume „Lietuviškas albumas“ yra dvi fotografės nuotraukos: Kretingos miestelio panorama nuo Pelėdos kalno su užrašu „Kretingos miestelis ties Prūsų rubežium Kauno  gub. Čia įsteigtoje mokslinėje buvo mokintojum garbus mūsų mokslinčius ir raštininkas kun.  A.  Pabrėža. Kretingos klioštoriuje dabar yra kalinami prasikaltę prieš valdžią kunigai“ bei „Rogatka (kordonas) ant maskoliškojo rubežiaus ties Klaipėda“, t. y. Rusijos-Prūsijos siena191. 1901  m. J.  Deubnerio Rygoje vokiečių kalba išleistoje knygoje „Malerische Ansichten aus Livland, Estland, Kurland“ 244, 246, 248 puslapiuose yra Paulinos nuotraukų su Palangos vaizdais: Rusijos–Prūsijos pasienis (275), Tiškevičiaus gatvės vilos „Aldona“ ir „Gražina“ (274), Kurhauzas (278), tačiau parašas yra W. Mongird. Kadangi fotografė savo nuotraukas žymėjo antspaudu „Wadwicz Mongird“, nieko nuostabaus, kad herbo pavadinimas „Wadwicz“ buvo suprastas kaip vardas. Daug fotografijų yra 1925 m., jau Paulinai mirus, išleistoje I. Končiaus ir V. Ruokio knygoje „Palangos kraštas. Palangos kraštui pažinti medžiaga. Su paveikslais, diagramomis, žemėlapiais, profiliais“. Nors nuotraukų autoriai šioje knygoje neminimi, tačiau dauguma P. Mongirdaitės darbų atpažįstami: „Buvusi Rusijos ir Vokietijos siena“192 (241), „Palangos valgomo žvejus krato rusų kareiviai“193

276. Ornamentuotas kryžius su koplytėle Kretingos parapijos senosiose kapinėse P. Mongirdaitė, ~1905

Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvas

277. Kryžius Palangos apylinkėse „Fot. P. Mongirdovna“, ~1907 Iš savaitraščio„Ziemia“, 1910 birželio 11, Nr. 25, p. 376 PAN Biblioteka Kórnicka

149


287. Žvejo troba, Palanga Atvirukas. Atelier P. Mongird, ~1907 Sauliaus Žulkaus kolekcija

288. Žemaitis su vaikų vaikais savo nume Atvirukas. Atelier P. Mongird, ~1907 (šis atvirukas yra išleistas ir be užrašo) Dainiaus Rupelio kolekcija


Paskutiniai gyvenimo metai 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, Palangos miestelį užėmė vokiečių kariuomenė. 1918–1919  m. nebuvo stabilios valdžios218, tokiomis aplinkybėmis nuo 1915  metų kurortas apmirė: ne tik nebeatvykdavo vasarotojų, bet išvyko ir vietiniai gyventojai219. Be to, daugelis Paulinos amžininkų teigė, kad ji buvo silpnos sveikatos, gali būti, kad toliau darbuotis jai nebeleido ir liga. Tad nenuostabu, kad yra labai mažai Paulinos Mongirdaitės nuotraukų, darytų po 1915 metų. Galbūt dėl to daugelyje publikacijų rašoma, kad fotografė mirė apie 1916 metus. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus viršininko įstaigų knygose „Apie pasų išdavimą ir prižiūrėjimą“ įrašyta, kad 1921 m. liepos 2 d.220 ir 1922 m. liepos 11 d.221 Paulinai Mongirdaitei išduotas pasas. 1922  m. „Turinčių teisę balsuoti Lietuvos Seiman Palangos miesto gyventojų sąraše“ Palangos mieste paminėtas tik vienas fotografas  – Ignas Stropus. Penkiasdešimt septynerių metų amžiaus (sąraše įrašytas amžius – 50) Paulina Mongirdaitė įvardyta kaip namų savininkė222. Vadinasi, tuo metu ji jau nebeužsiėmė komercine fotografija. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje Liudo Giros fonde esanti nuotrauka tikriausiai paskutinė išlikusi Paulinos daryta fotografija (292). Joje – 1924 m. rugpjūtį įamžinti pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-erių metų jubiliejaus organizatoriai, dalyviai ir Valstybės teatro aktoriai. Puikiai išsilaikiusi fotografija paklijuota ant pilkos (tamsiai žalsvos) ornamentuotos fotografinės kortelės. Kitoje pusėje L. Gira juodu rašalu įrašęs: „Liudo Giros nuosavybė. Dr. Basanavičius Palangoj palangiškio jubiliejinio spektaklio dalyvių tarpe dr. Vaineikio namuose“. Ir fotografės ranka pažymėta: „Palanga. Fotog. P. Mongirdaitė. Vytauto g-vė N 14“223. Kodėl spektaklio jubiliejaus dalyviai norėjo, kad juos fotografuotų jau seniai nebedirbanti, pasiligojusi Paulina, o ne kitas profesionalus Palangos fotografas? Gal dėl to, kad būtent

289. Žvejo troba Palangoje P. Mongirdaitė, ~1907 Iš savaitraščio „Ziemia“, 1910 birželio 11, Nr. 25, p. 390 PAN Biblioteka Kórnicka

290. Palangos apylinkių žemaitis P. Mongirdaitė, ~1907 Iš savaitraščio „Ziemia“, 1910 rugpjūčio 18, Nr. 25, p. 389 PAN Biblioteka Kórnicka

155


303. Kretingos pranciškonų vienuolyno laiptinė P. Mongirdaitė, ~1908 KM stiklo negatyvas


Fotografiniai archyvai Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinyje iš fotografės kūrybinio palikimo saugomos 38 fotografijos, 13  atvirukų ir 13  stiklo negatyvų (dar kelis KM saugomus Palangos vaizdų stiklo negatyvus taip pat galima būtų priskirti P.  Mongirdaitei). Nuotraukose daugiausia įamžinta XIX a. pab. – 1915 m. Juozapo Tiškevičiaus šeimyna, jo sūnų: Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus, šeimos237, atvirukuose  – Kretingos, dvaro, parko ir pasienio muitinės vaizdai, stiklo negatyvuose  – Kretingos bažnyčios bei pranciškonų vienuolyno panoramos ir interjeras. Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomas 13x18 cm dydžio į dvi dalis sudužęs stiklo negatyvas, kuriame įamžinti pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ dalyviai238. Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvo br. Mykolo Tamošiūno surinktame nuotraukų albume yra 15 fotografės darbų, XX a. vid. atspaustų iš jau minėtų stiklo negatyvų. LNM saugoma 13 P. Mongirdaitės darbų. Nacionaliniame M. K. Čurlionio muziejuje yra dvi nuotraukos ir 15 fotoatvirukų. VU Rankraščių skyriuje – septynios fotografijos. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyrius turi keletą atvirukų ir septynias P. Mongirdaitės darytas nuotraukas – tai „kabinetinio“ formato žmonių portretai239. Devynis atvirukus saugo Kauno apskrities viešoji biblioteka. LMA Vrublevskių biblioteka turi 16 atvirukų ir dvi savaitraščio „Ziemia“ iškarpas su nuotraukomis. LNB RS saugomas kurį laiką Palangoje gyvenusio ir dirbusio Juozo Stoukaus sudarytas 241 vnt. nuotraukų ir atvirukų albumas240, autoriaus datuotas 1902  m. spalio 16  d.  – 1941 m. sausio 23 d. Daugelis vaizdų fiksuoti paties J. Stoukaus, o dvylikoje kitų, akivaiz-

304. Petras Baronas „P. Mongirdaitė“, 2012, aversas, Ø 110

305. Petras Baronas „P. Mongirdaitė“, 2012, reversas, Ø 110

163


315. Vila „Blanche“ (Baltoji). Už jos, kairiajame kampe, – vila „Romeo“ Matmenys 8,5x13,7 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos kaspino dvišakais galais pavidalo antspaudas „Wadwicz Mongird / Polangen.“ Dainiaus Raupelio kolekcija

316. Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Matmenys 9x14 cm. Nugarėlėje – violetinės spalvos antspaudas „ZAKŁAD ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY PAULINY MONGIRD w Połądze (Kurlandja)“, 1911 Dainiaus Raupelio kolekcija


Rinktinė bibliografija 1. 2015 metais pirmajai Palangos fotografei... Palangos tiltas, 2015, vasario 24, p. 10. 2. ADIKLIENĖ, Emilija. Palanga Bains de mer. Švyturys, 1972, Nr. 10, p. 28–29. 3. ADIKLIENĖ, Emilija. Palangos m. senosios sodybos ir jų gyventojai. D. 3. Pietinė Palangos dalis [Mašinraštis]. Palanga, 1978–1982. Dr. J. Šliūpo memorialinės sodybos archyvas. 4. BUCHOLZ-TODORSKA, Malgorzata. Litewskie kąpielisko na mapie poludniowego Baltyku na przelomie XIX i XX w. Połąga Tyszkiewiczow. Kurier Sopotski, 2012, Nr. 5 (189), p. 6. 5. BUČIŪTĖ, Sandra. Fotografės Paulinos Mongirdaitės kūryba. Bakalauro baigiamasis darbas, VDU Menų fakultetas, Menotyros studijų kryptis. Kaunas, 2009. 6. BUDRYTĖ, Zofija. Lietuvos fotografų darbai XIX a. – 1915 m.: katalogas. Vilnius: LTSR Istorijos ir etnografijos muziejaus leidinys, 1985, p. 5. 7. DEUBNER, J. Malerische Ansichten aus Livland, Estland, Kurland. Riga-Moskav, 1901. Latvijas Nacionālā bibliotēka. 8. GEDVILAITĖ, Rasa. Cianotipijos nuotraukų parodoje – senoji Kretinga. Švyturys, 2014, birželio 11, p. 7, 12. 9. GINTAUTAS, Algis. Paulina Mongirdaitė – Lithuanian pioneer photographer. Lithuanian heritage magazine, Vol. 18, no. 6 (2011), p. 9–11. 10. GOCENTAS, Vytautas. Palangos vaizdai leidiniuose, fotografijose iš Nacionalinės bibliotekos fondų. Voruta, 2006, gruodžio 31. 11. GRAJAUSKIENĖ, Livija. Paroda-paskaita „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ sulaukė išskirtinio dėmesio. Palangos tiltas, 2013, balandžio 16, p. 8. 12. Jagučio Kosto (g. 1896 m.) interviu, 1970. KMMA, f. 3, b. 6. 13. JASINSKIENĖ, Danguolė. Minint pirmojo lietuviško spektaklio jubiliejų. Iš Maironio lietuvių literatūros muziejus [interaktyvus], 2009. Prieiga per internetą: <http://www.maironiomuziejus.lt/page. php?id=1169>. 14. JUNEVIČIUS, Dainius. Fotografowie na Litwie 1839–1914. Łódż, 2001, p. 27. ISBN 83-914857-1-4. 15. JUODAKIS, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940. Vilnius: Austėja, 1996, p. 72, 106. ISBN 9986-464-06-4. 16. Jurgučio Prano (g. 1894 m.) interviu, 1972. KMMA, f. 3, b. 6. 17. KANARSKAS, Julius. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Švyturys, 2001, sausio 3, p. 5. 18. KANARSKAS, Julius. Grafų Tiškevičių nuotraukos Kretingos muziejuje. Žemaičių žemė, 2013, Nr. 2, p. 42–48. 19. KANARSKAS, Julius. The Tiškeviciai Family Counts Photographic Portraiture at the Kretinga Museum (Lithuania). Uncommon Culture, 2014, Vol. 5, No. ½ (9/10), p. 114–121. ISSN 2082-6923. 20. KANARSKAS, Julius; BUIKIENĖ, Lina. Mongirdaitė Paulina. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus], 2009. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/krastotyra/personaliju-zinynas/ personalijos/535-kpz-mongirdaite-paulina>. 21. KARWOWSKI, Stanisław. Połąga i Kretynga. Poznań, 1913, p. 4, 5, 19. 22. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Iš efoto.lt [interaktyvus], 2014, lapkričio 6. Prieiga per internetą: <http://www.efoto.lt/fotografu_pristatymai/fotografe_paulina_mongirdaite>. 23. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Iš polia.info [interaktyvus], 2002–2015. Prieiga per internetą: <http://www.polia.info/JK/Mongird.html>. 24. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografė, kurios gyvenimą gaubia paslaptis. Švyturys, 2014, lapkričio 5, p. 12. 25. KLIETKUTĖ, Jolanta. Nuotraukų paroda „Kretingos ir grafų Tiškevičių fotografei Paulinai Mongirdaitei – 150“. Iš Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka [interaktyvus], 2015, birželio 10. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/virtualios-parodos/veikiancios-parodos/2341-nuotraukuparoda-kretingos-ir-grafu-tiskeviciu-fotografei-paulinai-mongirdaitei-150>. 26. KLIETKUTĖ, Jolanta. Parodoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ – Paulinos Mongirdaitės kūryba. Palangos tiltas, 2013, balandžio 30, p. 8. 171


