BENDRAS ĮVADAS Į ISLAMĄ

jie tvirtintų pasiekę tokį tašką, tai prieštarautų tikrajai nemirtingumo reikšmei. Žymus vokiečių filosofas Kantas parašė gerai žinomą darbą „Prieštaravimai“, kuriame jis teigia, kad žmogaus protas gali spręsti tik apie fizinį pasaulį. Tačiau musulmonų žinovai tai įrodė prieš Kantą ir, remdamiesi matematinėmis teorijomis, įrodė circulus vitiosus (įdingo rato) klaidingumą.

Jų paprasti įrodymai yra tokie: jei jūs nupiešite dvi lygias linijas kaip du spindulius iš vieno taško ir sujungsite šias linijas vienodais atstumais, ar linija, jungianti dvi begalybes pabaigas, bus laikoma baigtine linija? Jei jūs sakysite, kad taip, tai bus ginčijama tuo, kad ji yra tarp begalinių taškų. Jei jūs sakysite kad ji yra begalinė, žmonės atsakys, kad taip būti negali, nes ji yra tarp dviejų konkrečių taškų. Todėl čia atsiranda prieštaravimas.

Aišku, kad žmogaus protas praranda pusiausvyrą, kada bando suvokti neribotą ar begalinį; jis tampa neįmanomų prieštaravimų auka, kuomet gilinasi į bet ką, kas yra neribota.

Todėl žmogaus protas negali giliai pasinerti metafizikos sritį, kaip įrodė Kantas ir dar anksčiau teigė musulmonų žinovai. Šiai temai mes galime nurodyti ir islamo žinovų darbų, tokių kaip Al-Ghazali knygos apie scholastinę teologiją.

(6) Tikintieji ir netikintieji panašiai jaudinasi ir nerimauja susidūrę su gyvenimo krize.

Tada jie neranda jokio nusiraminimo savo materialioje aplinkoje ir siekia paguodos bei ramybės galioje už materialaus pasaulio; galios, kuri persiskverbia per kiekvieną mūsų egzistavimo aspektą, kūnus ir sielas. Tokių krizių pavyzdžiai yra ligos, stresai dėl svarbių egzaminų ir t.t. Kodėl tokiu laiku žmonės atsigręžia į Dievą?

45