318. Stropų šeima Pakutuvėnų k. Stovi iš kairės: Vladas, Justinas, Kazimieras Stropai, Saukalas, Albinas Stropus Sėdi iš kairės: Kazimieras Vengalis, Jecinta Vengalienė (Stroputė), Jecinta Stropienė, Ignacas Stropus, Barbora Saukalienė (Stroputė), Ieva Stropienė (Rupeikaitė, fotografo žmona). Vaikai iš kairės: Saukalaitė (mirusi Sibire dėl tubrekuliozės), Milda ir Algirdas Stropai (Ievos ir Igno vaikai) Matmenys 7,1x10,5 cm I. Stropus, 1920 Jolantos Klietkutės kolekcija

319. Stropai, Pakutuvėnų k., ~1936 Iš kairės: Vladas su sūnumi Alfonsu, Justinas su dukterimi Stanislava, fotografas Ignas, fotografo sūnus Algirdas Stanislavos Šimkienės šeimos albumas


Pakutuvėnų kaimo Stropų giminė Pakutuvėnų kaime (Plungės r.) Stropų giminė įsikūrė po 1775 m., kadangi tų metų Pakutuvėnų kaimo surašymo sąrašuose Stropų pavardės dar nėra244. Anot Stanislavos Stroputės (Šimkienės) senelių, šeima ne savo noru atvyko į išdegintą, badmečių nualintą kaimą245. Fotografo tėvas Ignacas Stropus (g. 1850, 320) iš savo tėvo Boniventūro (g. 1795) paveldėjo 48  ha ūkį Pakutuvėnų kaime. Ignacas buvo jauniausias penkių sūnų šeimoje246. Labai darbštus, nemėgo tinginių, ypač religingas: griežtai laikydavosi pasninkų ir iš šeimos narių reikalavo to paties. Nors pasižymėjo taupumu, bet prieš metines šventes į Kulių kaimo špitolę elgetoms veždavo pilnas vežėčias gėrybių  – duonos, lašinių, miltų ir kt., kad jie melstųsi už gyvus ir mirusius giminės žmones. Prekybinius ryšius Ignacas palaikė su Plungės žydais, neturtingesnieji amatininkai žydai su sūnumis atvažiuodavo siūti, dengti stogų, atlikti kitų darbų. Fotografo tėvas nemėgo susiėjimų, todėl retai svečiuodavosi pas gimines. Prasiblaškydavo tik švenčių dienomis, kai po šv.  Mišių, grįžę iš bažnyčios, apsilankydavo kaimynai ir susėdę valgomajame papsėdavo pypkes. Kadangi buvo gana apsišvietęs, buvo išrinktas Telšių teismo tarėju247. Fotografo Igno Stropaus motina – Jacinta Stropienė (Prišmontaitė, 323), kilusi iš Kartenos parapijos, Kalno Grikštų kaimo, jauniausia iš penkių seserų. Jos tėvas Antanas Prišmontas buvo vienas vaikas šeimoje, motina – karteniškė Eleonora Joneckytė iš gausios, labai šviesios šeimos. Jacinta Stropienė buvo stambi moteris: gimdė trylika kartų ir net tris poras dvynukų. Kantri, darbšti, labai nuoširdi bei vaišinga. Labai šneki: vis kalbėdavusi ir kalbėdavusi su mergėmis virtuvėje. Mokėjusi labai daug pasakų ir istorijų, kurias ilgais žiemos vakarais verpdama pasakojusi vaikams, anūkams ir visai šeimynai. Jos balso tembras buvęs labai malonus, kalba negarsi, bet labai aiški, greitakalbė. Kadangi šeimyna gausi, o visus reikėjo deramai aprengti,

320. Fotografo tėvas Ignacas Stropus prie savo trobos I. Stropus, Pakutuvėnai Stanislavos Šimkienės šeimos albumas

321. Stanislava Stroputė (Šimkienė) I. Stropus, 1948 gegužės 22 Stanislavos Šimkienės šeimos albumas

177


330. Ievos Rupeikaitės ir Igno Stropaus vestuvės Matmenys 15x9,5 cm Fotografuota I. Stropaus fotopaviljone Kretingoje, 1913 rugsėjo 3 Juozo Šimkaus šeimos albumas


Igno Stropaus asmenybė Fotografas Ignas Stropus – antrasis Ignaco ir Jacintos Stropų vaikas – gimė 1885 m. sausio 20 d. Plungės valsčiuje251, Pakutuvėnų kaime. Pakrikštytas tą pačią dieną vikaro kun. Venckaus Kulių parapijoje. Krikšto tėvai  – kaimynas Juozas Dobilas ir tėvo brolio Juozapo Stropaus žmona Barbora252. Tėvai norėjo, kad vaikai būtų apsišvietę, todėl kiek pajėgė rūpinosi jų išsilavinimu. Kaimo daraktorius namuose berniukus išmokė lietuviškai skaityti ir rašyti. Vėliau berniukams tėvai nuomojo butą Plungėje, leido mokytis į Plungės valsčiaus pradinę mokyklą, kurioje po 1863  m. sukilimo buvo mokoma rusų kalba253. Ignas Stropus mokslus baigė Palangos progimnazijoje254. Fotografas buvo meniškos sielos ir polėkių žmogus255, gražus, aukštaūgis, lieknas, elegantiškas, gabus oratorius, tikriausiai iš motinos paveldėjęs šią dovaną256. Labai draugiškas, kompanijos žmogus, puikiai sugyvenantis su kaimynais. Net ir senatvėje išliko energingas, žvalus257, nors išvykdamas iš Palangos „turėjo skaudančias kojas“258. Abu su žmona nuo jaunystės buvo laisvamaniai, nors tėvus turėjo ypač religingus. Apie Igno tarnystę kariuomenėje nieko nėra žinoma. Jis galėjo tarnauti apie 1904– 1906  m., Rusijos–Japonijos karo pabaigoje. Grįžęs iš kariuomenės hipnozės būdu ėmė gydyti nervų sistemos ligomis sergančius žmones. Pas jį gydytis atvažiuodavo daug ligonių. Kadangi šeima buvo gausi, Ignas nutarė įsigyti rimtesnę profesiją, kad galėtų „prasimušti“ gyvenime259.

331. Fotografo žmona Ieva Stropienė Matmenys 13,6x8,5 cm I. Stropus (?) Aldutės Šeduikienės šeimos albumas

332. Igno ir Ievos Stropų gyvenamasis namas Šiemulių k. (Ievos tėvų namai) A. Kijauskas, Šiemuliai, 1932 Albino Kijausko šeimos albumas

187


337. Fragmentas iš 1854 m. Kretingos plano 1908 m. Sodo gatvė buvo ties Nr. 21–27 pažymėtais namais KM GEK18863

338. Izidorius Mikalauskas Matmenys 7x4,5 cm I. Stropus, Šiemuliai, 1918 KM IF41


Fotografo profesija Įvairiose publikacijose rašoma, kad Ignas Stropus 1909 m. fotografijos mokėsi Plungėje pas M. Berkovičių, 1910 m. – Kretingoje pas Alfonsą Survilą260. Tačiau 1936 m. sezoniniame Palangos kalendoriuje I.  Stropaus ateljė reklama teigia: „įsteigta 1908  m.“261. Realu, kad čia minima data, kai Stropus įkūrė fotografijos įmonę Kretingoje, taigi fotografijos mokytis turėjo anksčiau. Tikėtina, kad Plungėje pas Mendelį (Michaelį) Berkovičių262 mokėsi 1906–1907 m., tačiau A. Survila Kretingoje įsikūrė tik 1911 m., tad Ignui tuo metu jau nebereikėjo mokytis, nebent tobulintis, nes A. Survila fotografo profesijos paslapčių mokėsi pas garsius Rygos fotografus263 Emmanuelį von Eggertą (Alexanderstrasse g. 6) ir Richardą Geisslerį (Alexanderstrasse g. 8). 1908  m. Ignas Stropus Kretingos mieste atidarė pirmąją foto ateljė „Birutė“, kuri buvo Rotušės aikštės rytinėje dalyje, Sodo gatvėje, esančioje į vienuolyno pusę264 (šiuo metu tai yra pėsčiųjų takas nuo „Lauros“ parduotuvės iki naujos bibliotekos265, 337). Fotografas pasirinko Kretingos, o ne Plungės miestelį (nors pastarasis buvo arčiau gimtųjų Pakutuvėnų) greičiausiai todėl, kad Plungėje tuo metu jau dirbo keli fotografai, o Kretingoje šiuo amatu jis užsiėmė pirmasis. Kretingoje I. Stropus dirbo septynetą metų: 1908–1914 m. Fotopaviljonas buvo skoningai įrengtas, turėjo kelias dekoracijas, vaizduojančias prabangias kolonas, apvytas vijokliais (344)266, mišką (345), debesuotą saulėlydį (340). S. Žvirgždas vaizdingai nupasakoja fotografijos paviljono Kretingoje aplinką: „buvo turtinga dekoracija, kurios šonuose ir apačioje nupiešti grotelių, apkaustų bei kitų geležies dirbinių raštą imituojantys ornamentai, papildyti groteskiniais augaliniais, figūriniais motyvais. Dešiniajame šone tokiu pačiu ornamentu dekoruotas kvadratinis stulpas, į kurį galėjo pasiremti pozuotojas. Ant grindų patiestas pilkos medžiagos gabalas, keletas kėdžių raižytomis kojelėmis bei atramomis“267 (341).

339. Ieva Stropienė su sūnumi Algirdu I. Stropus, Šiemuliai, 1920 Albino Kijausko šeimos albumas

340. Eugenija Kumponaitė, Kretingos vaistų krautuvės savininkė Matmenys 13,4x8,4 cm I. Stropus, Palanga, 1925 KM IF4874

191


357. Palangos gaisras. Dega klebonija, matyti užrašas „Foto laboratorija“ Matmenys 8,8x13,8 cm I. Stropus, 1938 geužės 10 Albino Kijausko šeimos albumas

358. Kažkur šioje vietoje Palangoje, Vytauto ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje (išilgai Vasario 16-osios gatvės), prie klebonijos buvo I. Stropaus fotopaviljonas J. Klietkutė, 2014


Fotografijos ateljė Palangoje 1921 m. pavasarį, kai Palanga buvo grąžinta Lietuvai, Ignas Stropus, norėdamas savo vaikams suteikti gerą išsilavinimą275, persikėlė gyventi į pajūrį. 1922 m. „Turinčių teisę balsuoti Lietuvos Seiman Palangos miesto gyventojų sąraše“ yra minimas tik vienas fotografas visame Palangos mieste – Ignas Stropus. Tais metais I. Stropaus šeima buvo registruota Palangoje, Tiškevičiaus bulvare276. Netrukus iš Palangos klebono Juozapo Šniukštos išsinuomojo Vytauto g.  75 (priešais bažnyčią) esančio namo galą: pirmajame aukšte įsirengė fotopaviljoną, antrajame apsigyveno su šeima277. 1972 m. Felicija Pakutinskienė interviu sakė, kad Stropaus ateljė buvo prie ligoninės, ten, kur yra skveras ir gėlių kioskas278 (358). Paviljone fotografas iš stiklo įrengė sieną bei stogą279, vėliau – ir virtiną280, kuriuos darė iš naudotų nuplautų fotoplokštelių  – dideli rėmai, o juose stiklai. Apšvietimą reguliavo užuolaidomis281. Turėjo tuo laiku įprasto rekvizito – pintą krėslą (446), prabangią kanapą (408), aukštą staliuką (407) ir kt. Naudojo kelias dekoracijas: vienoje pavaizduoti debesys, ežeras, miškingas krantas (340), kitose  – miško proskyna (348), miškas paveiksle (445), dar viena dekoracija sudarė gyvenamojo kambario iliuziją – pailgi langai su užuolaidomis (366), buvo ir anuomet populiari dekoracija su antikine kolona (402). 1923 m. Palangos pradinės mokyklos IV skyriaus mokinių nuotraukoje matoma prabangi dekoracija su užuolaidomis ir kolonomis, apvytomis vijoklių, o kairėje nuotraukos pusėje užfiksuota paprasta medinė fotopaviljono siena (403). Kitoje namo dalyje veikė knygynas, priklausęs Butkų Juzei282. 1936 m. šiame pastate registruota ir cukrainė „Birutė“283, o šalia, per du namus,  – J.  Mickevičiaus knygynas. Vėliau tame pačiame name ir I. Stropus įkūrė knygyną, kuriame prekiavo knygomis, laikraščiais, atvirukais ir rašymo priemonėmis284. Gali būti, kad Butkų Juzė, būdamas

359. Kun. Juozapas Šniukšta Matmenys 13,8x8,5 cm I. Stropus KM GEK25579

360. P. M. Gaidonienė su nežinomu vyru Nugarėlėje violetiniu rašalu įrašyta: „Atminčiai Onytei Vainoraitei nuo P. M. Gaidonienės“ I. Stropus, Palanga Jūračio Liachovičiaus kolekcija

203


377, 378. Dvaro siuvėjo Adolfo Daumanto namas Plungėje, Laisvės al. 15, kuriame 1930–1933 buvo Igno Stropaus fotopaviljonas J. Klietkutė, 2014


Plungėje 1930 m. Ignas Stropus išvyko į Plungę, kadangi vaikus leido mokytis į Plungės gimnaziją. Įsikūrė savo draugo dvaro siuvėjo Adolfo Daumanto name (377, 378, 380), esančiame Laisvės alėjoje šalia parko, netoli Laisvės statulos. Ten atidarė fotoateljė. Prie namo taip pat kaip ir Palangoje pasistatė nedidelį paviljoną, įstiklintą fotoplokštelių stiklais296. Daumanto namas Plungėje, Laisvės al. 15, tebestovi ir šiandien, jame įsikūrusios Adolfo Daumanto vaikaičių šeimos. Pastatas perstatytas, tas galas, kuriame buvo ateljė, nugriautas. 1931 m. kovo 31 d. Ignas Stropus fotografavo Plungėje kilusį gaisrą (387, 388): apie 11  valandą Vytauto prospekte, pirklio Resto mediniame name, kuriame buvo ir viešbutis, kilo gaisras. Vėjas sūkuriais nešė ugnį į kitus namus, kurią greit pagaudavo skiedriniai arba šiaudiniai stogai. Gaisrininkai, pamatę, kad dega jų namai, pametė gatvėje gaisrines pompas ir puolė gelbėti savo turto. Tuomet Plungėje gyveno apie 5 000 žmonių, pusė iš jų liko be pastogės. Sudegė apie du šimtai namų297. 1931  m. Plungėje, netoli Stropaus fotoateljė, pastatytas ir iškilmingai atidarytas Laisvės paminklas, 1932  m. per Plungę nutiesta ir pradėjo veikti geležinkelio linija, statoma Plungės geležinkelio stotis, 1928–1933  m. statoma naujoji bažnyčia, 1933 m. ji iškilmingai pašventinta. Kadangi Ignas Stropus buvo aktyvus įvykių fiksuotojas, galėjo ir šiuose įvykiuose dalyvauti bei juos įamžinti. Gaila, kad šių įvykių nuotraukų, pažymėtų fotografo ženklu, neteko atrasti. Tačiau išliko nemažai portretų, fotografo darytų Plungės ateljė. Plungėje, taip pat kaip ir Palangoje, turėjo miškingą krantą vaizduojančią dekoraciją (382) bei dekoraciją, kurioje tarsi pro langą matėsi debesuota padangė, kraštus rėmino užuolaidų raštas (381). Fotografas įsigijo medinį prabangų raižytą krėslą, kuris dominuoja daugelyje Plungėje darytų nuotraukų (381, 383).

379. Adolfas Daumantas, Plungės kunigaikščių Oginskių siuvėjas Matmenys 8,8x13,5 cm I. Stropus, ~1921 ŽDM F 550

380. Daumantienė su vaikais Loreta ir Viktoru, 1947 Fone matomas Daumantų namas Matmenys 6,5x6 cm Fotografas nežinomas Loretos Zaborskienės šeimos albumas

213


395. Orkestras Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, ~1928 Sauliaus Žulkaus kolekcija

396. Tarptautinės gimnazijų fizinio lavinimo mokytojų stovyklos dalyviai Palangoje Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1937 Audronės Bukauskienės-Urbonaitės šeimos albumas


Palangos fotografas Vyrui su vaikais išvykus į Plungę, Palangoje fotografo darbą tęsė žmona Ieva Stropienė: „Aš jį nusižiūrėjusi pradėjau fotografuoti per striokus: kai jis į Plungę išvažiavo, atėjo pasieniečiai, sako, nufotografuok. Išsigandusi ir pradėjau“298. Klientai, ypač merginos, labai mėgo jos retušuotas nuotraukas, nes ji išlygindavo visus taškelius, dėmes, defektus... Net Ignui sugrįžus portretuotis klientai labiau norėjo pas ją299. Taigi, antroji moteris fotografė profesionalė Palangoje buvo Ieva Stropienė, tačiau jos vardo fotografų sąrašuose nerasime. Peržiūrėjus keletą senų palangiškių šeimos nuotraukų albumų pastebėta, kad daug 1930–1933 metų fotografijų yra be jokio fotografo spaudo. Braižas, fotopaviljono aplinka gali būti priskiriami I. Stropui. Kyla mintis, kad įspaudus, antspaudus Ignas išsivežė į Plungę, o Palangoje Ievos darytos nuotraukos nebuvo ženklinamos. 1933 m. pradžioje Ignas Stropus sugrįžo į Palangą, tapo žymiausiu fotografu, reprezentavusiu pajūrį. Tais pačiais metais į Palangos miesto burmistrą Joną Šliūpą kreipėsi šiaulietis fotografas Kazys Gedaminskas, prašydamas leisti uždarbiauti fotografavimu Palangoje. Burmistras atsakyme rašė, kad „visa Palanga yra išnuomota vienam fotografui, kuris nuo savęs galėtų išnuomoti kitiems. Visos vietos įkainotos 1000 Lt, jei sutiktumėte, galime išnuomoti ir tamstai“300. Rašte Palangos fotografo pavardė neminima, bet galima spėti, kad tai buvo pagrindinis to meto Palangos fotografas I. Stropus301. Palangos kurorte fotografų pamažu daugėjo, bet, kaip teigia V.  Juodakis knygoje „Lietuvos fotografijos istorija“, Stropaus jie nenukonkuravo, nes dažniausiai tai tebuvo sezoniniai uždarbiautojai, dirbę vadinamuoju penkių minučių būdu302. 1937 m. sudarytame Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąraše jau yra išvardyti keturi profesionalūs Palangos fotografai bei fotolaboratorijos: „Fotocentras“, M.  Barkauskas (Basanavičiaus pr.  2), Stropus  Ign.

397. Feliksas Paulauskas (1879–1952) Gyveno Palangoje, dirbo vežiku, knygnešys, 1921–1942 m. – pirmasis Palangos valsčiaus viršaitis, 1928 m. apdovanotas dviem Lietuvos Nepriklausomybės medaliais. Nugarėlėje juodu tušu įrašyta: „Atminimui bendradarbiui / sekretoriui A. Zaleskui / iš F. Paulausko / Palangos valsčiaus viršaičio / Palanga 1930 m. IV 11 d.“ Nuotrauka fotografo spaudu nepažymėta. Gali būti, kad fotografavo Ieva Stropienė Alfonso Zaleskio šeimos albumas

223


454, 455. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia I. Stropus, 1935 I. Stropus, ~1930

Jolantos Klietkutės kolekcija

LNM ATV 20151

456. Palangos pajūris I. Stropus

Romualdo Beniušio kolekcija


Signatūros Išskirta keturiolika I. Stropaus nuotraukų ženklinimo variantų. Kretingoje įkūręs foto ateljė, Ignas Stropus įsigijo kelis antspaudus: didelio formato nuotraukas žymėjo 1x6,2 cm dydžio mėlynu antspaudu „ФОТОГРАФИЯ / И. Стропуса Кретингенъ“ (FOTOGRAFIJA I.  Stropaus Kretinga, 354). Kitas, 3,3x6  cm antspaudas vaizdavo pusiau susuktą pakabinamą pergamentą, papuoštą kutais, kaspinu ir dviem žvaigždėmis. Užrašas jame skelbė: „LIETUVIŠKA / FOTOGRAFIJA / J. STROPUS / И.  И.  СТРОПУСЪ  / Кретингенъ, Ковен. губ.“ (343). Vėliau šis antspaudas buvo pakeistas lygiai tokiu pačiu, tik užrašas sutrumpėjo iki „FOTOGRAFIJA  / J.  STROPUS  / Кретингенъ, Ковен. губ.“ (347). Kai kuriose nuotraukose tiesiai ant negatyvo įrėždavo „Fotogr. / I. Stropaus“ (472). Taip pat įsigijo ir firminę fotografijos kortelę, kurios priekinėje pusėje apačioje dešinėje rusų kalba buvo įrašyta: „И. И. Стропусъ / Кретингенъ“ (I. I. Stropus / Kretinga, 458). Dvi raidės „I“ nurodo rusų kalboje įprastą vardą ir tėvavardį „Ignas, Ignaco sūnus“. Kita kortelės pusė švari. Vėliau Liepojoje, I.  Pokornago litografijoje326, užsakė 11x6,5 ir 16,4x10  cm dydžio firmines fotografijų korteles (462–465), kurių priekinėje pusėje, dešinėje, apačioje aukso spalva įspaustas įmantriai išraitytas užrašas „I.  Stropaus Kretingá“, nugarėlėje tamsiai mėlyna spalva pavaizduotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antrosios žmonos, Lietuvos valdovo Vytauto motinos Birutės portretas327 ir rusų bei lietuvių kalbomis rašoma: „ПЕРВАЯ ЛИТОВСКАЯ  / ХУДОЖЕСТВЕННАЯ ФОТОГРАФІЯ  / „Бирута“  / И.  Стропуса  / Кретингенъ Ковенск.  губ.  / Садовая ул.  // PIRMA LIETUVIŠKA DAILOS FOTOGRAFIJA  / „Birute“ / J. Stropaus / Kretinga Kauno guber. / Sodno ulice. // Негативъ хранится“ (nega-

457, 458. Antanina Šiaulevičiūtė Matmenys: nuotraukos – 13,6x6,7, kortelės – 16x7,2 cm I. Stropus „И. И. Стропусъ Кретингенъ“, Kretinga, 1912–1914 LNM ATV 20886

251


482. Vartotojų bendrovė „Talka“ Palangoje, Vytauto g. 66 (įkurta ~1911 m. Stasės Vaineikienės iniciatyva) Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1933 Dainiaus Raupelio kolekcija

483. Paplūdimys Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1933

Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus Emilijos Adiklienės rankraščių fondo archyvas


Parodos 1933 m. Šiauliuose „Putpelės“ draugijos surengtoje kilnojamojoje parodoje Ignas Stropus dalyvavo net su 42  darbų vientisiausia ir kruopščiai atrinkta peizažinių fotografijų kolekcija329: „Plungė. Gatvės auklėtinis“330, „Palanga. Audra“, „Ūkio banko vila, siluetas“, „Ledai 1929 m.“ (du variantai), „Aukščiausia kopa“, „Audros draskomos kopos“, „Jūros tiltas“, „Kopos“, „Meilės alėja“, „Saulei leidžiantis“, „Kopos“, „Nidos kopos“, „Kuršių marių pakr. ties Nida“ (du variantai), „Saulėlydis“, „Mėnesiena“331, „Palanga. Jūra, atsisveikinimas su mėnesiena“, „Iš Holandų kepurės“, „Bangų ardomas tiltas“, „Žiemos papuošalai“, „Berželis“, „Šarmuotas rytas“, „Vakaras“, „Kopos prie tilto“, „Pavasario ledai“, „Kopose“, „Parkas“, „Ledus sulaužiusi jūra“, „Vandens užtvanka parke“, „Upė Ronžė“, „Bendros maudyklės“, „Palangos parkas“, „Vakaras nuo Birūtės kalno“, „Buv. Kun. Oginskių rūmai“, „Ola Birūtės kalne“, „Nakties iliuzija“, „Saulėlydis“332, „Palanga. Žiema“333, „Plungė: Plungės Žem. ūkio mokykla“, „Prie Klaipėdos uosto“, „Plungė, parkas“334. Iš parodos nuotraukų pavadinimų matome, kad Stropus aktyviai fotografavo Klaipėdoje, Nidoje, Plungėje. Deja, šių nuotraukų atrasti nepavyko. 1934  m. Kretingoje buvo surengta fotografijų paroda, kurioje turėjo dalyvauti ir I.  Stropus. Šioje parodoje pagyrimo raštą gavo Kretingos fotografas A. Survila335. Apie kitas parodas, kuriose galėjo dalyvauti Ignas Stropus, deja, nėra žinoma. I.  Stropaus darbai eksponuojami ir šiais laikais vykstančiose parodose: 2006  m. Palangos gintaro muziejuje vyko Henriko Grinevičiaus kolekcijos paroda „Senoji Palanga“, kurioje eksponuota daug fotografo atvirukų, 2013 m. Palangoje projekto „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ kontekste pristatyta I.  Stropaus kūryba, 2015  m. Kretingos r.  sav. M.  Valančiaus viešojoje bibliotekoje vyko paroda, skirta fotografo 130-ies metų jubiliejui.

484. Palanga Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1937 Palangos kurorto muziejaus rinkinys

485. J. Basanavičiaus gatvė, Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1937 PAVB RKRS F153-67

486. Dariaus ir Girėno alėja Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“ Jolantos Klietkutės kolekcija

263


491. Kurhauzo sodas Palangoje Atvirukas iš I. Stropaus išleisto rinkinio, 1924 (2) Vytauto Eiduko kolekcija

492, 493. Sauliaus Žulkaus kolekcija


Atvirukai Apie 1912 m. Ignas Stropus išleido pirmąjį spausdintinių atvirukų rinkinį. Iki tol atvirukus spausdino kaip nuotraukas – kontaktiniu būdu, vadinamuosius fotoatvirukus. Kaip ir P. Mongirdaitė, spausdintus atvirukus jis leido ne pavieniui, o rinkiniais. Visų atvirlaiškių dydis vienodas – 9x14 cm. Iš to, kiek pavyko atrasti I.  Stropaus atvirukų, sudarytas dviejų Plungės ir aštuonių Palangos rinkinių katalogas. Toliau pateikiami šių rinkinių aprašymai. Pirmuosius atvirukus Ignas Stropus išleido apie 1912 metus. Tai buvo Plungės vaizdų serija, kurios priekinėje dalyje ranka įrašytas vaizduojamo objekto pavadinimas (538). Nugarėlės dešinėje pusėje statmenai atspausdinta „Ateliejos I.  Stropaus Kretingoje“, dešinėje, taip pat statmenai  – „Репродукцiя Воспрещена.“ (Perspausdinti draudžiama, 539). Antrąjį Plungės vaizdų rinkinį Ignas Stropus taip pat išleido apie 1912 metus, bendradarbiaudamas su fotografu Alfonsu Survila. Tai buvo nespalvotų (534) ir spalvintų (533) Plungės vaizdų serija. Šios serijos atvirukų nugarėlėse kairėje pusėje statmenai įrašyta „Atelier J.  Stropus  & A.  Surwillo, Kretyngoj“, dešinėje – „Репродукцiя Воспрещена.“ (535). Apie 1924  m. I.  Stropus išleido rinkinį skirtą Baltijos pakrantei, kurį sudarė vaizdai: „Audra Palangoje“, „Mėnesiena Palangoje“, „Užšalusi jūra Palangoje“, „Ledų kopos žiemą prie Palangos jūros“, „Palangos pajūris“, „Jūra žiemą Palangoje“. Nugarėlėje statmenai per vidurį užrašas: „Išleido fotogr. Stropus. Perspausti draudžiama“. Centre, apačioje, skaičius „24“ (494–497). 1924  m. pasirodė nespalvotų ir paspalvintų atvirukų rinkinys su Palangos vaizdais: „Dalis Palangos su jūra“ [vaizdas iš bažnyčios bokšto], „Palangos vidurinė mokykla“, „Kurhauzo sodas Palangoje“, „Palangos pajūris su upe Ruože“, „Tyškevičiaus rūmai Palangoje“,

494–497. I. Stropaus išleisto rinkinio atvirukai, 1924 (1) Jolantos Klietkutės kolekcija

267


543. Vila „Blanhe“ (Baltoji). Dešinėje apačioje – liūtas, dabar stovintis Gintaro muziejaus arkoje I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 18

544. Mokykla I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 19


Leidybinė veikla Ignas Stropus, kaip ir kiti to laiko fotografai, mažais tiražais pats gamino nedidelius Palangos albumus, sudarytus iš nuotraukų, suklijuotų ant kartono lapų342. 1936 m. kovo 18 d. Lietuvos šaulių sąjungos Palangos būrys išleido 17x24 cm dydžio fotografijų albumą „Palanga. Vaizdų albumas. Foto J.  Stropaus“ su 89  nuotraukomis (543–550)343. Albumą atspaudė Klaipėdos akcinės „Ryto“ bendrovės spaustuvė. Teko matyti keletą šio albumėlio egzempliorių, ir tik viename jų antrajame puslapyje yra išlikusi prezidento A. Smetonos nuotrauka. Kituose egzemplioriuose ji buvo rūpestingai išplėšta: sovietiniais laikais žmonės bijojo – už panašių vaizdų turėjimą galėjai pakliūti į valdžios nemalonę. Ignas Stropus aktyviai fiksavo Palangos miestelio gyvenimą. Daugybė jo nuotraukų atspausta reklaminiuose kurorto leidinukuose, pavyzdžiui: 1929  m. leidinys „Palangos jūros maudyklės. Lietuvos gydymo ir poilsio vasaros kurortas“ (551) iliustruotas vien Igno Stropaus nuotraukomis (31 fotografija), 1936 m. lankstinuke „Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė. Palangos planas“ yra dvi Stropaus nuotraukos: „Tiškevičiaus parkas“ bei „Dariaus ir Girėno alėja“, 1937 m. leidinuke „Palangos kurorto informacija“ – trys fotografijos: „Palangos vaizdai“, „Naglio kalnas“, „Tiškevičiaus parkas ir rūmai“. Nuotraukas fotografas publikavo ir tuometinėje Palangos bei respublikinėje spaudoje, pavyzdžiui: 1931 m. išėję pirmieji keturi laikraščio „Palangos pajūrys“ numeriai buvo iliustruoti tik Igno Stropaus nuotraukomis (fotografo pavardė nenurodoma), 1933  m. laikraštyje „Palanga“ po nuotraukomis „Jonas Šimkus“344 (552) bei „Arklių lenktynių laimėtojai Palangoje“345 (553) jau yra užrašyta fotografo pavardė. Dvisavaitiniame žurnale „Mūsų dienos“346 (Kaunas) išspausdintos penkios nuotraukos iš Palangos. Įdomu, kad po straipsnio antrašte parašyta „Foto Ig. Stropaus“, o žemiau atspaustos keturios Birštono

545. I. Stropaus leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“ viršelis, 1936

Palangos m. sav. viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus archyvas

546. Palangos bažnyčios altorius I. Stropaus nuotrauka iš leidinio „Palanga. Vaizdų albumas“, 1936, p. 15

279


556. Igno Stropaus laidotuvės Kauno Panemunės kapinėse Iš kairės: fotografo brolis Kazimieras Stropus, Petras Jokužis, Albinas Kijauskas, Vaclovas Vengalis, Saukalienė, Stanislava Stropienė, Z. Vengalienė, Ieva Stropienė, Justinas Saukalas, Adelė Jokužienė, Algirdas Stropus. Vaikai: Vytautas Vengalis, Rita ir Jūra Jokužytės Fotografas nežinomas, 1959 rugpjūtis Albino Kijausko šeimos albumas

557. Albinas Kijauskas prie Igno ir Ievos Stropų kapo, Kaunas Algirdas Stropus, 1978 Albino Kijausko šeimos albumas


Atsisveikinimas su Palanga 1940-ųjų sovietų okupacija, 1941-ųjų trėmimai, vokiečių okupacija, neramūs pokario metai pakeitė gyvenimą pajūryje: poilsiautojų Palangoje beveik nebeliko, tad išvyko ir Ignas Stropus su šeima. Spaudoje teigiama, kad 1945 m. Ignas su žmona išvyko į jo gimtuosius Pakutuvėnus, tačiau sūnus Algirdas pasakojo, kad tėvai apsistojo motinos tėviškėje – Šiemuliuose, nors dažnai lankydavosi ir gimtinėje Pakutuvėnuose, kur gyveno jo broliai su šeimomis. Palangoje paliko visus archyvus, kurie ten ir žuvo. Kaime dar šiek tiek fotografavo350, aplinkinių kaimų gyventojai ateidavo fotografuotis į namus. Žmona Ieva vasaromis dažniau gyvendavo Šiemulių kaime, dalį žemės išnuomodavo kaimynams. Buvo savotiško charakterio moteris: mėgo dėvėti vyriškus drabužius, mylėjo gyvūnėlius, juos dresuodavo, ir šie paskui ją sekiodavo351. 1956  m. Ignas su žmona apsigyveno pas sūnų Kaune, Panemunėje, Upelio g. 6. Ignas Stropus mirė 1959  m. rugpjūčio 13 d.352, būdamas 74-erių metų. Žmona Ieva mirė apie 1976 m. Abu palaidoti Panemunės kapinėse353 (557).

558. Ieva Stropienė, Šiemuliai, 1950 Matmenys 7,3x6 cm Albino Kijausko šeimos albumas

559. M. Silkauskaitė I. Stropus, 1923

Lukrecijos Vaitkevičienės šeimos albumas

287


566. Fotografo vaikai Algirdas, Milda ir Genutė Stropai I. Stropus (?), ~1918 Stanislavos Šimkienės šeimos albumas

567. Palangos pradinės mokyklos mokytojai Sėdi iš kairės: 1 – Lukošienė, 2 – direktorius Martynas Kleinaitis, 3 – K. Ruibys, mokyklos kapelionas, Palangos parapijos vikaras, 4 – Milda Stroputė (Panarienė). Antroje eilėje stovi iš kairės: 1 – Baltrėnas, 2 – Felicija Mensonienė, 3 – Panaras, 4 – Juozas Plačas, klasės auklėtojas Nuotrauka paženklinta įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, 1942 Alfonso Zaleskio šeimos albumas


Fotografinis palikimas Kretingos muziejuje saugoma 27 įvairaus laikotarpio Igno Stropaus nuotraukos, 12 fotoatvirukų ir penki Palangos vaizdų atvirukai. LMA Vrublevskių bibliotekoje  – 22  Palangos fotoatvirukai, pažymėti fotografo įspaudu „Palanga Meno-Fotogr. Stropus“, ir 20 atvirukų. Nacionaliniame M.  K. Čiurlionio meno muziejuje – 16 atvirukų. Šiaulių universiteto bibliotekos Aušrininko dr.  Jono Šliūpo archyve  – 11 fotografo įspaudu pažymėtų nuotraukų. Maironio lietuvių literatūros muziejus saugo 10 Stropaus darbų, daugelis jų – rašytojo Butkų Juzės portretai. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje yra šešios  fotografo darytos grupinės pedagogų nuotraukos ir 1933 metų 10-ies atvirukų rinkinys „Palanga / Išleido Ig. Stropus“. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – keturi Palangos vaizdų atvirukai, 1934  m. išleistas 10-ies atvirukų rinkinys „Palangos prisiminimui“ ir 1936 m. albumas „Palanga. Vaizdų albumas“. Knygoje „Senoji Palanga“354 atspausdinti 48  fotografo atvirukai iš Henriko Grinevičiaus kolekcijos. Daug fotografo nuotraukų ir atvirukų surinko kolekcininkas Algimantas Miškinis, savo kolekciją padovanojęs Lietuvos nacionaliniam muziejui. Kiti muziejai ir didžiosios bibliotekos taip pat turi I. Stropaus darbų, tačiau nėra galimybės sužinoti, kiek ir kokių, kol fondai neištirti ir nesuskaitmeninti.

568. Petras Baronas „Ignas Stropus“, 2015, aversas, Ø 110

569. Petras Baronas „Ignas Stropus“, 2015, reversas, Ø 110

291


574. Genutės Stroputės laidotuvės, 1931 spalio 30 Iš kairės: Milda Stroputė, Ignas Stropus, Ieva Stropienė, Algirdas Stropus Albino Kijausko šeimos albumas

575, 576. Milda Stroputė I. Stropus, Palanga, 1929

Albino Kijausko šeimos albumas


Dukterys Genutė ir Milda Igno ir Ievos Stropų dukterys dvynukės – Genutė ir Milda – gimė 1916 m. rugpjūtį355 Šiemuliuose (Plungės r.). Genutė buvo silpnos sveikatos, mirė nuo kaulų tuberkuliozės paauglystėje, 1931  m. spalio 14 d.356 Milda, antroji iš dvynukių, užaugo sveika, energinga, linksma, draugiška moteris. Baigė mokytojų seminariją, Palangoje dirbo pradinių klasių mokytoja. Labai mylėjo žemaičių tarmę, atvykusi į kaimą su visais kalbėdavo žemaitiškai, todėl kaimynams labai patiko, sakydavo: „Mokyta, bet nepasipūtusi“. Ištekėjo už bendradarbio mokytojo iš Rytprūsių – Panaro. Palangoje gimė sūnus Arvydas. Karo pabaigoje kartu su mažamečiu sūneliu, vyru ir brolio Algirdo žmona Malvina bei jų dukryte Jūrate pasitraukė į Vakarus. Gyveno iš pradžių Vokietijoje, o paskui su šeima išvyko į JAV. Tėvus Lietuvoje aplankė tik vieną kartą 1976 m., nes sovietmečiu keliones labai varžydavo. Mirė JAV 1993 metais357.

577. Milda Stroputė I. Stropus (?), Palanga, 1937

Albino Kijausko šeimos albumas

295


578, 579. Algirdas Stropus, fotografo sūnus I. Stropus, 1931 Aldutės Šeduikienės šeimos albumas


Sūnus Algirdas Igno ir Ievos Stropų sūnus Algirdas (g. 1914 m. rugsėjo 2 d. Šiemulių k.)358 – žymus Lietuvos chirurgas, docentas, Gedimino ordino kavalierius359, dėstęs Kauno medicinos institute chirurgiją. Akademikas Jurgis Brėdikis prisimena: „Mano tikrasis chirurgijos mokytojas buvo doc.  Algirdas Stropus. Į jo namus arkliais traukiami vežimai atvažiuodavo iš aplinkinių rajonų, ir man tuomet kilo mintis, kad ir aš norėčiau būti tokiu gydytoju, pas kurį važiuoja daug ligonių“360. 1930–1932  m. Algirdas mokėsi Plungės progimnazijos VIII  laidoje. Mokslas sekėsi labai gerai, beveik visą laiką buvo pirmas mokinys. Ypač mėgo fiziką, matematiką, istoriją, neblogai sekėsi literatūra361. Baigęs Plungės progimnaziją, tvirtai nusprendė studijuoti mediciną VDU. Tais laikais pirmaisiais studijų metais studentams nemokėdavo stipendijos. Pinigų pakankamai neturėjo, tad teko padirbėti korepetitoriumi  – mokė Palangos vasarotojų vaikus pataisininkus, užsidirbo 400 litų. Tėvas norėjo išmokyti hipnozės, bet Algirdo tai nedomino362. Vieną vasarą susipažino su garsiu Žemaitijos chirurgu Vladu Burba, susidraugavo su jo vaikais. Tai nulėmė pasirinkimą tapti chirurgu. Kadangi buvo geras ir gabus studentas, jam paskirta LOR profesoriaus P. Radzvickio stipendija. Baigus studijas, per trejus metus reikėjo išlaikyti 16 valstybinių egzaminų, kuriuos jis išlaikė per vienerius metus ir 1938  m. gavo gydytojo diplomą. 1939 m. dešimt mėnesių dirbo stažuotoju Telšių ligoninėje, chirurgo L.  Plechavičiaus pagalbininku. Po stažuotės prof. V. Kanauka priėmė dirbti į savo vadovaujamą kliniką Rau-

donojo kryžiaus ligoninėje363. 1940–1944 m. buvo Kauno universiteto Chirurgijos klinikos asistentas, 1944–1950 m. – Kauno medicinos instituto Hospitalinės chirurgijos katedros dėstytojas, nuo 1952 m. – docentas. Vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė daryti vėžiu ir uždegiminėmis ligomis sergančiųjų plaučių ir stemplės rezekcijas. Įrengė Kauno respublikinės klinikinės ligoninės Traumatologijos ortopedijos skyrių, daug prisidėjo prie šios ligoninės Torakalinio bei Plaučių ir kaulų tuberkuliozės chirurgijos skyrių įkūrimo. Paskelbė nemažai mokslinių straipsnių apie kraujo perpylimą, plaučių ir kaulų tuberkuliozės gydymą, taip pat traumatologijos klausimais364. Antrojo pasaulinio karo metais, artinantis frontui, Algirdo žmona Malvina (Bubelevičiūtė, g.  1919  m.) su dukrele Jūrate apsigyveno Palangoje, jo sesers Mildos šeimoje. Nesulaukusi vyro, su Mildos šeima pasitraukė į Vakarus. A. Stropus to padaryti nespėjo ir negalėjo, nes būdamas tuo metu vienintelis chirurgas nepanoro laužyti Hipokrato priesaikos ir palikti ligonių likimo valiai. Likęs vienas, samdėsi butą ir namų šeimininkę. Priglaudė ir išleido į mokslus giminių vaikus, padėjo giminaičiams, grįžusiems iš Sibiro. Prieš išeidamas į pensiją, nusipirko mažutį namelį Panemunėje ir ten gyveno su tėvais iki jų mirties. Galiausiai liko vienas, sunkiai vaikštantis po klubo sąnario operacijos. Vienuma nesiskundė, nemėgo triukšmo ir sambūrių. Patiko skaityti mokslinę ir grožinę literatūrą, spaudą – ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. Algirdas niekad nesiskundė gyvenimu, buvo reiklus sau ir kitiems365. Bolševikų valdžia jam simpatijų nejautė, mat žmona emigravo į Šveicariją, o sesers

297


583. Saulėlydis I. Stropus

BKM GEK27012/138

584. Saulėlydis I. Stropus

Jolantos Klietkutės kolekcija


Rinktinė bibliografija 1. 1933 m. kilnojamosios fotoparodos katalogas lietuvių tautai populiarizuoti draugijos „Putpelė“. Šiauliai: Titnagas, 1933. ŠAM Fotografijos skyriaus Spaudinių rinkinys, ŠAM, F-Sp 9. 2. ADIKLIENĖ, Emilija. Basanavičiaus gatvė [Palanga, 1978–1984], [Rankraštis], Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros skyrius. 3. ADIKLIENĖ, Emilija. Vytauto gatvė [Palanga, 1978–1984], [Rankraštis], Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros skyrius. 4. BARANAUSKAITĖ, Audra. Mūsų miestelių keistuoliai. Iš bernardinai.lt [interaktyvus], 2006, vasario 23. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/10591>. 5. BUIKIENĖ, Lina. Stropus Ignas. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus], 2008. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/krastotyra/personaliju-zinynas/44-kretingos-personaliju-zinynas/770kpz-stropus-ignas>. 6. GOCENTAS, Vytautas. Palangos vaizdai leidiniuose, fotografijose iš Nacionalinės bibliotekos fondų. Voruta, 2006, gruodžio 31. 7. GRAJAUSKIENĖ, Livija. Paroda-paskaita „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ sulaukė išskirtinio dėmesio. Palangos tiltas, 2013, balandžio 16, p. 8. 8. Ig. Stropaus knygynas, Meno fotografija. 1936 m. sezoninis Palangos kalendorius. Nemokama lietuvių verslininkų dovana Palangos vasarotojams. Išleido Lietuvių Verslininkų Sąjungos Palangos skyrius. St. Jonušo sp. Kretingoje, p. [5]. 9. Ignas Stropus (1885 01 20 – 1959 08 13). Ignas Stropus – žymus Lietuvos pajūrio fotografas. Iš Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus], 2013. Prieiga per internetą: <http://palangamvb.lt/lt/krastotyra1/virtualios-parodos/425-ignas-stropus>. 10. Ignas Stropus (1885 01 20 – 1959 08 13). Iš Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus], 2015, sausio 15. Prieiga per internetą: <http://palangamvb.lt/media/public/krastotyra/Biografijos/ Ignas%20Stropus.pdf>. 11. Ignas Stropus. Personalijų žodynas. Iš Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [interaktyvus], 2012, vasario 21. Prieiga per internetą: <http://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/ view/5387127>. 12. In memoriam: [chirurgas A. Stropus, 1914 09 02–2005 06 05: nekrologas]. Žemaičių saulutė, 2005, liepos 7, p. 3. 13. JUODAKIS, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940. Vilnius: Austėja, 1996, p. 108. ISBN 9986-464-06-4. 14. KANARSKAS, Julius. Grafų Tiškevičių nuotraukos Kretingos muziejuje. Žemaičių žemė, 2013, Nr. 2, p. 42–48. 15. KANARSKAS, Julius. The Tiškeviciai Family Counts Photographic Portraiture at the Kretinga Museum (Lithuania). Uncommon Culture, 2014, Vol. 5, No. ½ (9/10), p. 114–121. ISSN 2082-6923. 16. Kas ieško grožio, randa jį J. Stropaus Foto-Laboratorijoj. Pliažas, 1931, liepos 19, Nr. 3, p. 32 (38). 17. Kijauskų giminės medis. Iš myheritage.lt [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.myheritage. lt/site-family-tree-67020811/pk?familyTreeID=4&rootIndividualID=4000152>. 18. Klaikus gaisras Palangoje. Trimitas, 1938, gegužės 12, Nr. 19, p. 462. 19. KLIETKUTĖ, Jolanta. Fotografui Ignui Stropui – 130 metų. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus], 2015, sausio 20. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-01-20-jolanta-klietkute-fotografui-ignui-stropui-130-metu/126538>.

301


Summary The book “First photographers from the seashore: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus” surveys history of photography on the seashore dated 1890–1944. Though it has passed over a hundred years, there were no works written according to principles of scientifically based research on creative works by P. Mongirdaitė and I. Stropus. Scarce biographical details of the photographers and texts written by several researchers of their creative works were scattered in various publications. This is the first work which systemizes all the information available and provides exhaustive analysis of the photographers’ lives, personalities and creative works. The book which is based on archival materials presents the personalities of the photographers, chronologized photography and publishing activities, works, surveys genealogy, family, descendants – surroundings that influenced their way of life, shaped personalities. For the first time the book publishes portraits of the photographers which were kept only in family photo albums. The book provides data which was unknown or previously submitted incorrectly. The edition is abundantly illustrated with iconographic material from 14 museums, 5 archives, 12 libraries, 18 art collectors, 24 family photo albums from Lithuania, Poland, Latvia. PAULINA MONGARDAITĖ. The exact date and location of her birth remains unknown. It is thought that she was born around 1865 in Raseiniai District, Kaunas Province in the family of the nobles Mečislovas and Zofija (Griškevičiūtė) Mongirdai. She was educated in Warsaw at a private Mrs Čarnocka boarding school, completed ladies’ Tleck (Fleck?) photography courses. She became the first female photographer in Lithuania and the first photographer who established fine-art photography pavilion in Palanga, she was the first one to perpetuate towns of Palanga, Kretinga, Gargždai and left the portraits of summer holiday makers. The photographs by P. Mongirdaitė constitute the iconographic base of the seashore photographers of the end of XIX – the beginning of XX century. The photographer died on November 5th, 1924. She was buried in Palanga Cemetery near the chapel. IGNAS STROPUS was born on Januray 20th, 1885 in Plungė District, Pakutuvėnai village, in a farmer family of Ignacas and Jacinta (Prišmontaitė) Stropai. In 1908 he established a fine-art photography pavilion named “Birutė” which was the first one in Kretinga. He married into a farm to his wife in Šiemuliai village and lived there 1914–1920, he managed the farm at the same time travelling through villages and taking pictures. In 1921 he moved to Palanga, settled in a house rented by rector J. Šniukšta, there he opened a photo pavilion. 1930–1933 he worked as a photographer in Plungė, later returned to Palanga, became the most famous photographer in Palanga at the time, perpetuated many arts and culture personalities, town events, big fires which had occurred in Palanga and Plungė. We can state that I. Stropus continued the work of P. Mongirdaitė, his photographs constitute iconographic base of Lithuanian seashore of the first half of XX century. I. Stropus died on August 13th, 1959, was buried in Panemunė Cemetery370.

304


Streszczenie W książce „Pierwsi fotografowie Pomorza: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus“ została przedstawiona historia fotografii na Pomorzu w latach 1890–1944. Po upływie ponad stulecia wciąż brakowało specjalistycznych prac naukowych poświęconych badaniu działalności twórczej P. Mongird i I. Stropusa. Skromne informacje biograficzne oraz teksty autorstwa badaczy ich twórczości były rozproszone w różnych opracowaniach. Niniejsza praca jest pierwszą publikacją, w której została usystematyzowana dotychczasowa wiedza oraz przedstawiona wyczerpująca analiza dotycząca życia, osobowości i twórczości dwojga artystów fotografików. W oparciu o materiały archiwalne zostały przedstawione cechy osobowe artystów, chronologicznie usystematyzowana ich działalność fotograficzna i wydawnicza, prace dotyczące genealogii, rodziny, potomków – najbliższego otoczenia, które miało wpływ na życie i formowanie się osobowości. Po raz pierwszy publikowane są portrety obojga fotografów, przechowywane dotychczas w albumach rodzinnych. W książce zostały podane fakty, które były dotychczas nieznane albo też zawierały błędną informację. Publikacja jest bogato ilustrowana, wykorzystane w niej zostały materiały ikonograficzne pochodzące ze zbiorów 14 muzeów, 5 archiwów, 12 bibliotek, 18 albumów należących do kolekcjonerów oraz 24 – będących własnością rodzinną. PAULINA MONGIRD (MONGIRDÓWNA). Dokładna data urodzenia i miejsce nie są znane. Uznaje się, że urodziła się ona około 1865 roku w powiecie rosieńskim w gubernii kowieńskiej, w rodzinie szlacheckiej Mieczysława i Zofii (z Gryszkiewiczów) Mongirdów. Kształciła się w prywatnej pensji pani Czarnockiej w Warszawie, ukończyła kursy fotografii u pań Tleck (Fleck?). Była pierwszą kobietą zawodowym fotografem na Litwie, która jako pierwsza założyła w Połądze zakład fotografii artystycznej i uwieczniła miasteczka Połągę, Kretyngę oraz Gorżdy, pozostawiła tysiące portretów wczasowiczów. Fotografie P.  Mongird stanowią podstawę ikonograficzną litewskiego Pomorza z końca XIX w. – początku XX w. Zmarła 5 listopada 1924 roku. Pochowana została na cmentarzu w Połądze, niedaleko kaplicy. IGNAS STROPUS urodził się 20 stycznia 1885 r. w gminie płungiańskiej, we wsi Pakutuvėnai, w rodzinie gospodarzy Ignacego i Jacynty (z Pryszmontów) Stropusów. W 1908 r. założył pierwszy w Kretyndze zakład fotografii artystycznej „Birutė“. W latach 1914–1920 mieszkał z żoną w jej rodzinnej wsi Šiemuliai, gospodarzył na roli, a jednocześnie chodził po wsiach i fotografował. W 1921  r. przeniósł się do Połągi, zamieszkał w wynajmowanym od proboszcza J. Szniukszty domu, gdzie otworzył również zakład fotograficzny. W latach 1930–1933 pracował jako fotograf w Płungianach (Plungė), później wrócił do Połągi, gdzie stał się najbardziej znanym ówczesnym artystą. Uwiecznił wielu działaczy kultury i sztuki litewskiej, utrwalał też wydarzenia miejskie, w tym np. wielkie pożary w Płungianach i Połądze. Można stwierdzić, że I. Stropus był kontynuatorem działalności P. Mongird, jego fotografie stanowią bowiem podstawę ikonograficzną litewskiego Pomorza w pierwszej połowie XX w. I. Stropus zmarł 13 sierpnia 1959 r., spoczywa na cmentarzu w Poniemuniu (Panemunė)371.

305


Literatūra 1. 1930 m. Lietuvos telefonų knyga. 2. 1940 Lietuvos telefono abonentų sąrašas. Pašto valdybos leidinys. Kaunas: Spindulys. 3. ADIKLIENĖ, Emilija. Basanavičiaus gatvė [Palanga, 1978–1984], [Rankraštis]. Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos fondai. 4. ADIKLIENĖ, Emilija. Palangos m. senosios sodybos ir jų gyventojai. D. 3. Pietinė Palangos dalis [Mašinraštis]. Palanga, 1978–1982. Dr. J. Šliūpo memorialinės sodybos archyvas. 5. ADIKLIENĖ, Emilija. Vytauto gatvė [Palanga, 1978–1984], [Rankraštis]. Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos fondai. 6. Alfonsas Survila. Iš Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [interaktyvus], 2013, vasario 22. Prieiga per internetą: <http://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/6855428>. 7. Algirdas Stropus (1914–2005) pro memoria. Iš avevita.lt [interaktyvus], 2005. Prieiga per internetą: <http://www.kmu.lt/avevita/text.php?str_id=888>. 8. BALEAN, Džon. Istorija, sukurta ir atrasta 1842–1939 m. spaudos fotografijose. Iš kalbos tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninimas ir fotografinė atmintis“, 2013, rugsėjo 11, Vilnius. 9. BARANAUSKAITĖ, Audra. Mūsų miestelių keistuoliai. Iš bernardinai.lt [interaktyvus] VšĮ „Bernardinai.lt“. 2006, vasario 23. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/10591>. 10. BARTKIENĖ, Regina. Paroda „Mažieji spaudos perlai. Senųjų atvirukų rinkiniai Žemaičių muziejuje „Alka“ 20 a. I pusė“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Iš Žemaičių muziejus „Alka“ [interaktyvus], 2013. Prieiga per internetą: <http://zam.mch.mii.lt/Parodos/2013m._paroda_atviruku. htm>. 11. BOBROWICZ, Jan Nep. Herbarz Polski. Lipsk, 1842. 12. CH. Kultura polska zbliża się do Bułgarów! Świat Słowiański, 1914, Nr. 115. 13. DZISEVIČ, Alicija. Marilė Putkamerienė – Adomo Mickevičiaus mūza. VU naujienos [interaktyvus], 2014, vasario 24. Prieiga per internetą: <http://naujienos.vu.lt/komentarai/marile-putkameriene-adomo-mickeviciaus-muza/>. 14. JACKIEWICZ, Mieczysaw. Polacy na Litwie 1918–2000: Sownik Biograficzny. Warszawa, 2002. ISBN 8388455729. 15. JOVAIŠATITĖ, Augenija; STRIPINIENĖ, Odeta; ŠIUKŠČIENĖ, Virginija. Gerardas Bagdonavičius. Tapyba/grafika/dizainas/fotografija. Katalogas. Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2011. 16. Juozo Daugirdo istorinių aktų kolekcija. II: Kauno, Ukmergės, Upytės ir kitų pavietų vietovės. 1502– 1911. 8: Belazariškis, Upytės pavietas. 1683–1808. 770. [Rankraštis] Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių fondas. 17. KAIRIENĖ, Jolanta. Senieji lietuviški atvirukai. Iš Mokslas internetui ir visuomenei [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/1998-2000/170/atvirukai.htm>. 18. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009. ISBN 978609-404-057-3. 19. KANARSKAS, Julius. Mišučių dvaras – Mongirdų šeimos lopšys. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 16, b. 81. 20. Klaikus gaisras Palangoje. Trimitas, 1938, gegužės 12, Nr. 19, p. 462. 21. KOJALAVIČIUS-VIJŪKAS, Albertas. Lietuvos D. K. bajorijos herbynas [Rankraštis], [XVII a. vid.], p. 476–478. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių fondas. 22. KRZYWICKI, Tomasz. Szlakiem Adama Mickiewicza po Nowogrodczyznie, Wilnie i Kownie: przewodnik. Rewasz, 2006. ISBN: 978-83-89188-51-8. 23. KULIKOWSKI, Andrzej. Wielki herbarz rodów polskich. Warszawa: Świat Książki, 2005. ISBN 9788373915237. 24. KULVIETIENĖ, Džiuljeta. Pasitikome naują akademiko Jurgio Brėdikio knygą. Ave Vita [LSMU ir LSMU ligoninės Kauno klinikų savaitraštis], 2012, vasario 3. 25. Lucijano Rydelio laiškai motinai. 1912 liepos 21, rugpjūčio 15, Palanga. [Rankraščiai]. Privatus Lucijano Rydelio šeimos archyvas. 306


26. M. Piaseckaitės-Šlapelienės knygyno katalogas. Vilnius, 1910. 27. MATULYTĖ, Margarita. Bažnyčios atgimimas Palangos kurorte. Literatūra ir menas, 2007, birželio 22, Nr. 3148. 28. MIŠKINIS, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, III tomas. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, II knyga. Vilnius, 2007. ISBN 9986-420-57-1. 29. Numgaudžio Gedimino OFM (g. 1963 m. Kretingoje) interviu, 2014. Jolantos Klietkutės asmeninis archyvas. 30. O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtą polską w Horodle r. 1413. – 12. Ród Montygerda (Wadwicz). Miesięcznik Heraldyczny 5. Lwów, 1920. 31. Palanga, 1933, rugpjūčio 20, Nr. 2. 32. Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė. Kretinga: Spaudaliet, 1936. 33. Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvų tyrimai. Sud. Mukienė, Danutė. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007, p. 21. ISBN 978-9955-9730-5-8. 34. Palangos istorija. Sud. Žulkus, Vladas. Klaipėda: Libra Memelensis, 1999. ISBN 9986-9217-0-8. 35. PETRAUSKAS, Rimvydas. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia. Vilnius: Aidai, 2003. ISBN 9955-445-67-X. 36. PETREIKIS, Tomas. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. Vilnius, 2014. 37. POCIUS, Bronislovas. Plungės gaisras. Plungės žinios, 2013, vasario 15, p. 2. 38. RIŠKUS, Vaidutis. Caro laikais nukentėję giminaičiai. Voruta, 2010, balandžio 10, p. 14. 39. Salytės-Aleksejevos Adelės (g. 1938 m. Kretingoje) interviu, 2013. Jolantos Klietkutės asmeninis archyvas. 40. Senasis Kretingos dvaro parkas – gyvoji istorija. Kretinga: Kretingos muziejus, Klaipėda: Druka, 2012. ISBN 978-609-404-123-5. 41. SKRINSKAS, Robertas Gedvydas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Kaunas: Judex, 1999. ISBN 9986-9165-9-3. 42. SOKOŁOWSKA-GWIZDKA, Joanna. Rody polskie. Tyszkiewiczowie. Połąga. Iš gazetagazeta.com [interaktyvus], 2006, balandžio 22. Prieiga per internetą: <http://www.gazetagazeta.com/artman/publish/article_12641.shtml>. 43. STRIMAITIS, Vaclovas. Palanga XX a. pradžios prisiminimuose ir spaudos puslapiuose [Rankraštis], 1972. Palangos kurorto muziejaus archyvas. 44. STRIUOGAITIS, Saulius. Palangoje – atkurtos grafų Tiškevičių rūmų terasos vazos. Iš Palangos gintaro muziejus [interaktyvus], 2011. Prieiga per internetą: <http://www.pgm.lt/ekspozicija/Terasos_vazos_Striuogaitis_2011.htm>. 45. SUBOCZ, Krzystof. Statek życia Bronisława Mongirda przycumował w rodowym porcie. Kurier Wileński, 2008, lapkričio 8, p. 1, 8–9. 46. SZYMAŃSKI, Józef. Herbarz średniowiecznego rycerstwa polskiego. Warszawa: PWN, 1993. ISBN 83-01-09797-3. 47. TYLA, Antanas. Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 1802–1918 metais. Lietuvos istorijos metraštis, 1981. Vilnius, 1982. 48. ULINSKYTĖ-BALZIENĖ, Vilija. Apie senąsias Šiaulių fotoateljė. Iš Šiaulių naujienos [interaktyvus], 2013, balandžio 6. Prieiga per internetą: <http://www.snaujienos.lt/naujienos/siauliai-tarp-fotografijosir-kinematografijos/28335-vilija-ulinskyt-balzien-apie-sensias-iauli-fotoatelj>. 49. VAINEIKIENĖ, Stasė. Palangos atsiminimai. Palanga, 2014. ISBN 978-609-404-173-0. 50. VALICKA-BUCEVIČIENĖ, Nora. Palanga. Laisvė, 1921, sausio 12, 13, 18. 51. VĖLAVIČIUS, Romualdas; NORVAIŠIENĖ, Lijana. Nevarėnų parapijos istoriografija. Tiltai, 2006, Nr. 1, p. 67. 52. WALICKA, Nora. Poląga. Ziemia, 1914, Nr. 23. 53. ZABIEHA, Konstant. Kalendarzyk Paryski na rok 1878 zawierający wykazy adresów polskich firm domów handlowych i przemysłowych zakładów przemysłowych i rękodzielniczych Instytucyj i Stowarzyszeń. Paris, 1878. 54. ZASZTOWT, Leszek. Wileńscy miłośnicy „starożytności“ w latach 1899–1914. Kwartalnik Historii Nauki i Techniki, 1990, 35/2 – 3. 55. ZIMNACHAITĖ, Aldona. Sugrįžimai. Kaunas: Atmintis, 2001. ISBN 9986-760-42-9. 307


56. ŽALKAUSKAITĖ, Gintarė. Ar mūsų jūroje yra delfinų? Iš vilkai.lt [interaktyvus], 2014, spalio 3. Prieiga per internetą: <http://www.vilkai.lt/ar-musu-juroje-yra-delfinu-2014-10-03>. 57. ŽUKOVSKIS, Andrejus. Atviruko istorija. Literatūra ir menas, 2011, lapkričio 28. 58. КОМОЛОВ, Михаил. Фототипия «Шерер, Набгольц и Ко». Iš Старинные почтовые открытки [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://russianpostcard.narod.ru/scherer.htm>. 59. ЛИДМЕР, Я. И. Вся Курляндская губерния. Митава, 1904. 60. Памятная книжка Виленской губернии на 1915 годъ. Вильна: Губернская типографiя, 1915. 61. Памятная книжка Ковенской губернии на 1899 год. 62. Росийский медицинский список изданный управлением главного врачебного инспектора министерства внутренних дел, на 1910 год. С.-Петербургъ, 1910.

Santrumpos: BKM – Biržų krašto muziejus Sėla ČDM – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus KM – Kretingos muziejus KM IF – Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys KMMA – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas LLBM – Lietuvos liaudies buities muziejus LMAVB – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka LMAVB RS – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius LNB – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka LNB RKRS – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius LVIA – Lietuvos valstybės istorijos archyvas MLIM – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus MLLM – Maironio lietuvių literatūros muziejus PAVB RKRS – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Retų knygų ir rankraščių skyrius RGIA – Российский государственный исторический архив (Rusijos valstybės istorijos archyvas, Sankt Peterburgas) RKIC – Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, visuomeninė organizacija ŠAM – Šiaulių „Aušros“ muziejus ŠUB – Šiaulių universiteto biblioteka VDU – Vytauto Didžiojo universitetas VU – Vilniaus universitetas VUB RS – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius ŽDM – Žemaičių dailės muziejus

308


Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą 1. Adui Sendrauskui

36. Mažosios Lietuvos muziejaus darbuotojams

2. Agnieszkai Jakubczyk

37. Otilijai Gricienei

3. Aidui Baškiui

38. Otilijai Juozapaitienei

4. Albinui ir Pauliui Kijauskams

39. Panevėžio apskrities Gabrielės PetkevičaitėsBitės viešosios bibliotekos darbuotojoms

5. Almai Leilionaitei 6. Antikvariatui Kaune 7. Arvydui Každailiui 8. Audronei Bukauskienei-Urbonaitei 9. Aušrai Latonienei 10. Birutei Kulnytei 11. Biržų krašto muziejaus Sėla darbuotojams 12. Bronislavai Spevakovienei 13. Bronislovui Pociui 14. Dainiui Raupeliui 15. Daivai Delnickaitei 16. Danutei Einikienei 17. Danutei Mukienei 18. Gargždų karšto muziejaus darbuotojams 19. Gediminui Sriebaliui 20. Irenai Šeškevičienei 21. Jonui Brigiui

40. Reginai Makauskienei 41. Ritai Nagienei 42. Romualdui Beniušiui 43. Sandrai Bučiūtei 44. Sauliui Žulkui 45. Sigutei Bendikienei 46. Stanislavai Šimkienei ir Stasiui Šimkui 47. Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Fotografijos skyriaus darbuotojams 48. Tomui Petreikiui 49. Veronikai Simutienei 50. Vytautui Eidukui 51. Vytautui Kusui 52. Vytautui Šliūpui 53. Zitai Paulauskaitei 54. Zitai Pikelytei

22. Jovitai Vilimaitienei 23. Juozui ir Tadui Šimkams 24. Jūračiui Liachovičiui 25. Kretingos r. saviv. M. Valančiaus bibliotekos darbuotojoms 26. Laimai Damulienei 27. Laimai Jonauskaitei 28. Laurai Stačkauskienei 29. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojams 30. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus darbuotojams 31. Lolitai Miežienei 32. Lukrecijai Vaitkevičienei 33. Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojoms 34. Margaritai Lizdenytei 35. Margaritai Matulytei 309


Asmenvardžių rodyklė Adiklienė Emilija 161, 257 Adomauskas Kazimieras 201 Algirdas 116, 117 Alonderis V. 249 Ambrazaitienė Monika 97 Ambraziejus 257 Ambrozaitis Pranas 241, 247 Andrius Potockis 8 Armonas 15 Augustinas Faustas 62, 91, 127 Aukštikalnis Konstantinas 208 Aukštikalnytė Zabielskienė Elena 208 Baden-Powell Olave 234 Baden-Powell Robert Stephenson Smyth 234 Bagdonavičius Gerardas 47 Bakanauskaitė Z. 70 Baltikauskaitė Elena 257 Baltikauskas 200 Baltikauskas Aleksandras 257 Baltrėnas 290 Balzerytė O. 200 Banaitytė Salomėja 63 Barkauskas M. 223 Baronas Petras 163, 291 Basanavičius Jonas 155, 157, 235, 252 Beniušis Petras 248 Beniušis Romualdas 142, 236, 250, 292 Berkovičius Mendelis (Michelis) 191, 314 Bernacińska 41 Bertulis A. 283 Beržanskis Jeronimas OFM 78, 105, 107 Birutė 11, 117, 118, 119, 251 Bischoff-Handschin Vilija 260 Bitkevičius Jonas 224 Bitkevičius Juozas 224 Bitlierius A. 200 Bytautienė (Rūtytė) Petronėlė 261 Bortkevičienė Felicija 90 Bortkevičius Feliksas 90, 198, 199 Brėdikis Jurgis 297 Brigys Jonas 311 Bružas Vladas 228 Bružienė (Paulauskaitė) Stefanija 228 Bucevičienė (Valicka) Eleonora (Nora) (Walicka Bucewicz 316

Eleonora) 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 45, 53, 151, 159, 311 Bucevičius Boleslovas (Bucewicz Bolesław) 34, 35 Bucevičius Bronislovas 41 Bucevičiūtė Marija Uršulė (Bucewicz Marja Urszula) 35, 45, 53 Budrytė A. 225 Bukauskienė-Urbonaitė Audronė 214, 222, 256 Burba Vladas 297 Burneikienė J. 200 Burneikienė Margarita 257 Burzelis J. 90 Butėnaitė M. 200 Butkus 209 Butkus Juozas (Butkų Juzė) 196, 197, 203, 209, 231, 235 Butvilalė 64 Chodkevičius Jonas Karolis 15, 105 Chodźko Léonard 313 Čarnocka (Czarnocka) 57 Čiurlionis Petras 157 Damulienė Laima 88 Daukšaitė I. 225 Daumantas Adolfas (sūnus) 206, 207, 315 Daumantas Adolfas 207, 212, 213, 315 Daumantas Vaclovas 215 Daumantas Viktoras 213 Daumantas Vladislovas 71 Daumantienė 213 Dauta Klemas 90 Dembinska Zofija 261 Dembinskaitė Elena 8 Demereckas Kęstutis 121 Deubner J. 148–150 Dievaitienė (Rakštytė) Liuda 90 Dievaitis 90 Dirgėlas A. 200 Dobilas Juozas 187 Dogelis Povilas 87 Drungilas Mykolas 194 Drungilas Steponas 194 Drungilienė Rozalija 194 Efa Franc 283 Eidinaitė V. 200 Eidukas Vytautas 115, 123, 141, 145, 237, 266, 274 Eitavičiūtė Zofija 257 Empacheris Edvardas 156

Falinski Miloš (Faliński Miłosz) žiūr. Bucevičienė Eleonora Fleck? 57 Fleck Otton 89 Fledzinskaitė 90 Gabalis 156 Gadeikis B. 200 Gaidonienė P. M. 203 Galdikienė Vida Teresė 261 Galvonas 90 Galvonienė-Jatulytė Adelė 90 Gaudutienė (Simutytė) Magdalena 193 Gaudutis Augustinas 207 Gebenas (Geleris) 161 Gedaminskas Kazys 223 Gedgaudaitė Ona 188 Gedgaudas (Onos vyras) 188 Gedgaudas (Petronėlės vyras) 182 Gedgaudienė Ona 188 Gedgaudienė-Rupeikienė Petronėlė 182, 215 Gediminas 33, 116, 117 Gegdaudaitė Ona Geissler Richard 191 Gelžinienė Ona 197 Giniotis A. 209 Gira Liudas 155, 157 Glemžaitė M. 90 Glinskis Konstantinas 157 Gotšelkas Robertas 255 Grauslytė Petrusė 224 Grigaliūnienė (Gudaitė) Kazimiera 76 Grinevičius Henrikas 5, 82–86, 92, 93, 103, 105–109, 111, 121, 125, 132, 165, 263–265, 291 Grinevičius Tadas 310 Griškevičienė (Pluščiauskaitė) Zofija 39, 41 Griškevičienė Ieva 41 Griškevičius Jonas 39, 41 Griškevičius Mauricijus 39, 41, 51 Grybauskas Stasys 246 Grudzinskaitė Pranė 256 Grudzinskas Antanas 256 Grušienė (Geniotytė) Ieva 76 Grušys Juozas 76 Gudas Antanas 76 Gudauskas K. 200 Gudienė (Tamolytė) Kazimiera 76


Gutmann Mose 137, 143, 241, 313 Gvagnini Aleksandras 119 Henrich Mei Albert 313 Ivanauskas Tadas 90 Jablonskis Jonas 90, 157, 235, 252 Jadenkaitė A. 200 Jadvyga 137 Jagutis S. 200 Jakavyčius L. 119 Jakševičiūtė-Venclauskienė Stanislava 156, 234 Jakubčyk Agnieška (Jakubczyk Agnieszka) 33–49, 53, 55, 57 Jakučionis Aug. 90 Jankauskas Vincas 257 Janulaitis Augustinas 156, 157 Janušaitis Aloyzas OFM 261 Janušis Feliksas 156 Janušytė Liūnė 157 Januškevičius Česlovas 209 Jarulaitis Vincentas 76, 88 Jasenskis Julijonas 89 Jasenskytė Felicija 89 Jasinskas V. 200 Jocas Leonas OFM 261 Jogaila 11, 33, 137 Jogailaitė Ona 11 Jokužienė Adelė 286 Jokužis Petras 286 Jokužytė Jūra 286 Jokužytė Rita 286 Jonušas Bronius 234 Jonutis Ren. 209 Jonutytė Julytė 209 Juodakis Virgilijus 5, 149, 223 Jurašaitis Aleksandras 312 Jurevičienė (Auželytė) Ona 228 Jurevičienė (Paulauskaitė) Ona 261 Jurevičius Aloyzas 228 Jurevičius Juozas 228 Jurevičiūtė Marija 261 Jurevičiūtė Sofija 261 Jurgaitis Alšėniškis Aleksandras 310 Jurjonaitė P. 200 Jurkaitė C. 200 Jurkūnas V. 209 Jurkus 257 Jurkus J. 200 Juškevičius Felicijonas 61 Juškytė Jadvyga Teofilė 156 Kalvytė A. 225 Kanai M. ir G. 281 Kanauka V. 297 Kaributaitė Ona 310 Kaributaitis Teodoras 310 Kaributienė Anastazija 310 Kaunas Juozas 261 Kaunienė Zuzana 261

Kavalčiukas 207 Kavaliauskas Pranciškus 206 Kentra Jonas 201 Keturakis 156 Kęstutaitis Žygimantas 310 Kęstutis 11, 117, 118, 119, 251 Kiaunarskis Ksaveras 39 Kijauskaitė Marcelė 188 Kijauskas Albinas 184, 185, 187–189, 191, 202, 204–207, 243, 244, 286, 287, 294, 295, 298, 299 Kijauskas Kazimieras 188, 189 Kijauskas Kazys 188, 189 Kijauskienė (Gaudutytė) Julija 189 Kiška Stanislovas Petraitis 310 Kymantaitė-Čiurlionienė Sofija 76, 88 Kymantas Leonas Augustinas 76 Kymantienė (Jarulaitytė) Elzbieta 76, 88 Kleinaitis Martynas 290 Klietkutė Jolanta 5, 8, 17, 26, 40, 43, 44, 50, 63, 66, 83, 91, 116, 118, 119, 131, 136, 140, 142–144, 147, 151, 158, 176, 179, 202, 209, 212, 218, 219, 236, 238, 239, 250, 258, 263, 267, 270, 276, 288, 293, 300 Klomposaitė 234 Kniūkštienė (Kijauskaitė) Zofija 189 Kojalavičius-Vijūkas Albertas 37 Končius Algirdas 159 Končius Antanas 60 Končius Ignas 60, 149, 151, 159 Končiūtė Antanina 60 Kontrimaitė E. 200 Kosakovskis Stanislovas Kazimieras 131 Krajevskis 131 Krėvė-Mickevičius Vincas 235 Kriaučiūnas Edikas 71 Kryžanovska (Kryżanowska) 81 Krzeczkowski Jozef 313, 315 Kubertavičius Petras 157 Kubilienė (Vengalytė) Barbora 182 Kuizinas Stanislovas 156 Kulyčiūtė Liucija 90 Kumponaitė Eugenija 190 Kunkis Jonas Ansas 143 Kupstas Aleksandras 157 Kvederaitė Agnė 209 Landsbergienė 257 Lenkauskaitė J. 200 Lenortas Valt. 249 Lenortas Vil. 249 Leonas Petras 252 Lesytė E. 200

Liachovičius Jūratis 10, 124, 203, 237, 239, 240, 243 Litvinas Mendelis 201 Liutika Leonas 51 Liutikienė Petrė 51 Liutkevičius-Petraška Jonas 310 Lopacinskaitė Darata 8 Lubytė V. 225 Lukošienė 290 Macytė E. 225 Mačernaitė A. 200 Mangirdaitis Jonas 310 Mangirdaitis Petras Jonas 33, 310 Mangirdas 310 Mangirdienė Vėževičisiūtė Ona 310 Markus 241 Masalskis Ignotas Jokūbas 15 Mazalaitė Nelė 257 Mensonienė Felicija 209, 290 Miceikaitė M. 200 Micelskaitė Marija 8 Mickevičius Adomas 47, 48, 49, 119 Mickevičius J. 203 Mikalauskas Izidorius 190 Mikuckaitė B. 209 Mikuckis 49 Milašienė Adelė 314 Milašius 207 Milašius Gabrielius 314 Milašius Kazimieras 161, 311, 314 Milukas Antanas 149 Mironova (Jurevičiūtė) Eleonora 228 Miškinis Algimantas 97, 165 Mongigird Kiškienė Ona 310 Mongirdaitė-Skirvainienė Barbora 310 Mongirdas Andriejus 32, 37 Mongirdas Baltramiejus 32, 37 Mongirdas Eduardas Juozapas 32, 39 Mongirdas Florentinas Martynas 32, 37 Mongirdas Jonas 32, 41, 63 Mongirdas Jonas Viktoras Benediktas 32, 37 Mongirdas Mečislovas Angelas Kandida 32, 39, 41, 45, 49, 53, 161 Mongirdas Mykolas 32, 37 Mongirdas Vaclovas 32, 33, 37 Mongirdas Vincentas Kazimieras 32, 37, 39 Mongirdas Vytautas Juozapas 32, 37 Mongirdas Vladislovas Jonas 32, 37, 47, 156 317


Mongirdienė (Bankauskaitė) Michalina 32, 37 Mongirdienė (Bogdanavičiūtė) Karolina 32, 39 Mongirdienė (Griškevičiūtė) Zofija 32, 34, 35, 39, 41, 49, 53, 57, 161 Murauskienė (Jurevičiūtė) Teresė 228, 261 Murza 90 Nabholz (Набгольц) 125, 131 Nagienė Rita 81, 230, 232, 248, 249, 268, 269, 276 Nainienė J. 200 Nainis J. 200 Niesiolovskis Ksaveras 7 Nikitinskis Nikolajus 69, 77, 84, 93, 103, 105, 106 Norvilaitė D. 200 Norvilas 200 Oginskienė Marija 9 Oginskis Bogdanas 19 Oginskis Mykolas 9 Olštein (Paulauskaitė) 261 Olšteinas 261 Opolskaitė M. 200 Pabrėža Jurgis 149 Pakutinskas Feliksas 159 Pakutinskienė (Ambrazaitytė) Felicija 97, 159, 203, 206, 207, 241, 314, 315 Panaras 290, 295 Panaras Arvydas 295 Panarienė (Stroputė) Milda 176, 184, 188, 197, 206, 290, 294, 295, 297, 298 Parčevskis Karolis 261 Pašilis V. 209 Paulauskas Feliksas 223, 230 Paulauskas J. 200 Paulauskas Jonas 201 Pauliutė-Butkienė Bronė 183 Pažemecnas 90 Perkumaitė M. 200 Perkumienė Birutė 194 Petkevičaitė-Bitė Gabrielė 156 Petrauskaitė T. 200 Petreikis Tomas 216, 221, 275 Pieńkowski A. 313, 315 Pilka Stasys 157 Pinkau Emil 125, 313 Plačas Juozas 290 Plechavičius L. 297 Pocius 257 Pocius Bronius 219 Pokornyj Juozas (Покорный Иосиф) 251, 255 Potockis Stanislovas 8 Potockytė Izabelė 8 Potockytė Joana 8 Potockytė Kotryna 8 Potockytė Marija 8 318

Potockytė Sofija 8 Prapuolenis Kazimieras 230, 253, 260 Prišmontaitė Kotryna 182 Prišmontas Antanas 177 Prišmontienė (Joneckytė) Eleonora 177 Pronskus Juozas 196 Puslovskis Stanislovas 73 Putkamerienė (Vereščakaitė) Marija (Marilė) Ieva 47 Ragauskaitė Stasė 224 Ragauskaitė Zosė 224 Ragauskas A. 249 Ragauskas Antanas 224 Ragauskas Pranas 224 Ragauskienė Morta 224 Ramanauskaitė Gražina 67, 227 Ramanauskas Valerijonas Mikalojus 227, 230, 234 Ramanauskas Viktoras 227 Rauchas M. 200 Raupelis Dainius 24, 44, 51, 53, 63, 65, 80, 81, 87, 88, 92–95, 97, 105, 110, 112–114, 117, 119, 120, 122, 124–126, 128, 129, 131, 133–139, 146, 154, 165, 170, 254, 262, 277, 289, 293 Remenčiūtė O. 196 Restas 213 Rimkus Pranas 157 Ripalytė B. 200 Rydel Helena 8 Rydel Lucijan 8 Rydel Lucjanas (Lutek) 8 Rudavičius Jonas 254 Ruibys Jonas 75 Ruibys K. 290 Ruokis V. 149 Rupeika Izidorius 215 Rupeika Matas 182, 197 Rupeikienė (Stonkutė) Ieva 182, 188, 197 Ruseckas Petras 277 Ruškys Petras 200 Rūtienė Julija 261 Sakavičienė (Jasinskaitė) Marcelė 182 Samoilovas Aleksandras 122 Samulevičienė J. 260 Sapiega Kazimieras Jonas 15 Saukalaitė 176 Saukalas Antanas 182 Saukalas Justinas 286 Saukalienė (Stroputė) Barbora 176, 182, 197, 286 Schmidt Rob. 143 Silkauskaitė M. 287 Sirutytė Z. 200 Skirvainis Kazimieras 310 Skrinska Jokūbas 277 Slavėnas 257

Słommer A. 45 Smetona Antanas 233, 279 Smielauskaitė B. 200 Stadzevičius B. 119 Stankienė Milda 193 Stankūnas Ciprijonas 201 Stasionis Alfonsas 224 Stepaitis J. 283 Steponavičienė (Gomaitė) Ona 207, 214, 259 Steponavičius Feliksas 255 Steponavičius Juozas 214 Steponavičius Kazimieras 214 Steponavičius Leonas 214 Steponavičius Pranciškus 188, 259 Stonys Pranciškus 248 Stonkus Jonas 182 Stoukus Juozas 163 Strakšienė (Kijauskaitė) Julija 189 Strandmann Karl Eduard 7 Strimaitis Vaclovas 47 Stropaitė Z. 200 Stropienė (Bubelytė) Malvina 178, 179, 295, 297, 299 Stropienė (Mikalauskaitė) Barbora 178, 179, 182 Stropienė (Prišmontaitė) Jacinta 176–179, 180, 182, 183, 187, 189 Stropienė (Rupeikaitė) Ieva 176, 178, 179, 182, 185, 186, 187, 188, 190, 197, 204, 205, 206, 223, 286, 287, 294, 297, 298 Stropienė (Stroputė) Stanislava 178, 179, 182, 286 Stropienė Barbora 178, 179, 187 Stropienė Regina 178, 179, 182 Stropus Albinas 176, 178, 179, 182, 183, 188 Stropus Alfonsas 176, 178, 179 Stropus Algirdas 176, 178, 179, 184, 188, 190, 197, 207, 241, 286, 287, 290, 294–299 Stropus Boniventūras 177–179 Stropus Ignacas 176–179, 181, 182, 183, 187 Stropus Juozapas 178, 179, 182 Stropus Justinas 176, 178, 179, 182, 183, 189 Stropus Kazimieras 176, 178, 179, 182, 183, 189, 286 Stropus Pranas 178, 179, 183 Stropus Vladas 176, 178, 179, 182, 183, 189 Stroputė Genutė 178, 179, 184, 188, 197, 206, 290, 294, 295 Stroputė Jūratė 178, 179, 295, 297 Stroputė Marija 178, 179, 182 Survila Alfonsas 191, 263, 267, 274


Survilaitė Danguolė 274 Sutkus J. 283 Šakinis Juozas 21, 25, 113, 129, 146, 215 Šalkauskas Povilas 257 Šarauskienė 90 Šarvas M. 200 Šeduikienė Aldutė 187, 207, 214, 255, 259, 296 Šereris (Шерер) 125, 131 Šiaulevičiūtė Antanina 251 Šikšniūtė (Jankauskienė) 257 Šilgulienė (Budvilaitė) Olimpija 65 Šimkienė (Stroputė) Stanislava 5, 176–181, 183, 189, 290 Šimkus Jonas 279, 283 Šimkus Juozas 186, 275 Šlapelienė (Piaseckaitė) Marija 119, 130, 131, 137, 156 Šlekis 247 Šlekys J. 209 Šliūpas Jonas 90, 157, 223, 224, 230, 234, 235, 246, 252 Šliūpas Vytautas 224, 234, 246, 247 Šliūpienė (Grauslytė) Grasilda 234 Šniukšta Juozapas 66, 159, 203, 311 Šniukšta Petras 66 Šniukšta Pranas 66 Špogytė K. 225 Šredersas (Šrederis) Anupras 39, 41, 310 Švitrigaila 116, 117, 310 Tamošauskas A. 209 Tamošiūnas Mykolas Juozapas 107, 163 Timinskienė Justina 206 Tiškevičienė (Horvataitė) Sofija 9, 19, 68, 74, 77, 198 Tiškevičienė (Puslauskaitė) Marija 73, 77, 261 Tiškevičienė Antanina 72 Tiškevičius Aleksandras 23, 71, 73, 77, 163, 197, 198, 199, 261 Tiškevičius Alfredas Marija 70, 71, 261 Tiškevičius Antanas 9 Tiškevičius Feliksas 8, 72, 97, 163 Tiškevičius Jonušas Marija 8, 68 Tiškevičius Juozapas 261 Tiškevičius Juozapas 7, 11, 19, 23, 75 Tiškevičius Jurgis 68, 73, 77, 261 Tiškevičius Kazimieras Viktoras Justinas Marija 68, 73, 77, 261 Tiškevičius Stanislovas Juozas Marijonas 8, 68, 73, 77, 261

Tiškevičius Vladislovas 8, 77 Tiškevičiūtė Aleksandra 68, 73 Tiškevičiūtė Alina 8 Tiškevičiūtė Antanina 8, 68 Tiškevičiūtė Izabelė 73, 77 Tiškevičiūtė Marija 8 Tiškevičiūtė Marija 9, 19, 261 Tiškevičiūtė Marija Kristina 8, 68 Tiškevičiūtė Marija Teresė 8, 68 Tiškevičiūtė Ona Marija 73, 77 Tiškevičiūtė Sofija 8, 68 Tiškevičiūtė-Ostrovska Elena Klotilda 74, 77, 261 Tiškus Antanas 201, 257 Tiškutė Elena 257 Tleck? 57 Toliušis Šarūnas 118 Untulis Matas 157 Urbonas Antanas 214 Vaičiulis Vytautas 208 Vaičiūnienė Teofilija 157 Vailionis 90 Vaineikienė Stasė 47, 157, 262 Vaineikis Jurgis 157 Vaineikis Liudas 155, 156, 157, 201, 234 Vaineikytė Elena 157 Vaineikytė Liuda 157 Vainiūnaitė-Kubertavičienė Antanina 157 Vainoraitė Ona 203 Vaišnys 234 Vaišnoras Pranas 207 Vaitkevičienė Lukrecija 228, 287 Vaitkus J. 200 Vaitkutė E. 200 Valantinaitė A. 200 Valicka Marija 38 Valickienė (Mongirdaitė) Zofija (Walicka Mongird Zofja) 34, 38, 41, 46, 57, 61, 63, 81, 83, 311, 312 Valickis Jonas (Walicki Jan) 311 Valickis Leopoldas (Walicki Leopold) 51, 311 Valickis Liudvikas (Walicki Liudwik) 311 Valickis Povilas (Walicki Paweł) 311 Valickis Stanislovas (Walicki Stanisław) 34, 41, 45, 47, 61, 159, 311 Valiulis Skirmantas 5 Valytė A. 225 Vasiliauskas K 200. Vaza Zigmantas 105 Veltūnas 15 Venckus 187 Vengalienė (Stroputė) Jacinta 176, 178, 179, 182, 183 Vengalienė Z. 286 Vengalis Juozapas 178, 179, 182

Vengalis Kazimieras 176, 178, 179 Vengalis Vaclovas 178, 179, 286 Vengalis Vytautas 178, 179, 286 Vengalytė (Kubilienė) Barbora 178, 179, 182 Vesolovskis V. (Wesołowski W.) 312 Vičiulis P. 200 Viežbickis B. (Wierzbicki B.) 137 Vigelis M. 249 Vilkas Ignas 209 Vilkelis Romualdas 153, 165 Vilkutaitis Antanas žiūr. Keturakis Vilkutaitis Juozas žiūr. Keturakis Vindigas Jonas 235 Vinkus-Vitkauskas Aleksandras 75 Višinskis Povilas 156 Vitkauskienė Magdalena 75 Vitkauskytė Ona 75, 119, 137 Vytautas 11, 117, 251, 310 Volskytė 257 Von Eggert Emmanuel 191 Vrotnovska (Valicka) Janina (Wrotnowska Walicka Janina) 5, 7, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 51, 61, 311 Vrotnovskis Andrius (Vrotnowski Andrzej) 45 Zabielskis 208 Zaborskienė (Daumantaitė) Loreta 213 Zahorska Halina 70, 71 Zahorskis Vladislovas (Zahorski Władysław) 70, 71 Zaleskis Alfonsas 223, 225, 234, 241, 248, 260, 290 Zamkus 84 Zingeris 231 Zubovas Mikalojus 19 Žalnieriukynas Kazys 156 Žičkaitė 90 Žilinskaitė Z. 225 Žilytė P. 225 Žygelienė 90 Žygelis Balys 90 Žygimantas Augustas 15 Žygimantas Senasis 15 Žulkus Saulius 6, 111, 121, 126, 141, 145, 154, 222, 226, 232, 241, 245, 246, 266, 268–267 Žvaginaitė J. 200 Žvirgždas Stanislovas 5, 191, 192 319


Kl-99

Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ingnas Stropus / Jolanta Klietkutė. – Kretinga: [Jolanta Klietkutė], 2015. – 319, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Santr. angl. ir lenk. – Bibliogr.: 171–173, 301–303, 306–308. – Asmenvardžių r-klė.: p. 316–319.

Knygoje apžvelgiama fotografijos istorija pajūryje 1890–1944 m. Remiantis archyvine medžiaga pristatomos fotografų asmenybės, chronologiškai susisteminta fotografinė, leidybinė veikla, darbai, apžvelgiama genealogija, šeima, palikuonys – artimiausia aplinka, nulėmusi Paulinos Mongirdaitės ir Igno Stropaus gyvenimus, formavusi asmenybes. Pirmą kartą publikuojami pačių fotografų portretai iki šiol saugoti šeimos albumuose. Knygoje pateikiami faktai, kurie buvo nežinomi arba klaidingi. Leidinys gausiai iliustruotas ikonografine medžiaga iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos 14-os muziejų, 5-ių archyvų, 12-os bibliotekų, 18-os kolekcininkų bei 24-ių šeimos albumų.

UDK 77(474.5) (092) ISBN 978-609-95754-0-7

Knygos išleidimą finansavo Irena ir Petras Klietkai Palangos miesto savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė Lietuvos nacionalinis muziejus VšĮ Šv. Antano dienos centras Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka Palangos miesto sav. viešoji biblioteka Asociacija „Metalo ieškiklių naudotojų klubas“ FB „Lietuvos bajorai“ administratoriai Alma Haboševičienė Audronė Kurmanavičienė Aura Banevičienė Birutė Mockuvienė Bronė Spevakovienė D. Truikauskienė Danguolė Survilaitė Darius Česnavičius Emilija Aleknavičienė Giedrė Mickūnaitė Giedrė Miežetienė Giedrius Šarka

Gražina Banienė J. E. Sebukai Julius Kanarskas Jūratis Liahovičius Jurgita Stonienė Justina Vitkauskaitė Bernard Jonas Drungilas Kęstutis Rudys L. R. Vaineikytė M-D. Mikalauskaitė Mindaugas Gasparavičius N. Steponvičiūtė Pranciškus Drakšas R. Ivanovienė Rita Nagienė Romualdas Drakšas Saulius Žulkus Sigutė Bendikienė Šarūnas Mortuza Vaidas Kuprelis Vida ir Antanas Galdikai Zita Skarienė

Draudžiama perspausdinti ar kitaip naudoti knygos iliustracijas be jų teisių turėtojų raštiško sutikimo

Tiražas 500 egz. Spausdino „Standartų spaustuvė“ Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius; www.standart.lt

Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus  

Čia pateikti tik kai kurie knygos lapai. Tiražas 500 egz.

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you